kartais vis pamąstau

tavo mintys ir jausmai šiuo klausimu man suprantamos ir artimos. Pripratau, kad turiu tris ir tiek visai nebeatrodo daug. Gal ir ketvirtas butų visai gerai, tik ne dabar... O mašina gi galima ir didesnę nusipirkti. Su būstu gal kiek ir sunkiau... Dėl darbo (svarbiausias argumentas), jaučiu, kad reikėtų padirbėti trejetą metelių, o tada bus matyti dėl ketvirto, nes vyrui visas finansinis krūvis šiuo metu, o ir man pačiai jau norisi kitos veiklos...

Nu jūs duodat
Šaunuolės

man tai sauniai atrodo dideles seimos, trys tai kazkaip dar iprastas vaizdelis, bet keturi, penki, grazu...
stiprybes tokiom didelem seimom

lengvute, kas atsitiko tavo žinutei? nepraraskim vilties rasti daugiau bendraminčių...

Mane tai apsėdusi paskutiniu metu mintis dėl ketvirto Gal todėl, kad žinau, jog jo tikriausiai nebus, nebent pavyktų apšauti vyrą Visada svajojau apie keturis vaikus, bet vyras po dvynukų labai griežtai nusiteikęs padėti tašką

Mes jau rimtai apie ketvirtą galvojam Matau kaip vyresnėliai rūpinasi mažiuku ir taip gera, taip šaunu. Aišku, būna dienų, kai pervargstų ir norisi staugti, bet tai taip retai. Namus turime, darbai irgi neblogi. Aš namuose galiu dirbti. Žodžiu, nėra jokių kliūčių. Bet mes labai norim mergaitės (nors vis tiek pagrindinė mintis, kad svarbu tik sveikas, o lytis bet kuri gerai), pasvajojam apie ją, net labai.

Žinot,apie tą ketvirtą lelių tai mąstau tiesiog iš praktinių pozicijų.Mano panos jau didelės,vienai 17,kitai 13.Mažiukui 18 mėnesių.Kai pamastau,kad jis liks kaip ir vienas,tai kažkaip ir atsiranda tas reikalas dar kokį brolį-sesę nusipirkt. Bėdelė ta,kad man jau ne 27,o 37

Aš irgi apie ketvirtą pagalvoju, nors kol kas pas mus tik du. Kažkaip visada su vyru svajojom apie tris vaikiukus : du dabar ir pagrandukas po kokių penkių-dešimties metelių. Bet dabar vis labiau pagalvoju, kad smagu būtų tam pagrandukui turėti broliuką ar sesutę, kad galėtų kartu žaisti ir draugauti.

Tai vat,būtent,tame ir reikalas,kad tas trečias,po ilgo tarpo lieka vienas Odar svarbus momentėlis tai,kad jau tam trečiam,viską vėl susiperk(visus pribumbasus),o paskui reikia atidavinėti arba jau anūkams palikti

Finansinė pusė, žinoma, labai svarbu. Bet tai kas gyvenimas toks, kaip čia pasakius, pilnas visokių nerealizuotų svajonių, ieškojimų, tai kartais pagalvoji - na ką dar žmogus gali stebuklingesnio ir gražesnio sukurti už tą naują gyvybę? Kartais nešu savo mažuosius prisiglaudus ir galvoju - na nejaugi jie bus paskutiniai Liūdna matant, kaip greitai užaugo pirmasis, netruks ir šitie užaugti, ir ką, viskas, anūkų laukti?
Mūsu tai situacija kitokia, kad vienas iš esmės yra pirmasis, o dvynukai visuomet bus kartu, ir tas ketvirtas būtų jau turbūt mamytei
Ode, 37 biologine prasme tai turbūt ne kliūtis, išskyrus tai, kad su amžium labai padidėja tikimybė susilaukti dvynukų . Tai žiūrėk, vietoje keturių galėtum turėti visus penkis

kaip smagu, vis daugiau bendraminčių.Iš tiesų, ievuže, aš irgi pamąstau , negi tai paskutinė mano mažulka.Geriau vaikam augt porom, bet aš labai bijau tų jų kivirčų, konkurencijos ir nežinau, ką reiškia auginti vieną, o noris viską pabandyt ir nervukus ir vaiko auginimo kokybės geros.Na, vyrą galima kartas nuo karto vis kaip nors pašnekint, sudomint, visos žinom, kaip prie savo vyrų prieit ir kada geriausias momentas.Nežinau, iki kada gimdyčiau vėliausiai, gal iki 35, nors gimdo šiais laikais daug 40-mečių, bet aš nesu tokia drąsi.O šiaip nėštumas manęs nebemasina ir gimdymas, o vaikiukai tai labai...

