dauguma labai greit verzesi.. ir i lligonine..

Kai ateina lankyt leliuko i namus, ar vaises kokias ruosiate? Nes pagalvojau, kiek is viso draugu, pazistamu, ir visi skirtingu metu suguzes, tai as uzsikasiu toj virtuvej...

Sesuo mane aplankė kitą rytą ligoninėje, bet ją ir pati norėjau pamatyti.. O draugai siūlytis į kompaniją pradėjo gal po 2-jų, bet aplankė po 3-jų savaičių.. Bet jau maratonas gavosi, nes kasdien vis kažkas atvažiuodavo .

As tai nieko ypatingo neruosiu Mano vaises tai - sumustiniai, vaisiai ir saldumynai (pvz. pyragas, ledai...)

o kam kažkokios didelės vaišės? Arbata, kava, sausainukai ar pyragas. NIekad nieko daugiau nedariau. Juk žino žmonės, kad eina ne į kokį balių, o mamos su mažu vaikučiu lankyt. O jei nesupranta, tai čia jau svečių problemos.

Po menesio kazkur atejo lankyti

as ir taip nemegstu sveciu, o kai lialius bus is vis man rodos niekam duru neatidarysiu... (pas mus labai gerai, pirma paskambinti turi i laukines duris, tada rageli pakelus gali nuspresti nori, kad ateitu ar ne, arba is vis ragelio nekelti) nors itariu ikyriu kaimynu neisvengsiu, visgi gyvenu ispanisko temperamento apsupty

Mes pirmus svecius priemem po dvieju savaiciu,bet kita karta tikrai taip anksti nekviesiu,nes labai pavargau nors ir nieko nedariau tik bendravau.

Kai su antru vaikeliu gulėjau ligoninėje, buvau apakus, kokių nesupratingų žmonių esama Pas mano kaimynę tuntais ėjo žmonės: iš pradžių draugai (po kokius 4-5), išsėdėdavo kelias valandas, garsiai šnekėdavo, pošlindavo. O kai suvažiavo uošviai, broliai, seserys, seni draugai (koks 10 žmonių, ne mažiau) ir pratupėjo 3 valandas, išsitraukė sumuštinius, termosiukus (iš toli, matyt, atvažiavę), tai vos valdžiausi, kad visų neišvaikyčiau Vienžo, ir vaiką reikia pamatinti, ir pačiai norisi nusnausti, o dar jei su reikalu reikia iš lovos išsikeberioti (kirptai ir siūtai sunkus darbas), tai baisu, kad svetimi žmonės pamatys viską, ką turi, nes ligoninės naktiniai - tai su iškirpte iki pat ten

pas mane visiem is karto paaiskinta yra kad lankymas tik po menesio,as pati noriu apsiprasti,sustipreti kartu su leliuku,nera cia ko verztis pirmom dienom,nes visai netas buna galvoje.ligonineje manau turetu buti vyras,o kai grysti i namus su naujagimiu tai pirmom dienom gali ateiti mama ir anyta,visi kiti giminaiciai ir draugai tikrai gali palaukti,ypac kai leliukas gimsta sdaltuoju metu laikotarpiu,visi eina su tais paltais,nes agripo bacilas visokias,o vaikelio imunine sistema dar neissivyscius,ji tik pradeda vystytis jam gimus,tai manau reik sustipreti apie menesiuka

Va neseniai gime pusbrolio dukryte ,tai mes nesiverziam lekti pas ju...tegul apsipranta mazoji panele,sustipreja
O kai gime mano sunelis,tai ant rytojaus visi suguzejo ...norejosi dar paciai apsiprasti su ta mintim,jog esi jau mama

na as sutinku su dagelio nuomone cia tikrai labai anksti zmones nori jau lyst i svecius. as jau ant dienu turiu gimdyt, nezinau nei kaip jausiuos nei kaip seksis su pirmagime apsiprast, paciai nejauku jei jau kita diena pasipils skambuciai "mes ateinam" su manim bus mama, bus vyras, pradziai tikrai uztenka. deje jau yra uzsiminusiu kad butinai nori dar i lignone atvaziuot leliaus paziuret

priklauso viskas nuo to, ar zmones artimi.
As visiems sakiau, kad eitu neanksciau nei po menesio, nors man dar ir po dvieju buvo anksti, nes jauciausi issekusi ir tai labai aiskiai matesi

Mes i ligonine nieko neisileidom O i namus - jau po geros savaites seneliai atvaziavo, dar po savaites - artimiausi draugai...

pas mus pirmi lankytojai pasirode namuose, po 3 savaiciu.

