Teisingai sako Midutes tetis. reikalinga deformacine siule nes netgi jei ir pamatai tokie pat,su laiku laabai daug sansu kad ses ir siena skils,nesvarbu koki tu surisima darysi. Geriau deformacine siule.

1. Taip, skaiciavimas teisingas, jei imat polius d300, tuomet dugnu jie atlaiko 41,7kN isdeliojant juos zingsniu 1000mm. O jei paimtumet d400 polius, tai dugnu jie atlaiko 74,1kN, isdeliojant juos 1000mm zingsniu. Bet d400 poliu zingsni reikia didinti iki 3d (1200mm). Siekiant ekonomiskumo paprastai geriau imti mazesnio diametro polius ir ilgesnius, nes prie poliaus dugno darbo prisideda ir poliaus sonu darbas. Tokiu atveju gaunasi maziau betono, armaturos
2. Gali polius buti ir platesnis uz rostverka, tiesiog poliaus virsuje imontuotumet papildoma idetini karkasa, kad su apsauginiais sluoksniais armaturai tilptumete i rostverka

1. va kiek trintimi dirba tai nemoku paskaičiuot Kaip suprantu dabar (d300) polių ilgis yra 2m, tai trintimi dirbs 0,5m, bet kiek kN paskaičiuot nemoku. Dėl to ir bandžiau pagudraut polių diametru. Nors irgi primečiau, kad ekonomiškiau polių ilgį daryt gal 2,5m...
2. Įsivaizduoju, čia forume paveisksliuką mačiau. Dar galvojau o kam ten tiek tos armatūros dviem žiedais poliuose
Ir dar noriu paklaust. Ar sniego ir vėjo apkrova į stogą priklauso nuo stogo nuolydžio?... Kaune radau kad sniego 220k/m2, o vėjo lygtais 36kg/m2 kadangi šaltinis ne mokslinis, tai pradėjau abejoti duomenų tikslumu.

aiskumelis dekui

gal kas patars del atramines seneles tvorai? reikia kad aukstis butu 1.3m.kaip reiketu daryti?kad zemes veliau jos neisjudintu? isivaizduoju taip: poliai kas 2m,ir ant ju monolitas 1,3m aukscio ir i monolita daryti atraminius i sklypa po gruntu.atraminiai butu monolitas armuotas .kas kiek juos reiketu daryti?sieneles ilgis 20 m.
dekui uz protingus patarimus.

Taip sniego ir vejo apkrova priklauso nuo nuolydzio - kuo statesnis nuolydis, tuo maziau sniego, bet daugiau vejo, sniegas pradeda mazeti nuo 25 laipsniu kampo ir esant 60 laipsniu kampui laikoma kad sniego ant stogo nebesikaups
Kaune normine apkrova sniegui 120kg/m2, skaiciuojamoji 120*1.3, vejo berods tiek ir yra kiek paminejot.

Pas mane dvišlaitis bus su 20 laipsnių nuolydžiu, o virš garažo ir pagalbinių patalpų plokščias. tai kaip čia su tuo plokščiu? 192kg/m2 sumoj ar nebus per mažai?

Dėl skirtingo aukštingumo galvoju, pas jus bus sniego maišai ir perkrovos koef bus nebe 1,3.

Tai va aš irgi galvoju, kad ant to plokščio gali tekt su kastuvu pasidarbuot laikas nuo laiko.
Papildyta:




Labai man padėjot. ačiū jums, tikiuosi nenusibodau su klausimais. faktas vis tiek savo skaičiavimais nepasitikėsiu. Matysiu ką architektas bus pabraižęs (kažkaip įtariu po laikončiosiom bus per mažai, o po nelaikančiosiom per daug polių ), jei ne į temą tai tikrai teks su konstruktorium akis į akį pakalbėt.

Laba,
Norejau uzklausti,gal kas jauciat ,kokia galetu buti -18 t. priekabos ,zvyro kaina siai dienai .Labai aukstai pamatai issikele...

Sveiki statybininkai.
Parekomenduokit betonuotojus is Vilniaus arba Utenos rajono. Reikia isbetonuot grindis 300m2+terasa.
Aciu.

Laba, kas gali pasiulyt gerus statybininkus, kurie uzpiltu pamatus Klaipedoj
Aciu

Prisidedu ir as.
Gal kas galit rekomenduoti meistriukus greztiniams pamatams Ukmergeje.

