labai įdomu Su pirmom kaip tai nepamenu nuo kada, bet prailgo tas laikas, o dabar dar ne , netgi kirba mintis, tačiau, nereali dėl 4-to

Mano vaikutis dar nedidelis, bet aš net nepastebiu kaip prabėga diena ir tikrai laikas neprailgsta.

Dienos bėga tikrai nepastebimai - čia rytas, čia vakaras, bet iš esmės - jaučiu - užsisėdėjau, trūksta įvairiapusės veiklos, darausi pikta, neįdomi, pradedu įkyriai terorizuoti draugus, kad dažniau lankytų ar skambintų.... gal čia pavėluota pogimdyvinė depresija

Aš iki 7 menesiu jauciausi gerai sededama namuose tik su vaikuciu, greit bego laikas, bet dabar as jau pradedu dust namuose man truksta veiklos kitokio bendravimo, isejimo ne kelioms valandoms o ilgesnem laiko, bet iki metu visvien sedesiu su vaiku namuose

o man gerai sedet namie ziauri tingine pasidariau-nieko nebenoriu veikt,tai tik del to pergyvenu,vyrui liudna darosi,kad is nenustygtancio vietoje zmogaus pasidariau tingine net savaitgaliais nieko nenoriu veikt...bet nesiskindziu

As namie 7.5 men. Kolkas tikrai neprailgo. Ir i darba grizt kolkas nesinori. Namau, jei ir toliau taip jausiuos tai tikrai sedesiu namie ilgiau nei metus.

Iš vienos pusės atsibodo. Noriu kažką veikti, iš namų išlysti, bet iš kitos pusės, atsikeliu sau ryte, visi skuba į darbus, mokinukai tepena į mokyklą, o aš sėdžiu prie lango, geriu kavą ir niekur neskubu. Aišku kažkada atsibos tas niekur neskubėjimas, bet kol kas mintis apie gryžimą į darbą baugina.

Su berniuku namie buvau iki metukų. Prisimenu tą laiką kaip patį gražiausią gyvenime . Tikiuosi, kad ir šie metai neprailgs.

Ir man taip pat... Aš jau treti metai (oho kiek daug!) užsiimu savo vaikų auklėjimu, t.y. dirbu ne už pinigus. Pirmieji metai neprailgo, nors bendravimo trukumą ir jaučiau. Buvau taip susižavėjusi savo maže, kad suplanavom dar. Dabar dažniau pasijaučiu izoliuota, dažniau jaučiu bendravimo "badą". Bet užtenka pabendrauti, pakeisti veiklą- ir vėl viskas ok. Be to, užsiimu tam tikra "visuomeninei naudinga" savanoriška veikla, tai ir prasiblaškau, ir pabendrauju, ir patobulėju... Tik, kad pinigų neuždirbu... Jau rimtai galvoju apie darbą už atlyginimą...

O man labai prailgsta laikas namuose. Dar kai pagalvoju, kad vaikutį žadėjau paauginti pati bent iki metų, yai iš viso liūdna pasidaro.. Trūksta veiklos, darbo, kurio rezultatus galėtum matyti, bendravimo, žmonių. Labai mėgstu daug vaikščioti, o su sūnum to nepavyksta daryti, lauke prabūnam max. valandą, ima rėkti, spiegti. Turėjau mėgiamą sportą, nesvarbu, kad buvau truputį apleidus, svarbiausia - kompanija. O dabar ir nuo ten jaučiuosi atkritus. Pagimdžiau vasaros pradžioje, o vasarą nemažai keliaudavau, važinėdavom po Lietuvą, todėl ši vasara man buvo itin sunki. Deja, vyras ne mėgėjas sėsti mašinon ir lėkti bet kur pakeisti aplinką, o svetimų žmonių rėkiančiu vaiku terorizuoti nesinori Galų gale buvau pripratus turėti savo finansus. Dabar gi pašalpos Sodra dar nepradėjo mokėti, bet nors vyras geranoriškas ir prašinėti nereikia, bet jaučiuos bjauriai.
Sūnų aš labai myliu, jis buvo labai lauktas, norėtas. Žinojau, kad bus sunku, bet kad šitaip...

jaučiuosi žiauriai pavargus nuo rutinos... Net pradėjau norėt į darbą, apie ką anksčiau net pagalvot nenorėjau . Norisi bendravmo su gyvais žmonėmis, nebesinori kalbėti vien apie buitį. Šiuo metu atrodo, kad gyvenimas tik namai ir vaikai ...Aš tikrai jaučiuosi u ž s i s ė d ė j u s.

