Sveikutes visos, kas uzsukote i sia temele.



Norejau pasidalinti patirtimi su tomis, kurios patyre velyvaji persileidima. Jau man kartais atrodo, kad tokiu likimo draugiu visai nera, nes visos temeles tik apie ankstyvuosius vaikelio pabegimus.

Man tai atsitiko pries pat Velykas, o suneliui (jau zinojau lyti) ta diena sukako 20 savaiteliu. Taigi visas sventines dienas praleidau ligonines palatoja staugdama, kaip suo: is nevilties, apmaudo, liudesio ir ilgesio.

Taip, baisu ir skausminga be galo. Nors mediciniskai tai traktuojama, kaip velyvasis persileidimas, bet man tai buvo pati tikriausia vaikelio mirtis Juolab, kad vaikelis buvo labai lauktas ir myletas.

Pas gydytojus reguliariai lankaiusi, laikiausi visu nurodymu. O ir pati laikau save pakankamai patyrusia mama - vyresniajam suneliui tuoj sukaks 7 metai. Siaip jokiu sveikatos sutrikimu nebuvo, isskyrus pykinima nestumo pradzioj.

Pora dienu pries ta nelemtaji ivyki buvau Santariskese Zmogaus Genetikos Centre, atliko echoskopija, kraujo tyrimus - jokiu genetiniu sutrikimu. Vaikelis sveikaiusias ir netgi idealiai atitinka savo amziu.

Kiek dziaugsmo buvo mano seimynai, ypac suneliui, kai pasakiau, jog turesim broli. Vyras irgi didziavosi savo sunais-azuolais. Pasiskelbem visam pasauliui, kad turesim dar viena sunu, o ir pilvelis mano buvo didelis (pati as esu smulkute). Pasisiuvau sukneliu nesciosioms, prisipirkau ivairiausiu palaidiniu, nestumo dirza ir se tau kad nori ...

O buvo viskas taip:
Isedau pas vyra i masina ir nubego vandenys. Vyras mane po 5 min pristate i ligonine. Priimamajame prasidejo saremiai. Po pusvalandzio jau buvau gimdykloje, o dar po valandos buvau nebenescia... PABAIGA

Dabar nuo to laiko praejo beveik 4 sav, o as vis dar negaliu su tuo susitaikyt. Zinau, mes jauni, turesim dar vaiku, laikas viska uzgydo, gamta pati atsirenka ir t.t. Labai daug tokiu zodziu prisiklausiau pastaruoju metu. Taciau tai neguodzia. Kasdien saves klausiu KODEL, kodel taip atsitiko, kodel man, kodel dabar, kodel ne tada, kai tas nestumas buvo kokiu 2-3 sav, gal apskritai nebuciau apie savo nestuma net zinojusi...
Suneli, kodel pabegai???

Užjaučiu Tave, ederi
Tikrai neguodžia, kad bus dar vaikučių, esi jauna, t.t. Tokioje situacijoje turbūt tik laikas Tavo sąjungininkas Nesu patyrusi tokios situacijos, bet bandau suprati, kad tai yra didžiausias ilgesys, nusivylimas, kaip pati rašai ir besikartojantys klausimai... Stiprybės Tau, vaikelio nėra Tavyje, šalia Tavęs, bet jis stebi Tave iš aukštai

laikykis, labai liudna istorija, tokia nuosirdi ...

Aciu merginos uz palaikyma.

Gaila, kad kol kas neatsiranda likimo draugiu. Matau, kad mano atvejas pakankamai retas, o ir literaturos apie tai visai nera, (na, bent jau as neradau).

tu tikrai ne viena,kuriai taip atsitiko.Man buvo 23 savaiteles ,kai as praradau savo dukryte

Sveikute

Na aciudie, o jau buvau nusigandus. Ar senai tau tai nutiko? Ka sake gydytojai, ar priezasti pasake?

