LigiBunga
2009 06 12, 15:34
Visada svajojau tapti itin jauna mama. Skaičiuodavau, kiek man bus, kai dukrai ar sūnui sueis aštuoniolika. Tačiau... Svajonės ir liko svajonėmis, realybė labai jau nepadoriai užpakalį rodė, kai norėjosi, kad šypsotųsi likimas mums. Dvylika metų ir keturis mėnesius teko pagalvę skalbti ašaromis vos vėl ir vėl prasidėdavo nelemtos moteriškos dienos. Jaučiausi lyg neteisingai akytas sūris, kai ne vietoje skylės atsiranda. Vis prašydavau tuščių savo įsčių : lai būna ten nors kartą pilnatvė. Medikai gūsčiojo pečiais nerasdami problemos, vienas gydytojas net sakė, kad reikia jam atsistatydinti, nes priežastis vis dar nerandama. Ir kai jau visiškai nuleidom rankas, kojas, kai nutarėm, kad teks tik dviese mėgautis gyvenimu, kartą važiuodama į darbą pagalvojau : kaip gerai būtų tapti nėščia. Pora metų nereikėtų į darbą, streso nebebūtų, įtampos. Būtent tokios mintys, o ne mintys, kad labai labai noriu vaikelio. Po dviejų savaičių pilve pajutau kažkokį nepaaiškinamą pilnumą, tyliai nusipirkau testą ir nelaukus ryto padariau. Dvi juostelės reiškė euforiją, tylią, paslaptingą, neišrėktą. Vyras reagavo taip pat santūriai, nors viduje petardos sproginėjo ir varpai skambėjo. Tai buvai Tu. Tu, mažas, lauktas greifurtukas (mes tave taip vadinom, kol gyvenai pilvelyje). Drugeliai plazdeno ne pilve, o galvoje, gyvenimo spalvos tapo ne ryškios, o RYŠKIAI saldaininių spalvų. Pamilau turbūt net savo priešus (jei tokių turėjau). Bijojom džiaugtis ir tik apie dvidešimtą savaitę, po genetikos tyrimų, po kelių echoskopijų, kai ašaros tryško kaip pas cirko klounus, patikėjau, kad jau tikrai tave turėsim. Liepos penktą, aštuntą valandą ryto, išvažiavom į Kauną daryti paskirtąją cezario operaciją. Baimės jokios, streso jokio, tik laukimas. Kada? Kaip? Kokia tu ar koks, nes tu, vis kaip tas likimas, rodei užpakaliuką, o ne tai kas tu esi
Gydytojas šmaikštavo, kad aš turbūt susiruošiau į nėštukių madų demonstravimą ir kad man gal visai dar ne laikas gimdyti, nes nesimato skausmo išraiškų. Keli sąrėmiai, kurie buvo, man buvo lyg adatos dūris į mėšlungio sutrauktą koją.
Prieš darant operaciją su tėveliu kalbėjomės palatoj, kad jau tuoj galėsim tau pasakyti : sveika atvykus į mūsų šeimą, ar matai kaip pasaulis tau šypsosi, kaip jis tavęs laukė. Daugiau tylėjom gal, nei kalbėjom, nes nekantrumas sumaišytas su laukimu buvo begalinis.
2008 liepos 5 11:45 TU! Tu pranešei pasauliui apie tai, kad jis tave pasitiktų ir kad mamos rankos, bučiniai visada būtų akstinas gyventi. Aš verkiau, glaudžiau tave, kalbėjau operacijos metu su anesteziologe apie knygą, iš kurios pasiskolinau tavąjį vardą. Mėja Luknė nuo šiol tapo pačia gražiausia melodija, pačiu nuostabiausiu pasauliu sakiniu, kvapu ir tai, kaip mes tave mylim neparašysiu, nes nėra tokių švelnių raidžių.
Tu angelas, kurio įžengimas į šį pasaulį palydėtas rauda. Laimės rauda su džiugesio akordais.
Būk laiminga, dukra. Tavo vardai, tai upės, o tai reiškia, kad visada būsi laiminga. Netiki? Lažinamės.
Tu šypsena būk, pavargusiam mano veide.
Gerumo lai tau nepristinga.
Šviesia viltimi būk.
Pavasariu vaiskiai gausiu.
Žmogumi būk, net kai žmogiškumas bei žmoniškumas lai būna tavo palydovai.
O mes, aš, tavo mama ir tėtis, būsime tavo vieta. Į kurią gera grįžti, iš kurios be rūpesčio galima ištrūkti, be kurios gyvenimas tampa keistas ir neapibrėžtas.
Mylim tave, mūsų išlauktas džiaugsme.
