Architektas pamatų nesprendžia. Juos skaičiuoja ir parenka projekto konstruktorius.


Pamatų projektavimas tikrai ne fantazijos reikalas. Tam yra daromi geologiniai tyrimai ir iš jų matyti, kokie racionaliausi pamatai. Ir tai ne fantazuoti reikia, o paskaičiuoti, ir kaip minėjau, tai daro projekto konstruktorius

Tiesiog žmonės turi daug laisvo laiko ir mažai pinigų.O ką daryt kai vyras 12 val. dirba ir lieka laisvi savaitgaliai? Tada ir ieškai žmonių kas tokiu darbus atliktų ir nebandai būt mūrininku, dažytoju, stogdengiu ir pan. Manau kiekvienam savo. Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Nebent ką pats tikrai gerai sugebi

Sutinku, kad kiekvienas turim dirbti savo darbą. Tačiau neužmirškim, kad nei vienas negimė meistru - jais tampama. Aš labai abejoju, kad pamatų meistrai turi tiek informacijos kiek Jūs, dalyvaudami diskusijose ir rinkdami informaciją internete ar kitur.
Jei patikėsim visus darbus vadinamiems profesionalams, ir lauksime kol atneš raktus, tai tokio namo gyventojui nepavydėkim. Jam prasidės ne ramus gyvenimas, bet atsirandančių problemų sprendimo nesibaigiantys klausimai. Kodėl sunaudoja daug kuro, kodėl siena drėksta, kodėl stogas braška ir t.t. Kuo daugiau skirsi laiko dalyvaudamas statybos eigoje, tuo kokybiškesnį turėsi namą. Turiu karčios patirties, todėl antrą namą pradėjau statyti, turėdamas kitą požiūrį ir mastymą.

Sveiki statybininkai,

Plaukai siausiasi paziurejus i tokias sumas 30-50k uz pamatus. Kita vertus jei darant grunto tyrimus, mokant tokius pinigus uz konstruktyvo projekta, kai viska daro samdyti zmones, medziagos perkamos naujos ir su sertifikatais, betonas atvezamas ir ispilamas tereikia tik pastoveti salia arba isvis nereikia net buti, tai gal ir nera tokie dideli pinigai
Grunto tyrimo nedariau (my bad), bet gruntas itarimo nekele (kietas molis), bankete po pamatais gavosi 80 cm plocio (norejau daryti 35 cm, bet reikejo vietos klojiniams,taigi iskasem 80 ir gavau patarima lieti bankete be jokiu klojiniu) 1,2 m. gylyje, taigi galvoju per akis ir per akinius (pabarkit mane konstruktoriai visi banketes armaturiniai skersinukai is naudotos armaturos (is statybinio gruzo) susitaupo Lt, blokus radau (pasiseke) po 8 lt (1x0,4x0,25), issinuomojau bobika, uzsimaisem su tevais betono ir pirmyn. 4500Lt total. sugrius mano namas?

Taip taip jus teisus, tai konstruktorius. Is iprocio vis vartoju architektas



Paskaicius irgi idomiai atrodo tie 30-50k, bet kaip sakoma kiekvienam savo.
Musu vieni draugai pamatukus pasidare neisleide 10k. ir nieko manau namas tikrai nenugrius. Zinoma jie visus darbus dares patys. Tam ir yra artimieji, draugai ir pazystami. O jei dar seimoje yra statybininku, tai isvis gerai. Zinoma samdant firma kaina atitinkama ir gaunasi.

Man irgi plaukai pasisiause, kai padarius grunto tyrima suzinojau, kad musu gruntas labai prastas ir galimi tik spraustiniai (~5-6 m gylio) pamatai. Ir teko tuos tukstantelius moketi, niekur nedingsi...

Mums panaši situacija, tik 4,5m ir 53 poliai O kokia firma jums darė, kiek polių?

Neapsiribokit vieno konstruktoriaus siūlymu. Kad būtų ramu uždeda dideles atsargas. Ne jiems babkes kišti į pamatus.
Klaipėdoje pastatė 34 aukštų gyv. namą " Pilsotas", gręžtinių pamatų gylis 9 m., skersmuo 900 mm, 138 vnt.(žurn."STATYK" 2007M Nr.4)
Vakar pravažiavau, dar tebestovi.

