Mano busima 9- mete mergaite labai nori dviracio, dabar manyciau pats laikas pikt, visur akcijos. Tik kad neismanau as apie juos , kokia gamyba turi but, ar padangu storis, velniai zino i ka ziuret , kas ismanot, patarkit prasau. Kaina- gali but apie 300 plius minus

Nueik į specializuotą dviračių parduotuvę, apsimesk šlanga ir paprašyk, kad viską apie tuos dviračius išaiškintų. Kuom skiriais, kodėl vieni brangesni kiti pigesni ir t.t.
Paskui dar į kitą užeik Ir pirk normalaus gamintojo, o ne
papigiaiską kinietišką iš maximos, ermitažo ir pan. dabar jų kainos gundančios bet gali pinigus į balą išmest. 9 metų mergiškai jau tikrai ne vieniems metams pirksi, tai geriau nepataupyt. Turim namie vieną tokį Net nepavažiuoja vaikas padangas kas savaitę pūst reikia, į vieną šoną krypsta važiuojant Nei parduot kam nei atiduot sąžinė neleidžia

Mes sūnui nupirkom turguje kinietišką dviratį po savaitės reikėjo tvarkyti.Tik nupirktą vyras visą sureguliavo,suvaržė niekas nepadėjo po pusės metų dviratį buvo galima mesti.Pėdalai nukrito,jokios veržlės nepadėjo,žodžiu baisu Dabar laukiam pavežan iš Vokietijos,manau kad jau tas tikrai bus visgi gamyba ne made in china
Nepatariu pirkti tokių dviračių,nes turėsite daugiau bėdų ir reikės vis daugiau pinigų ant remonto Dabar yra dėvėtų dviračių parvežtų iš Vokietijos.Jau geriau nupirkti dėvėtą nei naują kinišką

Aciu mamytes uz patarimus, nusipirkom visai nebloga - lietuviska, sake, jie eina auksciau uz honkongo ir lenku g-ba, bus matyt

Linkiu sėkmės su naujuoju dviračiu Kad jis ilgai jums tarnautų

Mes irgi išsiaiškinom, kad lietuviški dviračiai visai neblogi 7-9 m. vaikams - ir kaina, ir kokybe Sėkmės važinėjant

Mano 10 metų dukra yra labai atsargi, netgi baikšti visokioms technikoms, nestabilumui. Ji nori išmoklti važiuoti dviračiu, nes visi draugai jau moka. Mes praeitą vasarą lakstėm paskui dviratį, bet išmokyti nesugebėjom Gal kas pasidalins savo patirtimi?

Maniškė mokėsi gal šešerių, apsivertė, skilo alkūnė, tada gipsas, ir dviratį iš tolo apiena iki šiol Manau, nebeišmoks, nes nesimokys.

Aš pati kai mokiausi irgi panašaus amžiaus, būdavo toks nedidelis dviratis "Diesna" - jo nebijojau, nes atsisėdus kojomis siekiau žemę. Manau, kad svarbiausia, jog dviratis nebūtų didelis ir kuo lengvesnis.

pameginkit papildomus ratukus (jei aisku nebus geda)

maniskis su dviem ratais ismoko vaziuoti 6 metu. Suradome dideli stadiona, kur begimo takelis yra, ir vyras laikydamas uz sedines bego paskui dvirati o paskui paleido ir vaikis pats nuvaziavo (bet reikejo pabegioti taip gal 10 ratu, uztat rezultatas ) Svarbiausia nenusileisti vaikui kai jis sakys kad jau uzteks ir jam neiseina, o bandyti dar ir dar, kol jis nepripras vaira tiesiai laikyti. O ten jau kaip sakoma jeigu viena karta ismokiai vaziuoti dviraciu, tai niekada jau nepamirsi Tik paskui dar pora kartu reikejo padeti vaikui pradeti vaziuoti(na palaikyti dvirati, kol jis prades vaziuoti), o paskui jau ir sita pats greitai ismoko Sekmes ir jums

