Retkarčiais išlekiu į klubą, ar su kolektyvu kur pasėdėt. Vaiką palieku močiutei.Aš iš tų kurios nori retkarčiais pailsėt nuo vaiko

aš irgi

aš būtinai išeinu kažkur "pasitūsint". Su draugėmis susitinkame ir su vaikais, aišku labai smagiai pasibūnam ir vaikai padūksta ir t.t. Tačiau man būtinai reikia ir be vaikų pašėlti kokiam klube ar draugės gimtadienyj.

taigi retkarciai galima mociutei palikti vaika ir eit truputi pasitusint

Visur, kur įmanoma kartu (išskyrus paskaitas) Niekad nebuvau palikus mažiuko, kad galėčiau eit pasilinksmint

Sveikos,

Eilinis penktadienis ir vel nera nuotaikos - nes vel laukia vienisas savaitgalis.. na, ne visai vienisas - su vaiku.. bet kiek gali pramogauti vien su vaiku.. na, nueini diena kur nors, o vakarai vistiek - nors vilku stauk.. nekenciu savaitgaliu..
o kaip jums?

o is kokio miesto tu?

linksmybes baigesi, o dabar augink vaika. Auginu 2 vaikus ir nesuku galvos kur linksmintis savaitgaliais. Mes trise ir jau chebra

man ir neliudna kaip sakoma 2 tai jau kompanija 3 tai jau minia tai va gyvenu as su dukryte ir kate

labai nekoks požiūris. prie ko čia linksmybės - juk kokybiško bendravimo norime mes visi, juk esame socialinės, dvasinės būtybės šalia kūno, kurį turime ant savęs.

vaiku, ar tai būtų vienas ar daugiau, manau, moteris rūpinasi. tačiau vaikai nepajėgūs suteikti mamai visų bendravimo formų, kokių reikia moteriai. be abejo, vaikai atneša daug džiaugsmo, bet moteriai reik įvairiapusio bendravimo, ir nebūtinai net romantinio. jai reik nuoširdžių, gilių pokalbio, artimo mielo žmogaus... ir kuo asmenybė brandesnė, kuo moteris iki tol buvo aktyvesnė, kuo daugiau ji turi tikslų ar žvelgia į gyvenimą plačiau...tuo jai labiau reikia. žmogiškų ryšių tiesiog. juk net į kiną nueit ar nakvynę pas ką nors bute su miegmaišiais ir su vaikučiais smagiau suorganizuot su tais/ar tomis kurios ne šiaip ala pažįstamos, ir su kuriom tik vaikų temomis gali šnekėtis ar apie laką, bet apie viską, pa dušam, kaip sakoma.

yra žinoma tokių, kurios gatavos kaip perekšlės tik apie vaikus. po to nebežino nei ko jos pačios nori, įsikimba į tuos vaikus, rėkia ,priekaištauja, dūsauja, nebepaleidžia jiems paaugus ir t..
autorė , manau, kalba apie asmeninį gyvenimą, apie bendravimą su kitais, apie socialinius ryšius. mes visi žmonės, ir baisiausia, kai aplink neturi su kuo pasidžaigut, pabendraut, ar tai išvis ne šių dienų tragedija - ryšių byrėjimas ir šaltėjimas.... ir kiekvieno užsidarymas į savo urvus.

gerai pasakyta

sorry, kad nera lietuvisku raidziu, jei galima pataisyt, tai pataisysiu..

zuzu, tu tiesiog su savo pasisakymu paglostei man sirdi..- labai taikliai viska issakei..

o is miesto as - hm na, sakykim is provincijos Vakaru Lietuvoje..

yra siame forume temu, kur mamytes iesko draugiu

as va ir draugiu tokiu pat nuobodziaujanciu savaitgaliais neturiu, bet bent jau internetu buna su kuo pasisnekuciuoti

tūsintis aišku galima ir su vaiku,kai dukrytei buvo šeši mėnesiai su broliu seseria ir jos draugu išsirengėmm į dviekų dienų žygį su kanojom, pirmą dieną buvo sunkiau ne svisą laką dulkė kas mažei nepatiko, bet vakaras prie laužo ir kita diena buvo tiesiog .