Matyt priklauso nuo pačios mamytės savijautos... Jei ji nori ir gali -- kodėl gi nepriėmus (tik, aišku, ne urmu ir ne kiekvieną norintį...). Plius reiktų atsižvelgti į situaciją -- jei koks virusas siautėja, gal irgi reiktų nepriiminėt... Kita vertus -- leisti sau pasakyti NE, jei tikrai kažko nesinori matyt.

neskaitant ligonines, kur aplanke aisku seneliai ir geros drauges, i namus pirmieji sveciai pasibelde po savaites, bet man visai netrukde, neblogai jauciausi, tai net buvo malonu pasikalbeti su kazkuo gyvai

Sveikos, mamytes ir busimos mamytes
Pas mane pirmieji sveciai atbildejo ta pacia diena-6.02 pagimdziau ir iskart sulaukiau sveciu ta pacia diena. Pirmieji atskubejo net i gimdymo palata, bet tai buvo studentes praktikantes mano pussesere ir drauge mano. O paskui broliene, seneliai abeji, zinoma, brolis kitas su zmona, geriausia drauge su vyru ir dukryte (aisku ne visi iskart ir ne visi per viena diena). Bet man tai asmeniskai nesukele jokiu neigiamu emociju. Netgi atvirksciai-dziaugiausi kikevienu sveciu, nes be proto norejosi pasidalinti savo dziaugsmeliu su brangiausiais zmonemis... Bet cia kievienai mamytei atskirai-daug pazistu ir tokiu, kurios sake, kad sveciai joms buvo, kaip didziausia kankyne. Todel manau reik paciai mamytei nusprest ar nores priimti lankytojus ar tiesiog galima mandagiai atsiprasyti ir pakviesti i svecius jau namie, kai labiau sustipres.

O aš tai kai ligoninėje po CP keturias dienas gulėjau, tai labai norėjau, kad kas dieną kas nors užeitų, bet aišku tik artimiausi žmonės - mano sesės, MB sesė ir aišku po vieną žmogų, o ne po 5 žmones iš karto ir dar su šampano gėrimais palatoj, kaip mano draugei buvo sugužėjo visas pulkas giminų, čia jiems šampaną reikia gert, tai draugė sakė baisiai susinervavo - vaikelis rėkia maitinti laikas, prie dėdžių nesinori, o jie visi patys nesusipranta neišeina, o jai pačiai juos išprašyti buvo nepatogu - va tokio bardelio tai tikrai nenorėčiau

pacia pirma diena i ligonine atvyko mociutes ir mano sesuo, kita diena dar netiketai drauges sugalvojo aplankyti (tikejosi nudziuginti, isties buvo priesingai), o visi kiti buvo supratingi ir sake pranesti mums patiems, kada bus galima lankyti. isleidziant is ligonines gydytoja parekomdavo 6 sav. nesizmoneti, tai taip ir dareme. nors jau norejome gerokai anksciau savo pati graziausia vaika visiems parodyti

Mūsų lankymai prasidėjo ligoninėj, kadangi po gimdymo jaučiausi gerai, gal tai buvo pats idealiausias varijantas, nes kaip ligoninėj, tai niekas nesėdėjo po x valandų, aišku prie vienų draugų maitint buvo nelabai patogu, nes patys vaikų dar neturėjo, tai kažkaip "papą traukt" prie jų buvo biški bet mažoji niurzgėjo, dėl to jie greit pakilo ir išėjo Kadangi mergina buvo iš nemiegančių ir neramių, tai ir po mėnesio, ir po trijų mėnesių lankytojai mus erzino Iš kitos pusės, gal per daug lankytojų pas gimusį kūdikėlį ir ta stafilokoko bacila buvo pagauta
Kiekvienas pats suranda tą aukso viduriuką Mes pas leliukus einam kai jie sulaukia 3 mėn.: jau aiškus dienos ritmas ir pabendraut gali su nemiegančiu žmogum

pas mus didzioji dalis lankytoju praejo ligonineje. Gulejom 7 dienas, tai nuo 3 dienos ir pradejo lankytojai eiti - man tai atrode visai patogu, kol ejo po viena (du) zmones, bet kai atejo 7 vienu metu (3 tarpusavy nepazistamos seimos) - tada pajutau, kad labai sunku su visais vienu metu bendrauti, juo labiau, kad nei kur pasodinti, nei kur paciai isitaisyti, taigi dziaugiausi, kad mazoji eme nerimauti ir visus "isprase" lauk (siek tiek buvo nepatogu, bet nereikia noret, ne i namus gi ejo). o veliau namo ateje lankytojai, sakyciau, vargino labiau - arbata, kava, sumustinukai ar kitokios vaises, mazosios prieziura, po to indai... tik po kokiu 3 men. atejusiais sveciais dziaugiausi nuosirdziausiai

