Pabandykite savo draugei parodyti kitą pasižadėjimo sau "Siandiena vel geriu, bet nuo rytojaus tikrai tikrai susiimsiu." pusę: negersiu tik šiandien ir tik pirmos.

Bandeme abi. Sedejau pas ja visa diena, saugojau, kad neisgertu.Apie pietus jai pasidare bloga, svaigo galva, krete drebulys, pradejo vemti.Prase tik vieno, atnesk buteli, nes numirsu. As isigandau.AS pasimeciau, supanikavau.As nezinojau ka daryti.Bijojau, kad jai prasides traukuliai ar dar kas baisaus.

Tai tik abstinencinis sindromas, aišku į jį nekreipti dėmesio negalima, bet tai tik įrodo, kad draugė viena pati nebepajėgi kovoti su savo liga, jai reikia pagalbos.
Jei jūsų draugė priima pagalbą, gal reikėtų pasidomėti Minesotos programa, ji veikia priklausomybių centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Pabandyti sudominti:
http://www.ne-gerk.com/
http://anonalko.puslapiai.lt/

Aciu, as jai jau persiunciau situos psl. Labai noreciau, kad ji susitvarkytu savo gyvenima.

Gerą draugę jūsų draugė turi, sėkmės.

Aciu, leber. Patarkit dar man.Mano drauge gyvena neblogai, turi mazu darbeliu, savo buta, apsitvarkiusi. Nera visiskai degradavusi. Ji geria kasdena.Ryte pradeda po truputi, diena gurksnoja iki vakarinio nusigerimo.Jei buna kokios isgertuves geria iki galo.Ji visada sako, kad ji nera nusiritusi iki dugno.Va tas yra blogiausia, sunkiausia itikinti tada ja, kad visai nebegertu.Tas pasiteisinimas:"as ne bomzes lygio".Ka tada atsakyti?

visu pirma tolimesnius veiksmus del skyrybu ar pan nukelk i velesni laikotarpi, kai dukryte paaugs (aisku jei vyras nekelia pavojaus vaikui).
pamazinkit barniu dazni del vaiko, gali uzdet ignora jam laikina
daugelis vyru linke, pasinerti i alkoholi del ju asmenineje erdveje vykstanciu veiksniu, del kuriu jie isgyvena, teko matyti gyvenime tokiu pavyzdziu (buvo jau subrendes stabilus vyras).jei vyras dar nesako"geriau ir gersiu" dar ne viskas prarasta

Gerai būtų, kad ji suprastų, jog alkoholizmas tai ne gyvenimo būdas, o liga. Sunki ir nepagydoma liga, liga visam likusiam gyvenimui. Tas, vadinamas, degradavimas, tai ligos pasekmės, o ne atvirkščiai. Alkoholizmas, tai visų pirma sąmoningos kontrolės kiek, kada išgerti praradimas, nebegalėjimas kontroliuoti, rinktis išgėrimų. Tai nieko bendro nei su išgeriamu kiekiu, nei su kaip dažnai geriama neturi. Alkoholikas gali išgerti ir labai mažą kiekį, vos pusbutelį alaus, bet to nekontroliuoti sąmoningai. Deja, dažniausiai, liga progesuoja, laikui bėgant didėja kiekiai arba dažnumas.
Visų pirma, žmogų pradeda keisti tas, tarsi iš niekur kylantis "noriu išgerti", kuris yra nevaldomas, kyla ir tiek, o nurimsta tik išgėrus ir taip iki kito karto. Tik vėliau žmogus pradeda keistis paveiktas alkoholio kaip cheminės medžiagos.
Kodėl vieni, gerdami pakankamai daug ar dažnai tos kontrolės nepraranda, o kiti, išgerdami minimaliai, ima ir praranda- mokslas dar tiksliai nežino.
Čia kaip ir su alergija riešutams ar cukralige. Vieni gali saujom riešutus ar šaukštais cukrų vartoti ir nieko, o kitiems, net ir minimaliai vartojant, atsiranda alergija ar cukraligė.
Taip kaip turintis alergiją riešutams toks ir bus visą savo gyvenimą, taip ir alkoholikas niekada neišmoks saikingai vartoti alkoholio, jie turi tik du pasirinkimus: alergiškas riešutams- suvalgyti riešutą ir apturėti priepolį, arba nevalgyti nieko, kas savo sudėtyje turi riešutų, alkoholikas-vartoti ir to nevaldyti arba nevartoti visiškai nieko, kas savo sudėtyje turi alkoholio.
Būti alkoholiku nėra nei beviltiška, nei tragiška. Kiekvienas gali išmokti, būdamas alkoholiku, blaiviai gyventi, tik reikia pripažinti, kad tai liga, nebijoti paprašyti pagalbos ir ją priimti.

Sweet Dream*, mano tetis su mama dare taip: arba nuvezu tave koduotis arba skiriames. Mama sutiko gydytis, padejo kokiems metams, tada vel tas pats prasidejo. Tetis mama nuveze pas jos tevus, seneliai nupirko jai silpno alaus, kad tos kancios nebutu tokios stiprios, maitino sriubomis ir t.t. kad organizmas atsigautu, aisku daug kalbejo su mama, ir stai, mama kyla karjeros laiptais, yra zvali, labai laiminga. Ji dziaugiasi gyvenimu! Negailek savo vyro. Ir negalvok, kas jam atsitiks kai tu ji paliksi.Padek jam ir pamatysi, kaip jusu seimos gyvenimas pagerejo.. Sekmes, ir kantrybes..

