rotveilerio tikrai nerekomenduociau pati uzaugau su tokios veisles suniu galiu pasakyt kad tokie sunys neprognozuojami,as iki siol turiu nuo jo atsiminima veida puosia ne mazas randas su vaiku auginkit tik maza suniuka arba kuris myli vaikus kaip sarpejai labradorai,vokieciu aviganiai,mopsiukai...

pas mus rotveileris
o maži man kaip tik isteriški atrodo. o šuns būdas nuo auklėjimo priklauso. jeigu dresuosit, neskriausit -- bus draugas

Mes taip pat turim suniuka,kai tik gime sunelis iskart isigijom maza suniuka,jog vaikas turetu drauga Ir esu girdejusi,jog jeigu vaikas turi savo auginti, uzauges buna geras zmogus

as irgi svarsciau apie suniuko isigijima, bet kol kas namuose augintinio dar neturim, nes butu sunkoka su vaiku ji vesti i lauka, palauksiu kol mazylis paaugs, o tada butinai isigysim, pati turejau suniuka nuo mazens, kuris teike labai daug dziaugsmo!! mano mama turi, tai mazylis labai graziai su sunyte sutaria!!

Norėčiau šunelio, bet turint galvoje, kad gyvenam bute ir dar 5 aukšte be lifto, tai šiaip su mazgium jau nėra lengva laipiot, o jei dar šuniukas būtų... Mažas, bent 3 kartus reikėtų vedžiot. O pas vyrą mano slenkantis grafikas, tai vėl, neaišku kas ir kaip būtu... Tad kol kas nuvijom mintis apie šuniuką tolyn...

As irgi noreciau sunelio, mylim gyvunus, vaiko panasus amzius, bet dar sakiau palauksim, nes neaprepsiu abieju, o ir tas reguliarus vedziojimas i lauka ir kiti rupesciai, bijau pagalvot.

Visada maniau, kad augdami vaikai privalo turet augintini, pati ko tik neauginau maza budama Bet siaip jei tai tik nuo manes butu priklause, tai gal tik kai vaikam butu ne maziau kaip 3 metukai buciau suni ar kate isigijus... Na bet gavos taip, kad vyras be suns gyvent negali, tad isigijom senbernara dar kai buvau nescia Manem lauke auginsim, bet situacija pasikeite, isikraustem i 1 kambario buta gyvent mieste. Galvojau - bus siaubas. Na o is tikro - prisidejo vargas isvest ji karts nuo karto laukan, taciau daugiau jokiu problemu nekilo. O dabar, kai jau dukryte vaikscioja, vos isbegus laukan (dabar jau suo lauke gyvena, turim savo kiema), bega pas suni, pati vos pasiekia ketera, o isikabina, myluoja - grazu ziuret.
O mazdaug pries menesi vyras gimtadienio proga uzsimane kates. Ir vel po arsiu diskusiju nusileidau jam. Parveze jis ta 2 menesiu kaciuka tai pirma savaite tikrai jauciausi issunkta lyg citrina - jau ir siaip ner lengva su dviem pametinukais, o dabar dar prisidejo ir tai, kad nuolat turejau stebet, kad dukryte kaciuko nenudaigotu Jau buvo net kilus mintis, kad gal reik atiduot ta kaciuka kam nors, taciau po to isiziurejau - priprato jis pas mus namuos, eme jaustis seimos nariu, tai ne kiek nesileidzia skriaudziamas. Priesingai - dabar jau ne tiek dukra ji gainiojasi, kiek jis pats pas ja atlekia, kepst, kepst kojyte ir begasi! Ir kas juokingiausia, jei dukryte neturi noro su juo selt, tai atbega pas mano mazaji suneli, atsigula prie jo ir laukia "masazo" o tas, 9 menesiu pyplys, jau is sirdies ji niurko... Tiesa, turi jis varteliais atskirta teritorija, kur vaikai neprieina, tad kai nori ramybes, nubega ten. Bet pastaruoju metu laaabai retai ten ji matau. Net nakti mieliausiai miega jau ne salia manes, kaip pirmom dienom, o pas kuri nors is vaiku...
Taip kad jei norit gyvunelio - isigykit. Jei ir bus pirmom savaitem sunku, tai praejus kuriam laikui pasimirs tas sunkumas, ir patenkinti busit visi. Manau, kad tokio dalyko, kaip "tinkamiausias laikas" siuo atveju nera - kiekvienam jis kitoks.

as irgi noreciau suns,pati augau tai suniu tai su kate,nuolat buvo gyvunelis,taciau nesutariame del veisles as noriu labradoro,MB-rotveilerio... dar galvojom apie triusiuka ir vos nenusipirkom diena pries man pagimdant,bet...na irgi persigalvojom,nes manau,kad mazas vaikas dar nelabai supranta ir kankins gyvuliuka... sizip ji labai myli gyvuliukus mes kol kas dziaugiames kaimynu kate,kuria pasereme,paglostom,ji ateina pas mus per tvora i kiemeli.zodziu kazko noretusi,bet yra daug bet,kurie tikrai atgraso...