Aš visiems buvau prisakius, kad į ligoninę net nebandytų eit. Tai lankytojai sugalvojo eit nepranešę Nesvarbu, kad aš po CP vos gyva buvau, kraujo klane gulėjau. Žodžiu, sunervino mane juodai

Pirmieji sveciai jau buvo pirma diena ligonineje, aisku patys artimiausi, bet ir ju nesinorejo, na tik mano tevai man nemaise . O visi kiti labai vargino, bet kartais zmones labai buna nesupratingi ne tai kad nesistengia pasiklausti ar galima aplankyt, bet isizeidzia, kad negalima lankyt ir vistiek atsibeldzia . Tie patys atsibelde ir i namus kai grizom Del tokiu priverstiniu sveciu visa menesi labai blogai jauciausi moraliskai, va nuo 2 menesiuko butu galima lankyt

na as irgi turiu liudna patirti siuo klausimu: 1.nelabai artimi draugai nebesulauke ir i ligonine sumaste atvaziuot 2. giminaiciai be dovanu, nekviesti po savaites visai dienai "pasisveciuoti" sugalvojo
Jei labai artimi zmones (mama, seses)-tai kuo greiciau savo stebukla pasirodyt norisi
realiai svetimus zmones mazdaug po 2 men pradejau noret matyt

...aš irgi pirmų lankytojų sulaukiau jau ligoninėje , o kiti pradėjo lankyti po kokios savaitės- dviejų ...aišku, man nelabai patiko, kad taip anksti, bet čia artimiausi- broliai sesės, močiutės...draugai palaukė

Aš tai prieš gimdyma dar sakiau, kad nieko neįsileisiu į ligoninę, tik senelius, kad pirmą mėnesį jokių lankytojų ir pan., bet viskas buvo priešingai, po gimdymo pilna palata prigužėjo praėjus pusei valandos (seneliai ir vyro sese), o tolimesni giminaičiai nepranešę irgi tą pačią dieną atvažiavo... Į namus draugai bent porą kartų į savaitę... Bet tiesa pasakius, net buvau nustebusi, kad mano reakcija buvo labai teigiama, iš karto po gimdymo tiesiog gulėjau ir tiesiogine ta žodžio prasme nieko kito aplink, tik vaikiuką nemačiau, tai tie svečiai man nei galvoj nei uodegoj buvo, o paskui namuose kažkaip visai faina buvo kai aplankydavo, tiesa, visi pirmiausia keliaudavo plautis rankų ir neduodavau niekam mažiuko, tik seneliams ir tai po kurio laiko...

Mane kai visi pazista tai manau vargo nebus...as visada sakau tai ko noriu ir kam noriu..jei man nepatinka netyliu..jei nenoriu nieko matyt taip ir pasakau..juk neprivalau sedet ir vaidint kad man patinka.na o maniskiai seima turiu galvoj manau susiproteje bus.nes kaip jau sakiau visda issakau kaip noriu kad butu.kam tai atrodo staciokiska visda sakau-man pinigu nemoka uz tai kad jum patikciau..kai mokes gal ir pasistengsiu.na o kam patinku tai patinku kokia esu.Todel zmogeliukai priprate kad kaip pasakysiu taip ir bus.

Į ligoninę tai sugužės kas nori ir neklausę. Tebūnie . Bet namuose bent mėnesį nieko nenorėčiau priiminėti, manau per tiek laiko mažiukas apsipras su namų aplinka, įgaus "energetinį imunitetą".

po poros savaiciu ateidavo artimiausi zmones, tik i rankas niekas neimdavo...