Geriausia pradet nuo mazo dviratuko, ir kazkaip laikant vaika palakstyt biski paskui dvirati.
Atsimenu kai maza buvau, tai tetis mane per pazastis su juosta buvo uzkabines ir laike Papurtykit biski rema, kad mergyte suprastu kaip lygsvara laikyti ir svori permetineti i sonus. Tik isaiskinkit, kad vaira tiesiai laikytu ir pakankamai greitai lakstykit. Kadangi dar maza, tai ismoks tikrai

mano dvyniai išmoko pernai vasarą - 6,5metų.nors dviračiai namie balkone dvejus metus trūnijo visi draugai jau mokėjo, jau ir gėda jiem buvo, kad jie nemoka, bet nesigavo važiuoti nors tu ką.
vasarą mes nuvažiavom į Druskininkus poilsiauti, tenai didelė pieva yra tokia toje poilsio bazėje.
pirmą dieną važinėjo vyrai su paildomais ratais (jie buvo MB pritaisyti kai tik nupirkom dviračius).paskui MB nuėmė po vieną ratą, tada ir tą vieną nuėmė, pagriuvinėjo abu vieną dieną, ir paskui nuvažiavo kaip lyg būtų visą gyvenimą mokėję.

taigi sekėsi labai sunkiai, nes kelis kartus nugriuvę važiuoti nebenorėjo.
bet kai pajautė kad jau važiuoja, tada jau nebenuplėšėm vaikų nuo dviračių

Labai dėkoju už patarimus. Reiks dar kartą pabandyti. Jai siaubą kelia nestabilumas ir baimė nukristi, nors dar nei karto nenukrito. Jaučiu, kad užteks vieno nukritimo ir dviračiui pasakys ate Labai norėtume neskausmingai išmokyti, nors puikiai suprantu, jog tai neįmanoma.

Jei mergaite pati labai nori tai tikrai ismoks, tik reiketu kad dviratis butu lengvas, gal tegul pati bando kai niekas nelaiko, sedeti ir su viena koja pasispirti nuo zemes, aisku kojomis turi liesti zeme, taip pazaidziant ir ismoktu, maniske visa diena "valiojosi"po kiema, visos kojos buvo melynos, bet jos uzsispyrimo daznas pavydi, nelaksciau paskui, nes pasilenkus nugara skaudejo, dviratis buvo nedidelis, mergaitei tebuvo treji, pasivoliojo, pasivoliojo ir ismoko.

tik mes ismokem budama 5 metu, o kaimynes mergyte nuo 4 metu

o mano mazius gavo pirmaji dviratuka doanu kai jam buvo gal 2,5 metu tai jis tik ant jo pasedejo ir vsio
paskui atidave jau didesni dviratuka, bet mano bernui 4 metai ir jis dar nelabai moka vaziuoti net ir su papildomais ratukais
lygiu keliu dar dar
bet nesuderina dar pedalu mynimo ir vairavimo vienu metu taig idviratis ir topliau trunija
nes kai uzsimano pavazineti ir isejus i kiema biski pavaziuoja, pamato vaikus besisupancius ir ciuozinejancius meta ir pats lekia

as galvoju kad dviracio vaikui reikia tada kai pats jau be galo nori ir nori ismokti vaziuoti

taigis lauksiu kada pats panores

mano tai tetis is paskos lakste laikydamas...viena karta paleido.as aikstes gale pamaciau,kad jis toli-reziausi zemen...myliu dviracius nuo tos dienos!

svarbiausia, kad dviratis būtų patogus -- sureguliuotas vairo/sėdynės aukštis, kad pedalai lengvai mintųsi. nes jei dviratis nepatogus, gali būti itin sunku.