Iš kur toks nepasitikėjimas specialistais pas jus? Pats jūs kalbat apie savo fantaziją parenkant pamatų storį, o projekto konstruktoriumi nepasitikit, kuris remiasi skaičiavimais, ir tikrai ne fantazija.

Žinot, kai gavau iš konstruktoriaus konstruktyvą ir pamačiau kokius polinius pamatus suprojektavo, tai net aš ne specialistas matau, kad kosmosas. Kai tik nueinu į kokią nors firmelę, kurie užsiima poliniais pamatais ir pamato konstruktyvą, juokiasi ir sako, kad daugiaaukštį galima statyti. Tai kuo tikėt kai iš 80 polių lieka tik 50.

Tik iš konstruktyvo nustatyti ar teisingai suprojektuoti pamatai neįmanoma. Turi būti geologinių tyrimų rezultatai. O kai pasijuokė gamybininkai iš jūsų projekto, jūs nebandėte apie tai konstruktoriui sakyti? Juk jam sumokėti pinigai už projektą, ar ne taip? Jūs turite teisę iš jo paprašyti apkrovų į 1m' bei polio atlaikomosios galios skaičiavimų. Jis privalo jums tai duoti. tada labai aiškiai matysis, kiek reikia polių... kažkaip man nerimtai atrodo toks konstruktorius... Nesitiki, kad už fufliakinį projektą imtų normalius pinigus... Ar nebus jums architektas papaišęs tuos polius?

Pasirodo, kad ir Jūs pati pradedat abejoti specialistais.

Abejoju, ar šiuo atveju konstruktorius prisidėjo prie pamatų braižymo. Ir tikrai sunku man patikėti, kad gali būti toks konstruktorius, kuris nieko neskaičiavęs polių bile kiek pridėtų. Dirbu konstruktorės darbą beveik 20 metų ir dirbu dideliame konstruktorių kolektyve, bet nežinau nei vieno kolegos, kuris neskaičiuodamas pamatus braižytų ir pridėtų jų dvigubai daugiau nei reikia. Beje, jei aš pasiimčiau iš projektuotojų projektą ir kas nors man keltų abejonių, aš pirmiausia kreipčiausi į projekto autorių ir prašyčiau paaiškinimo, kodėl taip ir ne kitaip padaryta. Ir jei man nebūtų įrodyta, kad projektas teisingas, tada tik eičiau pas kitą konsultacijos.
Keistai skambėjo jūsų ankstesniuose postuose dėstomos mintys, kad informacijos forume prisirenkate daugiau, nei žino specialistai, darantys darbus... Tai gal tikrai, pasiskaičius forume ir apendicitą galima pačiam išssioperuoti, kaip čia kažkas jau minėjo... Ar sulaukėte normalaus paaiškinimo dėl rostverko aukščio, kodėj jis toks ar anoks, ar kodėl jis tiek apšiltintas? Nemačiau tikrai teisingų atsakymų į šiuos klausimus... Tad ar ne konstruktorius turi tai paaiškinti jums? Juk jis turi apsiginti savo darbą, jei jau jam pinigus mokate.

nebesuprantu,ar cia koks totalinis Lietuvos grunto pasikeitimas prasidejo kad vos ne kiekvienam kvadrate toks gruntas kad be poliu ne krust.tai kaip seniau namus (ne tik medinius) state be jokiu geologiniu tyrimu,be jokiu 10m poliu,ir nieko,stovi murai pries simta metu pastatyti.

Bet prieš šimtą metų nestatė namų su 40cm rostverkiukais, visi namai stovi ant normalių juostinių pamatų, įgilintų per įšalo gylį. Tai dabar jei darytų juostinius normalius pamatus viskas gerai ir būtų. Antra, anksčiau nebuvo po 12m plokščių gelžbetoninių, angos nebuvo didelės, tai perdangėles darydavo monolitines plonas arba medines, tai va ir apkrovų į pamatus tiek nepririnkdavo kiek dabar.
Esu ne vienai forumietei pažiūrėjus pamatus, ir buvo tokių tikrai, kur be polių be šansų... Ką darytumėte jei sklype vienos durpės ir ne 1 m gylyje o dar giliau?
Beje, mano namo pamatai juostiniai, be polių

Sveiki,
Gal kas zinote kokie yra juostiniu pamatu minusai (konstrukciniai), neskaitant kainos (nors realiai nesuprantu, del ko tokia didele kaina deklaruojama juostiniu pamatu, jei montuoti galima nenaujus blokus ir mazesnius su bobkatu (as taip dariau)). O naudotu pamatiniu bloku tikrai galima rasti.

