Sveiki, turiu tokia problema...raudonuoju...manau, tai psichologinis padarinys. Gal kas zinote ar Lietuvoje yra atliekamos operacijos, kurios padeda tai panaikinti?

Labutis Lolita,

raudonavimas reiškinys ne mirtinas, operuoti tikrai nereikia .
Šiaip tai natūrali kūno reakcija į susijaudinimą, o štai susijaudinimo priežastys (kaip pati rašei psichologinis padarinys) - tai ir yra raudonavimo šaknys, su kuriomis galima tvarkytis, jei nori.
Pabandyk pastebėti kokiose situacijose dažniausiai raudonuoji, o svarbiausia ką galvoji apie save tuo metu, ką manai, ką pagalvos apie tave kiti žmonės, kai tu raudonuoji?

Ech...Labai noriu iveikti sia problema. Skaiciau ,kad padeda ir meditacija.Reiktu isbandyti... Ar psichologas galetu padeti sioje situacijoje?

Aciu uz atsakymus!:))

dėl relaksacijų - tu teisi, toks aplinkinis kelias, ne vienintelis , bet padėt palengvinti bendrą nerimą turėtų. Nes raudonavimas, tai viena iš natūraliausių mūsų kūno reakcijų į pavojų - "pulk arba bėk" - pasijaučiam nesaugiai - šast adrenalino į kraują, prasiplėčia kraujagyslės ir turim žavų raudonį ant skruostų, kaklo, krūtinės ir t.t.
Bet kadangi fiziologija neužsivestų, jei mes situacijos neįvertintume kaip potencialiai pavojingos, tai vien relaksacijos nebus labai naudingos. Reik išsiaiškinti kodėl tam tikrose situacijose rausti, kokios mintys tada ateina į galvą, kodėl pasijauti susigėdus, kalta ar įpykus (nes paprastai šias mūsų emocines reakcijas lydi paraudimas). O čia jau psichologas pagelbėti tikrai galėtų

Labai tau aciu uz atsakymus!:) O gal zinai geru psichologu i kuriuos galeciau kreiptis?

Man pirmiausiai reikėtų žinoti iš kurio miesto esi, kad galėčiau parekomenduoti kokį kolegą ar kolegę. Asmeninės žinutės šiam informacijos perdavimo procesui tinkamiausios

Jei kam idomu http://www.medicaldoctor.ru/endo/endo3.htm

man idomu ,netgi labai,bet beda ,kad rusiskai nesuprantu ,o ka ten mazdaug raso?ar tik ne apie operacija?

[quote=Lolita229,2009 05 28, 12:32]
Sveiki, turiu tokia problema...

Sveika, as irgi del to puse savo gyvenimo turejau tiek problemu ir taip mane tai erzino.Dabar jau siek tiek maziau raudonuoju-gal suaugau ;-) Bet kartais irgi uzeina. Mokykloj budavo pirma verzdavausi skaityti pries visa klase eilerascius ar pan., po to per paauglyste prasidejo kazkoks raudonavimo periodas kuris ilgai labai tesesi ir dar atrodo ir dabar tebesitesia.Ir as noreciau neraudonuoti, bet manau tai ir nuo genu priklauso ir nervines sistemos: mano seimo moterys visos labai raudonuodavo. Laikykis

Taip raso apie operacija ,kai pazastyje suspaudziams nervas ,kuris blokuoja raudonavima,bet efektyvu tik veido raudonavimui,kaklui ar kitoms vietoms nepadeda

Žinau, ką tai reiškia, bet su amžium kažkiek išmoksti tai suvaldyti. Čia kaip mikčiojimas, manau. O dėl operacijos, tai . Įdomu Lietuvoj kas nors tai atlieka?
Šiaip tai gniuždantis reikalas... Visas situacijas, kuriose blogai jaučiausi, net nenoriu prisimti .
Dar vienas patarimas atrodys nerimtas, bet man padėdavo - kai žinodavau, kad bus situacija, kurioj gali nemalonumas ištikti, pvz. reiks kalbėti prieš daug žmonių -špakliaus (krempudros, pudros) pavarydavau daugiau
Laikykis, tu neviena.

