Mūsiškė migdosi tik su mama, (jei nueina su tečiu, dažnai parbėga į kambarį manęs ieškoti, ir sako - mama, einam miegoti ), būtinai turi gulėti ant tos pačios pagalvės kaip aš, ir laikytis man už rankos; ir dar pelytė turi būti lovoj Kai ji pas mus pelėda, tai iš esmės tikrai smagu eiti miegoti su šiltu mažu kamuoliuku šalia, tačiau vasarą bus antras vaikas, tad iki to laiko reikia įpratinti užmigti pačiai, ir miegoti atskirai; nors iš esmės manau, kad vaikui tas prisispaudimas - tai kūno konktaktas, kuris būtinas užtikrinti jo saugumą ir pan.

Kas keisčiausia, ji jau užmigdavo viena, netgi be pasakų ir dainų, stebėjomės tada tuo, o paskui po kažkurio sirgimo baigėsi tas miegojimas vienai....

O musu mergina viena nemiega nors tu ka, zodziu mes su tetuku atskirai miegam Nes jei pabunda tai sakes tada asaru pakalne mama mama Ji sako bijo be manes, sakau brolis yra, tai tada ji sako jis mazas

Tai iki kiek žadate miegot su dukra, ji juk pirmokė bus tuoj mano dukra vienmetė su jūsų, miega viena, ir nėra jokių problemų. Jei vaikas bijo-tai arba kažkokia priežastis (gal psichologinė,gydyt reikia, o ne su ja miegot kartu) yra arba tiesiog jumis manipuliuoja.

Mūsiškis tai miega vienas, bet užmigti vienas niekaip negali. Tik pabandyk išeiti iš kambario, tai tuoj vėjus kelti pradeda pas ji energijos daugisu nei pas mamą si tėčiu, tai išėjus iš kambario tuoj pradeda duodus. Ir nesvarbu, kad kelios minutės prieš jau alpėjo iš nuovargio.

Taip jau didele Po vagystes is vis savo kambaryje nei keliu minuciu nebuna viena

Negalima taip griežtai lygint - maniškė miega viena, o jūsų dar ne; manasis jau ant puodo sėdi, o jūsų dar su pampersais... taip tik kompleksą įvarysit tėvams. Kiekvienas žmogus ir atvejis yra individualus...mano mažius labai buvo prisirišęs prie manęs, maitinau natūraliai beveik 3m. iki 5,5 m. su manim miegojo. O paskui staigiai pareiškė, kad eina į atskirą kambarį miegot, tik pasaką turėsim - tėtis arba mama - prieš naktį paskaityt O tai atsitiko manau dėlto, kad vienąkart kažkaip įsikalbėjom, jog tėtis iš tikrųjų su mama turi miegot, ir visose šeimose taip yra, visur vaikučiai miega savo kambariuose, kad tėtis myli mamą ir negali visalaik atskirai miegot ir t.t Bet aišku pats nutolimas nuo manęs vyko po truputį: iš pradžių, kai nutraukiau maitinimą, už rankų susikibę miegojom, paskui be rankų, paskui nusisukę
Sakau, kiekvieno atvejis individualus, tik nereikia daryt spaudimo, nes dar kad baimių kokių vaikų neįvaryt. Bet po truputį pratint galima

po truputi galima bandyti kai vaikui yra keli metai, o ne tada, kai vaikas i mokykla ruosiasi zygiuoti.
I tema - kadangi nepratinau miegoti su mumis ( na vyras kelis pirmus menesius miegojo su dukra, kad jam patogiau butu), tai ir nebuvo problemu atpratinti - miegui kiekvienas turejo savo lova.

jeigu sulaukus 16 metu vis dar nores miegoti apsikabines mamyte - palaukit iki 18. Tada pasiulykit apsikabinti kokia grazesne panele. Jei vistiek nores miegoti su jumis - taip, tai problema. Iki tol - nesukit galvos.