Nuleiskit dviračio sedine taip, kad mergaitė siektų kojomis žemę ir galėtų prireikus sustabdyti. Tai suteikia tą reikiamą saugumo jausmą.
Mūsiškiui stumdymai nepadėjo. Bet nuleista sedinė - tai

jeigu mergaite nori tai ir ismoks.bus ir kritimu ir baimes bet noras nugali viska.jei reika dideles aiksteles kad nebijotu laisvai vazineti.itariu kad kiemas kur daug masinu nelabai tinkama vieta mokytis. raskit stadijona,ar prie mokyklu begimo taka ,ar dviraciu takus.daug laisves judesiams ir ismoks.

------------------------------

Na manau visu pirma reikia labai didelio noro ir vaikui ir tevams ir dar , patys tevai neturi bijoti, nes taip perduoda savo baime vaikui.
Mano panos taip stipriai norejo ismokti vaziuot, kad abi 3 m. jau vaziavo be pagalbiniu ratuku, o dabar jau su didesniais dviraciai lekia kaip vejas
Tad sekmes besimokant ir labai labai norekit

Na mums kažkada su dviračiais irgi sekėsi sunkiai. Nors buvo vaikis be proto judrus ir guzų turėjo kolekcijoj daugybę, bet 6 metų su dviem ratais nevažiavo ir tiek Ir lakstėm kartu, ir sėdynę laikėm, ir dviratis buvo mažas - niekas nepadėjo. Niekaip nesugebėjo suprast, kad dviračio pasvirimą reikia kompensuoti kūno pasvirimu (ar bent užpakalio pakreipimu ) į priešingą pusę - krypdavo kartu su dviračiu ir ... krisdavo . Laikymas už sėdynės tik trukdė išmokt, nes suteikė apgaulingą stabilumo jausmą, kuris dingsta tą sėdynę paleidus. Tas mokymosi etapas gerokai pakirto vaiko pasitikėjimą savimi, todėl buvom tyčia metams apie dviratį visai pamiršę.
O po to, vieną dieną sėdo ant normalaus didelio (net per didelio) draugo dviračio ir nuvažiavo lyg niekur nieko. Paaiškino, kad su dideliu daug lengviau, nes su juo lengviau ir pusiausvyrą laikyt (norit patikrinti - atsisėskit ant mažiuko, kur net pedalus reikia tris kart greičiau sukti, kad jis važiuotų, pamatysit ) Žodžiu, tą pačią dieną buvo pasisavintas didelis sesės dviratis O ką jis šiandien su dviračiu išdarinėja stengiuos nežiūrėti, kad nepagalvotų, jog aš jam tai leidžiu, ir kad nuo infarto apsisaugot
Taip, kad rasit sau tinkamiausią būdą ir tikrai išmoksit

Labai dekoju už visus patarimus. Artėja ilgasis savaitgalis- išbandysim visus siūlomus variantus. Kaip sekėsi, parašysiu vėliau.

Na, kadangi už patarimus jau padėkota, tai papasakosiu, kaip pats išmokau dviračiu važiuot. Labai visa šeimyna stradalino, kad, būdamas penkerių ar tai šešerių nemokėjau važiuot dviračiu ir, atvirai kalbant, visai juo nesidomėjau. Taigi, vieną gražią dieną išpurtė mano taupyklę ir nupirko dviratuką. Ir prasidėjo kankinimai: važiuok, kur griūni - ten vairą suk, laikymai už pakarpos, rėkimai ir nervavimaisi... Pagaliau, po pusmečio - išvada: beviltiškas, niekada neišmoks. Kaip tik vieną dieną visi išvažiavo į sodą, o aš pasilikau kieme su tuo dviratuku. Stumdžiau jį, stumdžiau su savimi, kiti vaikai sako, kad dviratukas gražus, o tu (t.y. aš) tikrai išmoksi. Na, aš tų "išmoksi" stengiausi negirdėti, nes ir pats praradau viltį. Stumdžiau dviratuką toliau. Tik kai atsidūriau prie didžiulės balos, staiga kniostelėjo mintis: o kokio bieso aš stumdau tą dviratuką, o ne važiuoju juo? Ir ką manot? Atsisėdau ir nuvažiavau. O jau kai parvažiavo iš sodo šeimyna ir pamatė, kaip lekiu per kiemą ant to dviratuko - na, čia jau sensaaaaaaaaaaaaacijaaaaaaaaaaaaaa, negali būūūūūūūūūūūūūūūūūūt, ir taip toliau. Bet man pačiam tokia jų reakcija atrodė, švelniai tariant, nesveika, o važiavimą laikiau savaime suprantamu dalyku...