tąkrt buvau su mama susitarus kad ji pažiūrės bet širdis neledo, dar krūtimi maitinau, gaila vaikui buvo sintetiką kišti

kita vertus atsipūst nuo vaiko irgi reikia, nematau problemos dukrtę palikti kokiai kaimynei ar mamai, ji tik savaitgaliais gali, tai paprastom dienom ir brolis pabūna

nesuprantu kategoriškumo, mano mama savo laiku keikė močiutę (tėvo motiną), kad negali pabūti su manim ir seseria, o taip reikėjo, jie su tėvu verslo reikalais savaitei turėjo išvažiuoti tai mes su seseria (jai aštuoni, man septyni) vienos bute likom, tik mamos draugė kelis kart per dieną užsukdavo pažiūrėt ar namai nesugriauti. o dabar pati moąiutė vis guodžiasi kad anūkai jos nelanko, nepabūna, mat jau sunkiai bepaeina, viena liko, senelio nebėr

turiu planų vasarai, kai jau oficialiai išsiskirsiu su savo lodorium. kadangi mamos giminės visi rusijoj, šią vasarą esam pakviesti į vestuves, aš važiuot dėl suprantamų priežasčių ( )negalėsiu, bet dukrytę nesunkiai ir be jokkių baimių išleisiu dviem savaitėm pasisvečiuot.

o toks klausimas iškilo - o vaiko niekad niekad nepaliekat buvusiam vyrui?.. juk priežiūrą ir rūpestį planuojame dalintis ir su juo? ar čia jūsų visų skyrybų variantai, kad psio, taškas, nei aš vyro, nei vaikai tėčio nebemato?..
ir dar vienas dalykas - kadangi, pvz., per visą santuokos laiką mano vaiką labiau prižiūrėjo anyta, kuri tikrai nuostabus žmogus, o ne mano mama, tai ir skyrybų atveju planuoju, kad jei kas, jai galėsiu retkarčiais palikti savo vaiką... ar tokių variantų irgi nebūna?..
be to juk lieka senos ir seni draugai, t.y. tie patys?.. juk gyvenimas lieka toks pat - neišskiraustau į afriką.... net nežinau... ar aš kol kas labai naiviai įsivaizduoju skyrybas ir laikotarpį po jų?

Tai, jeigu jau turi vaiką, tai neturi teisės būti žmogumi? Turi tik pareigą būti mama?
Nesutinku su tuo. Negalima taip keleriems metams išbraukti save iš socialinio gyvenimo.

Matyt cia raso mamos, kurioms toks bendravimas nesiklosto, kam klostosi patarimu neiesko cia

o kur tuomet ieskoti patarimu ir nuomoniu, jei vis tik ir tetis yra itraukiamas i tolesni vaiko gyvenimo procesa?...

kuo vaikai maiso socialiniam gyvenimui?

Tai uzveskit atitinkama tema, atsiras tokiu. o jei tetis dalyvauja tai valio, ir problemu maziau

o tema užvesiu, kai jau tikrai reikalas pribręs, nes kol kas vis dar esame kartu... tik klausimai kyla, kas ir kaip po to, tad ir ieškau atsakymų... aišku, daug kas atrodo idiliška ir svarstau, jei tėvelis nelabai santuokoje padėdavo, nežinia, ar norės apdėti jai nebesant, tačiau kažkaip naiviai tikiuosi, kad tėčiui vaikas rūpės, nes dabar labai jį myli... na, pagyvensiu-pamatysiu.
o mamoms tikrai reikia leisti laiką sau - juk jos ne tik mamos, bet ir moterys, ir turi teisę į save. bus įdomi sau, bus įdomi ir vaikui, tobulės mama, tobulės ir vaikas matydamas, kad mama turi savų poreikių, ir gerbs juos ir galvos, kad taip pat gali turėti savųjų... o išeičių, kaip ir kur, ir kam palikti vaiką, jei jau labai norisi pavakaroti kokį vakarą vienai, tikrai galima rasti - juk mamos negyvena izoliuotai, turi ir drauges, ir gimines... o kraštutiniu atveju tam reikalui galima gal susirasti ir valandinę auklę... na, manau, kad kartoju jau kai kurių išsakytas teisingas mintis tad sprendimas yra, tik reikia jį "pasiimti" ir tikrai gyventi!