Belieka tik palinksėti galva. Kartais graudu, kai vakare vyrui tegaliu papasakoti, kiek kartų mažius pamiegojo, pakakojo ar nusičiaudėjo, lyg jam tai itin rūpėtų.. Jo mintys sukasi apie išorinį pasaulį, aš, deja, jame nedalyvauju. Bijau, kad greitai nebeturėsim temų pasikalbėti : Ar tik neteks persikelti į skyrelį "kai įsimaišo trečias"?
Namie turiu tiek knygų prisirinkus, rodos, tik skaityk, švieskis ir džiaukis. Ir vėl gi - knygą galiu atsiversti tik kokiam pusvalandžiui per dieną. Žiaurus tas mamos darbas

Man tai labai pabodo sedejimas namie. Jei mazyle butu ramesne tai gal butu kitaip, bet dabar, kai visa diena turi su ja uzsiimti ir poilsio gauni tik tas pora valandeliu per kurias miega, tai negaliu atsidziaugti, kad atejo rugsejis ir atsidare lopselis. Nors ir pirmas dvi savaites reikes vaikscioti kartu ir ten praleidziam nedaug laiko, bet pasibaigus siom dviem savaitem pagaliau galesiu grizti 'i zmones'

Kad neužsisėdėti namuose aš pradėjau po truputėlį dirbti, porą dienų per savaitę. Taip ir su žmonėm pabendrauju ir aplinką pakeičiu. Galbūt namie neužsisėdėjau, nes buvo vasara ir po lauką dažnai vaikščiojom, ir į svečius važiuodavom, po parduotuves lakstėm Kažkaip neliūdėjom Manau, reikia tik noro ir fantazijos, tada tikrai neužsisėdėsit. Nors daug kas priklauso ir nuo vaikelio

Krisciau, pritariu tau,kad užsisėdėti ar neižsisėdėti, priklauso nuo konkrečios mamytės fantazijos, ir galų gale poreikių, bet gal greičiau nuo fantazijos

Man irgi uzeina "uzsisedejimo sindromas". Bet gelbsti mintis, kad tai ka darau dabar - gyvenime buna tik keleta kartu, juk ne kasdien esam nescios, gimdom, auginam savo mazulius...

Aš tai labiausiai džiaugiuosi ištrūkusi iš darbo ir visos rutinos. Manau tai yra labai gera proga atsipūsti, pagyventi sau ir savo šeimai. Šiokia tokia įvairovė yra reikalinga.
O ir auginant vaiką nebūtina sėdėti namie. Galima prisiminti daug pamirštų draugių.

aš , kai laukiaus, irgi buvau daug viskko priplanavus, gal labiau priidealizavus, bet dabar kažkaip viskas pagal kitokį planą vyksta.O šiaip, reikia atsimėgaut, kažkada tas vargelis baigsis ir vėl trauks atgal...nostalgija bus Sako, moterims visad negerai: dirba, nori pailsėt, pailsi, sako, ne, geriau dirbt ir vėl tas pat nuo pradžių, uždaras ratas.Manoji tai ramiausia iš visų 3, pas mus daugiau šeimos narių, nėra, kada nuobodžiaut, daug darbų, yra ir kompas prasiblaškymui, vyras iš darbo anksti grįžta ir savaitgalias visur visur visi kartu varinėjam , sunkiau tom, kurių vyrai ilgiau dirba, gal ir tom, kurios jaunesnės, nes man su pirmom 2 prieš 6,7 metus irgi ankstokai tas malonumas buvo užveikęs
O kad esam kokios nors neįdomios, atsilikusios, netiesa , čia tik kažkoks nugirstas ir visoms lipinamas stereotipas, aš kaip tik daugiau apsišviečiu, nei dirbdama, o ir šiaip, jei žmogus įdomus, jis bus įdomus visada, ką manot ?