Taigi, kai turėsiu savo vaikų, greičiausiai jų važiuoti dviračiu nemokysiu, nebent jie patys to norėtų. Ir svarbiausia - taktas ir kantrybė.

Tiesa, važiavimas dviračiu labai panašus į lėktuvo pilotavimą, išskyrus tik tai, kad nėra tangažo - tik krenas ir kursas. Jokiu būdu negalima jo lyginti su mašinos vairavimu, kur yra tik kursas. Kaip ir lėktuve, reikia posūkį (kursą) nuolat derinti su pokrypiu (krenu).

skirtingi vaikai būna. vieniems reikia kad ir laikytų, ir paskui lakstytų, o kitus tai tik išbalamūtija.
aš tai palyginus ilgai nemokėjau su dviračiu važiuot. irgi iki kokių tai 9 metų. nes jo ir neturėjau. tėvai manė, kad neapsimoka man mažą dviratuką pirkt, todėl laukė, kad daaugčiau kad galėčiau ant "Aisto" sėst. dabar bijau pameluot -- ar tai tris pusdienius tėvai pakaitom iš paskos lakstė prilaikydami, o tada jau jų nebereikėjo. aišku, avarijų buvo ir kaip reikiant.

Su nostalgija prisimenu savo pirmaji vaziavima, Kai buvau septineriu, tevai nupirko "Kregzdute", labai greitai ismokau issilaikyti ant adviracio, bevaik ir laikyti nereikejo uzsedau palaikant ir nuvaziavau, tik beda tame kad nemokejau pasukti vairo, tik tiesiai vaziuoti, tai iskarto atsitrenkiau i namo kampa, galvoje isdygo didziulis gumbas, tada jau pati uzsedau ir privaziavau iskasta griovi, na ir tiesiai i ji, niekaip negalejau pasukti vairo, jis tarsi buvo surakintas, Tai dienai nebenorejai i dvirati nei pasiziureti. Tik po poros dienu, vel atsirado noras ir tada jau viskas klostesi kuo puikiausiai.

Mūsų vaikis nuo 3 metų važinėjo su papildomais ratukais, o paskui vyras po truputį tuos ratukus kėlė į viršų, kad tik pasvirus dviračiui jie liestų žemę ... ir dabar jie jau pakelti gana aukštai ir reikalingi daugiau pradedant važiuoti, paskui net neliečia jie žemės važiuojant, tai per ilgą savaitgalį bandysim visai nuimti

visi patarimai geri, bet jei dukrytė baigšti gal įtaisykit jai apsaugas kai atsimenu kokiais keliais, rankom bliaudama pas mamą eidavau tai ir dabar savęs gaila pasidaro

