Sena tema čia SENA TEMA
tęsiame toliau...

Prisiregistruoju..

Bet jau nuotrauka, tai kraupi..

bet realybėje taip ir yra tik mes to nematom arba nenorim matyti...

labutis,

kreipiuosi į jūs vienu klausimu, nors turių jų dabar galybę basilaukdama antrojo vaikelio.... galbūt kuri nors būsite skaičiuosi konkrečios pagrįstos literatūros tokiais klausimais ar susidūrusi praktiškai ir galėsite pasidalinti patirtimi

Jei vaikas galimai turi imuniteto sutrikimą, kai imunitetas "per stiprus" , t.y. ne taip kaip AIDS ar pan ligų atveju (kai neginčijamai neskiepijama) , kur imunitetas nusilpęs ir nesugeba kovoti su ligomis, bet kai jo sužadinimas gali išprovokuoti jo reakciją ne tik į svetimkūnius, bet ir į savo organizmo ląsteles kaip svetimkūnius, ar skiepai tuo atveju yra tikslingi ir nekenksmingi?

Bimkutele, šioje nufotošopintoje "realybėje" jūsų vaikas

ne mano iš šio puslapio http://translate.google.lt/translate?hl=lt...l%3Dlt%26sa%3DG

Nieko, tiesiog supratau, kad neklydau išmdama savo vaiko nuotrauką iš avataro: pasirodo svetimų vaikų nuotraukos, publikuojamos internete, gali būti panaudotos labai įvairiais tikslais Manau, savo mergaitės nuotraukos, kad ir kokios būtų jūsų idėjos dėl vakcinavimo, niekuomet nesutiktumėt įdėti panašiame apipavidalinime
P.S kadangi tema apima "visą tiesą apie skiepus", vadinasi logiška būtų sudėti kontra- nuotraukas iš reanimacijų, su vaikais pvz prijungtais prie gyvybės palaikymo aparatų, juk egzistuoja ir tokia tiesos pusė
Kurią pusę diskusijoje bepalaikytumėm, etikos principų visgi reikėtų laikytis

Grįžtu prie jau užduoto uždarytoje temoje klausimo

Šiuo metu linkčiau prie mano nurodytoje svetainėje išdėstytos nuomonės, kad "išmintingas žingsnis būtų skiepų atrankinis, o ne masinis panaudojimas". Kad jis nėra prieš skiepus, matome iš jo pasisakymų, tačiau ką jis turi omenyje sakydamas, kad "mes turime iš anksto žinoti kiekvieno konkretaus skiepijamo atveju kokia imuninės sistemos funkcija dominuoja – Th-1 ar Th-2" aš nesuprantu - kur ir kas tai turėtų atlikti . Gal tu, Dange, galėtum paaiškinti?
http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/..._skiepai_veikia

Įsikišu tik tam, kad pritarčiau tai minčiai

bent jau mano, tai nei vienam vaikui neleido skiepu nei i kelia, nei i alkune.

Neatidaro man nuorodos Th1 ir Th2 yra T limfocitai (T limfocitai skiriami į T helperius (o jie dar skiriami Th1, Th2 ir Th3) ir citotoksinius T limfocitus). Th1 po sąveikos su antigenu, daugiausiai aktyvina nespecifinį imuninį atsaką, o jis skiepijimo atveju nepageidaujamas. Th2 aktyvina specifinį: skatina B limfocitų virtimą plazminėmis ląstelėmis bei antikūnų gamybą jose. Juos nustatyti galima atliekant fenotipavimą (tai kraujo ląstelių tyrimas, kai identifikuoja konkrečias ląsteles pagal jų paviršiuje ekspresuojamas medžiagas -žymenis).

Tai tiek teorinių pasamprotavimų Tegu Dangė papasakoja, kaip yra praktiškai Ypač įdomu, kuriame amžiuje jau galima diferencijuot Th

Jokiu būdu ne priekaištas , nes jokios teisės tam neturiu , o ir jūs juk neprivalote atsakinėti į mano postus, jei pvz nenorite ar nespėjate. Tiesiog tuo kartu pamaniau, kad užsimetė mano klausimas, gal pasimiršo praleistas postas ir aplamai dvejojau ar bandyti priminti jums apie tai, ar palikti ir nieko neberašyti. Dėkui už atsakymą . O dėl to straipsnio esmės, tai būčiau labai dėkinga, jei, turėdama laiko, trumpai aprašytumėte temoje (manau temoje bus geriau, nes daugiau mamų galės apie tai paskaityti)

Nustatyti Th subtipus galima jau iškart po gimimo.Tiek pagal žymenis, tiek pagal jų sekretuojamų interleukinų koncentraciją. Santykis tarp subtipų sparčiai keičiasi jau pirmosiomis savaitėmis po gimimo.