Turim katina,seniai,dar vaikai nebuvo gime,viskas puiku,sutaria,zaidzia,aciu dievui nera jokios alergijos,ko labiausiai ir bijojau,tada reiketu atssveikint su kaciuku.

turim daug ir ivairiu gyvunu.jau pries vaikui gimstant turejom.sunis turim net 3.du aviganiai lakstantys lauke vagia is vaiko vezimo barankas ,su kuriom duodam mergytei pazaist ir mokintis laikyt ir griauzt.tada pirstukus maziau kisa i burna.siaip kad ilgam nepalieku vezimo be prieziuros.na gyvunas yra gyvunas,kad ir kaip butu auginamas.nors as irgi galeciau sakyt apie savuosius aviganius,kad patys mieliausi ir geriausi.o va kambarine turim dvarniaska ir jau ne pirma,tai man atrodo kad dvarniaskos patys geriausi draugai vaikams.kazka jie turi savito.

Jokiu būdu nerekomenduoju pirkti mažos veislės šunelį, kai namuose mažas vaikas. Aišku jei šunelis normalios psichikos ir t.t., vaikui rizikos jokios, bet užtat didelė rizika šuneliui, ypač jei jis užaugęs svers ne daugiau 3 kg. Vaikas visiškai netyčia gali mažą šunytį paėmęs ant rankų išmesti, prispausti su durimis ir t.t.
Mūsų dukrytė gimė, kai namuose jau augo dvi čihuahua kalytės. Taigi rinktis jau negalėjome. Dukrytė elgiasi su jomis švelniai, niekados neima ant rankų ir tai niekada nesame jų palikę vienų, niekados "nepaleidžiam iš akių". Nors kalytės dar ir kaip nori su ja draugauti.
Žinoma tai priklauso ir individualiai nuo kiekvieno vaiko, tačiau aš asmeniškai niekados neišleisčiau ir neišleidžiu į naujus namelius savo kalyčių šunelių, jei ten yra vaikas mažesnis nei 8 metų.
Gal tada geriau luktelti kelis metelius arba pirkti pvz. kaip čia jau kažkas rašė labradorą, auksaspalvį retriverį ar pan., t.y. didesnių veislių šunį mylintį vaikučius ir mėgstantį jų draugiją.

ka tik ziurejau vienareportaza,kaip rusijije neigalius vaikus gyde,gyvunu terapija... buvo vaikas,kuris iki 6 metu nekalbejo,pradejo lankyte grupe ir prakalbo.... ten rode triusiukus,chamekus,juru kiaulyte,vezliuka,vaikam rodo kaip juos liesti,glostyti ir t.t...is tiesu tai ir maniske kai pamato koki gyvuliuka kaip pradeda balbatuoti savo kalba.... tvirtai nusprendziau,kad reikses pirti suniukatik truputi veliau...

manaunera gerai naminiai gyvunai kai yra mazu vaiku vien del plauku, nes vis tiek seriasii, nebent nuo kokiu 7 metu siekiant ugdyti meiluma

birzeli isigijom katyte,mazius puikiai i ja reaguoja,netampo,zino,kad galima tik glostyti,ir saukia pastoviai tityte ssss vertimas katyte kis kis

Nesutinku nors ir sunys ir kates seriasi, vistiek vaikui geriau augt su gyvuneliu. be to, kaili galima dazniau sukuoti, ir namus dazniau siurbti. turim kate, tai sutaria ir paduksta, ir pagaudo, ir paglosto dar ir papuga kalbanti yra namie, truksta tik suns noretume, tik kad vienintelis minusas - ji vedziot i lauka reikia

Vaikų kol kas namuose 4, o gyvūnų net nesuskaičiuoju: biglių veislės kalytė (rinkom būtent dėl tos veislės šunų draugiškumo vaikams, o ir praktiškai vienadienė ji sud vynukais - atsirado namuose, kai mažiais du mėnesiai buvo), plaukuotas didelis oranžinis katinas (tikras Garfildas , žuvų kintantis skaičius, degučių porelė ( su savaitės mažyliu atsivestu...).
Rūpinasi beveik visais didžioji, o mažyliai gyvūnus priima kaip savaime suprantamus namų gyventojus.

