Matot mums kyla tokiu problemu... Mano vyriausiam suneliui jau beveik 5 metai. Stengiuosi savo vaikus auklet, ne su dirzu, sauksmais, o stengiuosi viska isaiskinti zodziais , kas kaip kodel....
Bet paskutiniu metu pastebejau, kad jis stengiasi isvengti tokiu pokalbiu, nenoriai kalbasi, apsimetineja, kad nesupranta, reikia vis kartoti ka sakau.... Zodziu prasau, kas susidure su atsikalbinejimu, neklausymu ir t.t. patirties, pasidalinkit, kaip penkiameciui isaiskinti, kad butu kuo suprantamiau..... 
Mano vaikui taip pat bus greit 5m. Dažnai susiduriu su atsikalbinėjimu, nenorėjimu ko nors padaryti, greitu žliumbimu. Močiutės man aiškina, kad vaikas yra visiškai be auklėjimo. Bet aš esu prieš mušimą. Paskutiniu metu prieš užmiegant pasišnekame kokia buvo diena. Kas buvo sunku, kodėl jis padarė taip, o ne kitaip, ką jo nuomone padariau aš netinkamai. Prieš užmiegant pasižadame kitą diena buti gerais.
ojojoj, čia mūsų opiausia problema. Juodai neklauso - tiesiog negirdi. Viską daro lyg tyčia. Aš galvoju, kad tai su brolio atsiradimu
 . Mušimu tikrai nieko nepasieksi. Draugė pasiūlė padaryti tokią lentelę: 2 grafos - gėri darbai ir blogi darbai, ir ten rinkti taškus ar kokius lipdukus (čia jau nuo mamos fantazijos) ir surinkus gerų darbų tam tikrą kiekį kažkuo vaiką pradžiuginti. Tai va, galvoju padaryti ir ant šaldituvo ar kitoje matomoje vietoje( kad ir svečiai pamatytų) pakabinti .Nes kompo ir teliko draudimas jau nepadeda  , viliuosi, kad greitai išauks šį dalyką 
 Hese ir ema, tos pacios problemos mus kamuoja O dar tu mociuciu kisimasis, mus taip pat daznaqi patraukia per danti, kad neauklejam, neziurim, mat joms auklejimas tai musimas... Taip auklet vaiko nenoriu, noriu ir stengiuos su juo daugiau kalbeti. Ema visai neblogas pasiulymas, reiks gal ir mums ji isbandyti, tik va kokias tas nuobaudas sigalvoti, nes jei uzdrausciau ziureti televizoriu tai baustume ir save, nes televizorius yra vienas ir tam paciam kambary (pereinamas kambarys)
oi penkiameciai, sesiameciai, turbut ir septyniu metu tas pats
ar imanoma susikalbeti? turbut ne, dazniausiai iki kokiu penkiu- penkiu su puse vaikas buvo auksinis, na kaip jai zinoma , veliau kazkoks kipsas ilindo, gerai cia raset, atrodo geruoju susitart be sansu ir taip ir prasosi dirzo o dar mociute travina, duotum dirzo kaip mat susitvarkytu, nemokat aukleti ir .t.t gerai kad toli ta mociute ir retai matemes. dabar kai sita nesamone su neklausimu jau nera tokia labai dazna, sakau gal cia normalus raidos tarpsnis, kuri tiesiog reikia isgyventi. kalbejom cia su viena mamyte tai priejom prie tokios minties kad nuo pat gimimo vaikas aiskinasi kur yra leistinos ribos ( bangomis tai stipriau tai silpniau) tai va ir taip iki kol paauglyste baigiasi o del priemoniu neveikia nei kompo draudimas, nei teleko, nei visa kita, ta prasme veikia kol gauna vel, buvo momentas kai kompas buvo leidziamas tik sestadieniais ir tik puse valandos, nes po to laiko ji vel ka nors prisidirbdavo ir vel buvo baudziama savaitei. Su taskais pradzioj buvo neblogai, veliau prasidejo santazas- jeigu nepirksi busiu bloga ir .t.t zodziu reik pasistengti nekreipti labai demesio ir laukti kol isaugs
Sakykit, mamytės, o kada jūms visos tos "linksmybės" prasidėjo?