Vadinasi sureagavau neadekvačiai aštriai, atsiprašau Mano minėto straipsnio esmė: tyrimo autoriai teigia, kad pailginus intervalą tarp antros ir trečios KDS dozės, arba atidedant pirmą KDS dviems mėnesiams, sumažėja bronchinės astmos vystymosi rizika.Kadangi jūsų vaikas serga atopiniu dermatitu, o šios ligos ryšys su bronhine astma yra gana tamprus, manau ši info jums būtų įdomi. Tiesa studija turi tam tikrų spragų ir trūkumų(pvz kaip tyrime tirti vaikai skiepyti ne aceliuline kokliušo vakcina)

Apie tai ir aš pagalvojau. Tai reiktų nustatinėt prieš kiekvieną skiepijimą? Nuo ko tas kitimas priklauso? Nuo individualios imuniteto būklės ar dar ko?

O tikslas koks(turiu galvoje tikrinti prieš kiekvieną vakcinavimą)? Tam, kad tikrinti, reikia žinoti, ką ketini rasti ir ką su tuo radiniu daryti ty ar "radinys" yra kažkuo reikšmingas.Kitimas tiesiog amžinis(kaip ir leukogramos pokyčiai bendrame kraujo tyrime), santykis kinta veikiamas kontakto su aplinkos faktoriais(bakterijos, virusai, svetimas baltymas- beje tai nebūtinai patogenai).Pirmomis dienomis po gimimo randamas išreikštas Th2 subtipas, vėliau didėja Th1, interleukinai IL-4, IL-10 išreikšti po gimimo, tačiau stebima ženkliai žemesnė gama interferono koncentracija(kas sąlygoja naujagimių neatsparumą virusinėms infekcijoms).

Tikslas susijęs su nurodytoje svetainėje išdėstytu aiškinimu. Kadangi anskčiau įdėta nuoroda neatsidaro, perkeliu tekstą čia. Aš tai šioje srityje žalia, bet gal tie Th1, Th2 padėtų atlikti taip vadinamą skiepų atranką .

Kad protingai naudotis skiepais, pirmiausia reikia suprasti, kaip tie skiepai veikia. Iki dabar skiepų veikimo mechanizmas visada buvo aiškinamas labai paprastai: jie iššaukia antikūnų (titrų) padidėjimą prieš tam tikros ligos antigeną (bakterija, virusas). Paskutiniu metu mokslas sužinojo, kad žmogaus imuninė sistema daug sudėtingesnė, negu buvo manoma. Ji susideda iš dviejų funkcionuojančių dalių ar skyrių, kurie gali bendradarbiauti arba būti antagonistais priklausomai nuo individo sveikatos stovio.

Viena dalis – humoralinė imuninė sistema (arba sutartinai Th2 – funkcija), kuri pirmiausia gamina antikūnus kraujyje, vykdydama imuninės sistemos svetimų antigenų aptikimo ir atpažinimo funkciją organizme.
Kita – ląstelinė imuninė sistema (sutartinai Th1 – funkcija), kuri naikina, perdirba ir pašalina svetimus antigenus iš organizmo dėka savo ląstelių, kurios randasi užkrūčio liaukoje, tonzilėse, adenoiduose, blužnyje, limfmazgiuose ir limfinėje sistemoje visame organizme. Ši suardymo, perdirbimo ir išvedimo iš organizmo proceso dalis žinoma kaip aštri uždegiminė reakcija, dažnai lydima klasikinių uždegimo simptomų: skausmo, silpnumo, gleivių, pūlių išsiskyrimo, odos paraudimo ir diarėjos.
Šias dvi funkcines imuninės sistemos dalis galima palyginti su dviem funkcijomis mityboje: degustacija ir maisto atpažinimas iš vienos pusės, ir virškinimas bei atliekų išvedimas iš kitos. Analogiškai ir humoralinė (Th-2) imuninės sistemos dalis bando, atpažįsta ir netgi įsimena svetimus antigenus, o ląstelinė (Th-1) dalis – perdirba ir išveda iš organizmo. Bet taip, kaip dažnas maisto degustavimas blogina apetitą, taip ir humoralinės sistemos „skonio“ receptorių per didelis jaudinimas antigenu slopins ląstelinės imuninės sistemos virškinimo ir išvedimo funkciją. Kitaip sakant, per didelė antikūnų gamybos stimuliacija gali nuslopinti ląstelinės imuninės sistemos aštrią uždegiminę reakciją. (Parish, C.R. "The Relationship Between Humoral and Cell-Mediated Immunity." Transplant. Rev. 13 (1972).