Aš pamenu, išmokau irgi pati. Mane pirmiau mėgino visi laikyti, mokyti, nupirko dviratį su ratukais. Ratukai man tik kliudė, nes stabiliai kai triratis nelaikė, o kažkaip jie nei šis, nei tas. Galų gale man padovanojo padėvėtą nedidelį dviratį be ratukų. Kągi, naujas, svečiai susirinkę (kaime) ir mato mane. Reikia pasiimt jį. Su draugais jau seniai važinėdavom triračiais. Tai aš, kaip vyriausia, pasiėmiau tądien dviratį. Nelabai mokėjau kas ir kaip, tik stumdinėjaus jį atsisėdus (kojom laisvai siekiau žemę) ir vakare, o stebukle, sugebėjau kokį metrą nuvažiuot! O mokslas tebuvo mėginimas pavyt triratininkus. Kitą dieną jau kaip ir išmokau rimtai važiuot. Man vėlgi padėjo noras. Ir užsispyrimas. Tad gal pirmiau jūs mergaitei padėkit to noro ir užsispyrimo rasti, o kita jau ji pati padarys, jei tik norės.

taigi taigi, tie ratukai tik trukdo. Jie galbūt tik psichologiškai suteikia kažkokį saugumo jausmą, bet jeigu jie būna per žemai, tuomet dviratukas būna nemanevringas, nes varžomas krenas (pokrypis), o jei per aukštai - tuomet išvis jie, užuot padėję, gali pakenkti: pirmiausia, pakrypus dviračiui iki tol, kol ratukas siekia žemę, svorio centras pasislenka tiek, kad dviratukas su visu vaiku gražiausiai plojasi ant žemės, o jeigu dar dviratukas važiuoja - na, tuomet netyčinis žemės palietimas ratuku gali išvis baigtis kūlvirsčiu ir sunkiomis traumomis. O tada jau ilgai neišmokysit vaiko važiuoti... Prie to dar prisideda tai, kad vaikas, žinodamas, kad važinėjasi su ratukais, mažiau ir saugosi.

Beje, DziNNy, malonu susitikti

As tai per 5 metu gimtadieni is senelio gavau dvirati....toki "dideli" jis buvo su dviem pagalbiniais ratukais,tetis juos prisuko,bet man su jais niekaip nepavyko vaziuoti.Poto uzlipau ant dviracio viena koja padejusi ant saligatvio (dviratis buvo ant gatves) atsispyriau ir pradejau vaziuoti,taip ir ismokau.Ta diena baigesi Avtakalnio traumotologijos skyriuje Vaziavau i Vingio parka per tilta ir mama paprase kad parodyciau kaip moku apsisukti (nemokejau) ir baigesi tuo,kad plojausi kakta i ta vieta kur vaikai delniukais bliauksi(rankturi).Tai iskart visa kruvina nuvaziavau i traumotologini.Ten zaizda susiuvo.Tai dar mazdaug pora menesiu mano plaukai buvo vos vos rozinio atspalvio

Mano giminaičiai 9 metų vaikiną mokino taip: lengvas dviratukas, žemai nuleista sėdynė, kad laisvai kojomis siektų žemę. Paleisdavo riedėti nuo kalniuko. Taip beriedėdamas ir kojomis jei kas prisilaikydamas pajautė, kaip ligsvarą išlaikyti. Po to vieną dieną pats netikėtai sėdo ir nuvažiavo.

Sakykit, o kur lietuviškų dviračių galima nusipirkti Vilniuje.

Ačiū visiems už patarimus. Maniškė 10-metė važiuoja dviračiu! Dabar ramybės neduoda, kasdien į parką keliaujam, kad galėtų pasivažinėti. Man smagu, jog ji sugebėjo nugalėti baimę.

Gal kas turit PARDUOT PAPILDOMUS RATUKUS? Mūsų sulūžo Sūnus labai mėgsta važinėt, o dabar tragedija didžiausia. Lauksiu asmeninių žinučių
Papildyta:

Vakar paskui vaiką važiuodama, pamačiau, kad nusuko netyčia ir pradėjo riedėt kalnu.. variau iš paskos ir perskridau per savo dviratį.. krc. dabar sėdžiu darbe pleistruota visa

Vakar paskui vaiką važiuodama, pamačiau, kad nusuko netyčia ir pradėjo riedėt kalnu.. variau iš paskos ir perskridau per savo dviratį.. krc. dabar sėdžiu darbe pleistruota visa