Iškilo pora klausimų skaičiuojant medžiagų kiekius. Gal galit pakonsultuot?
1. Kiek realiai gali skirtis teorinės betono sąnaudos nuo praktinių. Teoriškai pamatams reiktų 24,5 kubo betono, o kiek gali prireikti praktiškai?
2. Kaip paskaičiuoti reikiamą armatūros kiekį rosverkui? Eilėms lyg ir aišku - pamato perimetras kart eilių skaičius. O kaip su sujungimais? koks atstumas tarp sujungimų būna? Kaip jungiasi eilės tarpusavyje?
3. Pamato rosvertko šiltinimas. Kai kurios firmos aiškina, kad šiltint reikia tik padą, likusią dalį apšiltinti vėliau, kartu su sienomis. Atseit nusidaužys putplastis kol dėžę pastatys. Kaip yra iš tikrųjų? Nereiks paskui atkasinėti rosverko?

Pamatus nutepus disperbitu (čia hidroizoliacija kaip suprantu), užklijavus putplastį (tiksliai net nžn ar jis klijuoti reiktu ar kaip kitaip pritvirtinti), ką toliau daryti, kokią apdailą patartumėt daryti, juk prie putplasčio iš karto žemės versti nekas gaunasi... arba nors kaip laikinai apsaugoti putplastį nuo žemių, nes jei jas užpiltume, vėliau norėdami daryti apdailą turėtume atkasti, pažeistume putplastį atkasinėdami, PATARKIT kaip reikia daryti..

1. priklausomai nuo grunto savybiu, grezeju profesionalumo, teorinis ir praktinis betono poreikis gali skirtis iki 1,3 karto
2. O projekte nera nurodyta armaturos kiekio, diametru? Sujungimai nevirinant atliekami taip - armatura prakeiciama per 40 diametru, pvz d12 prakeiciama per minimum 480mm, negalima jungti viename pjuvyje visu strypu ir siaip dar visokiu plonybiu yra. Paprastai atstumas tarp sujungimu buna 6 arba 12m, nes armatura rifliuota butent tokiais ilgiais parduodama
3. Apsiltinti reikia pagal cokolio detale, kuri paprastai buna projekte parodyta. Po rostevrko apacia apsiltinama pries irengiant rostverka. Is vidines puses rostverko apsiltini uzversdamas tankintu gruntu (zvyru, smeliu) is lauko puses gali apsisiltinti kartu su fasadu

Ar nebera Lietuvelej geru meistru? Ar visi turi tiek darbo ir labai uzimti, kas parekomenduos meistrelius normalius Klaipedoj pilamiems pamatams? Rasyti i AZ

Galiu parekomenduoti, jei idomu parasykit i asmenines zinutes

Dėkui už atsakymus. Konstruktorius turi atsiųsti brėžinius dėl armatūros, tačiau jos išdėstymas lyg ir aiškus. Bandau kiekius suskaičiuoti, nes firmos sąmatas jau siunčia, o kiekis svyruoja nuo 1,3 iki 2 t. Kadangi armatūra šiais laikais sudaro žymią sąmatos dalį tai bandau išsiaiškinti teisybę. O aramatūros eiles tarpusavyje virinamos horizontaliai ar vertikaliai ar ir taip ir taip?
Jei rostverkas kurio perimetras yra 80 m. bus virinamas, eis 6 juostos armatūros. Tai lyg ir reiktų 80x6=480m armatūros, bet nežinau, kaip paskaičiuoti armatūros skirtos apjungti tas 6 juostas kiekį. Tiesa, rostverkas 30x60cm.

Na taip, kontroliuoti kiekius, irasytus samatoje reikia. Nes tikrai kartais papildomai ziauriai daug iraso.
O paciame projekte nera pateikta armaturos kiekio rostverkui?
Na o jei reikia susiskaiciuoti paciam, tai tuomet ant isilgines rostverko armaturos uzmeskit 7%, o skersine palikit neuzmete nieko. Sis variantas galioja risant. Su virinimu sudetingiau - virinant armatura reikia ziureti kuriuo budu virina, jei tai nekontaktinis virinimas, tuomet armaturu diametras minimalus turetu buti d10, pas padidina armaturos kieki. Kontaktiniu budu erdvinius karkasus mazai kas virina aplamai, nors yra tokiu imoniu. Is principo virinimo armaturai geriau nenaudoti, turesit aukstesne kokybe
O del rostverko armavimo, tai cia jau reiketu ziureti i jusu situacija. Pagal rostverko gabarita h=60cm is tiesu reiketu rostverka armuoti trimis eilemis - apacioje, virsuje ir per viduri, apacioje ir virsuje armaturos vienetu skaicius priklauso pagal skaiciavimus, viduryje montuojama konstruktyvine armatura, kad skersine armatura neissiskleistu

Dėl virinimo, tai net nežinau, ar tai bus daroma. Tiesą sakant bandau vežimą statyti prieš arklį. Projektas buvo derintas be konstrukcinės dalies, dabar bandau rasti darbininkus, kol konstruktyvas daromas, priešingu atveju yra rizika nusikelt darbams.
Supratau, kad blogai formuluoju klausimą. Dėl skersinės viskas aišku perimertas x 6 + 7% o kaip suskaičiuoti skersinę armatūrą? Gal yra koks standartas kokie tarpai tarp jų?

