labai noreciau sunelio bet vis abejoju ar laikas ji isigyti nes mazoji ji gali nukamuoti ir galiu netureti laiko suneli isvesti i lauka bet labai myliu gyvunus ir dukrytei matau kad patinak suo nes turi mano tevai sarpeju tai jinai lenda prie jo labai bet kartu nezinau ar higieniska laikyti suni su tokio amziaus vaiku namuose.pasidalinkime patisrtim mamytes

Sveika,

del higienos, tai bet koks gyvunas vaikui tik i sveikata, jeigu jis tam gyvunui nealergiskas. I sveikata ta prasme, kad netgi sumazina alergijos tikimybe. Bet va del laiko stokos, tai nezinau Mes turim kate. Ir as labai dziaugiuosi, kad man jos niekur nereikia vesti 2 ar daugiau kartu per diena, nes ji pas mus grynai naminuke. Tik va tokia su charakteriu, karalaite, daro, ka nori, eina, kur nori. Tai su mazuoju nedraugauja, bet ir labai nesipyksta
Manau, kad mazas suniukas ar kaciukas yra dar vienas vaikas namuose, kuris reikalauja prieziuros. Ir jokiu budu tai nera zaisliukas vaikui.
As sakyciau, kadangi neturit suaugusio gyvuno, tai vertetu palaukti, kol mazoji paaugs ir supras, kad gyvunu reikia rupintis, ji myleti ir priziureti. Kad gyvunas yra draugas, seimos narys ar pan. Tada naminis gyvunelis butu lyg ir auklejimo priemone

mes turime jorksyra, tai draugauja abu labai super, tik va musu suniukuj 4metukai nors sveria tik 1kg , bet vaikuj visad sakau ,kad negalima spausti , draskyti, na kolkas pavyksta viskas graziai, bet ir suniukas jau protingas , su mazuciu butu tikrai sunku ir reikalus daro namie ant palutes, o didesniam suneliuj reikia i lauka , tikrai negaleciau jo isvesti nes juk ir oras ne visada geras kad vaika kartu imti, o juk nepaliksi, ir tas reikalas mazam suneliuj staigus buna ir n kartu per diena gal reiktu palaukti dar nors metus kol suvokimas kitas buts, mano dukryte 1,2men i suniuka ziuri kaip i gyva zaisliuka, jei lengvai galetu pagauti tai oj butu bedu

manau kad maniškaii dar maži šuniukam ir kitiem gyvūnam. kai patys galės jais pasirūpint tada ir auginsim

Pas mus namuose 4 Azijos aviganiai, nors pagrinde jie po kiema laksto, bet ir į namus dažnai užeinai. Kiek džiaugsmo vaikui! Net švyti! Nėra tie šunys idealiai švarūs (ne kambariniai visgi), bet dar nieko vaikui nenutiko, jis tuos šunis ir niurko, ir voliojasi su jais... nu ir neserga...

Aš su Juratelele čiučiut nesutikčiau vienu aspektu- kad reik palaukt kol vaikas užaugs ir supras kad tuo gyvūnu reik rūpintis, prižiūrėt. Mano galva kuo ankščiau į šeimą įnešamas gyvūnas, tuo paprasčiau paaugus bus suprast kaip ir kodėl juo reik rūpintis, nes matys kaip tėvai jais rūpinasi ir kodėl taip daro. Manau natūralu, kad maži vaikai neiškart supranta kaip svarbu karts nuo karto pakeisti chamekui kraiką, ar iš ryto keltis išvest šuniuką nusičiurkšt... Tokiam amžiui svarbiausia- bendravimo džiaugsmas, kuris su metais peraugs į rūpinimąsi.