Papasakosiu savo brolio situacija:jis vedes ,turi vaika ,kai uzeina geriamoji zmona skambina man,tevams ir guodziasi koks jis blogas,jis alkocholikas ir koks brudas,kai mes imam visi sarsala kelt ,kad tu baik gerias eik pagalbos ieskot jis susitvarko kuriam laikui ,jie vel graziai gyvena iki sekancio ''nalioto''.Ka noriu pasakyti ,kad mane uzknisa tokios skystos moterys -bliauna ,iesko paguodos ach kokia as nelaiminga ,o man negaila ,cia jau reikia galvoti apie vaika ,paskui apie save jai nori tokio gyvenimo tai nesiskus ,patys renkames kaip gyvent ir su kuo.
Po gimdymo manajam buvo irgi paciuozes protelis -kone kas vakara po darbo pareidavo alaus isgeres po 3 butelius ir dar namo parsinesdavo -akys isvirtusios ir dar sexo praso ziuriu neina susitarti susirinkau smutkes ir isejau ,as ne verge ir vaiko neparduosiu alkocholio .Ir ka vyras susitvarke ,gyvenam puikiai .Taip kad esam pacios savo gyvenimo kalves

nu super motera oksana esi kad taip visom taip.... bet kita vertus, protingą diedą turi. manau, pusę diedų ne tokie, nelabai ir grįžtų , bet jau geriau abejomis šalims tada.

Manau žmona turėtų padėti jam išbristi iš alko, nes vienam labai sunku kai nėra aplinkinių paramos, greičiau visiškai prasigers...
aišku viskas su protu...

ner ko tempt gumos. gyvenimas per trumpas tokiems vargimams

Pirmiausia reikia suvokti, kad turi gyventi savo gyvenima, o ne jo. Kuo ilgiau delsi, tuo tas sleifas vilksis paskui, nuodindamas tavo gyvenima. Kuo greiciau pradesi kurt savo naujaji gyvenima, tuo bus paciai geriau.

Turite gyventi jau ne tik dėl savęs,o ir dėl jūsų vaiko, tad manau, kad laikas išeiti. Kaip vienas iš narių pasakė - jei jūs jam reiškiate daugiau nei butelis alaus - jis mes tai ir grįš. Su didesniu entuziazmu. Nes prioritetai turi būti aiškūs.

As esu tetis irgi daugmaz ~8 menesiu dukrytes. Ir as vartoju daug alkoholio.

Zmona amzinai visas musu problemas nuraso "tu daug geri". Tikrai jau ivede kompleksa. Na as geriu, kaip vidutinis pietu europietis, vidutiniskai po buteli vyno kasdien - kartais du, kartais ne vieno. Gal tai ir daug lietuviskoje seimoje, nesitikiu lietuvoje gyventi ilgai.

Ieskojau google ka moterys kalba apie alkoholi vartojancius vyrus, na ir tikejausi rasti temu su patarimais tiek moteriai, tiek vyrui - na, nuostabu. moteriai patarimai "mesk ji, nes jis toks pats kaip mano narkomanas", o vyrui isvis nieko?

Ar jus suprantate kad tarkim mano zmona yra visiskai selektyvios atminties, ir jai negalima net irodyti kad per pastarasias dienas vaika nesiodamas ant ranku praleidau daugiau laiko, negu ji keisdama sauskelnes, ir kad vaika nesioti yra sunkus fizinis darbas.

Tai is kur tie barniai? Ir is kur issikalbejimai kai vyras isgeria?

Nenoriu nieko izeisti, bet kazkoks mociuciu topic'as, net account'a susikuriau kad atrasyciau. Atsipeikekit ir pagalvokit ar tie jusu vyrai tikrai neskiria ne keturiu valandu kasdien vaikui, ar tiesiog po to nusikale isgeria dvi stiklines vyno!!!


Sekmes.

Tai vieną - du butelius ar dvi stiklines? ) Gal tavo žmona turėjo šeimoj išgeriančių žmonių, todėl ir reaguoja taip. Tarkim, mano tėtis turėjo dėl to problemų, todėl aš neigiamai žiūriu į bet kokį alkoholio vartojimą šeimoj. Ir iš vis, po butelį vyno per dieną išgert tikrai nėra normalu, kaip kad čia sakai. O kaip tu reaguotum, jei tavo "nusikalus" žmona pradėtų išgerinėt po vieną-du butelius kasdien? Kažkodėl nemanau, kad labai tolerantiškai...

Priklausomybės alkoholiui, alkoholizmo, niekaip nenusako išgeriamo alkoholio kiekis, rūšis ar gėrimo dažnumas. Jei žmogus gali pats sąmoningai rinktis, kontroliuoti savo gėrimą - joks jis ne alkoholikas, tai tik toks jo pasirinkimas ir tiek. Toks žmogus gali gerti daug, tankiai ir vis tiek tai bus tik toks jo gyvenimo būdas, kai tik panorės ar prireiks, žmogus be problemų gers mažiau ar visai nevartos alkoholio.

Kita kalba apie žmogų, kuris praranda gebėjimą sąmoningai kontroliuoti gėrimą, t.y.- suserga alkoholizmu. Jis nebūtinai gers daug ar tankiai, bet nebe nuo jo valios, noro ar pasirinkimo tai priklausys. Jo išgėrimus valdys priklausomybė - "reikia išgerti". Kiek, kaip tankiai bus tas "reikia" - kiekvienam yra individualu, bet, be išimčių, progresuoja link dažniau ar didesnių kiekių.