Skersines armaturos ilgi suskaiciuoji perimetru aplink krastines isilgines armaturas +200mm uzlenkimui. Zingsnis priklauso nuo skaiciavimo, bet paprastai namukams jis bus kas 200mm, nebent kur po kolonomis reiketu sutankinti truputi

Dekui, bandysiu susiskaiciuoti.

Tai tai iseina, per viduri dedama armatura, rostveko nesutvirtina, o tik prilaiko karkasa betonavimo metu? tai gal tokiu atveju vidurine armtura naudoti plonesne, ekonominiais sumetimais?

Man būtent taip konstruktorius ir patarė daryti, nors architektas papaišęs visus 12-ukus.

Pagal konstrukcinius reikalavimus į 60cm aukščio rostverką papildomai vidury armatūros dėti kaip ir nereiktų. Nuo 70cm ir daugiau aukščio privaloma. Ir naudoti mažesnio nei 12 mm diametro nepatarčiau.

kaip čia dabar taip? visada galvojau, kad 50cm nereik, o jau nuo 60 papildomai per vidurį dedasi... Ar čia kaip ir daugelyje sričių specialistų nuomonės gali išsiskirti

Galvoti galima visaip , tačiau yra statybos techninis reglamentas tam reikalui.
copy/paste iš STR2.05.05:2005 BETONINIŲ IR GELŽBETONINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS
248. Lenkiamųjų elementų, kurių skerspjūvio aukštis ties šoninėmis briaunomis > 700 mm, turi būti dedami papildomi konstrukcinės armatūros strypai, tarp kurių atstumas turi būti ne daugiau 400 mm, o skerspjūvio plotas daugiau arba lygu 0,1 proc betono skerspjūvio ploto bh. Betono skerspjūvio aukštis h imamas lygus atstumui tarp šių strypų, o plotis b – pusė briaunos pločio, bet ne didesnis kaip 200 mm.

Taip, sutinku su jumis, kad vadovautis reikia STR'u, tik vat nuo seno uzsifiksave tas elementu armavimas, kad tarp darbo armaturos strypu negali but daugiau nei 400mm bet kuria kryptim

oj kokius čia vėjus šnekat nieko nesuprantu, o taip norėčiau įsijungti į diskusijas, nes ir patys darom pamatus ir armuojam ir tt ir pan... na ne mes o tiksliau vyras bet berods 8-tukus ir 10-tukus strypus naudoja

Geriausias būdas susipykti su pažystamais - prašyti jų padaryti ką nors už dyką... Todėl ieškau konstruktoriaus.
Manau, forume yra profesionalių konstruktorių. Kiek gali kainuoti pamatų konstruktyvas? Reik paskaičiuoti armatūras, kritiškai pažiūrėti į rostverko išmatavimus ir polių skaičių.

Gal kas galit pasiūlyt savo paslaugas (AZ).

Ir aš norėčiau, kad kas kritiškai pažiūrėtų į mano šedevrą Po laikančiom sienom kaip ir sutampa su arch pabraižymu tik pagal angas reikėjo pastumdyti, bet po nelaikančiom tai pratryniau, tai gavosi 2,5m tarpų, vienoj vietoj 3m. Ar dėl šventos ramybės neužtektų tose vietose tiesiog dėti 3 d12 dviem eilėm (rosterkas 0,5x0,25). Aprova į tiesinį metrą 12,5kN, o polius laiko 41kN.
Ir dar nežinau ką daryt su poliais po vitrina... Kaip ir užtektų tai sienai dviejų polių bet tarp jų gaunasi 5m atstumas (sienų kampai), O per vidurį vitrina 3,0m pločio... vat ir nežinau dėti dar po polių iš kraštų vitrinai (tuomet tarp polių gaunasi atstumai 0,8m-3,4m-0,8m), ar su armatūra ką nors galima padaryt...