[/quote]
užjaučiu, bet ko nepadarysiu dėl savo vaikiukų

mano panelė pradėjo mokytis su ratukais, tai lakstė kaip pašėlusi nuo kokių trejų metų, kai nupirkom didesnį dviratuką be ratukų bandem išmokyti važiuoti, bet nesidavė, sakė pati išmoks ir išmoko, dabar nupirkau riedučius irgi pati be niekieno pagalbos išmoko važiuoti

Jau gavau: Gariūnuose universalūs 20 Lt, jei kam reiktų

Visoje temoje apie tai kur geriausia pirkti dviračius - nė žodžio... tik apie tai kaip kas išmoko jais važiuot...
sūnus moka važiuot puikiai, tik nežinom iš kur Vilniuje būtų geriausia pirkt, kur geriausias kainos/kokybės santykis.
Gal kas ką patart gali?

Mes dviračius perkam dukrom Umarų parduotuvėj, Savanorių pr., Vilniuj. Nežinau kaip kitiem, bet abudu dviračiai puikūs, išmanantys pardavėjai visada viską paaiškins ir patars. Mažei atiteko vyresnėlės dviratis (gamintas LT ), kuriuo buvo važinėta 3 m., o vyresnėlė mina čekišką Discovery dviratį. Mums tiko ir kokybė, ir kaina. Šiam sezonui dar jų užteks pilnai.

Mes vakar 7-ojo gimtadienio proga nupirkom saviškiui dviratį, taip pat Umaruose, Vilniuje Pirkom didesnį, berods 24 colių. "Pasimatavom" kelis variantus, šitas labiausiai tiko. Ir pardavėjas paslaugus pasitaikė, išaiškino, kas kaip Pirkom be bėgių - nusprendėm, kad kol kas jie nereikalingi. Žiūrėjom, kad tvirtas dviratis būtų. MB sakė, kad kokybė liux, nors realiai matysis pavažinėjus. Kainavo ~400 Lt, tai, manau, visai padori kaina, nes kitur žiūrėjom vaikiški mažiukai apie 375 Lt kainavo.

Umarai ištikro labai kokybiški dviračiai.Pati pirkau praėjusių metų birželį ten dviratį,tai iki šiol kai tik ką reik paveržt ar ratus papūst iškart nuvarau pilies gatvėn ir viską sutvarko Tik,kad mokėjau už dviratį su nuolaida 2600Lt,nors nuolaidėlė nedidelė (300Lt) bet vistiek kažkiek pigiau!

nu jo... vieni pažįstami nusipirko dviračius už 5000... kad turėtų kuo pasipuikuoti... pernai važinėjo kokius 5-6 kartus...
užtat vaikus rengia second hande, nes vaikų rūbams pinigų jau nelieka...


mano nuomone, maksimali dviračio kaina, kurią verta mokėti yra 700-800 litų... visa kita - pižoniškumas

vaikui sakyčiau dviratį reiktų kokį kaip įmanoma tvirtesnį ir patvaresnį. nes jie gi ramiu važinėjimu neapsiribos. bus ir nuo kalniukų skraidymai ir per bardiūrus šokinėjimai. bet iš kitos pusės -- Lietuvos miestuose atiminėja tuos dviračius iš vaikų visokie narkomanai. su geru ir brangiu didesnė rizika tapt taikiniu