Kristupui jau kiek virš 5-iu, bet nepasakyčiau, kad labai blogesnis nei anksčiau. Na, angelėlis  jis niekada nebuvo, bet tokių sunkumų, kaip jūs aprašėt, tai irgi dar neturim.
kris mum apie penkis su puse kazkur, ar biski anksciau, tiksliai nepamenu
Maniskis irgi kol kas dar neblogas. Jis tik sako , kad nedarysiu, nenoriu, bet griezciau paliepiam ir klauso. Gal dar pasikeis.
Aisku prie svetimu truputi nori pasirodyt, kad jis ne mamyciukas, bet kai liekam vieni pasikalbam ir po pokalbio vel viskas i savo vezias atsistoja. As paaiskinu, kad mama ir teti reikia gerbt, mylet, jiems padet. Tuo kartu gal ir apsimeta, kad negirdi, bet is tikruju pasikeicia elgesys. Ir taip iki kito karto.
Na Kris, tada tavo vaikas auksinis, turbut nuo mazumes jis gal ramesnio budo
 Na o maniskis tai labai aktyvus (nuo gimimo) nenustygstantis.. taip elgtis pradejo gal kokiu 4 metu ar daugiau.... Sunkiausia buna jam issaiskinti, nes su juo kalbi, o jis nesugeba isklausyti, sutelkti demesi....
nezinau,man atrodo kad maniske nepasikeite niekuo i bloga puse,tiesiog ji tapo dar labiau protingesne,labiau domis viskuo.Asaros,oziukai kartais aisku pasirodo,bet zymiai maziau nei buvo anksciau(tfu tfu tfu ) Man jau net ir lengviau,nepasakyciau kad tie 5 metai tokie jau baisus  Na tikiuos jie ir isliks tokie grazus
Baltai pavydžiu toms, kurių penkiamečiai darosi geresni. Pas mus tai viskas atvirkščiai. Aš jau žadu ją pas psichologą vesti ar pačiai pas kokį nervų gydytoją kreiptis. Mano uošviai, kiekvienais metai man sakydavo: bus metais vyresnė, bus protingesnė, bet, kad ji elgiasi baisiau ir baisau. Dabar išmoko meluoti ir vogti.
 Be mano žinios ir leidimo ima saldainius, tik popierėlius randu. Vienu žodžiu, pas mus- visai blogai.
Mazulka, toks jau tas gyvenimas, mazi vaikai- mazi vargai ir atvirksciai, pas mus irgi kruva poriereliu paprastai gali surasti, ypatingai uz lovu ir foteliu
ir imamai ne tik saldainiai, bet ir spintos visos patikrinamos, va nupirkau kirderi-siurpriza vaikui, pasidejau i spintele, paslepiau uz puoduku, kita diena noriu duoti- neberandu, jau ant vyro pavariau, mol kur nukisai ir nesakei, tik ziuriu viena mergina cia tarp kitko vaikstineja o melas tokiame amziuje dar ne tas, kuris baisus, o baimes kad barsim israiska, o saldainiai imami be leidimu, nes vaikas jau didelis ( bent jis taip mano) ir suvokia kad seimos narys , tad jeigu kas perkama- reiskia visu, atitinkamai.... kartais pasiziuriu, nu gi kaip greitai auga tie vaikai ir jau reikia keisti bendravimo stiliu