Aš manau, kad gyvūnėlis namie yra labai svarbu, ypač, kai vaikas mažas. Augdamas kartu su gyvūnėliu, vaikas mokosi ir švelnumo, ir atsakomybės. Žinoma, gyvūnėlis yra toks pat šeimos narys, kuriam reikia ir priežiūros, ir dėmesio. Todėl reiktų rinktis gyvūną pagal galimybes.
Mes labai norėtume šuniuko, bet dėl vietos stokos namie paprasčiausiai negalime jo turėti. Taigi galvojamapie katytę

As uz Labai gerai,kai namuose gyvena koks nors gyvunelis.Mes turim triusiuka ir mano mergyte labai gerai su juo sutaria,zaidzia.Jei turetume didesnius namus,tai dar noreciau suniuko

Noriu ir as jusu patarimo
Siuo metu namuose neturime jokiu gyvuneliu, nors beveik visa mano gyvenima kazkoks padarelis buvo salia . Siuo metu noreciau (labai noreciau) katino , bet paprasto, neveislinio (uzteko ), bet namiskiai nelabai man pritaria del musu dukrytes(jai 1 metukai). Atseit ji dar maza ir skariaus kaciuka, nesuprasdama kad juo reikes rupintis Ir siulo palaukti, bent metus. Kaip jus galvojate? Ar ne per anksti mums siuo metu imti kaciuka?

mes turejome suniuka retriveri,bet dar mazas buvo tai labai puldinedavo ant vaiko,draskydavosi,todel turejome atiduoti manau arba suns reikejo mazesnio arba dar palaukti kol vaikas paaugs

Jei jau šuniukas agresyviai puldinėdavo mažylę- čia jau kalta genetika (už nestabilią psichiką), o ne šuns ūgis. Na, o jei iš džiaugsmo šokinėdavo ir netyčia nagučiais įdrėksdavo- čia jau turėjote patys drausminti šuniuką . Pas mus irgi laikinai nesenai buvo 2 mėn šuniukas (labai didelės veislės), tai irgi kartais smarkiai sudrausmint reikėdavo žaidimų įkaršty.

mano vaikas jauciu irgi taip pat .nes katina kai pamato tai iskart griebia uz uodegos (nors sakyta kad taip negalima,skauda ir pan

turim papugele tai va su ja ir tai gal but nori pazaisti bet tas zaidimas iseina ne i gera kai pradeda vaikytis ja po kambary

aš už didelius šunis. o kad puola ant vaiko, tai čia jau netinkamos priežiūros pasekmė. o jaunas šuniukas kaip ir vaikas mėgsta zbitkas krėst.

Pries 12 metu auginau suni. Kai gime pirmagimis sunus, del demesio stokos suo isejo is namu, kai vyras ejo pro duris, suo tik sruko laukan ir nebegrizo-neberadom nei gyvo, nei negyvo
Pries 3 metus, kai sunus jau paaugo, jam gimtadienio proga padovanojom nykstukini pudeli. Oi kiek dziaugsmi jis inese i musu seima, o ir sunus jau buvo tokio amziaus, kad galejo suniuku pasirupinti-paserti, vesti i lauka ir pan. Tik vat kirpti pudeli patapo mano rupesciu
Pries metus musu seima papilde dukryte-ai labai jaudinomes, kaip sis suo reaguos i nauja seimos nari ir sumazejusi demesi-bet nieko, vskas tvarkoj. Mazyle net neisivaizduoja namu be suniuko, visiskai jo nepesioja, nekankina, o kai vaiksto su sausainiu ir trupina, man nebereikia traukti dulkiu siurblio, visu trupinius surenka pudeliukas
Jei nebutu vyresnelio, tai nezinau ar budama viena su mazyle sugebeciau suni vest laukan, o tai jau butu gyvuno kankinimas, tad pries isigyjant suniuka visada reikia rimtai pagalvoti, nes tai gyvas padarelis, o ne zaisliukas

mes tai nelaikom gyvunu vyras pries ir siaip daug plauku ir t.t.

mes gyvenam bute tai nelaikem nieko,o daznai bunam kaime tai ten ir kaciu ir sunu,ir arkli mato

tik va neseniai neplanuotai gavo dovanu ziurkena ,tai ka auginam .

mano nuomone, tokio amziaus vaiku grupej sitas klausimas nelabai aktualus gyvunas bus priziurimas teveliu arba vyresniu broliu. mazyliui tai bus tik zaislas, dar blogiau jis nesuvoks, kad jis gyvas...

Man atrodo, kad pareive nemuose neturi gyvūno kad taip rašo...
Maniškis kuo puikiausiai suvokia kad šuo, katė ir pan. yra GYVA ir tai nepriema kaip už žaislą (gal pas kitus kitaip, nžn), jam džiaugsmo suteikia jau vien tai kad gali per sprandą apkabinti šunį, akys švyti! Vaikas laimingas! Tai ne tas pats kai duodi vaikui naują žaislą.