Aš noriu paklausti tokio dalyko. Kadangi rostverkas 0,5m cokoliui paliekam tarkim 10-20cm. Rostverką apšildom iš visų pusių polistirolu, bet poliai lieka pliki, per juos šaltis kils į pamatą. skaičiau kad reikia polių viršų apšiltint 0,5mx0,5 kvadratais iš keturių pusių. bet kaip tai padaryt, jei polius apvalus? Ar norėdama daryti šiltą pamatą turiu tą poliaus viršų būtinai padaryti kvadratinį?... Manyčiau kad per daug vargo ypač dvisluoksnei sienai. Gal yra kitokių būdų apšiltinti polių viršų. Pas mane poliaus skersmuo numatytas 0,3m.

Nu idomiai cia su tuo poliu apsiltinimu Uztenka tiesiog tarp poliu pakloti putplasti Na t.y. po rostverku. O salcio tiltas gausis labai mizernas, kad del jo dabar pergyventi. O be to, kaip jus isivaizduojate to poliaus siltinima is virsaus, juk polius turi buti suristas su rostverku per armatura ir betona (t.y. gautis monolitas).

Kalbu ne apie poliaus viršutinę horizontalią dalį, o papie vertikalią. Na nežinau, ne toks jau ir mizernas plotas gaunasi, kai polių 60. Pati suprantu, kad šalčio tiltas nemažas, bet apšiltinimo būdą ne pati sugalvojau o kažkurioj pamatų temukj perskaičiau. Spėju dėl keblumo apšiltinti polių viršų niekas to ir nedaro...

Paskelbta: #405


Naujokas
*

Grupė: Naujokai
Žinutės: 9
Prisijungė: 2009 08 30


Apdovanojimų: 0



gal kažkam bus idomu !!!


[/U]Šiluminė varža ar sandarumas, kas svarbiau,arba kaip šiltinti namą?[U]

Albinas Gailius, tech. mokslų daktaras, VGTU Statybos fak. Statybinių medžiagų katedros profesorius
2008.06.09

ŠILUMINĖ VARŽA AR SANDARUMAS – KAS SVARBIAU,
ARBA KAIP ŠILTINTI NAMĄ

Nereikia būti žymiu ekspertu, kad galėtum pasakyti: „Kuo storesni kailiniai, tuo šilčiau“. Ir tai atrodo tiesa. Bet ar tai reiškia, jog storėjant kailiniams, šilčiau darosi todėl, kad didėja jų šiluminė varža?
Įsivaizduokime padėtį, kai tarp kailinių ir kūno yra keleto centimetrų oro tarpas. Turbūt jau intuityviai jaučiame, kad šilta tikrai nebus. Kūno sušildytas oras laisvai ištekės pro apykaklę, o jo vietą užims šaltas lauko oras, reikalaujantis naujų energijos investicijų. Reiškia bus šalta, nežiūrint į kailinių storį ir jų šiluminę varžą.
Paanalizuokime dar vieną faktą. Alpinistai aukštai kalnuose, kur oro temperatūra nukrenta iki -30 ?C sugeba palapinėje palaikyti +18?C temperatūrą sunaudodami minimalius energetiniais resursus. O juk palapinės sienelių šiluminė varža paktiškai lygi nuliui.
Kaip prarandama šilumą iš patalpų?
Nuo šildymo prietaisų patalpose sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį į patalpos atitvarines konstrukcijas (lubas, sienas, langus). Per bet kurį nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais veržiasi į išorę, kaip iš kiauro oro baliono. Tuo pačiu metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas, ir per įvairius nesandarumus grindyse, duryse, sienose ir languose į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti. Tokius energijos nuostolius galima sumažinti tik didinant atitvarinių konstrukcijų sandarumą. Kitą šilumos nuostolių dalį sudaro šilumos netekimas radiaciniu ir kondukciniu būdais, t. y. kai šildymo prietaisų išspinduliuojama ar šilto oro perduodama šiluma per sienas atiduodama į išorinę aplinką. Šiuos energijos nuostolius galima sumažinti didinant atitvarų šiluminę varžą. Šios dvi šilumos netekimo patalpose priežastys yra svarbiausios. Bet kuri iš jų nelemia šilumos taupymo efektyvumą?
Kompanija “Architectural Energy Corporation” JAV atliko tyrimus, kurių rezultatai išsklaido visas abejones šiuo klausimu. Buvo paskaičiuoti šilumos nuostoliai per nešiltintas pastato konstrukcijas. Po to tos konstrukcijos buvo padengtos ypač sandaria ir šilta šiltinimo medžiaga (laidumas orui l=7,56 ·10-9 m3/m·s·Pa; šilumos laidumo koeficientas ?=0,038 W/m·K). Didinant šios šiltinimo medžiagos storį buvo kaskart skaičiuojami šilumos nuostoliai per apšiltintas pastato konstrukcijas. Tyrimų rezultatai pateikti 1 lentelėje.