Taps aiškiau, jei imuninę sistemą įsivaizduosime kaip sūpuokles ar svarstykles. Ant vienos svarstyklių lėkštelės antikūnų gamyba (Th-2), ant kitos – aštri ląstelinės imuninės sistemos uždegiminė reakcija (Th-1). Sveikame organizme svarstyklės lengvai nusvyra į Th-1 pusę, kai organizmas turi tam tikrą infekciją perdirbti ir išvesti iš organizmo. Kai tai pasiekiama, svarstyklės lengvai nusvyra atgal į Th-2 pusę, kad pagaminti antikūnus, kurie sustabdys aštrią uždegiminę reakciją anksčiau, nei prasidės organizmo išsekimas, ir ligonis ims sveikti. Štai dėl ko antikūnų padaugėja kraujyje tik po ligos aštrios fazės, o ne jos pradžioje. Skiepai panašūs į tramdomuosius marškinius imuninei sistemai, todėl, kad ji pastoviai (kol nenustos funkcionuoti) palaiko balansą Th-2 pusėje, palaikydama tam tikrą antikūnų lygį, kuris „sustabdo“ ligą, nes jis sustabdo ir mūsų ląstelinės imuninės sistemos reakciją į virusą ar bakteriją, surištais su tam tikru susirgimu.

Tai paaiškina poliariškai priešingus santykius tarp aštrių valančių uždegimų iš vienos pusės, ir alergijų bei autoimuninių uždegimų iš kitos. Kuo daugiau žmogus turi vieno, tuo mažiau jis turi kito! Vis didesnis mokslininkų skaičius mano, kad didėjantis alerginių ir autoimuninių ligų kiekis Amerikoje, Europoje, Australijoje ir Japonijoje (kurios stimuliuoja humoralinę Th-2 imuninės sistemos dalį) yra iššauktas nepakankamo ląstelinės Th-1 imuninės sistemos stimuliavimo, dėl aštrių uždegiminių atsakų ir valymosi nebuvimo vaikystėje. (Ronne, T. "Measles Virus Infection without Rash in Childhood is Related to Disease in Adult Life." The Lancet Ltd. (1985); Odent, M.R., Culpin, E.E., Kimmel, T. "Pertussis Vaccination and Asthma: Is There a Link The Journal of the American Medical Association 272(1994); Cookson, W.O.C.M., and Moffatt, M.F. "Asthma: An Epidemic in the Absence of Infection?" Science 275(1997); Martinez, F.D. Role of viral infections in the inception of asthma and allergies during childhood: could they be protective? Thorax 1994).

Mums reikia išsiaiškinti tuos faktorius, kurie sąlygoja šį pokytį imuninės sistemos funkcijoje arba iššaukia alergijų ir autoimuninių susirgimų augimą vaikystėje!

Jei grįšime prie pirminio klausimo apie skiepų veikimo mechanizmą, tai esu tikras, kad rasime mįslės atsakymą.

Skiepai - tai ligos agento ar jos antigeno įvedimas į konkretų organizmą, nesukeliant susirgimo. Jeigu ligos agentas įjungtų visą imuninę sistemą, jis sukeltų visus ligos simptomus. Ligos simptomai – tai visų pirma aštrios uždegiminės reakcijos į ligą simptomai (karščiavimas, skausmas, bloga savijauta, funkcijos netekimas)
Skiepo gudrumas tame, kad jis turi stimuliuoti imuninę sistemą lygiai tiek, kad būtų pagaminti antikūnai ir įsiminti antigenai, bet ne tiek, kad sukeltų aštrią uždegiminę ląstelinės imuninės sistemos reakciją, kuri padarytų mus sergančiais ta liga, kurios bandome išvengti! Tokiu būdu, skiepas labai stimuliuoja antikūnų gamybą (Th-2) ir mažai arba visai nestimuliuoja ląstelinės imuninės sistemos (Th-1). Vakcinos antigenai išdirbti taip, kad jie neliestų ląstelinės imuninės sistemos ir nebūtų jos perdirbti (Th-1) ir labai stimuliuotų humoralinę imuninę sistemą (Th-2).
Dabar nesunku matyti, kodėl pakartotiniai skiepai išbalansuotų imuninę sistemą į Th-2 pusę. Tai ypač gerai patvirtina karo Persijos įlankoje atvejis. Didžioji dalis skiepų perjungia imuninę funkciją nuo Th-1 į Th-2 - chroniška autoimuninė arba alerginė reakcija (Rook, G.A.W., Zumla, A. "Gulf War Syndrome: Is It Due to a Systemic Shift in Cytokine Balance Towards a Th2 Profile?" The Lancet 349 (1997).