Ir mes namie nieko nelaikom. Man tai jei laikyti ką nors, tai tik šunį, bet visgi, kai visąlaik pas tėvus namuose ką nors augindavom, tai suvoki kiek rūpesčio papildomai užsikrausi, vien į lauką vedžiojimas ką reiškia, nes deja gyvename bute. O pas močiutę turim nuostabų šuniuką, kuris yra labai geras ir vaikui nieko nedaro, bet negaliu pasakyti, kad viskas idealu ir vaikas neskriaudžia visai. Kartais iš to pernelyg didelio jausmų antplūdžio tai prispaudžia, tai patampo, tai šiaip pakibinti mėgina ir nelabai gražiai gaunasi. Ir tikrai neleidžiam daryti ką nori ir nuolat aiškinam, kad negalima skriausti. Taigi, mano nuomone tokia pati kaip ir kai kurių mamyčių, mums gyvi kokį nors laikyti dar gerokai per anksti.

turim mes suni, bet ji turejom dar iki to, kol gime dukryte, tad ji prieme suni labiau kaip seimos nari nei kaip namini gyvuna.
gyvuneliu mes sutinkame nuvaziave i svecius: triusiuka, degu, papugele, kaciuka. kiekviena karta turiu saugoti tuos gyvunelius, kad mergaite ju nesuspaustu, kad neuzliptu... mano nuomone, naminis gyvunas vaikui perkamas tam, kad ismokyti vaika savarankiskumo, kad ugdyti jo atsakomybes jausma ir visa tai atsiranda jau vyresniame amziuje. bet velgi tai tik mano nuomone

o man atrodo, kad gyvūnas perkamas ne vaikui aklėt ar kažko mokyt, bet visos šeimos džiaugsmui ir meilei

o jei jis džiaugsmo teiks tik vaikui?

ką tada rinktis?

keistas klausimas. rinkitės tokį, kad pirmiausia patiktų JUMS

mamytes kreipiuosi i visas kurios myli katytes iesau kam patinka grynaveislis persu katinas,i augina mano mociute kuri ji noretu kam nors padovanoti gal jus kuri nors noretumet.jinai jo nebegali laikyti nes pripazino jai alergija ir ji pati yra sirdininke tai nepatare jai daktarai laikyti kates ji labai ji myli bet iesko jam tokiu pat seimininku kad ta katina myletu taip pat kai jinai ji mylejo

katineliai gajus juk turi i 7 gyvenimus namuose neauginu katinu uztenka savo seimynos bet kai nuvaziuojam i kaima ten namuose auga 3 katinai ir kartais pataikom ant kaciuku vados,tai maziuka tenka drausminti 2,4m nes is dideles meiles maziukus katinelius uzdusint gali ,toks vaikiukas nejaucia spaudimo jegos, o jau pusmecio katinas pats apsigina kartais apdrasko kartais krimsteli,tai vaikai pazaidzia kol katinelis pats begt pradeda ir palieka ji ramybeje.taip kad mes gyvunu draugija megaujames kaime,griztam apdraskyti su melynem nuo sunio uodegos bet laimingi, kolkas namuose nesiprase kad turetume..pati noreciau zuvyciu bet itariu jos greit butu suzvejotos mano landaus smalsuolio kuriam reik viska butinai rankytej palaikyt ,paglostyt ar seip paturet

seip mano nuomone gyvunas vaikui yra reikalingas kai auga kad suprastu jog yra gyvas daiktas su kuriuo reikia draugauti neskriausti myleti ir pan.as uz augintinius namuose su vaiku

mes turime kaciuka lb dziaugiuosi, kad nusprendem auginti aisku buna visko, kad ta kaciuka ir paskriadzia, bet siaip tai dukryte lb lb myli kaciuka, visada myluoja, kai gryzta namo, tai iskart bega pamyluot kaciua ir tik tada eia nusimaut batus

Gyvūnas vaiką moko jautrumo ir atsakomybės

Dukrai 1.5 m, o musu toicikams 1.1m ir 10 men. Viskas gerai, jokiu problemu nera.