1 lent. Šilumos taupymo efektyvumo priklausomybė nuo sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storio
Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio storis
(cm)

Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminė varža
R (m2K/W)

Šilumos taupymo efektyvumas
(%)
2,5

0,65

80
10

2,36

94
15

3,68

96
20

5,26

97
25

6,58

98
30

8,00

98















Tyrimų rezultatai akivaizdžiai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100% (sluoksnį pastorinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 % daugiau. Todėl tokia investicija yra neefektyvi. Iš tyrimų rezultatų galima daryti išvadą, kad daug efektyviau yra investuoti į namo atitvarinių konstyrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes net visiškai plonas (ir visiškai mažą šiluminę varžą turintis) ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko „liūto dalį“ iš patalpų išeinančios šilumos.
Šios temos kontekste dažnam savo komfortu ir sveikata besirūpinančiam piliečiui kyla natūralus klausimas: „Kuo gi mes kvėpuosime, jei namas bus toks sandarus ir „nekvėpuos“? Esmė tame, kad terminas „kvėpuojanti medžiaga“ apibūdina ne medžiagos laidumą orui, o jos laidumą vandens garams. Šiltinimo medžiaga privalo praleisti vandens garus, kad apšiltintos drėgnos konstrukcijos nesupūtų, nesupelytų, o galėtų lengvai išdžiūti per šiltinimo medžiagos sluoksnį. Per šiltinimo medžiagą beveik tokiu pat greičiu praeina ir vandens garai ir oras. Bet pastatų konstrukcinių medžiagų džiūvimo procesas yra gana lėtas, todėl pakankamai gerai „kvėpuojančios“ šiltinimo medžiagos laidumas orui gali būti toks mažas, kad tą medžiagą galima priskirti prie sandarių medžiagų. Pastatą apšiltinus pakankamai sandaria šiltinimo medžiaga, oro cirkulaciją per atitvaras galima sumažinti tūkstančius kartų. Tada ženkliai sumažėja išlaidos šildymui (žiemą) ir vėsinimui (vasarą).
O kuo gi kvėpuojame mes sandariose patalpose? Judantis žmogus per vieną valandą iškvėpuoja 14 – 15 m3 oro. Jei pastato konstrukcijų sandarumas prastas, per jas patalpose gali pasikeisti keletas kubinių metrų oro per valandą. Akivaizdu, kad tai toli gražu ne tie oro kiekiai, kokių reikia normaliam gyvventojų kvėpavimui. Patalpas visvien reikia vėdinti, jei nenorim susidurti su diskomfortu dėl blogo kvapo, pelėsiais ir sveikatos problemomis. Vėdinimas neišvengiamai susijęs su šilumos nuostoliais, todėl vėdinti reikia tiek, kie būtina. Būtent nekontroliuojamų oro srautų iš patalpų išnešama šiluma ir yra tas resursas, kurį mes prarandame, šiltindami pastatus nesandariomis šiltinimo medžiagomis.
Dabartinėje tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumine varža. Tai atspindi ir statybos techninis reglamentas, reikalaujantis, kad pastatų atitvarinės konstrukcijos turėtų tokias varžas: stogas - 6,24 m2K/W, sienos - 5,25 m2K/W, grindys - 4,54 m2K/W. O realiai toks storas šiltinimo medžiagos sluoksnis pastatui reikalingas ne dėl didesnės šiluminės varžos, o dėl to, kad naudojamos šiltinimo medžiagos yra pakankamai laidžios orui, ir netgi toks storas jų sluoksnis nesugeba sulaikyti su šiltu oru per jas išeinančios šilumos. Tokiu atveju šiluminės varžos normų didinimas ir šiltinimo medžiagų sluoksnio storinimas lyg ir pateisina save, nes duoda šilumos taupymo efektą. Ko gero kiekvienam, supratusiam šio reiškinio esmę, formuojasi išvada, kad šio efekto priežastis yra ne šiluminės varžos padidėjimas, o tai, kad dėl storesnio tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio šiek tiek sumažėja šilto oro nutekėjimas per konstrukcijas, t. y. šiek tiek padidėja pastato sandarumas.
Argi verta patranka šaudyti į musę? Šilumos taupymą storinant tradicinių šiltinimo medžiagų sluoksnio storį galima prilyginti svarsčių gamybai iš vatos. Todėl verta susikoncentruoti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą. Tada ir privatiems savininkams ir valstybei investicijos į statybą ir renovaciją atsipirks kur kas greičiau, o ir pats šiltinimas kainuotų pigiau.