Iš šono žiūrint, ligos pradžioje, niekaip nepasakysi ar žmogus geria nes taip pats pasirinko, ar geria nes negali neišgerti. Tą pajausti gali tik pats žmogus, bet, arba jis paprasčiausiai nežino kas per biesas ta priklausomybė, koks jos veikimo mechanizmas, ima tiesiog lyginti save su kitais ir, aišku nusprendžia, kad jis ne alkoholikas, nes gi ohoho kokių tikrų alkoholikų yra, arba ima neigti, kad nebegali kontroliuoti savo gėrimo, kas yra natūrali alkoholizmo stadija.

Kai aplinkiniai akivaizdžiai pradeda matyti alkoholiką, tai būna ne alkoholizmo pradžia, o jau gerokai pažengusi ligos stadija, deja.

Visai ne esmė, kaip aplinkiniai įvardija Jūsų gėrimą: daug, mažai, įprastai, neįprastai. Esmė pačiam savyje pasikapstyti ir sąžiningai sau atsakyti - ar tikrai pats, savo valia renkatės kiek ir kada išgerti, ar tik ieškote paaiškinamų, pateisinamų priežasčių savo išgėrimui, nes Jums reikia išgerti?

Nu tikrai daug geri... teisingai zmona sako

O jūs geriat tik dėl to, kad tiek išgeria vidutinis pietų europietis?

Vaiko priežiūra vien sauskelnėm neapsiriboja Gal jūs vaiką nešiojot ilgiau nei ji keitė sauskelnes, bet jei jūs vaikui skiriat tik keturias valandas, tai jūsų žmona tikrai daugiau... Gal ir pavargsta labiau O ką sakytumėt, jei žmona kasdien išgertų po dvi stiklines/du butelius vyno, nes ji irgi pavargus ir jai reikia atsipalaiduot?

Aš tai po 6 metų santuokos išsiskyriau. Gailiuosi, kad ne anksčiau. Buvo pripratęs, kad vis atleidžiu, o dozė vis didėjo, nesąmonių daugėjo...kokia begalėjo būt meilė kai ryto išėjęs "šiukšlių išnešt" gryždavo keturiom. Aš myliu jį, o jis butelį??? Gražiuoju kalbėjau ir piktuoju, bet man skyrybos buvo geriausia išeitis.

Dabar esu labai laiminga

gal zmona ir turejo seimoje isgerenciu zmoniu, kurie gerdavo ir nieko neveikdavo. o kiekis, galu gale nera svarbus, as nevaikstau girtas. Butelis vyno per diena, su pusantro litro gazuoto vandens, reiskia kad as visa popiete bunu kas dvi-tris valandas isgeres po 100ml vyno. tai yra "ant ribos" kuomet jau negali sesti uz vairo, bet tikrai nesi girtas.

jei mano zmoga galetu isgerti tiek pat, manau kad daug problemu issprestu nes ji irgi pailsetu. o tai visokie pasivazinejimai po centra ir apsipirkimai tik kainuoja tiek pat, arba daugiau, negu mano alkoholis, bet nepastebejau kad zmona nuo to pailsetu.



butent, as jau daug metu esu toks "pradedantis" alkoholikas, ir suprantu kad suvartoju daugmaz 1.5 - 2 kartus daugiau alkoholio negu uk gydytojai rekomenduoja profilaktiskai. ar tai padaro mane patologiniu alkoholiku?



1. ne. del to, kad man asmeniskai tai yra geriausias poilsis. as ir prie kompiuterio praleidziu po 12 valandu kasdien, ir nemoku dirbi jokio kito darbo, ir kompiuteris yra vienintelis man zinomas budas uzdirbti pinigus - tai ar as dabar skaitausi priklausomas nuo PC? taip pat ir su poilsiu, isgeriu daugiau negu vidutinis lietuvis, nes tai vienintelis geriausias man zinomas budas pailseti.

2. kaip cia taip gaunasi? nes mano skaiciavimais tai daugmaz 4 valandas tetis, 4 valandas mama, 4 valandas kartu tetis ir mama (na, veikla kuomet reikia abieju tevu), o likusias 12 valandu per para vaikas arba miega, arba randa pats ka veikti ir reikalauja tik minimalaus zvilgciojimo viena akimi.


Beje, as negeriu daugiau negu tuomet, kai mudu su zmona susipazinom. Galbut netgi maziau, nes anksciau brendis/whiskis bent karta per savaite budavo geriamas normaliais kiekiais. Dabar liko tik silpni gerimai - kavineje alus (95% apsilankymu kavineje, isgeriu tik viena bokala alaus), namie per puse su vandeniu skiestas vynas. Na as nenoriu teisintis, nes suprantu kad tai yra didesnis negu vidutinis alkoholio vartojimas, bet tikrai ne besaikis.

Ir visas problemas ir nesusikalbejimus suversti vien "kad vyras geria" - tai zemo intelekto pozymis, nes is tikro yra milijonas kitu priezasciu.

Sportininkams rekomenduojama kasdien suvartoti porciją riešutų, bet jei sportininkas turi alergiją riešutams, tai jam tokia rekomendacija netinka. Tikriausiai niekas tokiam žmogui nesiūlytų pabandyti mažesnį riešutų kiekį ir nesakytų "vienas riešutas- visai ne riešutas, valgyk, nieko tau neatsitiks". Kas vienam į sveikatą, kitam gali būti pražūtinga.
Ko gero dar nei vienas žmogus nesusirgo ir nenumirė nes nevartojo alkoholio. Atvirkščiai, kiekvienas vartojantis alkoholį turi tikimybę prarasti gebėjimą kontroliuoti gėrimą t.y. susirgti alkoholizmu, alkoholis gali įtakoti kitas ligas ir net paankstinti numirojimą.

