pradesiu nuo to,kad tik suzinojusi kad esu nescia jauciau kad po sirdele mergaite,nors ir daktarams patvirtinus kelis kartus mb niekad netikejo,kadangi pas ju seimoje vieni vyrai,nera ne vienos mergaites
taigi princesyte yra vienintele 
ir labai mylimakai atejo lemtingoji diena nieko nevyko,kadangi tikejomes kudikio sulaukti musu 6 metu proga,taciau ji nusprende dar pabuti ten kur silta ir smagu,pas mama
po keliu dienu...11 val vakaro pajuntu skausmus,kurie kartojasi kas 20 min,tai nusprendziu kad reikia eiti pamiegoti,kadangi prireiks jegeliu,taciau atsigulus suprantu,kad nebeuzmigsiu,o nuo 12 val nakties skausmai pradeda kartotis kas 3 min, 
nieko nesuprantu kaip cia taip greti viskas??sakau mb gal gimdom,o gal ne-o ka as suprantu -visa nestuma buvau panikos sese ir labai bijojau,kad nesuprasiu kada reikia vaziuoti gimdyti(ot kvailas ooptimizmas)pasiskmabinu i ligonine ir bandau papasakoti kas vyksta,ir vis nutylu,o sesele ir klausia,o ko tu vis nutyli,o as jau -tai man skauda-tada gaunu paliepima susirinkti manatkes ir lekti cia nes panasu,kad saremiai llaabbaii dazni...nuvykus mane apziuri sesele ir sako,o taip greitai viskas vyksta atsidarymas jau 3 cm (ale per ta valanda) pagimdysi per mano pamaina--tas greitai tesesi 17 valandu
ir ta sesele ,kuri mane prieme sugryzo i savo pamaina,o mane tik tada prause po viso gimdymo nagi po tos apziuros man liepia vaiskcioti, skausmas nerealus,kadangi gimdyma sukele uzdegimas inkstu,epiduros nenoriu,ale gimdau naturliai..po 3 su trupuciu val vaiksciojimo mane tikrina,niekas nevyksta,liepia laukti- o skausmas stipreja,o atsidarymas nevyksta nei trupucio..ir taip net nzn kiek laiko,tada nusprendzia leisti man vaistuku,ir liepia miegoti,kad tureciau jegeliu(buvau pasijungusi TENS aparaciuka,tai iki siol kai bandau pasigarsinti ar susimazinti garsa pm3 tai nupurto saltis nuo to veiksmo)tai kaskaip nusnustu,vel sugryzta skaumas,kvepuoju duju,mb juokauja,priziurek kosmose mano laivukus, o as jau nieko nebesuprantu,samone mane buvo apleidusi,o kai patikrina per eiline apziura niekas nepajudeja-ta sekunde jauciu kaip neviltis ateina tvirtu zvilgsniu,tada pasiulo nuleisti vandenis,ir trumpai parasysiu vel niekas nevyksta, tada suleidzia skatinamuosius ir palieka mane ilsetis,vel miegu...o tada tik jauciu kad balsai saukia aplink,visi panikoj,mb panikoj,pilnas atsidarymas,as palatoje,man rekia nestumk tik,mane veza i gimdykla,aplinkui sumaistis...ir ten prasidejo linksmoji dalis---as stumiu nei daug nei mazai 2.5 valandas-- jau visi supranta kad nepagimdysiu,kadangi mazoji princesyte atsisukusi ne i ta puse
o man niekas to nesako,supranta tai tik mb, sako vaziuosim i operacine,kai tik ji atsilaisvins,tada jau as norejau verkti,taciau mb tikino,kad as esu stipri,kad galiu neverkt--o va ten dar smagiau,sako nera vietos,nera laisvo daktaro,taip sekmingai pralaukiu toliau,o po to ateina isganingas momentas ir pajudame per koridorius,liftas ir pagaliau mano isvajotas zodis THEATRE taciau ten pasitikusi sesele sako,mes jos neimam,atveza kita gimdancia nu ir ka jus manot-as jau maniau kad mane ir namo isleis su vaiku pakeliui...tada dievas man ir atsilygino,atsiunte airiu daktariuka toki maza ir ryza ryza,jis paima man uz rankos ir sako as ja pasiimu(pagal ideja mano daktaras buvo babajus ketines man daryti cezari) o tada jau viskas greit,lasalines,vaistai,mane kilnoja varto,nuskausminamieji ir DINGSTA skausmas
man nerupi,kad nejauciu koju,nerupi kad nejauciu saremiu,dziaugiuosi kad atgavau pilna samone..sesele prigrasina ,kad turiu stumti,kad ji paspaus man ranka,kadangi as nieko nejauciu,kad daktaras trauks su vakumu ir viskas bus gerai..tie jos zodziai man turbut skambes ausyse viskas,viskas bus gerai...
ir tada,sausio 20 diena 18.40 gime mano aukselis,nieko nejutau,tik isgirdau mazutes verksma,ir man padejo ja po naktiniukais ant krutines,negaliu pasakyti kad pajutau begaline meile,nes tai ne tas jausmas,tai kaskas visiskai kitokio,labai panasu i tai kai labai karsta vasaros diena panyri i salta ezero vandeniuka,kai tave apkabina mylimas zmogus po ilgo nesimatymo,kai....
esme tame,kad buvau naivi,ir nebuvau pasiruosusi gimdymui,sakiau kad niekada daugiau to nepakartosiu,nesileisiu to skausmo i savo kuna,taciau Aukses niekada i nieka neiskeisciau,nes ji tapo mano gyvenimu,ir kad ir kaip negerai yra gyventi del vaiku o ne del saves,nezinau,kaip galima tai padaryti...manau tai yra kelias i viena puse...
norejau trumpai,o gavosi kaip visada
Bet dabar turi gražuolę dukrytę 
.Kai aukselis paūgės,nebesiduos pabučiuojama,apkabinama(kalbu apie paauglystę),manau tada vėl norėsis mažiuko,kuriam tavo meilės reikės kaip maisto,o tau tiek pat reikės jo(viso to ką dabar turi augindama savo mažą mergytę) 
kaskaip kitaip rasyciau praejus tiek laiko...