Sutinku su lengvute- tam "užsisėdėjimo jausmui" turi įtakos amžius- auginant pirmajį prieš 10 m. labai prailgo laikas, jaučiausi kaip kosmonautė, atrodė, kad gyvenimas bėga pro šalį. Su antrąją patyriau nepalyginamai daugiau džiaugsmo- buvo įgysęs darbas, džiaugiuosi nuo jo pabėgusi, džiaugiausi galėdama pabūti su dukrele namie ir matydama ją kasdieną. Aišku, kartais stogelis pavažiuodavo, bet to pasitaiko ir dirbančioms ne namie... Ir dabar būtų visai nieko, jei dažniau matyčiau vyrą (kuris dabar dirba 7 d./sav. po vidutiniškai 10 val.), dažniau visi kartu pabūtumėm, kurnors pakeliautumėm...
Greitai vaikai užauga... džaukimės jais dabar, kol jie maži ir kol jiems esame tokios svarbios!

Kadangi nuo pat pirmo įžengimo į mokyklą nebuvau praleidus nei vienos Rugsėjo 1osios tai gimęs leliukas išvadavo nuo tos šventės. Kol kas į darbą nesinori... Baisu pagalvoti, kad reiktų kelt taip anksti ir lėkt į darbą Mes su sūneliu tik pramerkiam akis , kad išlydėtume tetuką į darbą (kuris taip mums pavydi to pasivartymo lovoje ) ir toliau parpiam iki pat puse dvylikos Be to dar studijuoju neakivaizdiniu būdu, dirbu korepetitore, tai darbuko turiu, o ir savaitgaliais visi kartu lankom draugus ir artimuosius. Jei reikia ir pati su mažium išvažiuojam kur. Seniai norėjau poilsio ir manau tai tik į naudą. Kai grįšiu į mokyklą dirbt bus daugiau jėgų ir idėjų naujų

Na ta pati rutina tikrai pabosta,bet stengiuosi kiek imanoma paivairinti savo kasdienybe.Su suneliu aplankom drauges,daug vazinejames gryname ore.Is pradziu,po gimdymo buvo labai sunku,o dabar jau pripratau,tai ne taip ir sunku.Sunelis su kiekviena diena vis idomesnis darosi tai neliudna mums

Siaubas, kaip pavydžiu, kad vaikutis taip ilgai išmiega.. Maniškio akys stulpu stovi jau 8 valandą, o aš pelėda, be to per dekretines pripratau pamiegot rytais

kai laukiausi pačioje pradžioje, atrodė, kad norėsiu ir grįšiu į darbą, kai vaikučiui bus kokie 4 mėn. mama iki šiol dėl to per dantį pertraukia. dabar svarstau kaip prasiilginti atostogas, nes atrodo, kad aš vis per mažai būnu su savo stebūklėliu. dar būčiau ir būčiau. o dėl veiklos, tai aš nespėju niekur. tai į gamtą, tai į svečus, tai svečiai pas mus. nevisada laiko ir namams sutvarkyti užtenka. ir šiaip dienos pralekia...

Čia ne į temą, bet tavo mažikės ir šukuosena

Cia gal irgi ne i tema, bet dabar kai mazyle pradejo lankyti lopseli man susidare toks ispudis, kad tie 10 men, praleisti kartu namie, dabar tik apsunkina atsiskyrima. Kadangi as neturiu mociutes, aukles ar ko kito kam palikti mazyle, tad visus tuos menesius pragyvenome 'sulipusios'. Jei palikdavau teveliui ar uosviui tai max 1,5 val per diena ir tai ne kasdien. To pasekme, kad dabar lopsely nors ir tebuna dvi valandas jas praleidzia zirzdama ar verkdama ir nurimsta tik tada kai paimu ant ranku.... Manau, kad jei butu pradejusi leisti laika su 'svetimais' zmonemis daug anksciau, dabar butu abiems viskas lengviau ir paprasciau.