ir as nekenciau savaitgaliu. dar savaite, kai i darba, vaikas i darzeli, viskas normaliai. o savaitgaliais viena su vaiku. drauges seimomis, trukdyti nesinori, velgi eiti kazkur vienai irgi ne kas, o su draugemis bet kada iseiti negali, spontanisku veiksmu negali. o planuoti is anksto dazniausiai nesigaudavo. esu palikus draugams kai del darbo reikejo, bet ir tiek. kazkaip liezuvis neapsiversdavo prasyti, kad reikia eit i kluba ar dar kur nors. mama toli, mociuciu neturiu. kai mama atvaziuoja norisi su mama pabuti, bunam ilgai nesimaciusios.
paskui atejo ir i mano kiema svente draugo pavidalu. netycia, netiketai...
dabar iseinam ir su vaiku ir vieni (ir vaika atsirado kam alikti vakarui, jei norim pasikulturinti)



paprastai pas retai kuria po skyrybu santykiai klostosi su ex normaliai. tai alimentu moteros per daug uzsiplesia, nes lupdaziams neuztenka, tai dar kas nors. kiek teko bendrauti su vienisomis mamytemis ar gyvai ar online tikrai reta gali pasigirti normaliais santykiais su ex, kad galetu be baimes palikti vaika.
mano ex tikrai ne is tokiu kuriais galeciau pasitiketi, ir palikti vaika. alkoholis ir azartiniai losimai sugriove mano pasitikejima juo ne tik kaip tevu ir vyru bet ir kaip zmogumi.

džiugu girdėti, kad "atėjo" alternatyva ir dar draugo pavidalu faina
o kas dėl ex - taip, suprantu, kad įvairių skyrybų priežasčių būna ir matyt, dauguma atvejų būna ne patys smagiausi ir patikimiausi, deja... ir žinoma, kad toks vyras, kuris viską prašvaisto nepaisydamas šeimos, nepasižymės atsakomybe prižiūrėti ir vaiką... užjaučiu mamytes, su tokiais veltėdžiais susidūrusias na... o man belieka sulaukti to laiko, kada bus skyrybos ir žiūrėti, kaip bus po to, nes kol kas dayti kažkokių išvadų kaip ir negaliu. galiu tik daryti prielaidas....

gyvenimas kartasi nustebina
del ex ir jo poziurio, indelio ir t.t. i vaika, as visa laika tikejau kad jis musu vaika labai myli. jie labai graziai sutardavo ir t.t. ir netgi cia forume esu rasiusi, kad dziaugiuosi, kad nepaisant musu santykiu, vaika jis myli ir rupinasi. deja tai buvo trys atejimai aplankyti pries beveik metus ir du menesiai ismoketu alimentu. tuo "meile" ir pasibaige. paskui jis tiesiog nebevargino saves net buti namuose, kai as atvezdavau dukra. jis gyveno su draugais, kuriu atvaziuodavom aplankyti ir jis tuo metu tiesiog dingdavo is namu. vaikas tevo nemate jau daugiau nei puse metu net akyse. ir tik butent mano draugo deka vaikas pagaliau suprato ka reiskia tureti tikra seima.

na taip, liūdna ir net skaudu vaiko atžvilgiu... tačiau gerai, kad yra alternatyva ir linkiu, kad ji tokia būti ilgam
o kaip vaikas reagavo į skyrybas?.. kaip jam pasakėte, kad mamytė ir tėvelis nebegyvens kartu? ar pastebėjote kokiš išorinių ženklų, kuriais vaikais reiškė savo nerimą, pvz., isterijos, stresas, pyktis ir pan.?.. kažkaip aktualu