Nepulkit pyktis ir tyčiotis iš karto. Juk supratot, ką norima pasakyti. Kam iš karto užaštrinti situaciją pačiais blogiausiais pavyzdžiais.

aš tai norėčiau konkrečių patarimų kaip vaiką po truputį pripratinti miegoti kitame kambaryje,savo lovoje.

Maniskiui tuoi bus keturi su puse,visada miega su mumis.Kartais per viduri,bet dazniausiai prie manes(jo lova pristumta prie musu)Pries miega visada glaudziasi,skaitom knygeles,megsta pasneket,plaukus man paglostyt,daznai apsikabina mane arba ranka mano prie saves prisispaudzia ir miega.Atskirai bandem,bet bijo kasko,sako baisus sapnai sapnuosis,arba ateis kasnors ...

Pasidalinsiu savo patirtimi. Mano mergaitė irgi negalėjo viena atskiram kambaryje miegoti. Pratinom iš pradžių atskiroj lovytėj tam pačiam kambaryje, pakabinom užuolaidėles. Jai labai patiko, pasislėpdavo už jų, o jei būdavo baisu atlėkdavo ar pašaukdavo. Po to nupirkom naują didesnę lovą, kuri neva "netilpo" į mūsų kambarį. Labai norėjo ant jos miegoti - nauji pataliukai, nauja lova, pastatėm lempą su plaukiojančiom žuvytėm.
Berniukas irgi nelabai noriai miegojo atskirai. Bet, jei naktelę išmiega atskirai labai giriu, sakau kad tikras vyras - nieko nebijojo. O dar kartais prižadu, kad jei išmiegos visą naktelę atskirai, tai po pagalvę ras siurprizą.

Mano mazius irgi uzmiega tik salia manes guledamas. Valgo, valgo ir uzmiega. O jei migdau vezimuke ar lovytej, tai rekia nesavo balsu ir net negalvoja miegot.

oi jis dar labai mažiukas jam dar labai jūsų ir reikia.
bet stenkitės kuo anksčiau pratinti,kad užmigtų vienas,be jokių supimų ir pan.

o kodėl vaiką reikia pratint užmigti vieną?
mano pupai 3,5metukų. užmiegam apsikabinusios o tada aš išeinu į savo kambarį. toks trumpas tas laikas kai vaikutis mažas, noriu džiaugtis tokiais momentais kuo ilgiau

taip visiskai sutinku kad greit praeis tas laikas kai mazylis glaustysis prie mamos,bet yra kita medalio puse:kai musu numyletieji prades lankyt lopseli ar darzeli.jei jie bus neprate uzmigt vieni nenesiojami bus sunku verks nes ju ten niekas nenesios.va kodel pratinu savo pipira gult i lovele klausyt lopsines ar pasakos ir miegot.tai mazas indelis i jo ateiti

Is tikro, ziuriu ta pati lemele pusej seimu. Mano dukrele (3,5 m.) irgi nenori atskiram kambary miegot. Geriausias kol kas pasiekiamas variantas - jos lovyte pristumta prie musu lovos, ir miega m sitaip "atskirai". Bet pastebiu kad miega neramiai. Jai labai svarbu kad butu kazkas salia, ka galetu apkabint uz kaklo - prakisa rankyte per savo lovytes, kad galetu mus paliest, bent kol uzmiega. O ir nakti daznokai pabunda ir tik taip nusiramina, o jei kazkieno is musu nebuna greta lovytes, tai isiropscia i musu lova. Buvo keli bandymai miegot kitam kambary. Irgi paskaitydavom knygute, iseidavom. Uzmigdavo, bet vidury nakties atbegdavo, kazkas ja nakti neramino. O jei eisiu pati po kelis kartus per nakti ja ramint i jos kambary, tai ir gausis, kad pramiegosiu salia jos iki paryciu ir tada jau pati neissimiegosiu, o juk ryte anksti keltis i darba... taip ir gaunasi... Bet tikiuosi, kad "savo laiku" viskas susitvarkys. Nu negaliu as jai uzdraust ateit i musu kambary, atstumt ta savo maza vaikeli, juk jai neramu, baisu.