Pikchiurna, matai, tas ilgas rytinis pamiegojimas ko gero priklauso nuo to kada miegot vakare einat. Mažasis užmiega tik 24val. ar net dar pusvalanduką vėliau. Matyt mano beprotiskas miegojimas kai laukiausi turėjo įtakos. Mūsų visa šeimyna yra pelėdos Daug kas sako, kad kai vaikas gimsta reikia išmokt prie jo taikytis, o pas mus įvyko atvirkščiai

Tai pas mus vaikas kazkos "neteisingas". Mes abu su vyru pelėdos, kai laukiausi eidavau miegot vėlai, keldavaus apie pietus O sūnus miegot eina tvarkingai 10 valandą ir 8 jau būna kuo žvaliausias Ilgiau vakare neišeina ištempt...

niekada nesijauciau uzsisedejus namie del vaikelio, todel, kad niekada juose ir nesedejau. kai mazajai suejo 2 savaites, pradejau su ja visur eiti: tai po parduotuves, pas drauges, visur, kur ir seniau eidavau.

Vija, yra visai normalu, kad 10 mėn kūdikis prisirišęs prie mamos. Taip ir turi būti. Reikėtų susirūpinti, jei būtų kitaip. Iki metų- kūdikio prisirišimo laikotarpis, ir jeigu tas prisirišimas vyksta sklandžiai ir tampa saugiu prisirišimu, tai mažylis ateityje nebebijos, kad mama dings. Kūdikis dar nesuvokia, kad mama išėjo trumpam, kad ji kažkur kitur tuo metu yra. Jei kūdikis nemato mamos- jam jos nėra absoliučiai niekur... taip sako psichologai...

taigi, labai daug kas priklauso nuo vaikelio mano sūnus, pavyzdžiui, ramus būdavo tik tuomet, kai vežime važiuodavo, todėl apie svečiavimąsi arba ramų ir ilgą pasivaikščiojimą po parduotuves tai net kalbėt nereikia.... va, dukrutė, jau kitokia buvo, nors dabar lygiai tas pats - niekur rami nepabus, zyzia, rėkia ir pan., be to, kai jau du mažiai namie, tai ir visa diena gaunasi tik jų maitinimas ir migdymas laukiu nesulaukiu, kada maždaug vienu ritmu pradės gyventi, tai ir aš keliausiu

gyvenimui paivairint, žinoma, galima ir darbeliu kokiu nors užsiimti, bet kaži ar nuo to jis įvairesnis pasidarys - aplinka ta pati, o ir pagalbininkų niekaip neatsiginsiu, todėl tik dar viena problema atsiras, o ne dings

Zinau teorijas apie kudikio ir mamos santykius, bet palygint su kitais 8 grupeje esanciais vaikais ji vienintele kuri negali apsiprasti, kad mamyte porai valandu kazkur dingo. Juk tokio amziaus vaikai jau turi moketi ir patys vieni pabuti, o nelakstyti visa diena isikabine i mamos sijona. Maniske yra butent tokia... Viena gali pabuti max 15 min, o paskui prasideda zirzimas, norejimas buti tik ant ranku ir pan... Bandziau kaip kitos rase visaip prasiblaskyti vis kur iseidama. Labai nedaug dienu praleidom vien tik namie, bet galiausiai po valandos klykimo masinoj arba kai supermerkate viena ranka reikia stumti vezima, o kitoj nesioti visai nelengva mazyle tai tik dar labiau pervargsti... Sakykit ka norit, bet manau, kad turint toki vaika kaip mano buvimas bent kelias valandas per diena atskirai tik pagerina tarpusavio santykius. Bent jau siuo metu lopselio aukletojos mazylei tikrai sveikiau, nei pervargusi, nervuota ir pikta mama...

Mums jau 8 su puse menesio,cia gyvendama prasiblaskau tik nueidama i vakarine mokykla...iki siol draugu neturejau,nes neseniai cia atsikeleme gyventi.Budavo liudna, pikta...bet susigalvodavau visokiu dalyku kaiip paivairinti ta niuria diena...tai koki pyraga iskepdavau, ar sugalvodavau generaline tvarka pasidaryt, jau geriau kazka veiki, nei ziuri kaip valandos slenka...uztenka laiko viskam...aciu Dievui kad mazyle musu rami Kartais sugalvoju ir nieko neveikiu...na o toms mamytems kurios jauciasi uzsisedejusios galiu tik patarti...neliudekite...pasoneje turite toki saunu laiko praleidimo buda-savo mazylius...zaiskite, bukite kartu su jais...tai labai suartina Na zinoma nesaku kad nebunate su jais, bet kai uzklumpa bloga nuotaika belieka tik pasiimti mazyli i rankas ir PIRMYN...