Labai užjaučiu tave...Man taip pat nutiko ši baisi nelaimė...21 savaitė ėjo...O mano Angelėlis jau pora savaičių kaip buvo miręs...Tyrė,sako Infekcija.O neaišku,kas ir kaip, nes tyrimai visi superiniai buvo, vaikelis amžių atitiko...Pasirodo, būtent 20 - 21savaitė irgi yra be galo pavojingos.Tik visada labiausiai gydytojai akcentuoja iki pirmų trejų mėnesių, o apie vėlesnį laikotarpį labai mažai informacijos...
Laikykimės...Mes jau antrą mėnesį planuojam vėl...Bet kaip ilgu laukti, o testai vis neigiami...

Aciu Amri32, as taip pat tave uzjauciu ir baisiai suprantu, kaip ilgu...

O po kiek laiko pradejote vel planuoti vaikeli, kiek liepe gydytojai laukti? Man sake pakentet apie pusmeti, bet nezinau ar iseis tiek islaukt

Taip norisi ir vel but

Beje, o kaip del pieno? Pas mane jo tiesiog upes bego, o krutys dege ir kaip akmenines tapo. Pasiskundziau ginei, tai ji "bromcriptin" israse, geriau 2 sav. Bet pieno vis tiek yra. Aciudie, kad krutines nebeskauda, o pienas bega tik paspaudus.

Vargelis vienu zodziu

Sveikutė Buvo ir man to pienelio...Krūtys degė, tai gydyt., su kamparo aliejuku pasiūlė tepti - pasaka, jau po pirmo karto karštį ištraukė Tik reikia saugoti kad ant speniukų nepatektų, masažuojančiais judesiais ištepti ir liemenėlę ankštą užsisegti,kad gerai prilaikytų.Na, tyrimai pas mane geri, charakteris skorpionės - viskas arba nieko - tai leido po trejų mėnesių.Aš turiu savo teoriją,kad jei gerai jautiesi,svarbiausia pirmų mėnesinių sulaukti. Tai jau iškart ir darėm taip...Tik Dievulis matyt,dar kantrybės užsimanė pamokyti - jau trečią ciklą bandome...Ir nieko
O pienuko dar bus,matyt,ilgiau tau.Man irgi taip pat buvo.Net tyrimus dariausi kraujo, tai prolaktinas kažkoks gaminasi dar,tad pienukas ir bėga...Susitvarkys organizmas palaipsniui...Neskubėk...Dieve...Kaip šviežia dar tau...Kai prisimenu tą laikotarpį,tai tarsi skausmo kamuolys, palaužta siela buvau...Apkabinu darsyk Tave...Nueik į ,,Angeliukų mamyčių ,, svetainę.Jos ten labai fainos, padėjo man gryžti į gyvenimą Tos Šaunios, Stiprios Moterys...

Ederi,liudna labai istorija Laikykites,stiprybes jums

Sveiki. Pas mane pirma tokia situacija buvo prieš 3 metus, 17 sav.nustate nesivystanti nėstumą ir 2 sav. kaip nešiojau jau mirusi vaikelį . Nors padariau visus tyrimus, priežasties nerado. Žinau, kad buvo berniukas, o kaip žinoma berniukau silpnesni.
O prieš menesi vėl buvo nesivystantis nėštumas 9 sav. Galvojau, kad jeigu viena karta jau buvo su manim , tai daugiau nepasikartos, bet skaudžiai klydau .
Kantrybės mums,

ederi Amri32 užjaučiu, pati nesenai išgyvenau valymą tiesa nebuvo daug savaičių, nors man jau buvo daug pagal mmm 9sav. bet skaudžiausia, kad buvo dvyniukai, apie kuriuos aš taip svajojau nelemta matyt buvo, bt aišku tai neguodžia, man po valymo praėjo lygiai savaitė atrodo, kad lyg geraijaučiuosi, bet momentais palūžtu, bet negaliu įsijausti į sielvartą skausmą, nes matau, kaip mano mažytei mergytei širdelė skauda matyti mane verkiančią tad teko greitai surinkti save po gabaliuką ir atsistoti, žiūrėti į priekį ir gyventi