O del darzeliu, kaip ci arase Jolita.S kad reikia vaika migdyt pratint atskirai, kad neva darzely butu lengviau - tai manau kad tai nuo to nelabai priklauso. Daug vaiku (ypac biski vyresniu) diena namie pvz. is vis nemiega, o darze miega kartu su "kompanija". Apskritai darzelyje daznokai daug kas vyksta "uz kompanija" - ir valgoma ir miegama.

mano suneliui 2.5m.Migdymo ritualas naktinis uztrunka valanda.to atsigerti ta nupaisyt ta paskaityt.vienas ne karto nebuvo uzmiges.atsigulam kartu teveliu arba jo lovytej butinai turi kojas po manim pakist ir viena ranka apsikabint.tas koju kaisiojimas uztrunka 15 min.paskutiniu metu pats pradejo prasytis i savo lova, bet uzmiega tik su manim.anksciau paryciais atsibusdavo mama rekdavo imk ant ranku. arba gulkis salia.Dabar ismiega visa nakti , nu nebent prisisisioja.darzelyje nuo pirmos dienos graziausiai uzmiega.Pietu miega namuose paskutinius menesius vezimelyje pradejo miegot.pasupu padainuoju ir uzmiega.pyksta kai pernesu i lova, tai ir miega sau vezimelyje.
maitintas krutimi buvo iki metu, tai ir uzmigdavo isikandes i mama.veliau pradejau migdyt nesiodama, supuodama.liepdavau padet galva ant peties arba nenesiosiu.Kartais net suauge vyrai stebedavosi is kur pas mane tiek jegos valanda vaika nesiot.
dukrytei jau metukai.uzmiega, kaip ir broliukas mazas valgydama.tik ja maitinu ne atsugulusi, bat ant ranku.sunkiau, bet miegancia paguldau i lovyte nepyksta miega.Paryciais atsinesu i lova, tada visi dar valandele pamiegam.
pati suprantu kad taip negerai, bet kitaip nemoku.
patarkit kaip atpratint uzmigdymo kartu.kaip pripratint vyresneli eit anksciau gult o ne 23h.pabarkit kurios issigandot skaitydamos apie tokius migdymo buda,nes pirma paciai reikia nusiteikt, o paskui jau vaikus perauklet.

lenk medi, kol jaunas, tai yra kol mazas nors jei ne to bijos, tai gal kazko kito:)

Va ir aš manau, o kam tą vaiką prievartauti- lai miega kartu, jei jam taip saugiau. Maniškis 8-metis dar pas mane ateina, kai tėtis būna pamainoje. Sakau, kai panos pradės rūpėti- pas mamą nebemiegos .
Iš esmės- argi taip ilgai tuos vaikiukus prie savęs turime- vos keletą metelių- tuoj darželiai, mokyklos, paauglystė- ir nebereik mamos. Tegu džiaugiasi vaikutis šiluma, kol jam jos reikia.
O jei nerimaujate dėl intymaus gyvenimo- juk visada galima ką nors išradingai sugalvoti

