Tas laukimas tada atrodė toks sunkus ir varginantis..Nenutildavo telefonas su klausimais "Ar jau?". Juk visiems sakiau aš pranešiu, būtinai pranešiu..
Ilgi vakarai..kalbindavom savo "guziką"(taip vadindavome mažiuką )kiekvieną vakarą.."Ateik mažiuk, mes tavęs laukiam..ir mamytei sunku..jau laikas susitikti su mumis"..Ateik mažiuk..Jis mums atsakydavo ir dar kaip atsakydavo savo kojytėm darydamas "guzus" pilve..kartais net skausmingus..Ir vis galvodavau..Šiąnakt..tikrai tikrai mes susitiksim..
Po termino jau savaitė, o tu mažiuk dar pas mane..Liepė stebėt judesius..Skaičiuoju..laukiu kol pakalbinsi mane mažiuk..o tu miegi..mamytei neramu, labai neramu iki kol sujudi..Ir vėl praėjo diena..ir vėl vakaras "Ateik mažiuk, mes tavęs laukiam.."Ir taip 12 dienų..Kol vieną naktį..ilgai lauktą ir išsvajotą naktį tu pasibeldei..Panorai susitikti su mumis
Terminas buvo Lapkričio 29d. mažiukas gimė Gruodžio 12d.
Tada visiems ir pranešiau..

kantrus teveliai

na taip..coa juk niekur nedigsi,,o sulaukt juk norisi jau kuo greiciau,,kai laikrodukas j uismuses laika buvo..
mus liko trys ..maximum keturios savaiteles pagal daktarus..jau dabar laukiam..
liko tikrai nedaug

Sekmes jums

kantrybė dorybė... bet svarbiausia kad viskas gerai. Aukit laimingi

Kantruoliai

tikrai daug kantrybes teveliams reikejo

koks išlauktas vaikutis