vau...
mes tai irgi ilgai diskutavoms su MB tarp labradoro ir rotveleirio ir pasirinkom pincherini dobermana... mazai plauku,nedidelis,judrus,nu super musu seimynai.dabar laukiam tinkamaos progos ir tyliai niekam nesake nusipirksim...

as kazkaip gyvunu kambaryje labai nemegstu,plaukai ir t.t. man nepriimtima,bet turi suniuka lauke aptvare,kai einam i lauka pasileidziam kieme kartu su vaikais palaksti pasiduksta ten jie visi.dukrele ir maisto nunesa ir ismaudyt man padeda.

Pas mus suo lauke, katinas pukuotas namie, ir akvariumas, manau reikia vistiek vaikams gyvunu, nes jie kitokie uzauga, labaiu myli gyvunus, neskriaudzia ju ir kas svarbiausia nebijo ju, nes buna juk vaiku kurie paniskai bijo bet kokio gyvuno

Pas mane namuose kate ir suo. As uz gyvunus. Maciau kaip 4 metu mergyte nemoka elgtis su suniuku mazu. Musa ir pan. Kol supras kad jam skauda tures praeit laiko.

Tiesa sakant ir mums buvo nelaime. Issigandes katinas uzsoko ant vaiko. Buvo ziauru - suzalojo veida. Bet zinau kad ji galima kaltint tik tiek kad katinas. O siaip vaikam nera nei ikandes nei ibrezes daugiau.

Auginant gyvuna zinoma krenta atsakomybe. Gali istikti nelaimiu. Gali suzaloti. Visgi jie gyvunai. As gyvenime kiek daug esu gavus nuo gyvunu, bet laiminga esu kad augau tarp ju.

Kol turejome suni, tol galvojau, kad nieeekada daugiau neauginsim gyvuno kol vaikai bus mazi.Suo pavydejo, puldinedavo mazaja, tad teko atiduoti tetai.Visur budavo plauku, visad reikia isvesti, nusukuoti, skirti demesio ir t.t.Turim ir pauksciuku pora, tai tvarkymo irgi netruksta.
Dabar mazyle labai myli gyvuniukus, tei galvojam kad visdelto reiktu tureti gyvuna...kad ir kaip sunku buna ar atsibosta nuolatinis plauku valymas ir t.t.Bet dabar galvojam apie katina, maziau rupesciu, meilesnis ir bent jau nepultu dantis issiepes.Nusprendem laukti antro bambyzo, o tada isigysim gyvuna, kad vel nekiltu pavydo scenos, kad vaikai patys "uzsiaugintu"gyvuniuka.

auginti, jei:
1. veisle nebus kovine ir agresyvi
2. bus pakankamai laiko uzsiimti su suniuku ir jo auklejimu
3. visada tuo paciu laiku rasit laiko isvest suni

jei norit suniuko vien kaip judancio gyvo zaislo tai nepatariu jo pirkt, nes juo reiks rupintis, reiks siurbt daznai grindis, nes jis sersis, o kol mazas bus, tai teks rinkt kruveles ir valyt balutes, o kur dar prieziura, kad nenugrauztu vaikui rankyciu, kol dygs jam dantukai. Tad cia gana atsakingas sprendimas Jusu laukia.
Mes suniuka turejom jau keli metai iki dukrytes gimimo, ir tai teko pavargt, kol jie susidraugavo, nes suniukui pavydas buvo, liudejo labai sumazejus demesiui. Jei butumem netureje suniuko, tai pirkciau tik tuomet, kai vaikas jau taptu gerokai didesnis.
O siaip mes savo suniuko ir dukrytes draugyste labai dziaugiames, matom, kad jie yra geriausi draugai ir labai vienas kita myli, bei graziai zaidzia

visiska nesamone
Mociute turi suni ir vaikai su jais daznai bendrauja, bet kitu sunu dukra daznai bijo. Is viso pas ja yra toksai nusistatymas, kad jinai su sunimi bendrauja tik tada kai jinai nori.
Dabar pas mus namuose yra smiltpeles ( jau trecios - pakankamai jaukios, prie musu pirpratusios, o svetimiems kanda) ir pries nepilna menesi nimfa isigijome, tai dar tik pratinames ir mes prie jos ir jinai prie musu.