Na, mums tai puikiai sekėsi migdyti savo mažylį atskirai. Aišku, neapseidavo be kasdienių ritualų - dainelių ir pasakų. Po to išeidavau ir laukdavau už durų, kai verkdavo skačiuodavau už durų iki 10 ir klausydavausi - ar tas verksmas zirzenimas, ar tikrai graudulingas, tada jau įeidavau pasakydavau keletą žodelių nuraminimui ir vėl išeidavau iš kambario. Prireikė kantrybės - bet paskui žinodavo, kad aš išeinu, o jis miegos. Žodžiu, buvo puikiai išdresiruotas, kiti net stebėdavosi kaip čia taip - paguldei ir be ašarų. Po to iškėlėm į kitą kambarį (buvo 2,5 m), kurį laiką miegojo. Bet po to pradėjo, naktį ateidinėti. Iš pradžių įkalbinėjom, kad visi turim savo lovas ir ten turim miegoti, bet jis sako, man liūdna vienam. Šiandien jau nebekovojam, ateina beveik kiekvieną naktį. Nenoriu nei dresiruoti nei barti, nes nenoriu, kad jis jaustusi vienas ir atstumtas. Tegu miega kartu, kol pačiam ateis noras tapti savarankiškam. Beje, ir mes ruošiamės jam pirkti naują lovą, gal pasiseks ir tada miegos savo kambaryje.
2010 m. "Mamos" žurnale yra puikus straipsnis "Miegu su vaiku". Ten labai gražiai parašyta apie natūralų motinos ir vaiko ryšį.
Juk "nepratinam" savo vyrų miegoti atskirai, nes miegojimas kartu tai artumo išraiška, o to artumo mūsų vaikai irgi nori, tai kam juos reikia izoliuoti. Taip pat parašyta, kad su amžiumi vaikui poreikis miegoti kartu mažėja ir galiausiai išnyksta.
Džiaukimės savo spindulėliais, kol galim, glauskime juos, nes netrukus jie taps savarankiškom asmenybėm.

Musiskei greit bus treji metukai, bet miega vis dar musu kambaryje. Diena - teveliu lovoje, nakti - savo lovyteje
Vaikui reikia mieles, silumos, paglostymu... ir lopsine dainuoju, ir rankytes tevelis pries naktele paglosto, ir nugaryte pamasazuoju - gauna viska, ko jai siuo metu reikia. Ir kojytes prakisa is savo lovytes i musu didziaja lova prasydama: "Mamyte, tu glostyk, glostyk, o as miegosiu..."
Taip gera duoti savo vaikui tai, ko jam labiausiai reikia

dar po penkiu metu rasysit " vaikas neileidzia i savo kambari, patarkit ka daryt" o tie penki metai prabegs labai greitai.....taip kad megaukites artumu kol dar leidziasi ir nori
Papildyta:

vat ir as kazkaip nematau problemos....man tik sudetinga nes vaikai du. Sunku man glostyti abu vienu metu

butent..










*liaudiskai tarent-kaip pirstu i aky!

**viena po viena pazascia kita po kita ir ner bedos !nors is tikro tai sunku..as labai savo dickio vakarais ilgiuosi,kol nebuvo mazes mes sugriudavom i lova pas mane ,paskaitydavom pasaka,aptardavom paveiksliukus ir tada jau atsibeciave keliaudavom i savo lovyte.o dabar pasaka skaito tetis..net pavydu kaip girdziu kaip jie ciauska ten abu,o as mazaja maitinu ir bevalgydama inai uzmiega..dickis darosi labai savaranbkiskas,jau per daug ir nepriglausi,isai mat laiko neturi..o taip noreciau apkabinti isikniaubti priglausti,kur tau,nusisypso pasiutuse sypsenel ir bega dukti..dziaukites mamaos tuo artumu kol galit nes labai greitai nebeprisileis ir del to sirdele sopes kam stengetes kuo greiciau "atskirti" nuo saves.
o jai i tema,dickis miegodavo labai gerai tiek su mumis tiek savo lovoi,bedu nebuvo,pakol draugas neatsikrauste laikinai pas mus.kazkodel dickiui nepatiko labai,tai vienintelis zmogus kurio isai bijojo ar nemego per savo gyvenimeli trumpa,taip kad budamas beveik dveju susikrauste pas mus i lova ir kategoriskai atsisake miegoti savo lovelei.nors lovele musu kambari buvo,paskui irengem jam atskira kambari,zaisdavo bet nemiegojo,o mes jo ir nespaudem,nupirkom dviaukste lova ir trecia diena po trecio gimtadienio vaikas pasake,ate,einu i savo lova.aisku mane sokas istiko,isiziojus ziurejau kaip isai isdalino buckius ir nusuolevo pas save i kambari.atsigule.. nu ka as sedziu ant lovos tokiom akim ir laukiu kada isai cia pareis ar pakvies mane..ne velnio.ismiegojo iki ryto o as prakaitavau visa nakti kad tik is lovos neiskristu vis tik natras aukstas.va taip ir miega iki siol.kai tecio nebuna vis paprasau kad pas mane ateitu,deja..neina-as didelis ir man patinka miegoti savo lovoi ot teip mamos,ateis laikas ir miegos vaikai atskirai.
nu ir paklode atsiprasom.