Aš taip pat kai paklausiau, kiek man dabar laukti pasakė 6mėn., bet aš tiek nelauksiu tikrai, jei bus lemta pastosiu greičiau, jei ne tada tik po 6 mėn žinoma, baimė išliks bet aš taip noriu mažo vaikelio

Užjaučiu...Visada sakau ir sakysiu, kad jei Vaikelis laukiamas, tai nesvarbu, ar savaitės ar vėlesnis išėjimas pas Angelus - didelė trauma tėvams...
Stiprybės Visoms ...

Užjaučiu...Visada sakau ir sakysiu, kad jei Vaikelis laukiamas, tai nesvarbu, ar savaitės ar vėlesnis išėjimas pas Angelus - didelė trauma tėvams...
Stiprybės Visoms ...

Aciu jums merginos uz tokius siltus zodzius

Stiprybes ir jums visoms... Kaip smagu girdet (nors tema tragiskai liudna), kad as ne viena tokia, tikrai buvau jau nusigandus.

Amri32, aciu tau uz pasiulyma uzsukti i Angeliuku mamyciu temele, butinai ten lankysiuos.

Beje ir man labai mano vyresnelis padejo, neleido nugrimzt i liudesi, vis pagalvodavau, kad negaliu sustot, juk sunui reikia manes, sveikos, linksmos, energingos. Juk prabegs tas laikas, sunus uzaugs, negaliu laisti, kad ir jis liudetu...

Cia jums visoms nuotaikai pakelt

ryt mano pilvelio gyventojui, mano angeleliui butu suejusios 26 savaiteles...

kaip skaudu taip skaiciuoti be proto buvo sunku tom dienom kai turejau gimdyti

Geriau neskaiciuoti, nes galima rimtai susirgti Stiprybes

Aciu Dzige,

stengiuos neskaiciuot... bet tos mintys pacios lenda i galva. Zinau, nenurimsiu, kol vel nepastosiu

Jau kartais visai nieko buna, ir nuotaika kiek geresne. Bet va tie sestadieniai, viska sugadina.

Mieste visas nesciasias apziuriu, visus vaikiskus vezimelius "ivertinu", visus vakicius apglostau. Man taip truksta mano angelelio. Tokia tuscia jauciuosi. Et...

Ir niekas manes taip nesupranta, kaip mano likimo drauges...

Aciu jums merginos ir stiprybes visoms mums

labas visoms...
Liudna si tema...
Ta skausma patyriau ir as - mano mergyte pabego sausi, mums buvo 20 sav ir 6 dienos...
Liudesys ziaurus, o dabar dar sustiprejo - birzelio pradzioj ji turejo gimt...
Et... Rieda asaros per sirdele... Ir man atrode, kad as tokia vienintele pasaulyje... Siprybes visoms- likimo seses...

sveikos, pasidalinsiu ir as... pries 3,5 metu apturejom nesivystanti nestuma (14 sav suzinojom, kad vaikiukas nesivysto nuo 10 sav)... na, viska nurasem gamtai... vargais negalais po 2 metu pastojom. Viskas puiku, bet... 20 sav mergyte praradom tiesiog pasirode kazkokiu rusvu isskyru, nuvaziavom i ligonine, po 2 dienu nubego vandenys, priezastis - infekcija (neisivaizduoju is kur) : po 10 men po netekties vel pastojau, viskas puiku, gine laaabai priziurejo mane, tyrimai puikus, nuo 20 sav gavau biuleteni, tiesiog, kad save lepinciau... besilepinant 22 sav vel pastebiu tas pacias vos rusvas isskyras, lekiam i ligonine, kaklelis prasiveres, speja ji uzsiut, visiskas gulimas rezimas... lyg ir gerai... tikim, kad bent pora menesiu pavyks pralaukt... bet po 9 dienu prasideda gimdymas, pagimdau berniuka... ir jis dar pora dieneliu pagyvena, nors visi zinom, kad isgyvent jis praktiskai neturi sansu, nes per daug nebrandus (kai gime, buvo nepilnai 24 sav) paskutinis ivykis ivyko pries 2 savaites...
dabar sedziu internete ir ieskau priezasciu... kol kas esu isitikinus, kad kaltas silpnas gimdos kaklelis. Nors aisku, reikia, kad tai patvirtintu daktare ir tada... vel kibsim i darbus ir bandysim kazkaip isnesiot leliuka...