Šių pamąstymų rezultatas toks: priešingai anksčiau egzistavusiai nuomonei, skiepai ne stiprina ir nepalaiko visos imuninės sistemos. Vietoj to skiepai stipriai stimuliuoja atpažinimo ir atsiminimo funkciją, kuri tuo pačiu slopina ląstelinę imuninę sistemą, ir tokiu būdu apsaugo nuo ligos.

Tai, ko išvengta – ne liga, o mūsų ląstelinės imuninės sistemos gebėjimas išaiškinti, sureaguoti į susirgimą ir įveikti jį !

Žmoguje nėra nė vienos sistemos, nuo psichikos iki raumenų ar imuniteto, kuri taptų stipresnė, išvengusi iššūkių, - tai įmanoma tik įveikiant juos. Išmintingas žingsnis būtų skiepų atrankinis, o ne masinis panaudojimas.
Kad skiepai būtų naudingi, o ne žalingi, mes turime iš anksto žinoti kiekvieno konkretaus skiepijamo atveju kokia imuniės sistemos funkcija dominuoja – Th-1 ar Th-2.
Žmonėms, pas kuriuos dominuoja funkcija Th-1, sukelianti daug aštrių uždegiminių procesų, nes ląstelinė imuninė sistema per aktyvi, skiepai galėtų subalansuoti imuninę sistemą ir būtų naudingi.
Žmonėms, pas kuriuos dominuoja Th-2 funkcija, sukelianti mažai aštrių uždegiminių procesų ir turinti tendenciją į chroniškus alerginius ir autoimuninius procesus, skiepai dar labiau sustiprintų Th-2 funkciją, tuo dar labiau išbalansuodama visą imuninę sistemą ir padarydama jiems dar didesnę žalą. Tai yra tai, kas įvyko su sindromu Persijos įlankoje.
Dabartinis skiepų panaudojimas medicinoje – rusiškos ruletės žaidimas, kurios metu ignoruojami individų skirtumai. Taip elgiantis vieniems žmonėms galima padėti, o kitiems – pakenkti. Jei medicina vystosi protinga linkme, tai turėtume išmokti atskirti specifinius kiekvieno žmogaus ypatumus ir turime išmokti, kaip individualizuoti mūsų gydymą, kad jis būtų efektingas kiekvienam nepakartojamam žmogui, kuriuo mes rūpinamės.

Skiepai paprastai efektingi susirgimo pasireiškimo išvengimui, bet jie nestiprina nei sveikatos, nei imuninės sistemos. Vietoj to, skiepai pakeičia imuninės sistemos reaktyvumą, mažindami valančias aštrias uždegimines reakcijas ir didindama polinkį į alergines ir autoimunines reakcijas.

Epidemiologiniai tyrinėjimai (McKeown, T. The Modern Rise of Population. New York: Academic Press, 1976; McKeown, T. The Role Of Medicine: Dream, Mirage, or Nemesis? New Jersey: Princeton University Press 1979; Sagan, L.A. The Health of Nations. New York: Basic Books, Inc., 1987) parodė, kad gerėjant gyvenimo sąlygoms, higienai, mitybai, šeimų išsimokslinimui, rizika susirgti pavojinga gyvybei infekcine liga, uždegimu stipriai mažėja. Šeimoms su priešingomis sąlygomis, skiepai greičiausiai bus naudingi. Žmonėms su polinkiu į alergijas ir autoimunines ligas skiepai tikriausiai pakenks.

Pašaliniai skiepų reiškiniai – alerginės ir autoimuninės uždegiminės reakcijos, sukeltos imuninės sistemos reaktyvumo pasislinkimo iš Th-1 pusės į Th- 2.
Šiuolaikinė medicina tik pradeda pripažinti tai (Rook, G.A.W., Zumla, A. "Gulf War Syndrome: Is It Due to a Systemic Shift in Cytokine Balance Towards a Th2 Profile?" The Lancet 349 (1997). Ji niekada nėra moksliškai matavusi nė vienos vakcinos rizikos ir naudos santykio (Robin, Eugene, M.D. "Some Hidden Dimensions of the Risk/Benefit Value of Vaccine" from the First International Public Conference on Vaccination. Alexandria, Virginia September 1997).