as turejau kai mazyle buvo maza, tai kosmaras kol vaikas nesuaugs tol jokio gyvuno nebus, o tuo labiau suo, ji ir vedzioti reikia, o dar kai mazas tai ir tustinasi bilekur tai siaubas , vienas vargas su mazu vaiku suo

nuo geguzio men pas mus gyvena kaciukas, mes visi patenkinti ,o svarbiausiai kad vaikai laimingi

kai dukrytei buvo 7men isigijome vestuką. aišku, galvojau kad bus lengviau, priežiūros reikia daug ir gal nepakankamai aš jam skiriu laiko, bet kai grįžta vyras iš darbo, tai jie išsidūksta už visą dieną iš pradžių vesdavom 4 kartus į lauką, kol mažiukas buvo, tai eidavom visi arba trumpam išvesdavau kai dukrytė užmigdavo, nes buvo žiema. o dabar eina į lauką 2 kartus, o kartais dieną kai einam pasivaikščioti tai pasiimam ir jį, bet truputį sunku, nes vaikas vežimėlyje jau nenori sedėti, o šuo be pavadėlio irgi neina, nes labai jis judrus, bėga kur papuola bet mes labai džiaugiames kad jį turime, ir taip gera žiūrėti kai kartu žaidžia su mažyle, šuo vaiko žaislų neima, tik ji kartais sumaišo, būna kad ir į burną įsideda, bet dėl to nepergyvenu, dažnai nuplaunu šuniuko žaislus ir viskas beje, jo kailiukas nesišeria tai visai super jis tikras mūsų šeimos narys, neisivaizduoju šeimos be gyvunėlio, pati užaugau apsupta daugybės gyvunėlių, bent žiurkėną būtinai turėdavau turėt

Dar pries nestuma turejom katina ir kate. Kai pastojau, susimastydavau, kaip bus, kai gims vaikas... Bet apie tai, kad atiduot kam nors juos ne buvo net minties Gime dukryte, grizus is gimdymo namu, is karto parodem, supazindinom juos, ir kol dukrytei nesuejo kokie 5 men. katinai visiskai ja nesidomejo. Dabar, kai dukrytei jau metai ir keturi men. labai dziaugiuosi ziuredama, kaip jie dabar zaidzia kartu, dukryte juos buciuoja, o jie labai ja myli... Manau, labai gerai, kai nuo pat mazens vaikai auga su naminiais gyvunais, jie daug ko ismoksta

mes iki kol vaikui suejo puse metuku auginom suni bet atidavem ir isigyjom kate ir nesigailiu kate su vaiku sutaria super dukryte truputi ja ir patampo ir paskriaudzia o kate nieko nedaro miega kartu tai ramu man

Mes nusipirkom amerikiečių kokerspanieliukę kai sūnui buvo 6 mėnesiai. Iki šiol nesigailiu, o ir vaikui daug linksmiau... Gera ryte nubusti išgirdus, kad vaikas su šuniu laksto ir juokiasi iki nukritimo
Beje, perkant labai domėjomės kokios veislės šunys mėgsta vaikus

Pas mus dvi kates - tai kartais tikras issigelbejimas, kai jau mazei kaprizas tai begam katges gaudyt o siaip tai aisku faina vaikui su gyvuniuku augti

Mes turim suni, ir nemaza, o dideli rizensnauceri:) vaikui 2 m, puikiai sutaria, jokios alergijos ar kt.
Suo nepasiduoda jos komandom , (neklauso) bet lauke visada saugo ja ir toli neina, jei vaikas atsilieka, jei sedi ant supyniu supasi, tai sedi laukia kol pasisiups jokiu problemu su vedziojimu kai salia vaikas.

As dar kai nepagimdzius buvau turim kate, 1metukai tai katei. nuo pat gimimo nelenda nieko nedrasko nepuola . dabar mazylei 1m3men tai idomu pasidaro kas per padars vaiksto ant keturiu tai ji is paskos keturiom tai paglosto tai uz uodegos viena kart gavo ibreze kad patempe uodegyte bet jau dabar nebedaro glosto myluoja kate ir viskas tvarkoj dabar.