Albinas Gailius
Technikos mokslų daktaras
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų katedros profesorius

Tai vat kad susiradau pirmiausia architektą, o su architektu dirba konstruktorius, kuris net ne pats konstruktyvą darė, o samdė kitą konstruktorę, kuri matyt pigiai dirba. Tiesiog man nebuvo jau kantrybės su jais aiškintis. Pamatų rostverką perdarė keletą kartų. Na čia ilgai aiškint... Gal geriau galėčiau jums parodyti, o jūs įvertintumėte Gal susitartume kaip nors

Jei turite geologiją, galite įmesti e-mailu, taip pat brėžinius reiktų matyt namuko.... Šiek tiek pakomentuočiau gal...

kuo ketinate dengti antzemine pamato dali, tai yra cokoli?

yra (lyg ir suomiu ismislas) horizontalus siltinimas - tai kai aplink nama dedama horizontaliai 30-40 cm gylyje, mazdaug 0,8-1,2 m plocio juosta siltinamosios medziagos

sveiki, ar radote ka is meistru greztiniams poliams Klaipedoje? mes irgi pradejome paieskas. vieni paskaiciavo: 40 poliu - 6m , be armaturos 23500+ PVM, na o rostverkas, apsiltinimas, armatura viskam dar 22395 Lt , zodziu is viso apie 51 000 lt pamatams , ka pasakysite, nejaugi siais laikais tokios kainos ?????


Gal kas gali kazka apie greztiniu poliu kainas pasakyti.. nes kazkaip tikejausi kitokios sumeles...

kol kas apsiraminom, nes yra kitų rūpestėlių. Bet greičiausiai jums kokios didelės įmonės sąmatininkai skaičiavo. Po vasario 6 dienos išsiųsim pamatų projektus visom 4 įmonėm kurių telefonus turiu. Ir manau, kad rinksimės nebūtinai patį pigiausią variantą. Patys tikrai neišradinėsim dviračio nebandysim nei grąžto nuomot, nei armatūros rišt ir giminių statybininkų neturim. Kai bus aišku viskas įmesiu sąmatas

Pasakysiu is savo patirties, Klaipedoje net neverta ieskoti, nes kainas tai kosmines uzsilauzia ir tinkamos technikos net neturi. Mums dare polius firma is Kauno. Pagal projekta buvo 43 poliai, bet kaunieciai juos paplatino ir perskaiciavus gavosi viso 29 po 6 m. Uz juos sumokejom 16 tukst. Jei butu dare rostverka butu kainave su viskuo ~ 29 t. Bet rosverkui samdem paprastus darbininkus ir sumokejom 8 t. su visom armaturom ir apsiltinimu (galima buvo dar ir 1 t.maziau). Jei reikes firmos rasykit i AZ