O aš mėgaujuosi trečiuoju nėštumu, artimiausiomis dienomis būsiančiu gimdymu ir mintimi, kad visa tai dar ne paskutinį kartą! Mat su vyru praėjus keliems mėnesiams po pirmagimio gimimo sutarėme, kad mūsų galimybių ir sveikatos užteks laimingais išauginti keturis vaikus. Į pasaulį tie vaikučiai beldžiasi ne visai pagal mūsų planus, bet abu labai tikime, kad jie augs keturiese. Beje, porinis vaikučių skaičius - irgi buvo vienas iš svarbiausių mūsų pasirinkimo kriterijų.

O aš šiąnakt visą naktį sapnavau, kad laukiuosi Mat man ir tas nėštumas kelia ilgesį ir su pavydu žiūriu į besilaukiančias, nes tas jausmas, vaikelio spurdėjimas pilve, na, irgi viena iš palaimingiausių būsenų . Gimdymas tiek to, apseisim be liaupsių šia tema Jei nesibelstų dabar į pilvą kasmėnesiniai džiaugsmai, tikrai sunerimčiau
O gal kas žinot, ar reiškia ką nors sapnuoti save besilaukiančią?

Ką reiškia sapnuoti save besilaukiančią,tiktai nežinau.Pati labai dažnai sapnuoju.Jau mano šeimynėlė tai juokiasi,kai pasakau:ar žinot ką sapnavau? Tai jau vos ne choru man pasako:žinom žinom,kad laukiesi...

Niekad nesapnavau nei savo, nei kitos nėštumo . Manau, kad tai reiškia troškimą turėti vaikutį ...

Bent šiuo metu tikrai nenorėčiau pastoti - 3 nėštumas ir gimdymas man pasirodė gan sunkūs. Dėl auginimo, tai problemų nematau. Labiausiai gasdina pats nėštumas. Man gražu didelė šeimyna. Bet pati kol kas....

Man tai nėštumas pats,tai aplamai ,labai patinka būti ,bet trečias gimdymas buvo komplikuotas,darė extra cezarį ,tai lyg ir švelniai taip pasiūlė užrišti mazgelį

Mano mintys Vyresnėliam buvo 11 ir 9 metai, kai gimė trečias. Tuomet masčiau lygiai taip pat. Anie netrukus suaugs, tėvai irgi bus nebe pirmos jaunystės, su kuo draugaus "mažius" paaugliu būdamas Gatvė, neaiškūs draugai... Taip atėjo į pasaulį ketvirtas
Sakyčiau, apie tai visą laiką ir svajojau. 4 vaikai man - pats tas. Bet, yra tas posakis: žmogus planuoja, Dievas juokiasi 36 metukų gimtadienio proga pasigimdžiau dvynius Tikiuosi daugiau nebus

Tai kaip ten JĖGA sakė, žmogus planuoja o Dievas juokias. Mano atveju Dievas planavo, o aš juokiaus. Kai trečiu neštumu gimė du.

Ne bėda- mano draugė ketvirtą pagimdė būdama 45 m. Įsivaizduokit: du sūnūs studentai, dukra dešimtokė ir gimsta mažutė mergytė... Koks džiaugsmas visiems... Ir mamai auginti lengva...

Aš pati vis pagalvoju apie ketvirtą, bet nebenoriu būti nėščia... Geriau gandras atneštų..

Gal kopūstuose paieškok

Dėkui už patarimą, bet kad, kaip matau, tu kopūstuose tik sūnus randi...O man geriau mergikė būtų.

Maniškius ligoninėj dalina

O as visada svajojau apie keturis. Vyras - apie daugiau nei keturis. Bet po treciojo (dar besilaukiant) is abieju pusiu prasidejo rimtos kalbos apie galutini Taska.
Taip ir nusprendem. Bet kas ten zino, gal Dievui dar anekdotu maza..

o kas pas mane priplanavo...
visa gyvenimą svajojau apie sūnų ir dukrelę. taigi kažkas pagalvojo,kad man tiek bus mažai,ir davė du sūnus ir dvi dukreles. nu man daug. bet nesigailiu,kad jie 4. pati savo planavimais,niekada tiek nebučiau gimdžius.

Nu šaunios mamos, kad tiek vaikučių prisiplanuojat. Aš niekaip nepasirenku laiko trečiam...

Mano vyras labai nori ketvirto vaiko ir kad dar butu mergaite. Auginam panele ir du berniukus. Tik maza smulkmena, kad pinigus seimai uzdirbu as... As jam ir siulau gimdyk pats, tai bent gausi Nobelio premija:) O jei rimtai, noreciau pagranduku pagranduko, sulaukus per 40, bet ar tai nebutu egoistiska vaiko atzvilgiu? Ar nera sunku pastoti?