Tiesa sakant nesu nei mama (tik pamote) nei vienisa, bet tiesiog negaliu kazkaip ir susilaikyti kuomet diskusija verda apie tai ar turi teise mama viena ilsetis be vaiku. As visada laikiausia nuostatos, jog kiekvienas zmogus yra ar bent turi buti individulaybe ir svarbiausia moketi myleti save. Juk nuo musu paciu dvasines busenos, nuo saves vertinimo priklauso ir bendravimas su aplinkiniais, musu geros emocijos. Suprantu, kad vaikai tai musu kunas ir kraujas ir jie negali mums trukdyti gyventi. Taciau, man laba i istriges pasakymas jog "Uzauge vaikai neretai mums pamirsta padekoti uz musu aukas"...Juk tai tiesa...Kad ir kaip myliu savo vyra man visada yra poreikis pabuti paciai su savimi. Pasedeti parke ant suoliuko, galu gale net nueiti vienai isgerti kavos kavineje, galu gale nuogai pavaikscioti po buta ir paskaityti knyga. Po tokiu pasibuvimu su savimi jauciuosi turtingesne ir galinti savo seimai duoti daugiau nei , kad galeciau duoti budama nusikalusi, susivelusi nepagalvojusi apie save.

Kai norisi atsipalaiduoti ar tiesiog kazkur iseiti palieku dukryte savo tevams ir man gerai ir dukra su seneliais pasidziaugia

kai palikau vyra mano vaikui dar nebuvo 4 metu. kiekvienas vaikas turi kaprizu, kartais isteriju ar pykciu. nesieciau su tuom kad mamyte ir tevelis nebegyvens kartu. turbut man labai pasiseke, kad mano dukra tokia supratinga visada buvo. iki siol nesu jai pasakiusi pikto zodzio apie jos "teveli". tiesiog jo nera su mumis ir viskas. ir jai jau net nebekyla klausimai kada ji pamatys ir panasiai. is pradziu buvo. tarkim ar galetu kada tetukas mane is darzelio pasiimti, nes kitus vaikus pasiema. pasakiau, kad negaletu, nes jis kitur gyvena. ir tuom klausimai baigesi. bet turbut to pasekoje vienintelis kuris ja dbar pasiema is mokyklos yra mano draugas. manau tokio amziaus vaikui (dar nera 5 metu) 7 menesiai tetuko nematymo tiesiog isblukino prisiminimus, kurie ir tai nebuvo labai grazus ir turiningi. t.y. paprasta buitine seima, kada vyras grizta pavarges po darbo (ir labai daznai isgeres) ir sutelkia demesi tik i tai kas jam yra svarbu

ačiū už mintį
taip... įsivaizduoju, kad ir manajai reikės panašiai pasakyti, kad tetukas tiesiog gyvens atskirai... tik norėčiau, kad jis kiek rūpintųsi mažąja... tačiau viena yra mano norai, o antra, matyt, realios galimybės... kol kas, kol esu susilaužiusi koją ir esu namie, tetukas puikiai tvarkosi su vaiku. o toliau, kai imsime tvarkyti skyrybų popierius ir visa kita, pamatysim, kas ir kaip bus...

Sveikos visos! Iškilo man tokia mintis - ką veikti savaitgaliais, kaip pramogauti, kai visos draugės gyvena šeimose ir "laisvos" nei vienos nėra. Nekviesi gi draugės į klubą pasišokti - kaip vyras sureaguotų? Ir šiaip, į kokį koncertą ar dar kur nors - kaip jūs išsprendžiate tokią problemytę?

Kristi7 - o kodėl ištekėjusios draugės gali nenorėti eiti prasiblaškyti kartu?.. juk ir joms rutina užsiknisa, tereikia tik pasiūlyti
dėl koncertų - žiūrint kokie - į klasikinės einu su dukrele arba viena, į roko/šiaip, vakarinius - kartais viena, kartais draugėms pasiūlau, kartais - kolegoms iš darbo - iš ilgo sąrašo atsiranda du-trys, to ir pakanka gerai nuotaikai.