Man kažkaip visada keista tokia pozicija "žmona durna pyksta, prisigalvoja visokių nesąmonių, nors aš išgeriu visai nedaug ir joks aš ne alkoholikas (tikiu)". Tai kame tada problema? Nustojate gerti, žmona nustoja dėl to pykti. Kam reikia įsikibus laikytis to savo išgeriamo kiekio, jei tikrai alkoholio vartojimas yra ne probleminis - noriu geriu, noriu ne?

siaip truputi neadekvatus palyginimas, bet netgi jei riesutams alergiskas sportininkas nevartotu riesutu, tai nereikstu kad jiems tolerantiskas sportininkas negaletu suvartoti dvigubo kiekio, taip? Juk jei sportininkas toleruoja riesutus, tai ir dviguba porcija nepakenks? Ar jus manote, kad viena sauja i nauda, o nuo antros praras forma?

diskusijos reziume:
VODKA SILA,SPORT MOGILA!

Mano tevas gere. Jis buvo alkoholikas. Tiesa jis niekada neprarado darbo, visuomet uzdirbdavo pinigu ir galedavo islaikyti seina, atilikdavo kai kurias tevo ir vyro pareigas. Jis labai mane mylejo, gal mylejo ir mama. As ji taip pat labai mylejau. Alkoholiku saves niekada nelaike. Jis mego sakyti, jog tiesiog megsta isgerti draugijoje. Bet jo draugija buvo kiekviena vakara. Ir nesvarbu ar girtas ar negirtas, bet visuomet jis pareidavo isgeres. Bet patikekit to, ka patyriau, niekada nenoreciau daugiau patirti. Ir gink Dieve vaikai mano to nepatirtu.
Pastovus ir nuolatiniai barniai tarp tevu, mano nuolatine baime, kad jis gali susirgti, demesio stoka. Kai mociute ismoke mane melstis, tai kiekviena diena tik ir melsdavausi, kad tete negertu. Po kurio laiko mamos sveikata visai paslijo, augliai skrandyje ir pan... Ir galiausiai jis mire. Nuo vezio kuris dazniausiai pasitaiko tarp daznai vartojanciu alkoholi. Ir mus paliko. Buvau dar mokykloje, vel begalinis skausmas, sunku buvo istverti... As ji labai mylejau bet tuo paciu ir nekenciau, nes jeigu ne alkoholis jis butu buves puikus zmogus ir mes butume gyvene VISISKAI KITAIP.
Todel mano nuostata tokia, kad jeigu vyras du kartus pazadejo mesti gerti, bet nemete arba jeigu jis vartoja alkoholi, bet nemano jog yra priklausomas, taciau irodyti to nepajegia - ATSIEKITE SU JUO GYVENIMA TUOJAU PAT. Nesvarbu kokie saitai jus sietu ir nesvarbu kaip tai butu sunku, taciau ilgainiui jus labai daug kentesite. Niekas tu kanciu niekada neatpirks. Man per sunku daug pasakoti, bet tai, ka rasau, tikiu visa sirdimi.

1. O kur Jūs matot problemas? Kame jos?

2. O ką galima patart geriančiam vyrui? Negert?... Nors vienas tokio patarimo paklausys?

3. Toks sunkus, kad po to reikia pasigert?

4. Jūs manot, kad jei ne alkoholis, tuomet problemų nebebūtų?

5. O žmonai? Kas jai lieka?



Jūs nevaikštot girtas... Jūs nuolat apsvaigęs... Na, jei Jums tai atrodo norma

Kol neturi vaikų, kol viskas yra tik rožinių pasimatymų stadijoje, daug kas atrodo paprasčiau...

Tikrai aukšto intelekto požymis yra sugebėti pailsėti tik išgėrus porą butelių vyno Nu rimtai

koki vyna vartojate ir kaip atsilepia seimos biudzetui?
ar teko pamirst nusipirkt vyno,kaip psitaiko pamirst nupirkt grietines ar mineralinio?

is tikruju net nelabai apie biudzeta eina kalba, nelabai apie vyro pareigas, nelabai ir apie isitraukima i darba arba seimos gyvenima. Nors ir tie dalykai svarbus. Kuo toliau tuo tos problemos gali astreti.
Bet kol kas labiausiai eina kalba apie zmoniu kancias kurie jus myli. Juk jiems rupi gerianciojo sveikata, jo dalyvavimas seimoje, jusu kaip zmogaus ir seimos nario ateitis. Vaikai daznai patiria geda ir patycias jeigu ju tevai geria. Kitaip tariant JIEMS SKAUDA.
Ir ne be pagrindo. Nes alkoholis ZUDO. Visu pirma smegenis, o ilgainiui ir visus kitus organus pazeidzia.

Gerianciojo filosofija dazniausiai ir buna panasi i vyro, kuris raso: " na ko ta zmona nori, as viska darau, daugiau darau negu ji pati daro, uzdirbu pinigu ir pan...". Bet ne tame esme.