O Dieve, is kur pas tave tiek dvasines stiprybes??? Lakykis, mieloji, esi tikrai nepaprastai tvirta asmenybe. Labai labai tave uzjauciu, o taip pat ir tavo vyra. Manau ir jam nera lengva. Stiprybes ir kantrybes jusu seimai.

As del infekcijos suzinojau tik stai ka:
-ji atsiranda is bet kur, tarkim per lytinius santykius (juk "ten" nesterilu, o taip pat ir vyro "daikciukas" )
-bakterijos gali atkeliauti is isanges (pasirodo net uzpakali nusivalyti reikia teisingai )
-taip pat "stringai" nutiesia bakterijom kelia tiesiai i maksti,
-jei nusilpes imunitetas, o per nestuma taip ir buna, bakterijos is maksties kyla aukstyn per gimdos kakleli, pazeidzia vaisiaus vandenmaisi, prasideda uzdegimas, vandenmaisis prakiura, nubega vandenys ir viskas...

Prevencija viena - daryti slapimo paseli, nes tokios infekcijos yra besimptomes, taip man aiskino KMUK'e. O taip pat gydytojas man labai rekomendavo gerti foline rugsti pries pastojant ir pirma nestumo trimestra.

Linkiu jusu seimai kuo geriausios kloties ir susilaukti pulkelio nuostabiu vaikuciu

stiprybes bet kas tokiais atvejais turi, nes... o kas belieka? man keista net, kai zmones taip sako, ko jie tikisi? kad nusoksiu nuo stogo ar kad zliumbsiu diena nakti?

del bakteriju visa sita zinau... bet kai ivyksta 2 is eiles vienodi atvejai, as labiau linkus manyt, kad bent jau mano atveju yra siplnas kaklelis, kuris tiesiog augant vaikiukui, ir didejant svoriui, nebeatlaiko ir pradeda atsidarinet...
nes infekcija beveik visada atsiras gan greitai, kai jau prasidarineja kaklelis arba juo labiau bega vandenys...

Na taip, tu teisi...

O del kaklelio, tai jei isties taip, tuomet gine apskritai tau visa nestuma turetu skirti gulima rezima...
Sunku, zinoma, daugiau nei puse metu lovoj prasivoliot, bet dar sunkiau netekti vaiku

Ar nebandei keisti gines, ar bent jau kito specialisto nuomones isklausyt?

gines keist labai nenoriu, nors turiu minti pas kelis kitus gerus ginius nueit ir paziuret, ka jie siulys. nors is esmes manau, kad tokiais atvejais dauguma patars arba biuleteni nuo nestumo pradzios arba pasakys, kad priezasciu nera...
bet as turiu minciu, apie ka padiskutuot su gine - gal pas genetkus nulekt (nors as i juos skeptiskai ziuriu), dar yra keletas nedarytu tyrimu (kurie ir taip turbut bus neigiami)... beliks tik apie kaklelio problemas padiskutuot...