Na, kad nelabai. Beveik nuo gimimo "sienom laipioja". Energijos pas ji daugiau nei pas mus su vyru kartu sudejus. Mes ji ir i manksteles visokias tampydavom, kad jis nors kiek pavargtu ir bent vakare ramybe butu. Deja, efektas atvirkstinis buvo: mes visai nusikale (po darbo dar ji kazkur tempti), o jis ir toliau "linksmindavosi" .Tik va tas judrumas pas ji gerybinis, sakyciau. Rimtai pakalbeti galim ir tokiu super kiaulysciu nedaro. Vat kai pamaciau, kas su kitais vaikeliukais apie tuos 5-us metus pasidaro ir issigandau. Su jo energija ir dar jei tai bloguoju atsisuktu, oi sunkus gyvenimelis pataptu Na ziuresim kaip cia bus Kol kas linkiu visoms daug daug kantrybes 
Matyt aš užsiciklinau ant to laiko, kai mano mažytė mergytė buvo gerutė gerutė(iki 1.5 metukų)
Ilgai nelaukdama keliauk pas vaiku psichologa. Kazhkas vaikiukui ne taip. Gal problema visai nedidele, bet ja reikia ishspreesti. Jei vis atideliosi- problema augs, savaime ji tikrai neishsisprees.Kai mano sunus pradejo meluoti- ishkart nutempiau( jam bus penkeri) pas psichologa . Nezinau, kaip ta psichologe su juo dirbo, ka jie dviese veike, bet rezultatai- akivaizdus. Supratau ir savo klaida.Sekmes Tau.
Kokia tai klaida? Gal ir aš ją darau, tik nežinau?
Vaikas, meluodamas ar vogdamas (tokiame amziuje) , nesaamoningai bando atkreipti i save demesi - "mama, pastebek mane, suprask mane". Man psichologe paaishkino, kad keliu per daug reikalavimu vaikui: netriukshmauk, nesesk i bala, nesikraipyk, numesi ir sudauzhysi puodeli, nevalgyk tiek daug saldainiu ir t.t. Nereikia to daryti. Bent jau mums, tevams iprasta forma. Jei vaikas panoro atsiseti i bala- raskite tam proga- tegul seda. Jei netycia sudauzhys puodeli- nebarkite, pasakykite:" ash zhinau, kad nenorejai jo sudauzhyti.Tikiuosi, kad sekanti karta busi atsargesnis." Visi vaikai megsta saldumynus. Karta per menesi reiktu organizuoti "pizhamu vakara" ir visiems susedus tiesiog pakvailioti, valgyti tik tai, kas ko nori. Su vaiku reikia tartis, klausti jo nuomones, ja ishklausyti, bandyti diskutuoti. Su vaikais reikia pasiausti, jiems butinas fizinis kontaktas: pamyluoti, kartu pasvajoti. Reikia skirti daugiau demesio paciam vaikui, jo dvasinei busenai, dazhniau paklausti :kaip jautiesi? Galima paprashyti vaiko nupieshti koki nors pieshini , o paskui tevams reiketu isigilinti , kokias spalvas pasirinko vaikas, kokia tema nupieshe paveiksla. Jei paveiksliukas niurus, vyrauja tamsios spalvos- tai jau pirmas signalas, kad sheimoje kazhkas ne taip. Man sunku ka nors Tau patarti konkretaus, nes nezhinau, kokia Jusu sheima, kokia atmosfera namuose, kaip bendraujate. Visgi siulyciau vaiku psichologa. Su jo pagalba iisitikinsite, kiek daug Jus nezhinote apie savo vaika...