Galbut viskas ir grazu, bet kankina vienas klausimas- kokios turi buti pajamos, kad islaikyt 4 vaikus , net neisivaizduoju . na, nebent yra kas padeda: seneliai, teveliai, sodas t.t. ir pan.

Pasijuokit iš manęs: prisivalgiau slyvų, išpūtė pilvą. Čiupinėju ir galvoju: atrodau taip, kaip trečiam mėnesy... Gal nėštumo testą nusipirkti? O gal aš be reikalo slyvas kaltinu? Ot ir bus ketvirtas...

Jei užtenka trim vaikams, tai užteks ir ketvirtam.

O aš taip negalvoju. Esu pragmatiška. Manau, kad jeigu vienam asmeniui nėra 500 lt, tai ketvirto vaiko nereikia...
Yra žmonių, kurie vadovaujasi posakiu- Dievas davė dantis, duos ir duonos. Ir gimdo krūvą vaikų, neturėdami normalių gyvenimo sąlygų, būdami bedarbiai ir t.t. Bet Dievas davė ne tik dantis, bet ir p r o t ą ...Juo ir reikėtų vadovautis, o ne instinktais...
Aš noriu, kad mano visi vaikai turėtų savo kambarį, savo lovą, savo rašomąjį stalą, savo spintelę, t.y. savo teritoriją; kad būtų normaliai pavalgę, gražiai aprengti; galėtų lankyti norimus būrelius; galėtų turėti kišenpinigių. Kad užaugę galėtų mokytis aukštosiose mokyklose.
Turiu tris vaikus ir jiems visa tai galiu suteikti. Bet jei būtų ketvirtas vaikas, atsirastų problemų. Kiti trys būtų nuskriausti dėl ketvirtojo.

Su viskuo sutinku. Kad tu žinotum kokia aš pragmatikė (gal vis gi ožiaragiai visi tokie?). Ir tas pasakymas, kad užteko trim, užteks ir ketvirtam, tai kalbėjau labiau apie savo šeimą. Myli mus kažkas ten aukštai, nes mums kiekvienas vaikutis kartu ir atneša nemenka turtinį pagausėjimą. Gal mano vyras kaltas, kurio požiūris, kad pinigai mėtosi ant žemės, tik reikia netingėti pasilenkti Žodžiu kol kas pinigai tikrai ne problema, svarbu būti sveikiems, o visą kitą - darbu pasiekiama.

Teisybę pasakius, ir mums, atrodo, kartais pinigėliai iš dangaus nukrenta... Globėjų aukštybėse turim sočiai.

Pas mus irgi su kiekvienu vaikučiu kažkaip neplanuotai pajamos padidėja - tai atlyginimą gerokai padidina, tai papildomas darbelis atsiranda...

Vat būtent, kad lyg kažkas padovanoja. Dar aš prisimenu vieną rytiečių išminties perliuką, kad "jei eini teisingu kelių, tai į tavo gyvenimo krepšelį viskas ateina savaime". Kai tik prasideda ilgesnis periodas nesėkmių, aš sustoju ir imu galvoti, ką čia dabar pradėjau daryti ne taip, kad "gyvenimo krepšelis"* ėmė tuštėti. Ir dar kol kas nebuvo taip, kad nesurasčiau išeities

*"gyvenimo krepšelio" turinys pačia plačiausia prasme: nuo materialių iki dvasinių gėrių.

Pritariu 100 proc.

Pagalvojam pagalvojam apie ketvirta ...mergytes noretumem Bet tik pasvajojam nes siuo metu tai tiesiog butu neimanoma, tiek fiziskai(3pametiniai), tiek financiskai...Taip pat ir moraliskai ...pasiilgau kulturinio gyvenimo ...o vaiku palikti neturime kam. Gal kada veliau Mergyte...

Trys manau jau daug, ketvirto tikrai- ne

man irgi patiktu auginti keturis. Ypac jei dar mergaite butu. Bet niestumai man nebuvo patys maloniausi isgyvenimai gyvenime, tai va to, tai nenoreciau , o auginti kol kas visai nieko, aisku dar mazi mano kleckai, tai laiko dar yra...
Bet kada tada paciai atsipusti??

turiu tris, ketvirto jau nebenoreciau, nes labai daug saves atiduodu vaikams. Nebenoreciau buti tik namu seimininke dar kokius tris metus, nes manau, kad maza vaikuti turi auginti mama. Be to, nors ir kaip smagu su savo vaikuciais , bet ir triuksmas bei netvarka buna, deja, triguba. Tiesa sakant, ketvirtas jau ne mums...Oi ne...