Pazystamas ir baisus jausmas,as savo mergytes netekau 20sav. Visas pasaulis apsiverte,,turejau birzelio pabaigoi gimdyti,bet pasigavau gripa,kelias dienas karsciavau ir psio,baigesi mano dziaugsmas.Gripas paveike leliu.Prasidejo saremiai,atkentejau 10valandu kol sustabde,jau apsidziaugem,kad viskas gerai,nuveze padaryti echo,o ten rodo,kad lelius mire ir vel turejau sulaukti sekanciu saremiu,kad pati isgimdyciau,cia buvo kazkas kosmarisko,ir dar per valentino diena...kazkoks siaubas,bet pamazu susigyvenu ir jau planuoju kita nestuma,tik labai baime didele turiu,tad suprantu ,laikykites visos kurios ta patyret

nu jo, kosmaras bet kazkiek paguodzia tai, kad nesi vienintelis egzempliorius. Kadangi man paciau teko isgyventi 2 tokius kosmarus per nepilnus 1.5 metu, buvau pradejus galvot, kad esu kazkokia nelabai normali, kad patenku i ta maza procenta nevykeliu Bet, pakalbejus su ginekologe apsiraminau, suzinojus, kad tarkim KMUK beveik kasdien turi panasiu nelaimingu atveju ir kad nieko nenormalaus cia nera...
nors aisku, vis tiek pas mane issivyste nerealus kompleksas siuo klausimu, ypac kai matai, kad praktiskai visi pazistami, kurie pastoja, sekmingai pagimdo, o tu... pabuni biski nescia ir viskas : ir bent jau man pradeda darytis geda bendraut su zmonem vien todel, kad nesugebu isnesiot leliaus, kurio norim labiau uz viska

Nesamone,kokia cia geda,tiesiog ne visada likimas padaro taip kaip mes tikimes,as jau su tuo baigiu susigyventi,aisku niekad nepamirsiu,bet reik gyvent toliau ir bandyt kol pasiseks...as taip pat niekad netikejau,kad man galetu taip nutikti,bet...Man tik va sunkiausia matyti nesciasias ir maziukus dar tik pradedancius vaiksciot ar dar gulincius vezimuka,ziauriai sirdi drasko,pagalvoju kaip butu buve gera per pati gimtadieni pasigimdyti leliu,bet...tikekimes dievas duos ir tau ir man sveika ir grazu leliuka

tai va, man irgi niekaip neina prisiverst ramiai ziuret i nescias ir leliukus, ir i siaip laimingus tevus... ypac po sito praradimo paluzineju viduje, nes siaip i mane paziurejus nepasakytum, kad as paluzus - juokiuosi, dirbu ir t.t., bet realiai tai nekas
labai noriu vel pastot, zinau, kad pastosiu, bet mintis, kad vel gali kazkas nutikt mane zudo juo labiau, kad man konkreciu priezasciu prielaikiniu gimdymu neranda. Na, tiksliau, po sio atvejo galbut kazka sumastys, gal kaklelis silpnas, gal dar kazkas...

Na taip, tikrai liudna... Bet kaip smagu, kad musu daugiau ir galime viena kita atjausti, suprasti, padrasinti ir paguosti.

O kaip jums merginos buvo su pienu, kiek laiko vargot? Pasidalinkit savo patirtim. mano gine tai liepe vaistus gert, nes skausmas buvo nezmoniskas...

Vaistus geriau 2 sav, bet pieno vis dar yra, nedaug, bet yra. Nors ciklas jau atsistate ir menesiniu sulaukiau po menesio po persileidimo.




Papildyta:


Brela, gal tu tikrai del sventos ramybes bas genetikus issitirk, juk reikia isbandyti visus imanomus ejimus.