Tai kam tada ta armatura trim eilem deti, jei rostvekas tik 50 cm aukscio o vidurine isilgine armatura laiko tik skersine armatura?

dviem eilėm tik po tris... Arba didesnio skermens po dvi.

cia tiems kurie nori linksmai praleisti vasara
http://www.youtube.com/watch?v=KDQsHGXhbyA...feature=related

Neblogas vaizdas tik kam tiek vargti ?
Darykite plokštuminius pamatus, ir nereiks šitokiu betonu kiekių tuščiai pilti i žeme ....

As kiek suprantu tai ten betono nepila, sugrezia tuos vamzdzius ir ant ju stato nama

sveiki,
gal kas gali ka patart?
yra po visu namu rusys, po zeme kazkur apie 1.80 namas statytas pries 30m, rusys is juostiniu bloku, is lauko puses jokios izoliacijos, viena siena pastoviai dreksta ir pelyja,ka patartumet? dekui

Kokia nors ventiliacija padaryti. atkasti pamatus, nuplauti, nutepti kokia hidroizoliacija, apklijuoti polistiroliu. Aplink nama padaryti drenaza.

o kam tas polistirolas? ir kokio storumo jo reikia? ir kokiame gylyje turi buti drenazas po pamatais ar uztenka iki metro? dekoju

nezinau ka jus ten norite daryti tam rusi, jei tik bulves laikyti tai polistirolio galit ir nedeti, nors jis mazai dregmes teigeria ir veikia kaip papildoma hdroizoliacija, jei rusys bus sildomas, tai geriau apsisiltint pamatus, kad sienos nebutu saltos ir nesikauptu kondensatas. be to jei jau atkasinesit viska, tai vienu metu ir apsisiltinkit, gal dabar ten bulves, o po 5 metu kokia pirti ar sale baliuskom isirengsit, tai nereikes vel atkasinet. nezinau koks ten pas jus sienu ir grindu sumustinis, bet apsiltinus pamata is lauko, sumazetu salcio tiltelis arba jo isvis nebeliktu, jei yra. kiek deti to polistirolo cia jau nuo jusu noru ir galimybiu priklauso.
Drenazas daromas ne po pamatu o salia pamato. apie metra.

rusys po visu namu,noriu vonia, toleta isirengti,toliau yra katiline, ir dar toliau laikau bulves ir t.t nu tokie atskiri kambariai, bet galvos skausmas bus kanalizacija, ir kur nuvesti vandeni nuo stogu ir drenazo, salia jokiu kanalu, jokiu grioviu, jokiu tvenkiniu, nieko nera

Noriu visu paklausti. Iskasus pamata griovyje yra vandens. Ar galima ji issiubus pilti akmenis ir skirdini? Ka tas vanduo blogo duoda? Ar butina laukti kol pradzius?
Gal kas yra susidure su tokia problema. Is anksto aciu visiems atsakiusiems

Nu tai jau faktas jog siltinti pamatus reikia, kurmiu jug sildyti nenorit? o kaip su grindim? jos turbut irgi nesiltintos? teks ir po jomis polistirola pakist
Kaip suprantu miesto nuoteku pas jus nera? Drenazo vandeniui galite padaryti infiltracini sulini, toki nemaza, kad per liutis spetu susigerti, o nuotekoms jau valimo irengimai arba issiurbimo backa.

grindis pragreziau vos 10 cm yra storio,po grindu nebepakisi tik ant grindu reikes deti,ir galvoju sildomas grindis daryti, drenazo vandeniui gales padaryti bet dar noriu i rusi iejima pasidaryti tiesiai i katiline, tai kaip ten vandeni surinkti ir nuvesti? atsikas apie 1.80 ir dar kazka i zeme reiketu ileisti.
Nu 10kubu backa metosi, bet kaip kanalizacija irengti, kaip pakelti nuotekas is rusio? ar backa kast taip giliai

turit ileisti nuoteku siurbli

kiek sveria vienas kubas zvyro ???

Jei aukscio uztenka tai dekit polistirola ant esamu grindu ir liekit sildomas grindis, bet jei rusys zemas tai teks naikinti esamas grindis nepamirskit jog darant sildomas grindis, jos pasikels minimum 17cm.
Vandeniui pakelti reikia imontuoti siurbli su vadens lygio davikliu, prisipildo tam tikra talpa, ispompuoja siurblys ir issijungia.
O pas jus netelpa valymo irengimai? septikas ar BVI? jug ta 10m3 backa pastoviai reiks issiurbineti, menesiui vos uzteks

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.