Pilnai sutinku su jusu nuomone, bet vaikas turi suprasti, kad tai yra gyvas "daiktas", o 1metuku, tas man atrodo nelabai pavyksta. Kai namuose auga gyvunas iki vaiko gimimo, tai cia viskas aisku. Bet kai mazam vaikuciu duodamas mazas gyvunelis, kuris dar negali "pakovoti" uz save ar tiesiog pabegti ir pasislepti, vat cia ir iskila klausimas: "Nuo kokio amziaus geriausia pradeti auginti gyvuneli?"
As isivaizdoji kaip mazyle apsidziaugtu pamacius namuose kaciuka , bet tuo paciu isivaizduoju, kaip ji su juo pradetu "zaisti", maciau kaip drauges mergaite augo su kate , tikrai nenoreciau, kad su gyvunu taip elgtusi

uztai man ir idomu kada geriausei isileisti nauja gyventoja i namus nes manoji jau puikiai supranta jog suniukas yra gyvas daiktas jo negalima sriausti,bet ji labai lenda ir prie sunu ir prie kaciu man liepia juos pagavus laikyt rankose kad ji galetu glostyt juos ir apsikabint bet nematau dar to rupestelio pas ja kad priziuret ir rupintis manau kokiu 4metuku jau galima auginti namuose augintini kai vaikas supranta daugiau

Kas dar galvoja apie suni + vaika (kudiki) paskaitykit, sios dienos l ryto reportazas:

http://www.lrytas.lt/videonews/?id=1243266...868925&sk=4

Myletas ir popintas suo, visa laika puikiausiai sutares su vaikais perkando 2 metuku mergytei gerkle ....
vaikas aciu Dievui liko gyvas, bet tokios patirties as savo mazylei nelinkeciau niekada...
Gyvunas yra gyvunas, niekada jam i galva neilysi ir nesuprasi ... Palikti vaika viena su sunim, tipo "zaisti" - man tai isvis protu nesuvokiama

Papildyta:



Aha...moko moko....turiu pazystama, kuris leidzia vaikui savo stafuka siundyti ant zmoniu
Vaikus atsakomybes ir jautrumo turi mokyti pirmiausia TEVAI, o ne sunys, kates, vistos ir pan...
Nesupykit uz astru pasisakyma, bet negaliu atsigaut po to straipsnio lietryty...

Siaubas , gaila, kad neuzsimine kokios veisles suo, nes nuo tuo irgi daug kas priklauso.
Mes pries 4 metus turejome persu veisles katina, patikekite kandziojo mus ne blogiau negu kai kurie sunis. Randai visam gyvenimui
Gal atidesiu kol kas minti apie kaciuka, bent iki dukrytes 2-ojo gimtadienio

Nu ir ką- išmeskime savo augintinius lauk? Įkando prie grandinės laikomas neaiškios kilmės mišrūnas (per žinias pasakė)! Šuo šuniui nelygu, pvz aš už saviškius šunis pilnai atsakau ir tikrai GARANTUOJU už tai kas gali jiem "šauti" į galvą, visai drąsiai paliekam vaiką su šunimis. šuo tai nėra vien vaikščiojantis "instinktas". Nuo mažiuko auginant tu jį matai, palaipsniui pažysti ir žinai ko galima iš jo tikėtis, o ko ne. Visai kas kitą kai šuo kaime pririšamas prie lenciūgo ir tiek tą šunį pažysti kiek nunešį jam bliūdą kokios "pliurzos" paėsti.

Už tokius "stabilius" šunis reik dėkoti "veisėjams" kurie leidžia kaimuose ir pan. daugintis visokiems dvorniams su neaiškia psichika, taip ir gimsta visokie nestabilūs šunėkai. Kontroliuot šitą reikalą reik, o ne iškart daryt išvadas- šuo mažam vaikui ne draugas.

visiskai sutinku ziurint dar kokia suns veisle jei laikai namie agresyvu suni kurio pats seimininkas bijo ir jo nezino tai kam tada toks suo.su vaiku turi augti draugiskas draugaujantis ir mylintis vaikus jog butume tikri kad niekada neikas