Zinote, ka as supratau? Supratau, kad 90% gerianciuju reikia sukretimu gyvenime, kad jie susimastytu. Kokio lygio tai turetu buti sukretimas priklauso inikimo i alkoholi lygio ir asmenybes.

tavo vietoja tikrai nesikankinciau ir palikciau,pas mane truputy kitoke sutuacija buvo,bet buvo jau viskam gana,dar tu tikiesi,kad jis pasikeis as netikiu,kad gali zmogus isbrist is tokio liuno jai jis tesese jau ne metus,sekmes tau kovojant,o jo matyt gyvenimo prasme toke sunku kaip yra vaikai,toki vaikai savaip supranta viska ir gret bus laikas kada negaesi nuslept nuo vaiko tokiu barniu ar dar kasko,kam vaikui yvaryti stresa

Šiek tiek kitu kampu lyginau. Ne suvartojamame kiekyje esmė, nes jūs savo išgeriamą alkoholio kiekį lyginate su gydytojų rekomenduojama norma, kitų šalių tradicija, o juk tai niekaip nei nusako, nei paaiškina ar pateisina jūsų, ąsmenišką situaciją. Kitas gal išgeria ir tris kart daugiau nei jūs, bet neturi jokios problemos dėl gėrimo. Jūs gi, dėl gėrimo, problemą turite - konfliktai su žmona. Atsiradusi problema dėl gėrimo ir yra situacijos esmė.

Gėrimas pasidaro probleminiu, kai žmogui dėl to, kad geria atsiranda problemų ir nesvarbu kokių ir kur, ar tai būtų susiję su sveikata, ar darbe, ar konfliktai šeimoje. Tokias problemas labai lengva išspręsti paprasčiausiai nebegeriant, geriant rečiau ar mažiau iki tiek, kad nebeiškiltų nei problemų, nei konfliktų. Daugelis taip ir padaro, to net nesureikšmindami, bet su viena sąlyga - žmogus turi būti nepraradęs gebėjimo sąmoningai kontroliuoti savo gėrimo, kad taip išspręstų situaciją.

Kita kalba būna, kai žmogus nors ir labai nori, kad nebūtų problemų per gėrimą, bet jis negali jų išspręsti nebegerdamas, ar gerdamas mažiau, nes nebeturi gebėjimo alkoholio vartojimo sąmoningai kontroliuoti. Jam nebeišeina atsisakyti alkoholio ar apsiriboti mažesniu kiekiu, nes priklausomybė diktuoja savo sąlygas kaip tankiai ir kiek "reikia".
Tada žmogus natūraliai pradeda ne tik prieš kitus, bet ir prieš save, ieškoti pateisinimų kodėl jis būtent tiek geria, priežasčių, kodėl jis išvis geria ir, aišku, randa. Tokia jau ta liga, ji verčia žmogų problemas per gėrimą spręsti pateisinant savo gėrimą, o ne nustojant gerti. Taip ir gaunasi uždaras ratas iš kurio išeiti galima, bet tam reikia pripažinti ligą ir pasimokyti kaip ją suvaldyti, t.y. išmokti gyventi blaiviai.

Aišku, būna visokių išimčių. O kodėl jūs, konfliktus su žmona dėl gėrimo, bandote/nebandote spręsti gerdamas, o ne atsisakydamas išgerti?

nezinau kur man rasyti nes dar nelabai susigaudau toje placioje supermamu sistemoje bet mano beda ta kad mano vyras alkoholikas aisku jis to nepripazysta.jis yra ir smurtautojas,jei jau imu jam aiskinti sakyti ka jis daro blogai tai taip ima klykti,zodziu baisu.jis lyg koks psichas,noriu ji palikti,bet man neiseina.kiek kartu jau esu isvaziavusi,vis griztu tikedama kad jis pasikeis,bet viskas veltui.nuolat nervuojuos ir verkiu.man negaila jo palikti man labiausiai gaila palikti savo namus.jie man kazkodel labai brangus.nes daug ranku darbo ideta,sirdies.zodziu nezinau kaip kovot su tuo alkaniuku(supraskit vyru),galvoju kad ji reiktu apnuodyt biski kad ligoninej paguletu,gal pamanytu kad jau skrandi pragere ir nebelaktu.kitaip su juo susitart neimanoma.ir jam tik 21m,nedirba.zodziu man vargas.padekit patarkit kas galit

nenuodyk. jeigu issiaiskins arba itars, tai girtas uzmus. kodel taip sakau? todel, kad jeigu giliai iklimpes, tai net diagnoze "vezys" nepadeda, o ka jau kalbet apie lengvesni sutrikima. kas susije su sveikata, tai pas mumis padejo tik tokie zodziai "vezys, paskutine stadija, ir nebera jokiu ant svieto vaistu kurie jus isgydytu". Tik tai isgirdes susimaste ir liovesi. Mano pazytamas susirgo epilepsija nuo alkoholio. Manai ka nors padejo? Tik atispeikeja po priepolio ir toliau geria.
manau pradekit oficialu skyrybu procesa. jeigu nesusituoke, tai visvien turetu buti prilyginta santuokai. jeigu po skyrybu namai neatiteks jums su vaiku, tai parduosite, issidalinsite ir susikursi dar jaukesnius namus, kur TIKRAI BUS JAUKU ir niekur kartas nuo karto nereikes pabegti.

as nesu alergiskas alkoholiui, ok?