Pasinaudosiu atrasta temele ir pasiteirausiu patarimo, mum greitai metukai, visuomet migdau supdama, nes kitaip niekaip neužmiega. Bandžiau pasiguldžius šalia migdyt, lopšines dainuodama, knygeles skaitydama, galvytę glostydama ir pan. Į jos lovelę paguldžius, rankytę davus ir t.t. Kad ir kaip baisiai miegot norėtų, bet neužmiega pati nesupama. Na problemų gal ir nebųtų. Bet tiesiog man nugaros skausmas atsiradęs

Nematau nieko baisaus. Kai nebetilps į tą lovytę, supimo nebereikės. O nugaras daugumai mamų skauda. Mankštintis reikia, į baseiną, masažus važinėti.

supkit atsisedus ant didelio kamuolio. ir leliukui bus gerai , ir jums nugaros raumenys nebus isitempe, neskaudes.

Sveikos mamytes,

O musu stai kokia istorija. Nuo pat gimimo dukra migdyti stengemes jos lovelej. Aisku, buvo ir rankos laikymai, ir glostymai, ir pasaku sekimai, ir t.t. Keisdavomes su vyru, viena vakara as migdydavau, kita jis. Kol negrizau i darba. Tada migdyma pereme jis, nes darbas kartais vykdavo ir vakarais. Dabar mazajai 3 m. Labai prisirisus prie tecio. Su manim nebenori eiti miegot, nebent tetis butu isvykes. Nors ir miega savo lovoje, bet toje pacioje patalpoje (tik reikia uzlipti laiptais i virsu) ir butinai tetis turi salia atsigulti ir apkabinti arba palaikyti uz rankos, kad uzmigtu. Jeigu tas migdyma truktu trumpai (ne 30-60 min.) ir nakti nereiketu po kelis kartus begioti pas ja i antra auksta, viskas butu neblogai. Sunku matyti neisimiegojusi vyra. Kartais tie migdymai virsta barimu - "jeigu nemiegosi, iseisiu pasivaiksciot", o dukra klykia "neiseik". Nepatinka man. Noretusi graziai uzmigdyti. Tiesiog vyras netenka kantrybes.

Kadangi laukiuosi antro vaikelio, galvojam pradeti migdyti atskirame kambaryje. Aiskinam jai, kad tures savo kambari ir lova. Ji to labai nori, bet kai aiskinam, kad tures miegoti viena, nenori su tuo sutikti. Sakom tetis turi miegoti su mama, o ji - ne su manim.

Galvojam kaip cia padarius, kad nepasikartotu ta pati istorija - "atsigulk salia ir duok rankyte". Teks kazkaip susiimti ir tvirtai bei po truputi pratinti miegoti viena