*pypt* nesikeikiant durni kaimiečiai :
vaikų neprižiūri, šunų neprižiūri, vieniems traumos, kitiems mirtis.
nors su Lietuvos gyvūnų laikymo kultūra tas nestebina.
šunų man čia gaila labiausiai

antra savaite kaip turim katyte dziaugiames ja labai,jokiu problemu kol kas nera,labai lengvai mazius isikirto kas galima kas ne

pas mane vienam leliui dveji, kitam metukai, mes laikom suni namie, triusi ir ziurkena, visi isigyti jau gimus leliukam. ir dar du sunys lauke. ir nematau tame nieko blogo visi puikiai sutaria, niekas nieko neskriaudzia

As irgi bijojau isigyti gyvuliuka,galvojau kad vaikui nesveika .bet kazkaip nusprendziau ir paemem katyte is prieglaudos,svari,sveika,padukusi.vaikas toks laimingas buvo.ir dabar nespeja atsikelti jau bega katytes ieskoti.valgyt nepradeda kol katukui gabalelio neduos .bet ir pasimusa jie su katyte,vaiksto apdraskytas,bet labai dziaugiuosi kad ja turim.ir kieme suni turim,sutaria su vaiku.todel manau kad vaikui daug geriau yra kai namuose koks gyvuliukas gyvena.aisku reikia tik priziuret to gyvuliuko sveikata,tada ir vaikas nuo jo niekuom neuzsikres.

as labai noriu kates,kai gime vaikas turejom,bet po to netiketai praradom ,dabar jau 1.5 metu neturim,bet as labai noriu,kate puikiai sutare su mazium,nelipdavo pas ji i lovyte,ir isvis dabodavo,jei vaikas verkdavo,tai atbegus man i koja baksnodavo,kad eiciau pas leliu nuraminti,manau labai gerai vaikams augti su gyvuneliu,as tik UZ

Kas del kates tai man dar labai idomu,kai vaikas miega,ji pas ji uzlipa,prieina ir taip atsargiai ir svelniai su letenele jam ar per veida ar per ranka perbraukia .turbut taip saldziu sapnu palinki

gal atsirasas kurios nori persu katytes as rimtai neturim kur det nes senelei senatve per sunku rupintis katyte atiduotume gerems zmonems

Turime mopsiuke namie, o siaip pas seneliu daug suniuku. Graziai sutariame Kai buvau nescia visokios mintys sukdavosi galvoje, kad tik vaikas nebutu alergiskas, bet nieko tfu..tfu..tfu..

Nuo pat gimimo su mumis auga Pekinu veisles kalyte jokiu minusu tame nematau, viskas idealu viena kita myli, zaidzia, aisku buvo is suniuko puses pavydo, bet kai suprato,kad is vaiko didesne nauda negu is seimininko viskas susitvarke Mazoji suny dievina

Mes taip pat norime šuniuko. Gyvenam nuosavam name, nebūtų problemų nei su išvedimu į lauką, nei su kaimynais. Tačiau taip pat neapsiprendžiam ar verta dabar jį įsigyti, vaikiukas nedidelis, nutampys tą šunį tačiau, kuomet atvažiuoja draugai su savo augintiniais, mažiukui niekas daugiau neįdomu, laksto paskui į uodegytę įsikibęs

žiūrint kokios veislės šuo... sakyčiau imkit didelį -- vokiečių aviganį, rotveilerį, haskį, kolį

As TIK UZ vaiko auginima su gyvunu. Mes turime siamuka, tai be jo mazasis gyvent negali. Ir katinas be vaiko irgi sau vietos neranda. pas senelius buvo mazius, tai katinas is proto kraustesi, kol negriso...

As net nezinau ,kazkaip bijociau suni tureti.Juk tiek atveju yra kai suniukai buna neprognozuojami.

tai ziurint koks suo nes yra tokiu suneliu kurie net muses nenuskriaustu o su vaikais draugai geriausi ir ju sargai yra net gi kai perki suni aprasyti kurie sargao kurie seimos draugai ir ar megsta vaikus ar ne jau kai nori isigyti suni apie ji vistiek domiesi ir pan.

as dar siulyciau niufaundlenda, kiek teko dometis, labai myli vaikus ir rupinasi jais

sveikutes mes ir jau nuo pat gimimo vaikucio laikom suniuka bet vienam atsitiko nelaime tai kita isigijom tai galima sakyt jie dabar kartu auga ir gerai sutare jokiu kandziojimusi nu nebent vaikutis kanda suniukui tikekimes ir toliau taip graziai draugaus