Vakcinų rizikos tyrimai (du išsamūs pranešimai vakcinų tema), atlikti Jav medicinos Instituto 1991 ir 1994 metais, yra visai nepakankami.

Mano paaiškinimas , kaip skiepai veikia imuninę sistemą, tinka ir gyvūnams. Skiepai negali padaryti gyvūnus sveikesniais ir stipresniais; tik gera priežiūra, aplika ir maistas gali padaryti gyvūnus sveikais ir atspariais ligoms. Kiaulių skiepinimas gali apsaugoti nuo ligos dėl vieno specifinio viruso štamo, bet nepagerins bendro jų atsparumo nei kitoms ligoms, nei netgi to paties viruso kitiems štamams.

Svarbu atsiminti, kad infekavimas tam tikru virusu ar bakterija nebūtinai sukelia ligą, išskyrus tus atvejus, kai žmogaus organizmas yra žemo atsparumo. Atvejyje su japoniško encefalito virusu (Japanese Encephalitis Virus — JEV), daugelis infekavimo epizodų nesukelia jokių simptomų, tik mažiau kaip pas 0,1% išsivysto rimtas encefalitas (Solomon, T., Kneen, R., Dung, N.G., Khanh, V.C., Thuy, T.T.N., Ha, D.Q., Day, N.P.J., Nisalak, A., Vaughn, D.W., White, N.J. "Poliomyelitis-like illness due to Japanese encephalitis virus" Lancet 1998).
Žmonės gyvenantys blogose sąlygose, su prasta mityba ir žemu išsilavinimu, turi didesnę riziką rimtai susirgti dėl JEV ar dėl bet kurios kitos infekcijos. Tokiems žmonėms vakcinacija ko gero būtų naudinga.
Labai dažnai masinės informavimo priemonės padidina infekcijų protrūkių mąstus ir padaro iš to sensaciją. Kiekvienas žmogus turi laisvai rinktis ir spręsti, remdamasis žiniomis, o ne baime ir gandais, bus skiepai jam ir jo vaikui naudingi ar ne.

Nežinau, neatidaro man to straipsnio Bet iš pacituoto sakinio, supratau, kad tai būtų kažkoks kriterijus, kuris rodytų, ar rekomenduojama susilaikyti nuo skiepo, ar ne. O tai, kad Th1/Th2 santykis vaiko kraujyje individualus, lemia skirtingą reakciją į skiepą? Ar ši priklausomybė pagrįsta mokslinėm studijom?

Na, štai ir straipsnis. Mano postą galite ignoruoti

Skaityk postą aukščiau

Kaip tik norėjau klausti panašių dalykų, apie kuriuos įdėjo citatą MaMarija.

Rizikuoju nusikalbėti, bet mėginu suformuluoti klausimus

Kaip suprantu, teorija apie nespecifinio imuniteto susidarymą vakcinuojant teigia, kad tokiu būdu išvengiama ligos simptomų, o cirkuliuojantys antikūnai ir su stimuliuotais limfocitais susiję faktoriai reaguoja tik su tokiu antigenu, kuris juos sukėlė. Taigi, stimuliuojami Th2 limfocitai, o Th1 atsakas nepageidautinas.

Kodėl tuomet dažnai paskiepijus kyla temperatūra?

Kita vertus, vakcinuojant norima aplenkti nespecifines, tegul ir nemalonias reakcijos, stimuliuojant tik Th2 limfocitus. Ar tai nelems Th1 pasyvumo susidūrus su ligos sukėlėju dar kartą?

Kodėl yra tikima, kad pasireiškus ligos simptomams, skiepytas žmogus sirgtų lengviau, be komplikacijų?

Jei nepasireikš simptomai, ar tikrai organizmas susidoros su antigenais taip, kaip to tikimasi? Tai, kad nėra simptomų, nereiškia, kad nėra ligos. Gal liga tampa chroniška?

Klausiu todėl, kad susirgus, nespecifiniai ir specifiniai faktoriai veikia ir reakcijos vyksta integruotai, t.y. kartu ir viena kryptimi, kad būtų likviduotas į organizmo vidinę terpę patekęs antigenas.

dange, ar neteko Vakarų spec. literatūroje skaityti apie Centrinės nervų sisitemos įtaką organizmo atsparumui infekcinėms ligoms?