gal jums ir keista, bet kai as negeriu, zmona randa del ko kito pykti. na tarkim "tu siandien mazai dirbai", arba "pagaminai neskania vakariene", ir t.t... na paprasciausiai, kai as isgeriu 200ml vyno, tai visos problemos buna suverciamos jog "tu isgerei ir neskaniai pagaminai", arba "tu isgerei ir per mazai dirbai", bet is tikro tai kai ir kelias savaites negeriu, visa tai lieka, tik be priedelio "tu isgerei". na uzknisa tikrai. as stiprus zmogus, bet isveda is kantrybes amzini priekaistai. tuo labiau kad objektyviai as pasirupinu 60% buities ir 85% darbu. nezinau, gal zmona del to kompleksuoja ir todel megina mane izeisti, sumenkinti. bet kuriuo atveju as neturiu gelezines kantrybes.


jei as buciau profesionalus psichologas, cia nerasineciau.


na, tarkim patarti issiskirt su priekaistaujancia zmona ir parekomenduoti gera skyrybu advokata? arba ka nors ne tokio sudetingo, pvz. nupirkti zmonai geliu ir paziureti ar ji padekos. tam gi ir rasau, kad patartumet.


matosi kad vaika migdete lovyteje, o ne ant ranku.


ne as taip manau, o zmona. nors kai nelieka alkoholio, ji taip nebemano ir randa kitu priekaistu. bet kai jis atsiranda, tai vel alkoholis tampa kaltas.


o kaip del "patyleti"? cia butu pirmas zingsnis. tuomet visai nieko, jei zmona bent du kartus per savaite pagamintu pietus, na ir gal nustotu kalbeti jog sedejimas "uzdarbis.lt" arba "supermama.lt" forume yra didesnis darbas, negu tai ka as darau uzdirbdamas tikrus pinigus, o ne pliusiukus forume.

ateiciai, tai zmona dar galetu pagalvoti ir bent dalinai prisideti prie to, ka as darau del seimos, o ne vien priekaistauti kad as nieko nedarau.


aciu, kad suprantate. nes debilams atrodo jog atidirbes diena fabrike gali pailseti prie teliko, tai jus turbut irgi protini darba dirbate ir zinote kaip alkoholis atpalaiduoja mintis.


na vyno daznai pamirstu nusirpirk. nors dazniau turbut pamirstu isgert, nes rytais vis buna like va siandien pamirsau bananu nupirkti, bet uz tai radau svieziu tresniu, jau yra maximoje po 14.99. sviezias italiskas vynas tiek nekainuoja, nepergyvenk del musu biudzeto


sorry, jei kieno post'o neatrasiau, laikas begti nuo forumo.

Papildyta:
ir atsiprasau zmoniu, i kuriuos pradejau kreiptis vienaskaitos antru asmeniu, cia tik del to kad i asmeniskus klausimus atsakineju asmeniskai aciu uz jusu laika.

1. Paklausiu labai labai banalaus klausimo, bet ar bandėt apie tai normaliai pasikalbėti su žmona? Kad ir prie vyno taurės arba arbatos puodelio... Bet taip "nuo dūšios" apie tai, kas nepatinka Jums. O po to išklausyti to, ką nori pasakyti ji...? Arba atvirkščiai.

2. Na, glaima ir taip. Skyryboms - nemokama pirminė teisinė pagalba prieinama visiems, o advokatai - pradėti galima ir taip ieškot. Dėl gėlių... Mano subjektyvia nuomone tol, kol du suaugę žmonės nesusitars ko nori vienas iš kito ir aiškiai nepasakys, kas netenkina ir nenuspręs (kartu) kaip ir ką reikia keisti, kad abiem būtų smagu ir gera gyventi, tol jokios gėlės nepadės

3. Mano vaikas buvo visiškas "rankinukas" ir visą naktį be pabudimų pradėjo daugiau mažiau išmiegot tik dvejų metų sulaukęs, tačiau man nekildavo mintis pusę nakties jį pranešiojus eiti ne miegot, o vyno išgert

4. Matot, kai "kažkas" (nepasitenkinimas esama situacija, sutuoktiniu ar tiesiog gyvenimu) nuolat neduoda ramybės, būna sunku "sustoti" ir patylėti. Nors tai ir būtų geriausia išeitis. O dėl forumų... ar gali būti taip, kad rašote čia tyliai vildamasis, kad galbūt žmona perskaitys ir susimąstys?

5. Dėl šito tai pritariu. O ką Jūsų žmona apie tai mano?

6. Taip, žinau. Tačiau alkoholis nėra vienintelė priemonė atsipalaiduoti. Ypač nuo protinio darbo. Bent jau man.

Jei mano vyras kiekvieną dieną išgertų po butelį vyno, kad ir su tuo pusantro litro mineralinio vandens, seniai būčiau tą patį butelį vyno užmovusi jam ant galvos.
Nuošordžiai tai sakau.

Jūs turbūt žinote, kad geriausiai žmogus pailsi kaitaliodamas veiklos rūšis, pvz. po protinio darbo mintis labai labai atpalaiduoja fizinis darbas (sportas).

SOS,gelbekit ir patarkit,turiu namuose beda-vyra.... gyvenam kartu jau sesti metai,auginam treju metuku sunu,laukem labai ir sulaukem sveiko ir grazaus bet...laikui begant vyras kardinaliai pasikeite,pradejo gerti ne kasdien bet manau kad daznokai,beveik kiekviena savaitgali prisilaka iki 'komos' bijau net laukt savaitgalio nes zinau kas bus,kai negeria zmogus ir tevas geras mylintis rupestingas ir t.t,bet kai prisigeria as jo nepazystu-jis dingsta naktimis kazkur trainiojasi su draugais, neatsako i mano skambucius,ir taip tesiasi kokias 3-4 paras,poto pradeda pats skambint atsiprasinet ir pan...grysta namo kaip niekur nieko,o as taip negaliu as ilgai prisimenu man padarytas skriaudas,ir verkiu tuo metu ir rekiu ir bandau sneket graziai bet vistiek tas pats per ta pati,bent viena karta i menesi jis taip pasielgia nors ir atsipraso ir susitaikom bet net grasinimai issiskirt nepadeda vaiku manipuliuot nesiruosiu nes labai myli teti be jo gyvent negali....bet paciai jau nusibodo kankintis ir naktimis nemiegot galvot kur jis ir su kuo,gyvas ar sveikas???? kas bus toliau ar jis pasikeis????ar man reiks taip kenteti visa likusi gyvenima su juo?????