Sedziu jau namie kokius 7 men( kartu su dekreetu). Nesijauciu uzsisedejusi. Laikas taip greitai eina, net nepastebiu. Einu su vaikais visur, kur tik noriu. Aisku gerai, kad buvo vasara, o dabar brazus ruduo. Gaila butu palikti savo vaikeli net vyrui.

Deja, aš net nepastebėjau, kad metai jau baigia parlekt. Apie užsisėdėjimą nei minties: jau nuo 2savaičių su maže važinėjam į mano mokslus, apkeliavom ne tik pusę Lietuvos, bet jau ir Slovakijos kalnus, Baltarusiją aplankėm. kartu net ir seminaruose ir projektuose pabuvojom. Žodžiu veiklos užtektinai.

Jau pradėjau dirbti po truputi - tris dienas į savaitę. Tai sunku abiems išsiskirti, nors tai tik kelios valandos. Mergina turbūt ne kiek mamos, bet pienelio išsiilgsta

Man patinka sedet namie,niekur nereik skubet,paruosi valgyt,susitvarkai.pasiziuri kad jau ir vakaras,labai greitai laikas eina

man tai namie gal ir nieko, bet nuobodoka vis prisigalvoju ka, tai masazus tenka lankyt, va i muzikos mokykla uzsirasem, bet vis vien mazai man veiklos.
Eiciau dirbt, bet nenoriu savo mazgiuko dar palikti, labai jau ji prie manes prisirisus, o jauciu ir man sunku butu, nes ilgiau kaip 2 valandom mes nbuvom issiskyrusios

keista, kaip matau, tavo leliukas nera didelis. mano mergytei 2,5 men. tai as kaip tik stebiuosi, kaip greitai bega laikas ir kad is tu 12 men. 2,5 jau prabego. Mes kai oras geras einame i lauka ir ten ji miega daug geriau ir ilgiau, tai as sedziu ant suoliuko ir ka nors skaitau. Dabar orai truputi atsalo, tai sugalvojau veztis i parka termosiuka su kava ir skaityti. o namie tai aisku atsibosta tvarkytis, bet antra vertus, turiu Sindy Crawford sporto kasete, tai pasimankstinu kartais, nuotaika pagereja. O del tu pinigu, tai zinai, man taip pat patinka juos savus tureti, bet siuo metu vyras palieka man ju lentynoj, tai taip ir guli kelias dienas, nes juk nera kur ju leisti.
Praejusi savaitgali buvome Palangoje, tai pailsejau nerealiai - is pacio ryto iseidavom pasivaikscioti, o mano mergina, jei tik soti, tai tik vezk ir miega kuo puikiausiai, tai ir valgyt gaminti nereikejo - dar ne per salta valgyti lauko kavinese, zodziu, iseikit kur po miesta ar parkus pasivaikcioti, naudokites proga, kad dar galima lauko kavinese pasedeti, nes po to bus per salta, o i prirukytas kavines nelabai.

Mano mergaite labai greitai pavargsta nuo svetimu zmoniu demesio... Tada ji prastai miega, zirzia...
Bet mes turime aukle, prie kurios mazoji jau priprato ir as, visai nesijaudinta, ja palieku. Pati ir dirbu, ir magistro studijas lankau - veiklos per akis...

maniskiui beveik 10men,iki kokiu 8menesiu daugiau maziau viskas buvo normaliai,ypac vasara,tai prie ezeriuko,tai i sodyba pas draugus nulekdavom...,bet vasara baigesi ir dabar tiesiog negaliu pakest sedejimo namie

Neįmanoma. Lauke pabūna ramus, kol miega, o miega max. pusvalandį. Paskui prasideda net ne niurzgėjimas, o klykimas, apsiramina tik nesamas ant ranku.. Nenoriu kavinej priekaistingu zvilgsniu Tai ir sukam ratus aplink namus.. Kartą nukeliavau tolėliau iki parko, tai turėjau parsitemt į namus visą rėkiantį, niekas nepadėjo. Nugara jaučiau badančius žvilgsnius

kai dirbau galvojau kad namuose neissedesiu,bet dabar galvoju kitaip.Apie darba net negalvoju,o planavau po puse metu gristi.Namuose stengiuosi buti kuo maziau,vis atrandu daugiau veikos (ir su lelium).jei dar kas nors isleistu i savaite 4val be leliaus pasilakstyti,butu fantastika.