Čia apie rusų mokslininkų tyrimų rezultatus:

http://www.imunitetas.lt/?aid=7053

Laba, gal kas nors kaip ir as nori savo vk skiepyti tik difterija - stablige vakcina. taciau daja, tokios vakcinos nera maziems, yra tik KDS nuo 7metu ir kaip man paaiskino, nieks nerizikuos skiepyti ja maziuko, nes ten nurodyta, kad skiepyt tik nuo 7m amziaus.taip kad vakcinos visgi nera maziems tokios, tikrai .DS vakcina atskira yra tik nuo 15 metu,ji jau skaitosi suaugusiam. tai va, jei nori skiepiji ta bendra vakcina is 5 komponentu arba deja neskiepiji isvis .gal kas turit kitokios info , butu idomu ir dar, gal kas nori placiau pasidomet apie vakcinas ir skiepus, kontaktai cia : UZKRECIAMUJU LIGU PROFILAKTIKOS CENTRAS TEL.:852159273.

o tai kodel pati nenori pasidometi? Tau reikia, bet atsakyma kazkas turi ant lekstes pateikti.
Tiksliai negaliu pasakyti kokia vakcina mano vaika skiepijo ( tingiu ieskoti skiepu paso), bet skiepijo be kokliuso. Ta proga gavom du durius (HIB tada dar neskiepijo). Dabar bus revakcinacija - laukiu kada dukra bus sveika

Galvojau pagerinsiu savo bendra issilavinima , bet susiduriau tik su emocijoms, informacija mazai pagrista moksliniais tyrimais.
Noreciau paklausti retoriska klausima( nesupykit): Jusu vaikui ikando svetimas suo. 50% galimybe kad pasiutes, 50% kad sveikas- nepatikrinsite, pabego suo ir t.t.Pasiutliges 100% mirtingumas.Ar skiepysite savo vaika...Atkreipiu i sio skyrelio teigini 'skiepai vos ne mirtinas blogis'?Ar tikesimes kad vaikas nesusirgs, ar pasitikesime medicina ir priimsime blogaja vakcina?( suo gali buti sveikas)Ar...?
Kazkaip skyrelyje neatradau itikinanciu faktu kad nereikia skiepyti vaiku...gal idomesnes mintys buvo apie skiepu parinkima individualiai...

iš ULPC immunologės lūpų žinau, kad penkiavalenčio skiepo vienvalenčių pakaitalų nėra lietuvoje.

o gal tu galėtum vis dėlto kada prie progos tą skiepų pasą susirasti ir parašyti mums kokie tie buvo skiepai? arba kai eisi skiepytis ir kur jūs skiepijatės beje? nes kaip ir iš oficialių med šaltinių info ta pati, todėl norėtųsi sužinoti, ką pavyko jums atrasti.

Daugelis vakcinu, kurios buvo naudojamos prieš kokius kad ir 6 metus jau nebenaudojamos, nes farmacijai matyt neapsimoka, todel dingo trivalentes vakcinos o vietoj ju atsirado tik 5 valentes ar net 6 valentes. Dabar net 6 met7 vaikai skiepijami ne vien KDS, bet visa 5 valente vakcina, vienintelis dar variantas buvo bent pernai tai 4 valente vakcina,, bet dabar tikrai nebepasakysiu jos pavadinimo nes nepamenu, pernai kaip tik ieskojau nemazai info apie vakcinas Lietuvoje ir i centra skambinau, nes savo mazaji nenorejau skiepyti hemofilus influenza, deja, dabar paskiepyti vie nuo KDS nebeimanoma, nes i sudeti iena polio ir Hib

as labai domejausi, visur info ta pati, maziems vk DS vakcinos tikrai nera.(o cia tel kitiems kas nori,nes info apie skiepus mazai kas pasako) .is tiesu butu idomu,kur jus skiepijot,nes man aiskino, kad net uzsisakyt tokios vakcinos negalima.
as tiesiog norejau pasidalint info.

Ikandus suniui, jei suo man nepazistamas, t.y. ne savas, neturiu jokiu ziniu apie suns sveikatos bukle ir pan, vaika tikrai skiepyciau. Kaip ir situacijoje jei vaikas stipriai susizeidžia ko pasekoja itin padideja tikimybe susirgt stablige, tokiu atveju, gydytojai net neklausia ir vakcinuoja nuo stabliges.

taip butent man ir aiskino

Noli, kai bekase skiepyjo savo vaika, tada buvo kitos vakcinos, dabar jų jau nėra ir nebus nespesim apsidairyt kai neisvengiamai turesim skiepyti ir nuo vejaraupiu ir nuo hepatito A ir nuo kitu ligu, nes sugalvos gerieji zmonijos gelbetojai vakcinu kurejai ir itrauks tas vienvalentes vakcinas i kitu vakcinu sudeti, kad gautu vaikai visa puokste kartu. ir nieko kito neliks arba skiepyti nuo visko arba nuo nieko, kaip manai kokiu zmoniu bus daugiau ar kurie skiepysis ar kurie ne? As manau vakcinuotuju bus daugiau, o medicinos tomai pasipildys naujom ligom paplitusiom vaiku ir suaugusiųjų tarpe.

yra ne vienavalentes, o dvivalente vakcina - jeigu neklystu difterija stablige bendra.