Vega, pas mus vaikas tikrai (mano nuomone) gauna nemezai demesio. Vakare zaidzia su tete, kai sugulam skaitom pasaka... Nuo pat gigimo stengiuosi neapriboti jo laisves, leidziu isbandyti viska, pajusti, paciupineti, paragauti.... Labai daznai vaikas ka nors sulauzo, sudauzo, bet nebuvo taip, kad del to pykciau, rekciau, aiskinu zodziai, kad daugiau stengis to nepadaryti, zinau pasitaiko... Del tarimosi, tikrai stengiuosi daznai klausti jo nuomones, visada i seimos reikalus stengiuosi itraukti ir ji, bendrauti ir spresti problemas kartu. Bet didziausia musu problema neisklausymas, nesupratimas, kad padare blogai, neuzgcinamumas...  Paaiskinsiu..: kai vaikas grizta is darzelio, pirmas klausimas ar galiu pazaist su kompu- pasakau ne, tada klausia, o multikus galiu paziuret, as tada jo klausiu negi tu neturi ka daugiau veikt? Zaist, eit i lauka? Na o jis - nee neidomu, nuobodu... Ir paskui pradeda gincytis,-bet as noriu zaist su kompu, man reikia, as taigi noriu.... Nesuvaldomas jo poreikis, jis visada reikalauja, ir jei pasakai ne, tai iskarto pradeda atsisnekineti, susiraukia, ir vaiksto kaip surugelis... Taip pat matau, kad vaikui turksta kulturos, labai net, bet nezinau, kaip ji ismokyti issaiskinti Jatau, gal tikrai neturiu kantrybes
Reishkia, problema yra kazhkur kitur. Ir pati ja vargu ar sugebesi atrast. Ash nesigailiu, kad kreipiausi i specialista, nors man , taip pat kaip ir Tau atrode, kad viska darau teisingai. Jei vyksta tokie dalykai- kazhkas ne taip. Ir kaip Tu i tai sureaguosi, kokiu imsiesi priemoniu- nuspreesi Tu pati. Tik labai linkiu, kad tas sprendimas butu vaikelio naudai, o ne tusciu ambiciju.
na su psichologu pasitarti gal ir nieko jeigu situacija neaiski, bet as manau daugeliu atveju visai nebutina. Sakyciau taip, paprasciausiai reikia pakeisti bendravino su vaiku stiliu, nes jis jau didelis, protingas ir pats paciausias ( bent jis tikrai taip mano), todel tiesog reikia su juo atitinkamai elgtis, na kaip su suaugusiu beveik, padet jeigu reikia. Kiek pastebejau tas neisiklausymas- reaksija i musu elgesi suo juo, reiksia ne taip sakom, kad neisiklauso. Nesupranta ka blogo padare? ne velnio, viska jis supranta, bet to nenori pripazinti mums girdint ir aplamai garsiai jis to sakyti nenusiteikes, nes tai parodys jo silpna vieta, kaip ir pazemins ji, o jis juk toks didelis
Gincai? irgi savojo as parodymas, savo nuomones ginimas.pastebejau viena dalyka ir to deka isbridom is amzinu konfliktiniu situaciju su dukra, bandau su ja elgtis ir bendrauti kaip su suaugusia, tik maziau patirties turincia. Ir kaip tik ismokau taip elgtis konfliktai baigesi
Pas mus labai panaši situacija. Nuo mažens, su vaiku, elgiausi tinkamai, skaičiau, domėjausi, nedraudžiau ir t.t., tačiau, kai vaikui greitai penkeri, o neturi "žalio" supratimo apie normalų elgesį, tai jau net baisu darosi. Tiesa pasakius man gėda ją kur nors išsivesti. Jūs galite pasakyti, kad visi vaikai panašiai elgiasi, tačiau aš iš šalies stebiu jos bendraamžius. Na ji pas mane tikrai kažkokia, tai unikali. Man atrodo, kad ji hiperaktyvi(vedžiau pas neurologę, tai sakė, kad per daug judri). Ji nemoka susikaupti, nemoka koncentruoti dėmesio. Atrodo kartoji diena iš dienos, tą patį, o ji vistiek, kaip "iš dangaus iškritusi". Niekuo nesidomi išskyrus kompiurerį ir televizorių. Į lauką dabar veduosi per jėgą ir jos nuomonės nebeklausiu, nes vistiek rinksis teliką. Tiesiog, kai kurie žmonės, jos nepažinodami, sako, kad ji visai normali, bet, kai pabūna ilgiau, griebiasi už galvos(tikrąja to žodžio prasme). Tiek prirašiau, bet vistiek, tai tik dalis. Žinau tiek, kad be psichologo pagalbos neišsiversime: tiek ji, tiek aš.