Ka cia ir patarsi?! Pirma,tai sest pakalbet apie "problema". Nors,nemanau,kad pades. Antra,o gal pabandyt pagyvent atskirai? Gal supras,kad be seimos negerai. Bet kurio atvieju-kazka daryt reikia,nes kuo tolin,tuo blogin bus-faktas!
Daug kantrybes Jum!

aciu uz palaikyma bet nepadeda pasikalbejimai isbandyta n.....kartu,manau kitos iseities nera kaip tik pagyvent atskirai,siuo metu va kaiptik jo nera jis vel savo"linksmaji"savaitgali pradejo,su maziuku gulejom ligoninej devynes dienas jau namuose mes o tecio nera.... jau pavargau taip gyvent laukti savaitgaliu bet kartu ir bijot

turim panašų atvejį giminėje, manau kad tai ne išeitis jis pabus geras tol kol tu jam atleisi, o paskui vėl tas pats kuo greičiau padėsi tašką tuo geriau pačiai bus.

kuo greiciau tiesiog mesk ji lauk...
kalbu ne siaip sau, o is graudzios patirties
kazkada irgi maniau, kad kada nors viskas baigsis... aha... bobuciu pasakos...
isejau ir dabar gyvenu o ne egzistuoju

Nu čia geras Ne kasdien, bet dažnokai....o savaitgalis trunka 4 dienas? Tai ką tada reiškia dažnai Jūs rašote ir pati jį teisinate
Vaikas ir taip be jo gyvena, juk mato tik porą dienų per savaitę
Čia niekas neduos stebuklingų receptų. Turėsite spręsti pati ir gyventi pati.

Tyčiotis iš moterų, kurios turi geriančius vyrus, negalima, ką dauguma daro, bandydamos pateisinti savo nuodėmes.
Patarti būtų galima tik viena, grąsinti skyrybom, ar kažkuom kas labiausiai veikia, kai bijos gerti tai ir protelis prašviesės ir supras padėties baisumą.

Nei vienas gerintis to nepripazins, grasinti ar gazdinti neverta nepades. O gerenciu nuostata yra tokia geriau, gersiu ir dar zinau kur gaut. O jus moteriskes tik galit susitaikyti ir kenteti arba daryt isvadas ir eiti tolin jei nenorit kartu i ta liuna lipt. SEKMES renkantis savo gyvenimo kelia.

Na ir mano situacija panasi, vyras alkoholikas Gali negerti menesi, du, budavo ir tris. Budavo uzgeria kartais su normos riba, pageria pusdieni ir vakarop namo pareina, bet kartais kai uzsikabliuoja, geria keilias paras, negalima jam prisikambint, neatsako. Aisku, po kokios antros paros jau man pradeda rasyti sms kaip mane myli, kaip jam geda ir pn., tada jau atseit ir bijo namo eiti, tada dar pora paru uzsitesia gerimai. Atleisdavau as jam, vis gi atrode ne taip ir daznai, kad ir labai skaudu. Ir kazkaip atrode, kad vis gi jam svarbu, kad nesipyktume, daznai pabrezdavo, kad ji draugas kviete isgert alaus, bet jis nejo ir siaip matytdavau, kad stengiasi manes nenuvilti, kazkaip galvojau na maza, gal susitupejo. Deja.. Siaip problema ne tik su alkoholiu, jis ir darbo neskuba ieskoti. Pastaruoju metu pakeite kelis darbus, nes tikrai buvo labai nepatogus darbo laikas arba labai mazai mokejo, as jam pritariau, kad reikia keisti. Ir kaip uzkekitas ratas, kai tik jam reikia eiti darbintis, taip jis uzgeria... Viena karta namuose, tai visa vakara moralizavau kaip jis girtas eis darbintis, kita karta vel su kaimynu uzgere ir apskritai nenuejo darbintis. Laimei po poros paru gerimo ji vis tiek prieme. O dabar apskritai jau virsune. Jau lyg ir nebebuvo iki tokio lygio uzgerimu. Isejo sekmadieni ryte i vairavimo pamoka ir dingo. Atsirado treciadieni, kai mano kantrybe jau buvo trukusi. Atrodo juk viska jau zino, zino kaip reaguosiu as, nes milijona kartu sakiau, kad bent kazka man parasyk, ispek, o cia eme ir dingo, nors i policija skambink. Supratau, kad niekas nepasikeite, kaip sakant vel toks pats laukinis izgerimas. Be abejo, jam milijona kartu sakiau, kad cia paskutinis kartas ir kad skirsiuos. Truko mano kantrybe. Tiesa, ne tik, kad jis sekmadieni uzgere, bet pirmadieni jam turejo uzdaryt nedarbinguma, turejo eiti issidarbint is vieno darbo, isidarbint i kita, o antradieni pradet dirbti naujame. As paklaikus, kad taip imanoma, i viska spjove. Tikrai dar sitaip nera buve. Antradieni vis gi sugebejo issidarbint, nes reikejo iseitiniu pinigu. Vos gavo, viska pragere. Atsirado treciadieni, parase sms, kad jam labai geda, ar jo nemusiu ir t.t. ir t.t. Zodziu, susitarem, kad privaziuosiu ji paimt, is tikro sudejau jam daiktus ir viska isveziau jam, mano kantrybe truko. Neeme jis daiktu, po paros radau toje pacioje vietoje kur palikau (stebuklas, kad niekas nepavoge). Parsiveziau daiktus namo, kazkada kita karta atiduosiu. Tai va dabar is vis dinges, turbut geria, net nezinau. Siaip siaubingai liudna. Kai negerdavo, buvo geras, svelnus, mielas zmogus, be abejo turejo ir nemazu minusu. Bet dabar jauciuosi velniskai vienisa, kartais sudvejoju, na gal nereikejo man jo mesti lauk, bet iskart sukvirba savigarba, na kaip sitaip galima, kokia jis mane kvaile turi laikyti, kad sitaip prisidirbus, praradus darba (nors zino, kad gala su galu vos suduriam), paprasciausiai atsiprasinet, kad jis suklydo. Ir dar, galvoju, kad jei jau galu gale supras situacijos rimtuma, kad as nebejuokauju, kad rimtai apsisprendziau skirtis, gal kazka bandys keisti. Galbut jam reikia sukretimo. Galbut yra dar bent menkiausias sansas. Bet kadangi is jo puses tyla, sprendziu, kad ramiai sau geria toliau...