Jūs visiškai teisi
Vadinasi mes nesiskiepysim nuo nieko Ir labai džiaugiuosi,kad neskiepijau iki šiol,nes pastebėjau,kad dukra ir taip alergiška baltymams (kiaušiniui,pieno prod.) ir,matyt,ne tik,,maitinu tik MP,bet nuo mano maisto ją dažnai išberia,būna,žandukai stpriai užrausta
Bet tai įdomu,kuo skiepija vaikučius su neurologinėm problemom,kuriems buvo didelė reakcija į vakciną su kokliušo komponentu

KUR YRA,NIEKUR NERANDU
nenoriu uzsipulti,bet gal zinot kur?
Papildyta:

manau taip pat

Letaa, SM - ne vadovėlis, ne laboratorinių darbų užduotys, kad pagerintumėte savo bendrą išsilavinimą ir moksliškai empyriškai galėtumėte pagrįsti vieną ar kitą hipotezę. Nors ...Mamų patirtis - tai praktika.

Jei tikrai įdėmiai skaitėte ir kitas skiepų skyrelio temas, turėjote pastebėti, kad nemažai tyrimais pagrįstos medžiagos nurodoma. Net vakcinų informaciniuose lapeliuose pateikta info yra pagrįsta klinikinių tyrimų rezultatais.

Mokslininkų nuomonės dėl skiepų naudos ir žalos skiriasi. Bet dėl to jų hipotezės netampa ,,nemokslinėmis".

Jei skiepų idėja yra gera, tai dar nereiškia, kad nėra ko tobulinti jos įgyvendinime. Kažin ar iš vakcinų sudėties būtų šalinamas gyvsidabrio junginys tiomersalis, sėkmingai jose gyvavęs kelis dešimtmečius, jei visuomenė nebūtų pradėjusi protestuoti?

SM forumas pirmiausia yra mamų pasidalinimo patiritmi forumas. Tai lyg ir atspirties taškas, nuo kurio galima pradėti domėtis giliau. Jei kai kuriems kūdikiams vakcina pakenkė, reikia išsiaiškinti, kodėl būtent taip atsitiko. Juk visų žmonių organizmai skirtingi, o kūdikių imuninė sistema tik formuojasi. Tai ar galima nesidomint pasitikėti, kad standartinės vakcinos nestandartiniams kūdikiams yra vienodai geros ir efektyvios? Gal vieniems taip, kitiems - ne. Todėl turi būti parenkama individualiai, nuo ko ir kada skiepyti ar skiepytis.

Tuo tarpu, jeigu visuomenė nereikalaus atsižvelgti į šiuos poreikius, tai vienvalenčių ar bent trivalenčių vakcinų nebeliks iš viso. Skiepys visus polivalentinėm vakcinom. Yra atvejų, kuomet reikėtų palakti, kol vaikas paaugs, pvz., išaugs atopinį dermatitą. Kitoje temoje mama rašė apie kūdikių skiepijimą. Aš tai nuomonei pilnai pritariu: kai skiepijami kūdikiai, mamos gali tik spėlioti, dėl ko vienaip ar kitaip sureaguoja į skiepą. Vyresnis vaikas - pats pasakys, kas ne taip. Va Jums ir empirika.

Šuo gali įkąsti, gali neįkąsti. Tačiau jeigu taip nutiktų, manau, kad įvertintume naudos ir rizikos faktorius. Jei šuo nežinomas ir nežinia, ar tais metais skiepytas, tuomet, be abejo vaiką reikės skiepyti.

bekase, deja DS dabar yra tik adult t.y. suaugusiems, vaikiškos nebėra Lietuvoje. Ir dabar jau niekas "nesiterlioja" su vaikais jautriais kokliuso vakcinai deja Arba skiepiji nuo visko arba nuo nieko man taip pasake uzkreciamu ligu centre. vakcinos kurios sudetyje nebutu kokliuso nebėra ir vargu ar bus
Par keletas meteliu ir tos DS suaugusiuju vakcinos neliks, nes ir suaugusiems lieps skiepytis ir nuo kokliuso ir nuo poliomielito ir t.t.