Vaje, pas mus kates dvi, suo, degu.... Visks

Kai gryzau is ligonines su naujagimiu, musu katinas pradejo kaukti kaip suo:) Bet viskas gerai yra. Jis letenos ant vaiko nepakelia, jei labai nemalonus zaidimai pasidaro, pabega, pasislepia:) O sunus ant katino jodinedavo, kai buvo mazesnis:)

pries atsirandant mazajai, teko atiduoti papuga ir seskiuka, bet kai dukrytei buvo 6 men i namus uzklydo katinukas, visai maziukas. Db tai turbut mylimiausias vaikucio uzsiiemimas. Gal, kad abu kartu nuo mazu dienu todel taip puikiai sekasi bendrauti. Dukryte kate ir uz uodegos tampo ir visaip kitaip "pamiluoja" o kate i tai visai nereguoja

Kaip faina jauciu stebeti tokius du draugus
O mes auginame labradore, jai jau trys metai.. tai tikrai rimtas seimos narys, ir kol kas tikrai netrukdo.. kartais net atrodo perspeja mane, kad maziukas jau pabudo.., uzjaucia kai buna mazius neramus... o vyresnelei neseniai pilva skaudejo, tai cia labradore gydytoja buvo.. silde silde savo snukiu pilvuka ir skausmas dingo

Tokiu atveju siūlyčiau paaugti, kol mažoji paaugs ar bus galimybė išvesti į lauką.
Pas mano tėvus yra spanielis, tai dukra labai prisirišus prie jo, žaidžia, apsikabina.

mes auginame cocer spanieli,labai mergyte mielai ziadzia su suniuku

Kai vyresneliui buvo dar tik 1,5 m. i namus atejo katyte. Broliai kai gime siai damai jau buvo 4,5 m. visa dama. Bijojau, kaip sutars, bet dabar matau kad tai tikrai grazi draugyste su mazuoju, tiesa tik vienu Kitam katyte patinka, bet taip myleti kaip jo brolis jis jos nemyli O draugyste labai grazi, kur buves kur nebuves jis prie katytes, glosto ir uz ausytes papesa ir pries plauka pakaso. Buna visko, katyte kitasyk ir ikanda, tiesa nestipriai ir tik tada kai jau supykdo labai, bet draugauja jie savotiskai ir graziai Ir va pirmas zodis buvo ne mama ir ne tetis o katiiii

As uz gyvunus namuose. Zinoma, naminius, nedidelius. Aisku, jei alergijos nera.
As manau, vaikas, matydamas, kai mama ruinasi gyvuneliu, mokysis is mamos rupestingumo. Nera ko tiketis, kad 2 metu vaikas ta darytu, bet pavyzdys...

Suni turejom dar pries dukrytes gimima. Deja dabar jie nera draugai Suo nemyli jos

mes turim ir suni ir kate,zinoma,dukryte dar maza,tai daugiau ji juosgainioja,bet as tik uz,kad seimos augintu ir vaikucius ir naminius gyvunelius.

Gimus dukrytei nusipirkome suni, o veliau ir kate Visiems uztenka ir vietos ir demesio, visi trys puikiai sutaria

Auginam katina, puikiai sutaria, kartais kartu zaidzia.

manau, kad labai gerai kai namuose su vaikiuku auga ir augintinis
mes namuose turime šunį ir akvariumą. tai mažoji kiekvieną dieną bėga šerti žuvyčių. o ir su šuniu puikiai sutaria. parvedus šuniuką iš kiemo mažoji iš karto įvaro jį į vonią kojų plauti žaidžia mėtydama kamuoliuką ir pan. tikrai labai puikiai sutaria

As pati apie suni svajojau nuo kokiu 12metu..kai gime dukryte Dorai buvo 3,5metu..kadangi ji gan nemaza ir gan uzsispyrus (labradoro ir aviganio misinis ) tai teko nemazai nuomoniu isgirst kad suns derejo atsisakyt.. Dukrytei jau metai ir suni ji labai myli..gaudo,stebi..ryte tik atsikelus bega ziuret ka Dora veikia,dziaugias kai suo ateina apuostit,kamuoliuka atnesa..suns deka dukryte ismoko ropot..ir nors bute vietos kaip ir mazoka,bet manau vaikui tokia draugija visai i nauda.

Nuo pat mažens vaikiukus reikia pratinti prie gyvūnų. Patys vaikai tada supranta kaip reikia elgtis su gyvūnais, ko nedaryti. Mažam vaikui draugiškas gyvūnas yra pats geriausias draugas

mes nusipirkome vestuku suniuka, labai dziaugiames, draugas musu vaikui, abu labai susidraugavo, mazyle labai rupinasi suneliu, maitina, nori vesti i lauka...

Mes namuose laikome katina ir dideli akvariuma. Viskas butu gerai, tik labai truksta LAIKO augintiniams priziureti. Buvo viskas gerai, kol gyvenome dviese su vyru. Bet dabar kai mes jau trise, tai augintiniai antram plane.
Pries isigyjant bet koki augintini, reikia labai gerai pagalvoti

O aš visai nenoriu jokių gyvūnų namie. Užtenka ir pas senelius pabendrauja su šuniukais ir paukščiukais