Sakai, vaikas neturi supratimo apie tinkama elgesi? O kas ji auklejo? Nenoriu izheisti, bet tai, ka turi- genai ir netikes auklejimas. Mums, tevams, dazhnai atrodo, kad viska darome taip, kaip reikia: skaitome knygas apie auklejima, zhiurime tam tikras TV laidas ir t.t. Bet ten kalba apibendrintai, o ne apie JUSU vaika kaip konkretu objekta. O tai dazhnai tik klaidina. Jusu vaikas - unikalus, vienintelis, nepamirshkit to.
Vaiką auklėjome abu su vyru, na, bet nesame mes iš mėšlo išbridę kaimiečiai(čia toks humoras). Manau, kad tokio amžiaus vaikas turėtų elementarų supratimą apie etiketą: pvz. pasakyti ačiū pavalgius. O ji, kaip laukinukė, nutrūkusi nuo grandinės. O dėl genų, tai nežinau ką ir sakyti, lyg ir visi buvo normalūs, į ką ji tokia?
Gink dieve, nemanau shitaip. Man sunku ka nors patarti. Klausyk, gal ji pas Tave yra hiperaktyvi? O tada jau be psichologo tiksliai neishsiverstum. Mano dukrytei 1.5 metuku, preish menesiuka butent hiperaktyvuma diagnozavo. Baigiu ish proto isheit ir labai gerai Tave suprantu. Bijau pagalvoti, kas laukia manees ateity. Na, sunus po tu psichologo konsultaciju susitvarke, nes buvo baisus melagis. Man atrodo pabandyk kreiptis i gydytoja, cia visgi elgesio sutrikimas. O jei tavo mergyte dar ir hiperaktyvi- specialistas turetu patart, kaip prie tokiu vaiku prieiti, kaip aukleti, i ka atkreipti demesi. Ta pasakyma :"prastas auklejimas ir genai"- ne ash sugalvojau, man taip gydytoja pasake, kai ishdesciau reikala, ko atejau. Tikrai nezhinau, ka Tau patart....O noreciau padet.
Va viena mano gera drauge neseniai savo 8 metu sunu vede pas psichologe, nes jis vagia: is tevo kisenes pinigus, is mokyklos smulkmenas, o virsune buvo, kai jis is mano sunaus(savo geriausio draugo) nufyrino 4 lt, tada ir kreipesi i specialiste. Tai ji isriso taip, kad sitas vaikas nuo pat mazens per dideli uztarima is tevo jaute, mama bara, o tevas gina. Jie dar turi 10 metu sunu, tai tas nuo tevo velniu gaudavo, o mazius - ne. Is darzelio jis jau daiktu(piestuka, trintuka , masinele...) nuo kokiu 4 metu parsinesdavo, tipo, apsimaine. Tai mama liepdavo grazinti, o tevas - kas cia tokio, kad vaikai zaislais mainosi. Ir kadangi ten tevo virsus seimoje yra, tai taip ir likdavo... Kai viena mama atejo skustis, kad ju sunus paeme kazka is darzelio draugo, tevas vel sunu gyne, nu tipo isaugs. Aisku, jis su vaiku kalbejosi, kad taip negalima, bet tas pacaniukas kuo toliau, tuo labiau juto, kad tevas jo nebaudzia ir ramus sau sposus krete.Mamai akis draske, nes zinojo, kad tevas uzgins. Ir turbut dar pries draugus kelesi,koks kietas yra. Va ir kokios pasekmes. Seima normali, ne kokie asocialus, kad vaikams maistui vogti reiketu, vyresnelis nieko panasaus nedaro. Paprasciausiai tevai tarp saves del vaiku auklejimo nesusikalbejo, o dabar patys raudonuoti turi. Gaila man tos drauges, nes vyras nelabai savo klaidas nori pripazinti, tai neaisku, kas ju dar laukia...
na, jei kreipsei pagalbos- reikia tiketis, kad pades.