Puiku, kad visi taip surikiuoti ir visi žino savo vietas . Manęs vyro mama nesiteikė atsiklausti kada galėtų aplankyti ir pamatyti anūkėlį - pati pirma atpuolė .

duris parodyciau arba visai neatidaryciau.
Gimus sunui vyro tevai atvaziavo aplankyti kazkur po menesio, o mano tevai mate nuo pirmuju dienu - kartu gyvenom. Prisimenu, kad mama dar labai jaudinosi, kad tik grizus mums namo, jai ispuole pamaina dirbti ir jinai negalejo mums padeti. Bet tai ir maudydavome sunu apie puse vienuolikos - vienuolikta, kai mociute is darbo grizdavo.
O su dukra, tai kitaip buvo - antriems seneliams nuvezem parodyti jau kokiu triju menesiu. Ta pacia proga dar ir iki proseneliu nusibeldeme. Mano mama aplanke viena karta ligonineje ( daugiau nevezem, kad nesijaudintu), o tete pamate, kai parsivezem is ligonines ( 5 sav).

Gimdžiau ne Lietuvoj, tai artimieji aplankė tik po mėnėsio - atskrido mama. Sesuo pamatė mūsų pagausėjusią šeimyną tik po pusmečio.

Patys artimiausi zmones - t.y. musu seima atleke musu dziaugsmelio aplankyti dar bunant ligonineje...
O artimus draugus patys kvieteme vos praejus savaitei, nes mums labai norejosi bendravimo, ypac man , nes buvau linkusi i liudesi Negaleciau as ju pavadinti sveciais, nes jie pas mus jauciasi kaip namie, na visi isdresiruoti
Dabar pradejo vaziuoti sveciai is toliau, vat cia tai kitas reikalas jau reikia stropiau pasiruosti...

Į ligoninę tai tik vyras ateidavo, nes visiem kitiem buvau pasakius, kad neitų. O į namus atėjo gal po 2-3 savaičių po grįžimo namo.

I ligonine darugė atskubejo jau kita diena bet as tikrai nebuvau nieko pries kadangi artimieji gyvena visai kituose miestuose tai ir nebuvo tokio didziulio antpludzio lankytojų

pirmieji sveciai po gimdymo buvo mano teveliai,kurie nekantravo pamatyti savo pirmaja anuke,nes tik anukais apdovanoti pries tai buvo. Paskui aplanke geriausia drauge ir brolio seima.O kiti sveciai po savaites pradejo lankyti maziuke.

Menesiui padariau karantina.

po puses menesio

ir mes panasiai
anksciau gal tik mazylio seneliai buvo atvaziave, neskaitant mano mamos, kuri su vyru "pamainom" gimdyme sudalyvavo ligoninej budejo

Kai grizom is gimdymo namu, ta pacia diena atvare pusesere, kurios as pakest negaliu tad as jos neisileidau, pasakiau po menesio ateik

I ligonine atejo vyro mama ir artimiausios drauges, nes mano artimieji gyvena kitam mieste, o namuose visi kiti ne anksciau kaip po menesio pradejo lankyti, dabar jau 4 menesiai ir tai ne visi dar aplanke...

ir as padariau...

o kalbant apie zmones kuriu nemegsti ir neisiklesk,ner cia ko...

as turbut busiu aborigene, seneliai ir mano sesuo pamate, dar gimdymo namuose, visi kiti tik po 4-5 menesiu, iki tol man buvo baisu kviest, nes gime rudeni, bijojau bacilu

Mano tevai su brolio seima 5 minutem visgi i ligonine atvaziavo, MB tevai po 2 savaiciu, o visi kiti galejo aplankyt kai jau buvo virs 3 menesiu mazgei

Pasakiau visiems,kad visa menesi bus karantinas,kadangi seneliai kituose miestuose pasimatysim per Kaledas

Pirmieji lankytojai, tai apsilanke kita diena po gimdymo. I namus isileidau po menesio.

Ligoninej nenorejau,kad kas lankytu tai niekam per daug mes jau ir nesakem kad jau gime lelyte musu buvo tik vyras ir mano mama. O kai namo grizom tai po dvieju dienu atvaziavo sesuo, o po dar keliu mano seneliai, o paskui po menesio vyro mociute, daugiau niekas ir nelanke. O dabar kai tie gripai tai nieko nepriimciau

Mus tai ligoninej, aplanke, beveik visi draugai ir vyro mama. Bet man, net bloga daresi, kai nespedavo iseit vieni, jau kiti ateidavo O i namus, po menesio priiminejom svecius