Nors as pati buvau pries 3 dienas pas genetikus iki persileidimo. Na taip tik del saves, tai nei echoskopu ka blogo mate, nei kraujo tyrimai jokiu genetiniu pakitimu nerode, Tai cia buvo balandzio 8d, o balandzio 11d sunutis iskeliavo..

tikrai smagiau, kai yra su kuo bendraut, kas pergyvenes kazka labai panasaus ir zino visus jausmus, gali pasidalint mintim, ka daryti norint rasti priezastis, kada vel planuot ir panasiai...
man abu kartus po kokios savaites po gimdymo pradedavo skaudet papus, jie pasidarydavo diiiidziuliai ir pora dienu nedaug pienuko budavo. Bet as abu kartus nieko nedariau, tiesiog savaime per pora dienu susitvarke
dabar tik idomu, kada mmm pareis. ana karta po 3 sav atejo, si karta ir taip 2 savaites po gimdymo tepliojo, dabar jau nieko, eina trecia savaite

ir dar mastau, kada pas ginekologe eiti. Ji sake, kad po kokiu 6 sav ateit
Papildyta:


tai taip, eisim pas visus imanomus daktarus. Nes siaip as i genetikus kreivai ziurejau, ir dabar kreivai ziuriu, nes man tos tikimybiu teorijos kazkaip neatrodo rimta. Na bet... isbandysim viska

as isivaizduoju, kad bent jau musu atvejai nera susije su genetika, nes abu kartus vaikuciai buvo sveiki, be apsigimimu.

Mano gine tai labai keistai mane apziurejo kai uzdarinejo biuleteni balandzio men ir viskas, sake kita karta ateit kai pastosiu

Keista... as ko gero bandysiu ieskotis kitos gines. Juk pries pastojant vis tiek gerai butu issitirt, ar viskas ok, echo pasidaryt. O cia se tau, nori eik, nori neik. Ir dat privati klinika As tiesiog siulausi pinigus moket, o cia se tau kad nori

butinai keisk gine ir ieskok priezasciu... aisku, kazka konkretaus greiciausiai bus sunku rast, bet reikia pasidaryt ivairiausius tyrimus - AFS, citomegala, toksoplazmoze...
siaip visuose didziuosiuose miestuose vieni geriausiu specialistu dirba Vaisingumo klinikose. Jei gali sau leist vaiksciot privaciai ir moket pinigelius uz echo, tyrimus ir panasiai...

beje, is kokio tu miesto?

As is Vilniaus. Manau taip ir padarysiu, geisiu gine

O kas yra AFS? kam jis reikalingas?

AFS - Antifosfolipidinis sindromas, jei jis yra, tai rodo, kad pas tave per tirstas kraujas ir bunant leliukas negauna pakankamai maitinimo, deguonies ir del to gali vykti persileidimai. Kiek as zinau, tai daznai buna ankstyvi persileidimai, bet skaiciau Abraicio straipsni, kad ir 2-am trimestre del AFS ivyksta persileidimai.
Yra tokia tema Nesulaukianciu Gandro skyreli, kuri ir vadinasia kazkaip panasiai AFS Ten rasi info, kur daro tuos tyrimus (geriausiai darytis KMUK pas Abraiti, bet daro ir Vilniuj) ir daug visokios info.
Aisku, tai nereiskia, kad pas tave yra AFS, bet tiesiog verta kabintis uz bet ko ieskant priezasciu ir norint, kad kitas butu sekmingas

Aciu, Brela, reiks pasidometi

zinai, as jau kai ne pirmi metai susiduriu su bedu ieskojimais, tai galiu pasakyt, kad ir paciai reikia dometis, ka galima issitirt, pasidaryt ir panasiai. Nes net ir labai geri ginekologai ne viska pasiulo ir pataria.

taip, as pati cia kuria diena susimasciau, kad as turiu tapti pusiau gydytoja, pati turiu dometis kokius tyrimus, kada daryt, kada pas gine eiti, kokius vaistus ar papildus gert

Kosmaras, as visai nesijauciu rami-saugi, patikedama savo sveikata gydytojui. Net ir ligoninej kai gulejau, niekas neaiskino kokius vaistus leidzia, kam, kokie salutiniai poveikiai ir panasiai. As aisku gal ir uzknisau sesutes, bet kiekviena kart klausiau, kas per vaistai, kodel, kokia doze ir pan.