Ash pavydziu sheimoms, kur tetis ir mama laikosi vieningos nuomones vaiku auklejime. Pas mane taip neisheina: vyras namuose buna retai, o grizhees -vaikus lepina, viska leidzhia. Ash vaiku akyse esu blogiete, ragana, nuolat rekaujanti , viska draudzhianti, o tevelis- gerietis.
Pas mus lygiai tas pats. Vadinasi ne aš vienintelė - "ragana" savo vaikams.
O kaip nebuti ragana? Ash ish paskutiniuju stengiuosi tvardytis ir viska ishsakyti ramiai, tik nieks tada nieko negirdi. O kai uzhshauki- viena ausim ishgirsta.
as taip pat nesusisneku su savo mergicka. Reikalavimai, neklausymai, tinginiavimai begaliniai. Neturiu daznai jegu kovoti su ja, jinai tuo ir naudojasi. Daro ka nori, lipa galvom, o man belieka tik atsidusti. Didziausias jos ginklas rekimas. Arba dar, jeigu tik darai pastaba, ji pradeda vaidinti, kad ja "puola": krenta ant zemes ir rekia "padekit". Filmu gal prisiziurejus... As tada sutrinku ir atsitraukiu... Taip ji ir zaidzia su manimi...
Va va, su tuo kritimu ir pas mane problemu yra. Nors dukra tik pusantru metuku- labai uzhsispyrusi, visishkai neklauso, o jei kas nors nepatinka- krenta ant zhemes ir pradeda dauzhyti galvyte i grindis, i siena ar dar kur nors. Man gydytoja patare tokiu atveju isheiti ish kambario ir toki poelgi ignoruoti, tiesiog jo nepastebeti. Kai i tas isterijas nekreipi demesio- atseit vaikai atpranta daryti tokius dalykus. Na, nezhinau, nors ir stengiuosi taip daryti- kol kas rezultatas nulinis.
O kokio amziaus vaika galima vesti i konsultacija? Bijau kad maniskis ir ta daktare gali primusti. Kur jus konsultavotes Vln? Siuntimo reikes?
Siuntima turi duoti vaiko gydytoja. Pasakiau jai kokia situacija, ir ji dave siutima pas psichoneurologa. Anas konstatavo dukrai hiperaktyvuma, taciau kol kas su ja dirbti neimanoma, per mazha. Ishrashe kazhkokiiu lashiuku, slopinanciu CNS ir viskas. Bet man atrodo baisu, girdyti tokius vaistus mazham vaikiukui, todel kasdien kantriai klausau jos riksmu ir stengiuosi nekreipti demesio i jos isterijas. Ir apskritai, ji tokia judri, greita, nei minutes nepasedi vietoje, vis lekia, skuba, lipa, krenta , oi...
Gerai tave suprantu. Kaip mano vyresniajam buvo 1.5 m. buvo tas pats. Iseinu i Gediminke pasivaisciot o jis vidury gatves skersas griuna, staugia. O jau kas parduotuvese darydavosi baisu ir prisimint. Toks nervas paimdavo kad atrodo ta vaika sutraiskytum. Visos priemones buvo berzdzios. Bet tai truko gal kokius 4 men. ir poto viskas pasikeite. Man atrodo reikia islaukt ir viskas. Cia paprasciausiai lepinimo rezultatas. Antrajam dabar 1.5 lepint nebuvo laiko tai ir vaikas auksinis. Zino kad kaukimu nieko nepasieks, svelnumu stengiasi itikti. Vienu zodziu viskas cia praeina ir buna gerai su tais lialkais  
As pati esu lankiusis pas psichologa ir man aiskiai pasake, kad jei vaikas aktyvus tai sveikas. Mano vyresnis irgi toks buvo dar ir dabar duodasi, nera jokios ramybes. Bet as tai dabar jau dziaugiuosi kad ne memelis. Vaikui juk reikia energija isliet. O beto jei jis aktyvus, viskuo domisi tai reskia su galva viskas gerai. As tai tavo vietoj jokiu vaistu neduociau.