Aš už kokybę gerą,tai nors ir 5000lt galiu atiduoti.Kadangi važinėju faktiškai kasdien ir nemažai,tai dviratis mano manymu turi būti tikrai tvirtas,patvarus.Manau jeigu gali sau leisti,tai kodėl nesumokėjus už komfortą,patogumą,saugumą,modernumą ir patvarumą.Ir tikrai savęs pižone nelaikau,vien dėl to,kad noriu nusipirkti modernų dviratį,kuris dėl tam tikrų naujovių ir tt. kainuoja kiek daugiau nei 700-800lt

mielos mamos, gal jums bus idomu dviraciu burelis jusu vaikui... lietuvoje dviraciu sportas nera itin populiarus, bet vis tik, gal norite kad jusu vaikas aktyviai judetu ir pasirinktu butent tokia sporto saka.
Uzeikite i si puslapi, cia yra straipsnis apie treneri, kuris ruosia vaikucius, jaunius, didziajam sviraciu sportui na ir ne tik didziajam, zinoma..

http://www.topteam.lt/index.php?option=com...id=43:naujienos

straipsnio apacioje nurodyti ir dviraciu sporto klubo kontaktai, toms, kurios susidomesite
gal kartu isugdysite naujosios kartos cempionus?

Norejom dukrai gimtadienio proga nupirkti gera,nauja dvirati,bet eme kaimyne ir pasiskunde kad jos vaiko nauja dvirati pavoge prirakinta laiptineje...Laikai tokie,kad brangus nauji daiktai ims dingti is laptiniu,o mes gyvenam 5 aukste,paskutiniam,ir lifto ner,napasinesios vaikas.Tai manom su vyru pirkti nenauja. Dabar turi vokiska, dviratukas superinis,atvazinejo be vargo kelis metus,bet jau per mazas pasidare.Jis tiktu vaikui iki 9-10 metu. Musu vaikas aukstaugis,tai jau visai mazokas...Gal kas parduodate nebrangiai nenauja, nori kad butu su amortizatoriais,shimano... Spalva nesvarbi.
Galetume savo dabartini tada parduoti ,ar apsikeisti kazkaip.Laukiu pasiulymu i az.

Žadat dviratį laiptinėj laikyt? Taigi nesvarbu naujas ar senas geras ar blogas vistiek vogs, jiems nesvarbu vistiek kokius 50Lt gautų pardavę.
Dar klausimas ar esate geri dviratininkai, t.y. ar tikrai sugebėsite nusipirkti gerą dėvėtą dviratį. Nes reik žinot kiek už kokį verta mokėt, kokios problematiškiausios vietos būna, kur lengvai gedimai slepiami... Dėl to su tais dėvėtais reik labai atsargiai.
O šiaip esu girdėjus, kad Panevėžio turguje iš Vokietijos vogtus veža ir pigiai pardavinėja. Pačiai ten būt neteko.

Ar yra cia panevezieciu? Gal galetu pasakyti ar yra toks turgus,ir kuriomis dienomis prekiauja dviraciais?

Mes kaip tik praeita savaitgali nupirkom musu sesiameciui dvirati su 24" ratais.

Taigi, renkantis dvirati mes ieskojom, kad butu dviratis lengvas, o tai reiskia, kad be amortizatoriu. Nes kaip mum paaiskino tokio amziaus vaikams amortizatoriu dar visai nereikia, nes paciu vaiku svoris dar labai nedidelis ir amortizatoriai net neveiks, nes nebus apkrovu. Jie reikalingi, kai su dviraciais vazinejasi normalaus svorio paaugliai ar suauge.
Taigi pirkom cekiska dvirati be amortizatoriu, su pavaromis, su 24" ratais, kuris Umaruose kainavo 600Lt, o Sportland'e uztaikem akcija ir tokios pacios firmos dvirati nupirkom uz 369 Lt.
Dar labai palankios kainos tokiu dviraciu yra VCUPE'e 4-ame aukste.

Šauniai užtaikėt nuolaidą Sekmės važinėjant
Dviračio lengvumas priklauso labiau nuo rėmo medžiagos: plienas, aliuminis, kažkoks anglies pluoštas(?). Anksčiau turėjau plieninį tai nepalygint su aliumininiu Aišku vaikams visiškai užtenka plieno, vistiek retai dviratis labai tausojamas, o ir išaugt gali greitai