as tai savo gydytoja pasitikiu praktiskai 100%, bet vis tiek pati labai daug skaitau, domiuosi. Nes pas mus dar bedos ir su pastojimu... tai man net nebereikia aiskint darant ultragarsa, kas, kur yra, as pati zinau, kokio dydzio kiausides turi buti, kokie folikulai, gleivine ir t.t. Jei esu tai irgi viska pati matau, gine tik sumatuoja, bet jau aiskint nereikia. Galbut todel ir labai gerai sutariu su gine, nes mes viena kita suprantam, nei ji man turi labai smulkiai aiskint, jei iskyla man kokiu ideju, mes padiskutuojam ir padarom kazkokias isvadas Nes ypac problematiskais atvejais daktarams patinka, kad pats domiesi ir supranti, o ne tik triznioji ir isterikuoji
As labai daug is supermamos suzinojau, kai reikia, po uzsienio puslapius palandzioju...
Dabar irgi turiu kelias idejas del savo situacijos, laukiu nesulaukiu, kada galesiu visko paklaust...

na, tai labai saunu, kad suradai sau tinkanti gydytoja. O as dar paieskosiu...

As 100% su tavim sutinku, kad ner ko draskytis ir isterikuot, geriau ta energija panaudoti savo situacijos tyrimui. Tik bendradarbiaujant su gydytoju galima kazka pasiekti

as tau siulyciau Vaisingumo klinika, dar geri daktarai Grybo g. Medicinos diagnostikos centre (as ruosiuosi ten nulekt pasikonsultuot su doc.Alisausku)... cia pagrindiniai taskai, kuriuos zinau kaip geru specialistu santalkas nes as pati labiau megstu privacias klinikas, kur dirba geri specialistai, o kai daznai lankytis tenka, paprasciau registruotis po darbo, kad nereiketu issiprasinet darbo metu...

As tai va labai dziaugiuosi,kad turiu tokia mama kaip maniske,ji akusere,dirba privaciam kabinete ir seip labai uzsiima sveika gyvensena,vitaminais ir papildais,istisai tobulinais,tai ji mane "prifarsiravo" tokiu papildu po persileidimo,kad labai greit organizmas atsistate,su pienu irgi turejau vargelio pora savaiciu,bet sakau ,kai pradejau visus vitaminus kuriuos ji man surinko vartot tai super,pilnai jauciuosi atsistacius ir pasirengus kitam pastojimui,tik liko psichologine baime

as kazkaip pries nestumus jokiu vitaminu negeriu isskyrus Foline rugsti, vitamina E... Pas mane siaip visada visi tyrimai buna geri, tai vitaminu negeriu. Ir siaip, kadangi pas mus bedos su pastojimu, tai as stengiuosi, kad nebutu labai stiprus organizmas, nes leliukas skaitosi kaip "svetimkunis" ir lengviau kabinasi i silpnesni organizma skamba biski nelogiskai, bet tos nmerginos, kurios darosi IVF netgi specialiai vartoja vaistus, slopinancius imuniteta Tai as irgi nepersistengiu stiprinant organizma. Svarbu, kad kraujo tyrimai buna geri...

oooooo, tai tai tikrai

Jau nieks pasauly geriau nepasirupins, kaip mama ...

Na, o del psichologiniu baimiu, tai zinoma mums visoms ju yra, tik reikia pasistengt rasti vidine ramybe, kad kuo maziau neigiamu emociju butu pries pastojant ir per nestuma.

Kaip ta padaryt as ir pati nezinau, ieskau visokiu budu
Nors kartais man atrodo, kad mano dusia nurims tik tada, kai ir vel busiu nescia. O rupestelis visada islieka: pradzioj, kad pastoti, veliau, kad nestumas sklandziai praeitu, veliau, kad vaikelis nesirgtu, dar veliau, kad gerai mokytusi, turetu gerus draugus, sukurtu gera seima ir t.t.