Keista, kad dar apie ketvirta vaikeli galvojat Nemanau, kad pasikeis jis, nemanau, kad jus jo nepriimsit. Ateis keliais, papasakos koks jis blogas, kaip jus jam reikalinga ir bus taika. Taip buvo, taip bus ir toliau... Bet... na nustokit juo rupintis, turit tris vaikus, negi per maza veiklos, kad dar ir girtu diedu rupintis randat laiko? O save jau visai uzmirsot? Kaip jus pati? Ar esat laiminga? Ar turit laiko sau per ta rupinimasi girtu vyru? Ar per jo gerimus iseina suplanuoti seimos isvykas? Vaiku tik gaila, kam jiems matyt tokius santykius ir tokia seimos norma. Moralizavimai jusu cia nepades Juk zinote, turbut, kad cia reikalinga tik jo paties valia. Jei jis nores, tai jis ir gers, o jus snekekit nesnekejus, jam tas pats. Ir jus savimi nepasitikit, jei nesiryztate kazka keisti. Bet kai nematai kitaip, atrodo taip ir turi but. Suteikit proga sau pamatyt, kad galit gyvent kitaip, sekmes

ech tu,kaip ta zmona jam turi padeti?paimti kocela gal?manai pades?jei paciam norisi lakti,tai,patikek,niekas,nei pats velnias jam TIKRAI nepades.sudetingas mastymas tu alkoholiku,nors blaivus jie,paprastai,buna labai jautrios,rupestingos,taurios ir svelnios asmenybes.
ir dar...kokios aplinkiniu paramos jam reiktu?kad tie aplinkiniai buteli ismaukt padetu,ar prie stalo draugiskai stikliuka pakilnotu kartu?a?baikit juokauti viena karta,tokie zmones tik ir laukia jusu gailescio, kai atsibude ryte skaudancia galva bando uzglaistyti savo nuodemes.
man baisiausia tai,kad kencia vaikai..matyti prisigerusi teva ar mama,manau,yra baisiausia ka paskui gyvenime prisimins tas vargsas vaikas..

Norėčiau, kad mano mažius augtų ne vienas, ir dabar ne vienas, bet visai smagu būtų turėt kaip antrą seriją, vėl du maži vaikai Bet čia tik svajonė. Nežinau ar kažkas pasikeis, šiuo metu tai tikrai pasiketė, nes šiandien vyras grįžo ir realiai suprato, kad aš esu apsisprendusi kažką keisti, sukroviau jam tabelę ir išgrūdau pas draugą, su kuriuo gėrė (taip niekada dar nebuvau pasielgusi). Visada prizysdavo ir grįždavo, vis atleisdavau, dabar štai pokyčiai. Pasakiau, kad šįkart ne mes juo pasirūpinsim, bet jei jis dar kažko nori, turės pasirūpinti jis, privalo grįžti namo su darbu, atlyginimu ir pradėti gydytis nuo alkoholizmo. Jis yra mano antras vyras, pirmi vaikai iš kitos santuokos, su šiuo aš neilgai, porą metų. Dėl to vis gi dar sunku teigti ar tai ir bus visada. Nes pirmasis vyras perlenkė lazdą su žolės rūkymu, nuo to pareinančia neatsakomybe ir t.t. Vieną dieną po 9 metų santuokos viską nubraukiau, prie to net bažnyčioje mano santuoką anuliavo, nepatingėjau kreiptis. Dabartinį tikrai myliu ir kol negeria ir dirba, tai tikrai geras, svelnus, rūpestingas. Bet va užplaukia ir viskas... Tikrai noriu, kad viskas pasikeistų, visą laiką norėjau juo tikėti, bet manau, jei su vienu viską užbraukiau (po to 6 metus gyvenau viena, nes soti visko buvau), sugebėsiu ir dabar. Tik, kad tikrai siaubingai liūdna, nenoriu viena būti