Čia tuos 6m reik suprast polio gylis šeši metrai , tai tada aš nesuprantu kažko, gal ne apie individualius namus jūs čia šnekat? Arba Klaipėdoj gruntas labai prastas ? Niekaip nesuprantu kam tokio gilumo poliai reikalingi ind. namui, dar pasakykit, kad namas vieno aukšti ir karkasinis, tai visai nugriūsiu ?

tikriausia nugriusit visai , kai pasakysiu, kad gal teks daryti iki 8 m gruntas tikrai yra silpnas, nes salia Minija, na ir pats namas nekartoninis :)neislengvuju, blokeliai, ,apdailos plytos, cerpes, na ir plotas jo ne 100. bet siaip daremes grunto tyrima, tad tikria patikekyte, ne is lubu tokie skaiciai. ir skirtingom imonem siuntem tyrima, nes pradzioje galvojom, kad cia del atsargos taip suprojektuota, o pasirode ne, ir taip pat kaimynu patirtis

Įdomu kokia grunto struktūra? 6m gylio, gal 5 aukštų statysit?Jei aukštas gruntinis vanduo, gruntas smėlingas (plavūnas), tai 6 metrų išgręžus nespėsit užbetonuoti, reikės spraustinių. Klaipėdoje durpyno lygtai nėra, bet jei ir būtų, reikėtų spraustinių polių.
Gal galit trumpai aprašyti geologiją.

Parasiau i AZ

Kažkokia mistika , 8 m gylio pamatai ind namui . Čerpės blokeliai, plytos nebunie, bet juk naudojimo apkrovos nedidelės, ir aukštai gi ne penki, tikrai turėtų būti labai silpnas gruntas, arba tvirtas gruntas labai giliai, (įdomu kokia ten ta geologija), dar vienas variantas - didelis atstumas tarp polių ašių .

nesuprantu, kam taip stebintis, pvz pas mus salia yra upe...o visi nori kad cia butu labai stiprus gruntas...deja.. kaip jau rasiau, dareme geo tyrima, ir net dareme uzklausta pas tuos tyrejus, kokius jie patartu pamatus ir pan.. tad cia ne musu ar musu konstruktores isgalvojimai. na ir siaip ten jau stovi 10 namuku ir visiems teko daryti polius apie 6-7 m. aisku daug kas stebisi, bet kai isigilina , tai tikrai paaiskeja, kad kaip tik toje juostoje silpnas gruntas, visi sluoksniai vandeningi, o jau uz keliu simtu metru, gruntas keiciasi.
tesiog gal taip isejo, kad tie kurie susidure su tokiomis problemomis, pradejo rasyti cia, ieskodami kazkokios pagalbos, geru statybininku, juk namo pamatai yra labai svarbus, pagailedami pinigu poliams, kai sito gilo tikria reikia, galima veliau tureti dideliu rupesciu. juk neveltui sakoma, jei norite sutaupyti ir isvengti rupesciu, pasidarikyte geo tyrima
tad dabar musu rupestis surasti, kas padarytu situs pamatus uz priimtina kaina, na ir aisku kad butu ir gera kokybe. jau tiesa atsibosta kiekvienam aiskinti kodel taip, na bet manau mane supras tie kas susidure su tokiu gruntu:) musu tikriausiai nedaug, kad daug kam kelia nuostaba tokie pamatai.

Gala, sėkmės jums, statant savo svajonių namuką

Labai jus suprantu ir situacija pazistama iki skausmo...
Jei jau geologija parode grunto problemas, vadinasi taip ir yra. Pasidare pamatus pagal grunto ypatybes, (nesvarbu ar is blokeliu ar karkasini nama statotes) tikrai nesigailesite, kad ir didelius pinigus kainuotu, nebijosite, kad viena diena namas ar kokia jo siena "kur nors nuvaziuos".