Mes juk mamos mes kitaip nemokam

mano nuomone, baimes nedingsta. is patirties sakau, kai pastojau sikart, atrodo, buvau rami, negalvojau, kad bus kas blogai, bet kartu su baime laukiau tu 20 sav... kai jos praejo, atrodo, atsipalaidavau ir leidau sau po biski pradet tiket, kad tikrai viskas einasi gerai... bet... tas atsipalaidavimas tetruko vos pora savaiciu taip kad tikrai nerealu, kad megausiesi nestumu taip pat, kaip kad megautumeisi neturedama liudnos patirties
Gali stengtis save kontroliuot, bet is esmes baime kirbes visada iki tol, kol nelaikysi rankose sveiko grazaus mazylio

sveikutes.man irgi pries 32 dienas ivyko persileidimas,ejo 10 savaite. labai verkiau,mes jau ji labai mylejom. O dabar nesulaukiu pirmu menesiniu,su vyru nelabai saugojomes,tai siandien nusipirkau nestumo testa.ziuresim ka parodis. tikekimes teisingai,nes buvau girdejusi,kad nestumo testas apie menesi po persileidimo rodo teigiama rezultata,nzn ar tai tiesa.gal kas tikslei zinote?aciu

sveika
po persileidimo pirmos mmm nebutinai turi ateiti laiku ir patarciau biski nusiramint, nenorek ir nesitikek, kad iskart belaukdama pirmu mmm pastosi visos norim kuo greiciau pastot, bet tavo atveju, tikrai bent pirmu mmm reikia sulaukt, o tada jau planuot

sveikutes.siandien padariau testa,buvo neigiamas,bet menesiniu nera,ir jokiu simptomu nera,kad jos turetu pasirodyti.gal kartais per anksti testa dariau,todel neigiama rode.Su vyru nesisaugome,nusprendem,kad kai organizmas bus pasiruoses tada ir pastosiu,tai ir bandysim kol pastosiu,nes labai labai norim maziuko leliuko,ir musu mazajam suneliui 3 metukai,pats laikas tureti sesute ar broliuka.apie nieka daugiau net neina galvot i tik apie nestuma.

tu nesupyk, bet biski ramiau mastyk po persileidimo pirmos menesines gali ateit tiek po 3 savaiciu, tiek po 2 menesiu. Ir nedek daug vilciu, kad tu pati pirma menesi pastosi. Tikrai mazuma pastoja nesulauke pirmu menesiniu po persileidimo. Aisku, nereikia laukt puses metu, bet tu tikrai nusiramink ir netrizniok su tais testais, nes tik sau nervus gadini.

Va va, auksiniai zodziai. Cia tikrai niekur nenuskubesi, cia ne megztini megzti, kai noris per vakara Cia jus zmogu kuriat ...letai, atsakingai, kruopsciai

Bet vis tiek linkiu Jums sekmes, Mamyte.Linute

na, as pati irgi noriu visko cia ir dabar. Bet, kaip patirtis rodo, niekam neidomu... vaiko norejau jau pries kokius 4 metus, na ir ka? po vieno persileidimo skubejau skubejau, bet pastojau po 2 metu, po antro biski greiciau - po 10 men, dabar irgi norisi skubet, bet jau zinau, kad niekur nepriskubesiu ir net jei pastosiu, dar nieko nereiks
o kuo daugiau triznioji, tuo daugiau sau ir aplinkiniams (ypac savo vyrui) kenki ir gadini nervus, kurie ir taip pakrike

pvz manes niekas darbe ar draugai nemato liudincios. Visi ziuri ir tikisi, kad as vaiksciosiu apsiasarojus. Bet tai nereiskia, kad pas mane viduj nevyksta audros, dar ir kaip vyksta, bet reikia biski dirbt su tavim, kad tos emocijos neitu lauk. Reikia ir mastyti, suvokti, kad gyvenimas eina, kad nors ir kaip skaudu, nors ir kaip viskas einasi ne taip, kaip norejai/planavai/svajojai, reikia gyvent toliau