Vajez,kaip baisu

Vadinasi, savo vaiko ir dabar negalėčiau skiepyti, nes buvo neurologinė reakcija į KDS.

Vakcinos isgelbėjo pasauli nuo daugelio ligų, bet ar nebus ateityje taip kad tos pacios vakcinos ta pasauli ir sugriaus. ( na ne vien jos, bet ir visos naujos technologijos visose ne vien medicinos srityse). Klausimas ne moklsinis, o tik mano pacios uzduodamas sau paciai nes diskusiju sia tema nereiketu vesti

mano nuomonė jau seniai tokia pat

labai dziaugiuosi, kad pradejom sia tema bendraut,nes manau, kad daug kas noretu apie tai suzinot.

Tik deja gydytojai nenori tu reakciju pripazinti. ir skaito kad vakcinuoti galima ir toliau farsiruojant vaikus tavegiliu ir paracetamoliu

pas musu seimos gydytoja.
Kai nuvaziuosime skiepytis - paklausiu kokia tai konkreciai vakcina.
Dukrai bus revakcinacija difterija ir stablige (6 metai), kokliusas ismestas. Kai buvom paskutini karta, tai minejo, kad vakcina turi vietoje, tik vaikas slogavo tai neskiepijome.

bekase, lauksiu ir as labai tavo posto kai grisit is gydytojos.

Sioje nuorodoje radau kad D.T. Vax (vakcina nuo difterijos ir stabliges tinkama vaikams) nuo 2009 sausio men 23 d vel leidžiama, t.y. rinkodaros teisė atnaujinta

http://209.85.129.132/search?q=cache:Rjowh...&lr=lang_lt

bekase, matyt apie sia vakcina ir kalbejo gydytoja, deja pora metu iki tol sios vakcinos nebuvo. Tik yra kitas blogumas, tai sios vakcinos sudetis:

"Pagalbinės medžiagos yra aliuminio hidroksidas, tiomersalis ir buferinis tirpalas, kuriame yra natrio chlorido, natrio rūgščiojo fosfato dihidrato, kalio dihidrofosfato ir injekcinio vandens."

Taip, nelinkę pripažinti

Nieko tokio , gal tiesiog mano poste žodžiai susidėliojo taip, kad pasirodė kaip priekaištas . Bet tikrai priekaištauti nemaniau . Ir labai dėkui už atsakymą . Jei kada užtiksite panašių straipsnių, būtų labai malonu, jei galėtumėte pasidalinti informacija

Mano draugė tuoj turi gimdyti. Pasiskaitė info apie skiepus, pasiklausė mano pačios patyrimų ir dabar nežino ką daryti - skiepyti vaikelį ar ne. Situacija dar tokia, kad pati draugė turi hepatitą C. Pasak gydytojų, pavojaus jis nekelia vaikui ir žada jį po gimdymo su vaistais išgydyti. Pati draugė net nežinojo turinti hepatitą C, tik nėštumo metu atlikti tyrimai tą parodė.

bet nuo hepatito C ir vakcinos nera. Bet aš dėl šios priežasties savo vaiko neleisčiau vakcinuot nei nuo tuberkuliozes nei nuo hepatito B.

Dėkui už atsakymą . O gal galite plačiau pakomentuoti kodėl nereikėtų vaiko tokiu atveju skiepyti, kokios galimos pasekmės ir pan? Dėl tuberkuliozės skiepo nepergyvena draugė, nes gyvena ne LT ir čia tokio skiepo net nėra, bet nuo hepatito B skiepijama ir pirmas skiepas kaip ir LT - tik gimus vaikui, pirmą parą.

Aš ne medikė ir kaip yra ištiesu nežinau. Tačiau jei kūdikio mama serga hepatitu C ir tokia liga galbut serga jos kudikis ir jis todel bus gydomas tai vadinasi jis nera sveikas o skiepyti galima tik sveikus vaikus, beto to vaikiuko kepenys ir taip veikiamos hepatito C tai kaip galima dar tuo pat metu ji skiepyti nuo hepatito B, juk kepenys kudikio ir taip zeidziamos pirmosios ligos. Manau jei mama pati hepatitu B neserga, nors daznai buna atveju kad sergama C ir B hepatitu vienu metu, tada manau galima palaukt kol normalizuosis baiko sveikata po hepatito C arba kai bus nustatyta jog vaikas hepatito C iš motinos neperėmė. Bet čia tik mano nuomonė.

Draugei rado tik hepatitą C. Vaikiukas dar negimęs, bet gydytojai tvirtina, kad vaikui mamos liga tikrai nepersiduos . Dėkui už jūsų nuomonę