Dekoju, mums jos tikrai prireiks

Noreciau Jusu paprasyti pagalbos.
Gal zinote, kas Kaune daro geologinius tyrimus ir greztinius pamatus? Kad butu patikimi ir geri specai

Labai buciau Jums dekinga

Dazniausiai pasitaikanti geologija buna is E.Bukeno požeminių darbų įmonės arba UAB "Rapasta" Jei reikia galiu ir kontaktus duoti. Bet jums reikia ir projekto lyg ir iseitu? Nes ne kiekviena pamatus vykdanti (statanti) imone atlieka ji. Situo klausimu galeciau padeti ir as

mes irgi darėmės geologiją pas bukėną, mokėjom 550. Pamatus irgi jie daro, bet dar neužklausinėjau, kainų nežinau.
O jūs skaičiuojat gręžtinius pamatus ar juos montuojat?

As projektuoju, t.y. suskaiciuoju ir nubraizau. Bet tai apima ne tik pamatus, tai apima visa konstruktyva statinio

Aš bandysiu pati pasiskaičiuoti apkrovas kai projektą man pabaigs, kiek poliai atlaiko jau žinau, tik reikia kad kas patikrintų ar ne į pievas Žinau kad kiekvienas turi dirbti savo darbą, bet kadangi pati esu prie skaičiavimų, tai drįsiu pabandyti, jei labai būsiu sukritikuota, teks mokėt trečią kart už tą patį ...

teko bendrauti su siuo rekomenduotu Bukenu, tai tikrai toks nusimanantis dedule pasirode tik mums jis netiko, nes buvo gana slapia ir jo sunkiasvore technika butu pas mus prasmegusi tai emem is Vilniaus kazkokia firma su modernesne ir lengva technika

Aciu Jums visiems

Apie UAB "Rapasta" galiu pasakyti is savo patirties,- tikri plesikai kainu atzvilgiu rugpjucio pab. jiems sumokejom 900 ir be jokiu oficialumu !!! ir i jokias derybas neina...

norit pasakyt, kad už geologinį tyrimą tiek mokėjot? važiavo iš kauno į klaipėdą?

Taip tiek mokejom!! Technika ju tuo metu buvo kazkokiame objekte Klaipedos apylinkese.

O tai niekas pigiau nedaro klaipėdoj ar pasirinkimo nebuvo? keista. nes mes kaune dar nusiderėjom 50lt nuo 600.
Tai gal jums tris gręžinius darė?

Ir nedaro ir pasirinkimas buvo is vienos imones. Tik ten tuo metu laiko neturejo nors kaina isspaudziau iki 800, bet mums reikejo skubiai. Ir dare kaip ir visiems 2 grezinius. Siule dar : gal norite pasiziureti kokiame gylyje vandens grezini daryti uz 25Lt uz metra! Ne, sakau aciu apsieisim be jusu paslaugu

Liudna, bet klaipedoje paslaugu kainos visada didesnes bent 20 proc. ir daugiau, kartais net kelis kartu (is patirties: uz el.projekto ekspertize Klaipedoje paprase 1300 (ir viskas projekte ok), Kaune 300 (bet projektuotojui teko net pagal 8 punkt. klaidas taisyti))

grezinius uzsakinejau pries 2 metus Gargzduose HydroStatyboje (be geologo, tik vizualine) uz 3 m gylio 4 kampus - 982 lt. Pasiseke neprireike geologo - gruntas pakliuvo neitartinas ir "standartinis pamatams" - apie 40 cm augalinis, 1.20 molis, 1.5 - tikliai neatsimenu pavadinimo lyg zvygzdas su moliu.

visiems sekmes

Karts nuo karto užsukus čia paskaitinėt, man toks įspūdis susidaro, kad jūs ne individualius namus , o kažkokias gamyklas ar penkiaaukščius GB pastatus statot, tik neužmėtikit akmenim, už išreikštą nuomonę . Projekto ekspertizės, geologija, kai gruntas aiškus, kokio velnio reikia? Susiradus protingą meistrą tai net projekto elektrinei dalei nereikia, o dar projekto ekspertizę . Nebent patys nežinot ko jums reikia, nu jo, tada projektuotojas rozetes ir jungtukus išdėlios.