Aš labai mėgstu nueiti į klubą pasišokti, bet draugių vestis negaliu, nei pas vieną šeimoje nėra tokia situacija, kad vyrai neprieštarautų. Gal dar kam tokia situacija?

O jūs į koncertus viena einate? Labai drąsu, aš apie tai pagalvojau, bet neišdrįsau dar...

chm... kažkaip man nesuprantama situacija leidžia-neleidžia, nes žmogus gi laisvas daryti ką nori, žinoma, neskaudinant kito ir susiderinant... be to, tai tik šokiai. tačiau čia tik mano požiūris.
o dėl koncertų - sakau - įvairiai būna... tiesiog į juos neinu taip jau dažnai, nes ne visad ir išeina, tačiau jei pasitaiko tai, kas mane labai domina ir nėra kompanijos, bandau save nuteikti ir nueiti viena... nepatiks, visada galiu išeiti tiesiog kartais kitaip neišeina, kaip nueiti vienai, nes labai norisi, o užsidarius būti irgi pabosta, norisi su tarp žžmonių pabūti... labai egrai būna kokie vieši renginiai - tada galima ištirpti minioje ir tiek nors taip, nesakau, kad tai lengva morališkai save tam paruošti kiek reikia... tačiau aš žinau, kad einu dėl savęs, savo malonumui pasibūti, ne kvailybių krėsti, tai kam save pasmerkti iš lėto "mirimui"?..

Ačiū sunny už išsamų komentarą, jis man labai naudingas

Man gimė tokia idėja - galbūt yra mamyčių Kaune, kurioms + - 30 ir norėtų kartu nueiti į klubą pasišokti?

nėr už ką tiesiog žinau, kad būna sunku ir manau, kad forumai tam, kad palaikytume vieni kitus tame sunkume......
žinai, man net šovė mintis, kad užsivesk atskirą temą su mintimi susirasti bendraminčių pramogai ir kitas dar dalykas - kiek žinau, įvairiuose pokalbių kambariuose ir socialiniuose tinkluose galima susirasti draugų, pvz., facebook ar koks delfi/draugas.lt pokalbiai... žodžiu, linkiu nepasiduoti sau ir tinguliui, ir sudalyvauti bent kartą-du metuose kažkur, jei tiek nebus per mažai o paskui gal atsiras ūpo ir daugiau laikykis

mamytes kodel jus norite ilsetis be vaiku? taigi koki 10m mes galime vaikus su savimi vestis o paskui jie nebenori niekur eiti tada jau jie turi savo kompanija ir tevai jiems neberupi man labai patinka visur vaziuoti su vaiku ir jis man nekiek nemaiso, ir as nepavarkstu su juo taigi tai mano vaikas,o kai norejau viena ilsetis tai ir vaiku neturejau,nesuprantu tu mamu kurios turi vaiku ir nori ilsetis vienos tarsi vaiku ir neturetu,ar kaip cia iseina

noras mamai ilsėtis be vaiko nereiškia, kad mama savo vaiko išsižada tai reiškia, kad ji, mama, yra individualybė ir nori šiek tiek laiko skirti sau. tai net nelaikoma egoizmu, o tai yra kiekvieno žmogaus teisė į save. tad nieko bloga, jei kartą ar keliskart per metus mama nori pabūti sau, nes ji yra ne tik mama, bet ir moteris, draugė, apskritai, tiesiog žmogus su teise į laisvę sau. ir jei mama yra laiminga, tuomet ir bendravimas su vaiku yra daug kokybiškesnis. nes daugelyje auklėjimo tekstų ir kalbama ne apie buvimo su vaiko kiekybę, o kokybę... ir kiekviena renkasi, kiek kiekybiškai ir kokybiškai su savo vaiku būti.
man vaikas taip pat netrukdo ir kiek galiu, tikrai daug praleidžiu laiko su vaiku, tas galioja ir linksmybėms. tačiau būna akimirkų, kai norisi pabūti tik su savimi...
manyčiau, kad tiesiog viskas, kas daroma su saiku neperlenkiant lazdos ir patenkinant abi puses, yra normalus dalykas

man vaika pasaugo mama jei labai reikia, bet dazniausiai mes vaziuojam ar einam kazkur kartu. o paskutiniu metu jis ir pats nelabai nori kartu vaziuot kur nors.. kompiuteris valdo ir mielu noru buna pas mociute