Ash irgi manau, kad tie vaistai nereikalingi. Net nepirkau ju, kai gydytoja pasake, kad jie slopins CNS, vaikelis bus vangus ir daug miegos. Pagalvojau sau: tai jau aciu- nereikia mums tokiu lashiuku. Man irgi noretusi tiketi, kad ishaugs vaikas tas problemas. Labai noreciau, kad tai ivyktu iki mokyklos.
apie hiperaktyvuma yra cia:
http://supermama.com/InvisionBoard/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=617 ir pagal psichologes atsakymus galima sakyti kad vaikui iki 7 metu hiperaktyvuma paprastai nenustato, taip kad relax mamos, jusu vaikas gal tiesiog labai judrus
Nors ir paradoksalu, bet mano dukrai, nuo per didelio aktyvumo, išrašė vitaminus. Tačiau teko ir pasiskaityti apie hiperaktyvumą, tai būtent vitaminais jis ir "gydomas".
Na kalbant apie auklejima dar, pas mus seimoje taip pat "vadeles" laikau as, vyras yra draugas , bet dar aciu dievui nesikisa i mano auklejima ir barimus, taip pat stengiasi, kad vaikai mane gerbtu jei as ant ju pykstu, kad taip turi but. (tai gal mano cia klaida blogas auklejimas....) Del specialistu, kazkodel kaip bebutu keista, nepasitikiu.... na ne todel, kad nepadetu, bet kad prirasys vaistu ir viskas.... Gal kvailai mastau, bet... ir vyras labai priestarauja, sako "juk nedurni mes ir vaikai, tai kam tie specialistai?" Na bet manau, reikes gal ir kreiptis
Ar reikia buti durnam, kad kreiptis i psichologa? Psichologai vaistais negydo, juos gali ishrashyti tik psichoneurologas ar psichiatras. Nesuprantu, kodel visuomeneje yra suformuota nuomone, kad jei eini pas psichologa- esi beviltishkai kvailas. Ash pas psichologe lankiau ir savianalizes seansus, ir sheima ishsaugojau po tam tikru aplinkybiu. Jei serga kunas- gali sirgti ir siela. Ish kur tox prieshishkas nusistatymas, net nezhinant savokos "psichologija"?
O aš nesu nusiteikusi prieš psichologus(psichiatrus), jie juk specialistai. Savo atveju, aš jaučiu, kad jau nesugebu valdyti situacijos, todėl ir kreipsiuosi į žmogų, kuris iš šito gyvena.
Na, psichiatro pagalbos Jums tikrai neprireiks. Elgesio sutrikimus galima "ishgydyti" ir su psichologo pagalba, nesikreipiant i psichiatrus ir nenaudojant jokiu vaistu. Tikiu, kad Jums pavyks.
Na as nesu nusiteikusi pries psichologus, tikrai, tik mano vyras nenori, o as manau jei jau kreipies i juos, tai reikia visai seimai. Nezinau kaip perlauzti vyra, kad butu visa seima kartu ir psrestu sia problema kartu 
Prmiausia turbut reikia pakeisti nuostata i psichologus. Paaishkinti vyrui, kas jie, kokiu principu dirba. Patikek, svarbiausia ji nutempti pirma karta( uzhrishk jam akis ir sakyk, kad vedi ji futbolo stadiona
), o paskui zhmogus pats suvokia, kad daugeli "neishsprendzhiamu " problemu galima labai puikiai ishspreesti,patobulinti santykius sheimoje, bet tam reikia pazhinti save ir aplinkinius. Bet velgi- nereikia persistengti. Nes nuolat lankantis pas specialista, zhmogus praranda sugebejima pats savarankishkai ieshkoti teisingu sprendimu, darosi tarsi priklausomas nuo psichologo. Taigi, viskas sveika- kas su saiku, ane?