Raudonavau ir raudonuosiu nes uzkniso su ta beda kovot, amziais kaip burokas bordine tiesiog, bet dirbu tokioj vietoj kur pastoviai zmoniu apsupta ir nieko negaliu padaryt, tada bendrauju raudonais zandais o siaip pastebejau kad pradedu raudonuot tada kai sumastau, kad nu dabar tai jau paraudonuosiu. va cia manau tikrai su psichologija surista

Noriu .Kazi kiek kainuoja..

+2009 06 23, 14:54-->
As turiu tokia pat beda.. Pastebejau, kad as raudonuoju ne todel, kad man geda, o geda man todel, nes as raudonuoju...Ar kazkas panasaus... tikiuos supratot ka noriu pasakyti..
Kaip idomu butu suzinoti apie ta operacija daugiau... dar nespejau perskaityti to straipsniuko...

sveikos,as irgi is tu raudonuju kompanijos man asmeniskai tai yra kompleksas, kuris trugdo gyventi. taciau manau, kad tai gali buti ir paveldima, nes mama irgi raudonuoja.juokiausi is komentaro, kad pries svarbu koki ivyki prisivaro spakliaus, kai zino, kad gali tekt . tai cia mano stilius ir as taip darau, nes negaliu tiesiog kitaip... kazkiek net pavydziu zmonems, kurie neraudonuoja. bet esu sulaukusi klausimo "ko paraudonavai?" , kai as pati nejutau, kad karstis ismuse. reiskia, kad raudonuojam kartais to ir nejausdamos. pradedu galvoti apie ta operacija

Žinau ką reiškia išrausti ir kai atrodo visi tik tą raudonį ir mato... Kažkada radau straipsnį, kaip įveikti paraudimą: pasirodo reikia leisti sau parausti ir ne tik leisti, bet vos pajutus, kad rausti, reikia stengtis iš visų jėgų dar labiau parausti, tiesiog reikalauti iš savęs: "Nagi parausk.. dar labiau.. nagi" Ir ką gi... man tai padėjo Iš tiesų, kai stengiesi išrausti, nė velnio neišeina... Nesakau, kad iš viso neberaustu, būna, bet kaip aš laukiu dabar šito paraudimo... nes kažkada vienas vaikinukas pamatęs mane paraudusią taip susižavėjo ir sakė, kad paraudusi aš toookia graži, kad net keiktelėjau sau, ko anksčiau niekas šito nesakė... Ir dabar kai vos imu rausti, aš pagalvoju... "Jau gražėju" ir imu dairytis aplink ar kas mato šitokį grožį :D:D

vyresni zmones daznai sako, kad grazu yra rausvi skruostai. as raustu ne tik is gedos, bet ir is lauko parejusi i silta patalpa.sito tai jau nesukontroliuosiu,o taip noreciau... o as tai visai jokio grozio nematau raudonuose zanduose, tik noriu to raudonumo atsikratyti

sveikos merginos jo cia ir mano didziausia gyvenimo problema, kas keisciausia, kad kai pradedu burokintis, tai sirdis pradeda spardytis nezmonisku greiciu, o kraujas suplusta i galva, nesuprantu kas daros, veido spalva pasidaro nenormali, o ka jau kalbet apie savijauta, nors turiu tiek ideju, kurias noreciau isdestyti, bet atrodo bijau apginti savo nuomone vien del to kad zinau busiu ismusta is pusiausvyros, bet noriu to atsikratyti, ir kazka girdejau apie hipnozes pagalba, gal yra ka nors girdejusiu apie tai? kas klaipedoj tuo uzsiimineja?

gal ir man ta hipnoze padetu, klaipeda man tiktu nes labai daug ko gyvenime atsisakau vien del to, kad neisraudonuociau kaip braske

tai va, man tas pats, negaliu laisvai reiksti savo minciu, ir man del to daznai tenka nedaryti to, ka tikrai noriu ir sugebu tik neisivaizduoju kur galima rasti hipnozes specialista :/

Man atrodo, kad svarbiausia priimti save toks koks esi, o ne operuotis. Visos operacijos yra susijusios su tam tikromis rizikomis ir dar neaišku ar padės. O vat kai susigyveni su savo realiais ar ne tokiais realiais trūkumais (kas vienam trūkumas, kitam gali būti privalumas), gyvenimas tikrai nušvinta naujom spalvom