Sveikos.Mano suneliu jau greit metukai ir laikas labai greit prabėgo.Man patiko buti namie su savo mažiuku ir laikas tikrai neprailgo.Bet nuo metuku jau reikia keliauti į darbą .

Galvojau, kad bus daug sunkiau, bet štai jau beveik du mėnesiai pralėkė. Kol kas nesijaučiu, kad būčiau labai atitrūkusi nuo įprasto gyvenimo. Aišku, viskas iš pagrindų pasikeitė, reikia daugiau planuoti, kartais tenka ir ko nors atsisakyti. Tačiau susitinkame su draugais, išvažiuojame į gamtą, dalyvaujame šventėse, aišku pabūti galime trumpiau, nei ankščiau. Smagu, kad galime visa šeima eiti vidurdienį pasivaikščioti, grožėtis gamta, kai ankščiau tą laiką praleisdavau biure ir dienos praktiškai nematydavau . Be to visad esu užimta, tai nėra laiko liūdėti ar nuobodžiauti.

na kartais jauciuosi tarsi izuoliuota nuoviso pasaulio bet nera taip blogai.tik va vyras sako eik jei nori tik kai reikia kur iseiti sako surasyk man visa laiska ir viska is eiles kaip turi viskas buti

Nors nera galimybiu vienai kur istrukt,nes vyras daug dirba,mamos ir aukles neturiu,bet stengiuosi nesedet namie-visur keliauju su vaikais.Vasara daznai susikraudavau smutkes ir i Palanga,ar taip kur i gamta.Vyras stebisi,kaip man nesunku,kaip taip galiu,sako pasimk kokia drauge,ar pussesere,kad padetu,bet man taip geriau,viena atsipalaiduoju,nors vaikai ir zirzia,sunku,bet man svarbu ne namie.Kaimynes irgi sako,kokia stipri tu,kai vis mato parvaziuojant is parduotuviu apsikrovus maisais ir dar maziuke ant ranku,sakau,nors ir sunku,bet ir malonu vis kazkur islekt is namu

mano maziukei jau puse metuku, bet as dar visai nenoriu jos palikt ir kazkur eit. namuose darbu pilna - tik spek suktis. o mazyle reikalauja laaabai daug mamos demesio. tai tikrai nenuobodu.

Su pirma kazkaip nuobodoka buvo,bet dabar tai dziaugiuosi,kad daugiau demesio gauna mano mergytes.Nespesi atsikelt,kai ziu,jau uz vel tamsu o dienos taip lekia

Mano mažiukui jau greit 3 mėnesiai, bet man dar neprailgo namuose būti. Jau turim tam tikra dienotvarkę, man nemažai laisvo laiko lieka, ypač vakare. Be to pas mus namuose kaip ir iki vaiko gimimo dažnai renkasi draugai. Vyras savaitgaliais išleidžia prasiblaškyt į miestą, pabūna su vaiku, kad man galva pailsėtų nuo namų, rutinos.

Sveikute mamytės:)
Mano dukrytei nepilnos 2 savaitelės, as jaučiuosi puikiai, tačiau pasiilgstu įšėjimo į žmones:).Todėl šiandien paprašiau kad kokias 3h. (kol nereikia maitinti) su mano dukryte babūtų močiutė, o mes su vyru nors trumpam susitinkam su draugais ..manau jei yra noro, tai bus ir galimybių
Sėkmės augint savo mažuliukus

Pritariu tau Alina. Aš pvz. įsimetu vaiką į mašiną ir dui į bazes ,maximą, į kaimą pasisvečiuoti. Taip mėgstu megzti, kad tam pomėgiui ir laiko pritrūkstu. Mano sūneliui dar tik 4.5 mėnesiuko, bet bijau, kad tokiais tempais metai ištirps ir liks tik gražūs atsiminimai . Tai vieni iš gražiausių mano gyvenimo metų.