Vieną sekmadienio rytą žiauriai supykina. Na ką, galvoju, prisivalgiau vakar vėl ko nors. Kitą rytą tas pats. Ir trečią, ketvirtą. Penktąją dieną turi prasidėt mėnesinės.
Neprasideda. Skauda kiaušides. Nu ir ką praėjo savaitė, o mėnesinių, kad gudrus su žiburiu nerasi.Prasideda įtarimai, dar keli vakarai palandžiojus internete dėl nėštumo požymių prideda
nerimo. Išeitis viena- nėštumo testas. Ryte atsikėlus pasidarau. II. Džiaugsmas ir baimė, juokas ir ašaros, jaudulys ir nerimas. Vyrui pasakau apie nėštumą, tačiau nepatvirtinu,nes
juk nėštumo testai netobuli.Užsirašau pas ginekologę. Atvažiavus pas ginekologę situacijos aiškinti nereikėjo, iškart padarė sanoskopiją. Gydytojos žodžiai "6 savaitės" manęs visai nešokiravo, bet labai labai apsidžiaugiau.
Neatsimenu kaip nuriedėjau iki mašinos, nes džiaugsmas liejosi per kraštus atsisėdau į mašiną išsišiepusi, vyras mane apkabino ir pasakė "Aš žinojau..." . Toliau sekė pirmasis trimestras.
Pykindavo, labai didelės nuotaikų kaitos buvo. Na įžengus į antrąjį trimestrą nebuvo taip sunku, tiesa II trimestro pradžioje grėsė persileidimas, tad teko pagulėti ligoninėje.
Džiaugsmą keldavo didėjantis pilvukas. Išleidus namo liepė daug ilsėtis ir nepervargti. Į dekretines išėjau vėlai- III trimestro vidury. III trimestre buvo juokas- gydytoja po ehoskopijos pasakė, jog bus mergaitė
tačiau po mėnesio pakeitė nuomonę
Terminas 05.30 . Gegužės 10 dieną ramiausiai sau siuvinėju darbelį vaikučiui, tačiau keistai timteli gimdos apačią.Pamanau "Nieko tokio" . Vakaras. Vyras žiūri krepšinį,
o aš toliau siuvinėju vėl stiprus timptelėjimas iš išgąščio net rikteliu
Išsigąstu kaip reikiant. Nuojauta kužda, kad susitikimas jau ne už kalnų. Ramia (jeigu taip galima pasakyti
Einam pusryčiauti. Dieną vaikštinėjam prie piliakalnio ir pavakariais grįžtam namo. Pavalgę atsigulam miegot (kažkur 22 h.) jau lyg snaudžiu, bet toooooks stiprus skausmas! Rėkiu iš visų jėgų. Mintyse tik vienas žodis "sąrėmis".
Vyras šoka kaip įgeltas, atlekia dukra. Vyrui pasakau, kad ko gero jau laikas. Paprašau, kad paruoštų drabužius ir dokumentus į ligoninę, o pati nurypuoju į dušą.
Nusiprausiau po dušu, išgėriau arbatos. Sėdžiu ant sofos ir vėl toks stiprus skausmas. 10 minučių- ir vėl tas pats. Priartėju prie 5 min. vyras sako, kad reikia važiuot į ligoninę.
Aš užsispyrus, jog dar ne
Gydytoja mane nori guldyt ant "laivelio", bet aš dar spėju pasiginčyt, kol nesuremia sąrėmis. Rėkiu. Kažkaip mane užkelia ant tos
kėdės ir pažiūri- kaklelio atsidarymas 3 cm. Į gimdyklą! Reikalauju epidūro. Po 20 min. kaklelis atsidaręs 5 cm. Jokių šansų išvengt gimdymo. MB masažuoja, ramina.
Ateina anestiozologė, suleidžia epidūrą. Nusiraminu. Pasiritinėju ant kamuolio, sėdžiu duše.Epidūras nustojo veikęs. Patikrina kaklelį- atsidarymas 8 cm. Sąąąąąąąrėmis! Guluosi ant to nelemto stalo
ir maldauju, kad tik greičiau. Po valandos išlenda galvytė. Sąrėmis-stumt. Sąrėmis-stumt. Sąrėmis-stumt. Ir vaikelio verksmas
man padeda mūsų mažąjį Audriuką, apsipilu ašaromis. Audriuką išneša pamatuoti, bei pasverti.
Į PASAULĮ GEGUŽĖS 10 DIENĄ,4h. 06 min. Į PASAULĮ ATĖJO 2653 GRAMŲ SVORIO IR 58 CENTIMETRŲ ŪGIO AUDRIUKAS
Dabar mums jau savaitė, tačiau aš negaliu patikėti, kad visa tai vyko prieš 9 mėnesius