Auginu keturis. Jei nebūčiau netyčia pastojus su 4tu, nežinia, ar būčiau jau taip pati nusprendus Visi argumentai minėti yra teisingi - tai nelengva ir fiziškai(dirbu pilną darbo dieną), ir finansiškai, ir morališkai(visą laiką triukšmas ir nuolatinė netvarka), bet aš kitaip savo gyvenimo nei neįsivaizduoju. Šiuo metu svarstau(tik svarstau) apie galimybę turėti dar esu dar jauna, vaisingas amžius tęsis dar kokia 13 metų , jei kada užeis toks svaigimas, kodėl gi ne tik vis sakau sau, jei jau taip bus, tai negreitai, jau tik negreitai man baisiausias tas buvimas namie su vaikais, nes aš irgi už tai, kad mažutėlį turi auginti mama, o aš jau nebegalėčiau dar kokius tris metus namuose ir vien tik namuose. To mano gyvenime jau pakankamai buvo
Bet keturi vistik yra jėga kaip jau sakiau, sunku nežmoniškai, bet vaikai yra tokia draugija tarpusavyje, tiek dalykų, naudingų gyvenimui išmoksta vienas iš kito. Nors aš tai kartais galvoju, nors 5kias minutes ramiai pabūčiau, kad nerėktų niekas į ausį.

Labas,



Tu šaunuolė

Mes labai intensyviai galvojam apie ketvirtą, bet tas ketvirtas pas mus neskuba Žinau, kad bus nelengva, bet man vis tiek gera. Aš gal turiu geresnes sąlygas, kad esu darželio direktorė, todėl grįžtų į darbą po 2 metų ir vaikas mažiausias kažkur šalia Tikrai gimdysiu ketvirtą (jei jis tik ateis) ir ko gero dar nesustosiu

Nu Ramune M tu šaunuolė, o va aš visiškai pasimetusi, nėštumo testas +, taigi 4 lelius jau su manim, o aplinkui visi spaudžia mane, kad nebūk kvaila ir negimdyk, todšl esu labai pasimetusi, nežinau ką daryti, nes vyras vienas dirba, butas tik 2 kambarių, trečiasis irgi dar mažas, nebaigti mokslai vienu žodžiu širdis sako vienaip protas kitaip, jau kelinta diena verkiu, naktimis nemiegu ir nežinau ką daryti

O vyras ką sako? Svarbiausiai, kad artimiausi palaikytų. Neverk. Ieškok išeities. Jei reikia, tai galim susibėgti ir aš tau padėsiu sudelioti + ir -, kad galėtum apsispręsti.

Na vyras tai baiminasi, kad visi netilpsim, o ir algos jo vienos bus mažoka, tai jis daugiau vadovaujasi protu, nors sako iš kitos pusės būtų smagu tokį būrį vaikučių O aš tai aišku + surenku daugiau, tik va norėtusi kažkur šsidarbinti, tik kad paskaitos dienom, o laisva aš tik po pietų

Tai gi, vyras palaiko. Jei jūsų butas nuosavas, tai paieškokite variantų kaip jį galima padidinti (susikeisti su tėvais, jei jų didesnis ar dar ką nors sugalvoti). Pinigai: peržiūrėti ką galima padyti,kad jų atsirastų daugiau. Gal darbą vyras gali geriau apmokamą ieškoti. Tu: kelintas kursas? Koks fakultetas, kur mokaisi? Rašyk, gal irgi kuom nors galima padėti. Dirbti tau neremomenduočiau, nes dėl kelių litų gali tik sau pakenkti. Žodžiu, neliūdėk, pradėk ir širdimi ri protu galvoti ir jie abu tau padės, patikėk.

Na dėl buto tai su tėvais keistis , aš miokausi Kauno kolegijoje medicinos fakultete, III kurse, nuo rugsėjo liktų tik 6 mėn mokytis, o lialius atsirastu apie 08.20. Tai va aš ir galvoju ar galima kas mėnesų mokėti Sodrai įmokas, kad paskui gauti pinigėlius už vaiką iki 1 metų, ar ieškoti kur įdarbinti tik knygelę ir t.t. Na dirbti tai ir aš manau kad foiziškai nepajėgsiu, nes mokausi dieniniam tai lieka popietės ir naktys

Jei jau mazylis panoro ateiti, negalima jam kliudyti. Suprantu, kad gyvenime tiek daug niuansu, bet as su trimis kartais ant isprotejimo ribos balansuoju.Turincios daugiau uz mane- man tikros didvyres. Aisku, tai tik skambus zodziai, bet zinau, kiek uz ju slepiasi bemiegiu naktu, rupesteliu, erzelio ir ligeliu... Juk visko keturiskart (ar n-kart) daugiau. Asmeniskai as pavargau. Linkiu stiprybes visoms pasiryzusioms auginti keturis ir daugiau