Labai populiaru pripratinti vaika vienaip, o po to - vargti ir traumuoti atpratinant. Pas mane nei su vienu, nei su antru tokiu problemu nebuvo. Vaikas paguldomas i lova, padainuoju pora daineliu, kai vyresnis - pasakele ir viskas - durys uzdaromos is kitos puses. Maziukas (4 ar 5 men) pora kartu pabande verkti, kai isejau,nereagavau, ir viskas - vaikui aiksu ir stabilu - taip yra ir bus. Manau, kad pakankamai skiriu vaikams demesio ir laiko diena, kad vakare pora valandu galeciau skirit sau. Ir iki dabar vaikai atsibuciuoja nakciai ir su sypsena sako labanakt. Kaip pripratiname, taip ir turime. Jau nekalbant apie tai, kad vaikas budamas vienas daug greiciau uzmiega, negu kai salia gulineja pervargusi mama, bandydama visus is eiles migdymo triukus.
Apskritai, manau, kuo vaikas labiau laisvas nuo visokiu priklausomybiu, tuo jam geriau, ir patiria daug maziau streso, nei tas, kuris rekia vos mamai bandant isselint is kambario...

Aš aavo dukrytę turėjau laikyt už rankytės kol užmigs.

gal tiesiog vaikui toks periodas, kai pradeda pavydet tecio mamai? Pas mus lygiai tas pats, kol vyras darbe viskas gerai, bet jam grizus mamos nereik, nes dukra viska nori daryt tik su teciu.

Del migdymo, tai gal ziauriai nuskambes, bet nuo pat kudikystes savaja migdziau tik jos lovoj, be jokiu supimu ar glostymu. turim vakarini rituala, 20 min pries miega kartu ramiai pasibunam, padainuojam kol nusiprausiam, apsirengiam pizama. Pazaidziam kokius ramesnius zaidimus, tada tiesiog apsikabinam ir keliaujam i savo lovyte ir kambari is kurio as iseinu vos tik pabuciavus ir uzklojus dukra.

as irgi labai dziaugiausi nes nuo gimimo vaikas pats uzmigdavo savo lovyteje, be jokiu supimu ir pan.Taciau atsitiko taip, kad susirgo sunkiai, turejo operacija su narkoze, daug nesiojau ant ranku ir rezultatas, kad nemiega vienas niekaip.......baisios isterijos, neviltis, nieks nepadeda

kodėl reikia iki isterijų prieit, jei galima paprasčiausiai šalia pagulėt, apkabinus vaiką, kol jis užmigs? Pati rašot apie sunkų pergyventą jūsų vaiko laiką - galbūt šiuo metu jam jūsų artumas labai svarbus ir taip jis jaučiasi saugesnis?
Nesu kažkokia moralizuotoja, rašau iš patirties - sūnui nemažai kartų yra tekę intensyvios terapijos skyriaus palatose pabuvot, kur aš negalėjau visąlaik su juo būt. Grįžęs jis nepaleisdavo manęs nei dieną, nei naktį - iki šešerių metų šalia užmigdavau. Nemačiau problemos, tik norėjau, kad jam būtų saugu ir ramu.
Ir ką, užaugo vaikas - ir savarankiškas, ir miega atskirai .

visiskai pritariu jusu nuomonei
Mano vyresneliui 3.5 metu. Uzmiega ir miega su mumis. Jei reikia vaikui artumo, silumos - tai kodel turim ji atstumt?
Visa gyvenima taip nesites... auga greit
Mazasis - avirksciai. Pats uzmiega. Gulet salia niekada neteko

aš gulėdavau šalia sūnaus lovelėj, kol užmigdavo. Yra tekę trise vienoj lovoj miegot, bet nu jau labai nepatogu.

Guliu ir pati (dažniausiai) užmiegu , būna kad naktį į mūsų lovą isiropščia....nu neišvarysi juk, nu ir miegam visi 3 kartu iki ryto....

Na, dukrelė pas mus ateidavo į lovą iki 4 metų, ypač jeigu būdavo didesnis vėjas, ar perkūnija, tada iškart prisistatydavo. Na, nėra labai patogu miegoti, bet jau kaip ir sakė mamytės, neišvarysi, miegam iki ryto. Vėliau jau nebeeidavo pas mus į lovą, kai vieną kartą pasiūliau ateiti tai atsakė "mama, visai jau tu, dideli vaikai miega savo kambary be tėvų!". Tai taip ir atprato...