N pilnai sutinku, kas po biski tas gerai. Reikia butinai, kazkaip ji nutempt, kad kartu kreiptumesi. Na bandysiu...
O man vis atrodo, kad blogai, kai vaikas pernelyg paklusnus ir auga beveik be jokių barnių. Aš vis svajoju, kaip maniškė (jai 4,5 m.) kada nors griežtai ko nors atsisakys, prieštaraus, kategoriškai išsakys savo nuomone ir jos laikysis... Man net atrodo, kad taip darydamas, vaikas pademonstruos savo bręstantį tvirtą charakterį, o ne links vėjo kryptimi. Su saviške aš iki šiol gana lengvai sutariu įvairiais klausimais. Tiesa, buvo antruose metuose kažkokia krizė, kai kartą ji parduotuvėje nugriuvo ant grindų ir kažko reikalaudama spiegė. Bet aš tuomet apsimečiau, kad tai ne mano vaikas, ir kuo skubiausiai pasišalinau iš įvykio vietos...
Daugiau jokių neklausymo problemų. Bet, tiesą pasakius, kartais jų norėčiau. Dėl paties vaiko. Tiesiog, kad mokytųsi spręsti problemas, reikalauti, o ne vien nuolaidžiauti...
Mano sunui 4 metukai, kartais jis parodo kaprizus, bet tik kartais. man jis pats geriausias
mano dukrai penkeri kaprizai pastovei prasideda vakare kai reikia miegot eiti......va tada tai kosmaras.....paguldai apie devinta tai tik apie puse dvylikos su riksmais uzmiega......ir taip kiekviena miela diena graziuojiu susitart ne pro kur (diena pietu miegot neina) .kelesi 7 val ryte .....as nezinau gal pas kitus vaikai normalei be kaprizu miegot nueina
QUOTE(HATA @ 2007 06 02, 23:04) mano dukrai penkeri kaprizai pastovei prasideda vakare kai reikia miegot eiti......va tada tai kosmaras.....paguldai apie devinta tai tik apie puse dvylikos su riksmais uzmiega......ir taip kiekviena miela diena graziuojiu susitart ne pro kur (diena pietu miegot neina) .kelesi 7 val ryte .....as nezinau gal pas kitus vaikai normalei be kaprizu miegot nueina  arba valanda veliau bandykit guldyt ar kokia ramia veikla pries miega mano jau beveik 4.5 ir einam 9 i lova, bet dar pasaka skaitom, sainele (lopsine) dainuojam kartais ir 10 nueinam - tada greiciau uzmiega
pagrindiniai kaprizai ryte.. darzelis, kelimasis.. o paskui ok.. parduotuvej kaip kada.. nu ne meme mano ne meme
Man labai įdomu ar penkiamečiai geba suvokti savo veiksmų pasekmes, nes mano sūnėnas daržely išpaišė sienas, buvo baramas, po kurio laiko namie išpaišė lubas užlipęs ant dviaukštės lovos, už tai gavo labai bart, pasižadėjo daugiau taip nedaryt, praėjus kelioms savaitėms jis išpaišė patalynę ir sienas. Nesuprantu kas jam darosi, ar jis nesuvokia, kad elgiasi blogai ir kaip su juo kalbėtis? Galima pagalvoti, kad jo atmintis veikia tik kelias savaites
 Juk turi popieriaus krūvą piešimui ...
|