Žinote, mielos mergaitės, gal yra norinčių išeiti kur pavakaroti, pasišokti ar šiaip pasižmonėti, kai visos draugės užsiėmusios savo šeimose o mes susirandam kas mūsų vaikučius pasaugo? Jeigu yra norinčių kauniečių kurioms apie trisdešimt, mielai prašom jungtis - renkama kompanija

O tai mama ne moteris? kiekviena moteris nori buti ne tik mama ir net negalima uzsidaryti arba visur zygiuoti su vaiku. Mano mergaites nelanko darzelio ir mes visada buname kartu, bet as viena savaitgali per menesi skiriu sau. As ir noriu atsisesti ir nesokineti kas 5 min. Pasikalbeti, pasizmonet. Ir tikrai cia nieko nera blogo. Manau blogai kai daugiau be vaiku nieko nematai. Taip negalima. Ir viskam yra ribos. Linksmybes turi ribas ir sedejimas su vaikais turi ribas.

o kodel negalima visur vaiksciot su vaikais..
Jie ka...kazkokie negrazus, kad geda su jais eiti. Vaikas privalo visur ir visada vaiksciot su savo tevais, ziureti i juos ir megdzioti...Tol kol tampa savarankisku (kol ismoksta skraidyt).
Ne su aukle, ne su teletabiais, o su tevais jis turi buti.
Priesingu atveju jis bus panasus i teletabi.

O kodel jie privalo visada vaikscioti visur. Jus norite pasakyti, kad mama negali tureti savo laiko ir tik savo?

jei jie dideli, tai gali vaiksciot ir vieni.
As gi sakiau...tol kol neismoksta skraidyt..Palikt viena vaika, sakyciau siek tiek pavojinga.


Jei tevo nera, tuomet mama negali turet tik savo laiko.
Tam jinai ir mama.

O kodel juos palikti vienus? Nesupratau
Vaikai turi senelius, tecius, nors jie ir negyvena su mama, o ir aukle gali pabuti.
Pagal logika-vyras.
Jei jau mama gyvena be vaiku tecio, tai turi buti prirakinta prie vaiku ir namu, o tai kaip dirbti. I darba gal juos vestis?
O kodel teciai gali pakele uodegas svaistytis, o mamos turi buti uzsidare ir pamirse kas yra uz namu sienu.

1. jei motina nori, kad vaikas butu panasus ne i ja, o i aukle, tuomet galima.

2. Taip.. vestis i darba. O jei tau darbas svarbiau uz vaikus, tai nesivest.

3. Nezinau. As tu teciu nepazistu.

visikai sutinku su raimuku.
Kreipti demesi i zmogu, kuris siulo bendrauti su vaiku, o neatiduoti jo kazkokiom auklem, yra zema.
Todel siulau kreipti demesi i raimuka ir vytuka, kuriu vaikucius aukleja Teletabiai.

nu va cia tai prajuokino ..ipatingai 2 punktas matosi , kad zmogui neteko vestis vaiku i darba ..

jei darbas gedingas, tuomet vestis vaiku nerekomenduojama.

Manyčiau, kad labai jau patriarchališkai ponas Tenkešas mąsto ir dėl to gaila - dabar juk XXI amžius ir turime mąstyti apie besikeičiančią visuomenę ir juolab šeimos struktūras, kad vaiką prižiūri ne tik mama-tėtis, bet ir kiti artimieji. Ir mama turi teisę į save ir savo laiką, kaip ten bebūtų, nes ji šalia to, kad mama, yra ir moteris. Jei bus nelaiminga užsiknisusi buityje ir savyje, tai ir vaikams nuo to nebus geriau...
Žodžiu, svarbiausia elgtis taip, kaip atrodo teisinga kiekvienam ir ypač patiems tėvams sutarti, kaip ką daryti, nes atskirai iš mūsų kito modelis visad atrodys "klaikus".