Fox_lady
2009 06 12, 15:45
trūksta žodžių, kaip gražu gal, kad jau "takelis pramintas", atsiras ir broliukas ar sesutė?  To ir linkim Mėjai Luknei, gražiai mergytei nerealaus žydrumo akimis.
Ka ir besakyti... Grazu be galo... Prasminga... Silta.... Jauku...
almituke_
2009 06 12, 16:34
grazu  sekmes
auksiukas22
2009 06 12, 16:37
Dziugu,kad siam pasauly vis del to stebuklai buna  ...aukit didutes ir grazios
Linkiu , kad po 12 mėnesių ir 4dienų nuo 2008 metų liepos 5 dienos tu vėl pajustum drugelių plazdenimą galvoje ir pilnatvę įsčiose  labai labai labai trioch tibidoch tibida
pasirodo stebuklai ne tik pasakose buna
Oi kaip džiaugiuos už Jus,esat gyvas pavyzdys,kad stebuklai egzistuoja realiam gyvenime Nuostabi istorija Sėkmės ir neblogesnės antros istorijos neužilgo
Tiesiog jautru, jauku ir su begaline meile Sėkmės Jūsų įsitikinus šauniai šeimynėlei ir toliau
HappyAngel
2009 06 12, 17:18
Taip paprastai, bet kartu ir be galo jausmingai...  Beskaitant ašaros susikaupė. Be galo džiaugiuosi už jus ir už Mėją Luknę, kad nusprendė ateiti į šį pasaulį pas ilgai stebuklo laukusius tėvelius
Galway_girl
2009 06 12, 18:49
labai grazi istorija,begalo uz jus dziaugiuos
Bubocka
2009 06 12, 19:38
Graži istorija
-Neužmirštuolė-
2009 06 12, 20:36
LigiBunga
2009 06 12, 20:44
Aciu visoms uz komentarus, net nera ka atsakyti, kai vien tik jausmai
Sabina22
2009 06 12, 20:56
QUOTE(auksiukas22 @ 2009 06 12, 17:37) Dziugu,kad siam pasauly vis del to stebuklai buna  ...aukit didutes ir grazios  pritariu labai grazu ir jausminga net uz dusios grebe
įkvepianti istorija. įkvepianti neprarasti vilties
ugnezas
2009 06 12, 22:18
seniai taip nebuvau susigraudinus, LB. dar dabar gumulas gerklej  dziaugiuos labai del jusu seimynos
Ausra28
2009 06 12, 22:24
Labai gražu...
LigiBunga
2009 06 13, 17:04
Skaiciau vyrui ka parasiau, tai ir pati apsiverkiau, o rodos nesu jautruole
 Kaip aš tave suprantu...kaip viskas pažįstama ir patirta...: - noras tapti jauna mama - ilgas laukimas (p.s. na ne toks ilgas kaip pas jus) - nuo ašarų šlapios pagalvės - gydytojų kabinetų durų varstymas - rankų ir kojų, kaip tu sakai, nuleidimas - jausmas, kad tu jau ne viena ir santūrus naujienos sutikimas ( nors viduje viskas verda) - didysis laukimas Tavęs - o sąrėmiai, kaip medus sielai - cezaris - stebuklo glaudimas prie krūtinės TAIP VISKAS PAŽYSTAMA..... O dabar- didysis klausimas: AR MANO VAIKAS AUGS VIENAS Turbūt tas pats klausimas kamuoja ir tave, bet mes abi vidumi jaučiame, kad ne vienas, ar ne  O jei ir vienas, tai mes savo meile užpildysim sesės ar brolio vietą.... SĖKMĖS JUMS
LigiBunga
2009 06 13, 21:42
QUOTE(Puk @ 2009 06 13, 20:34)  Kaip aš tave suprantu...kaip viskas pažįstama ir patirta...: - noras tapti jauna mama - ilgas laukimas (p.s. na ne toks ilgas kaip pas jus) - nuo ašarų šlapios pagalvės - gydytojų kabinetų durų varstymas - rankų ir kojų, kaip tu sakai, nuleidimas - jausmas, kad tu jau ne viena ir santūrus naujienos sutikimas ( nors viduje viskas verda) - didysis laukimas Tavęs - o sąrėmiai, kaip medus sielai - cezaris - stebuklo glaudimas prie krūtinės TAIP VISKAS PAŽYSTAMA..... O dabar- didysis klausimas: AR MANO VAIKAS AUGS VIENAS Turbūt tas pats klausimas kamuoja ir tave, bet mes abi vidumi jaučiame, kad ne vienas, ar ne  O jei ir vienas, tai mes savo meile užpildysim sesės ar brolio vietą.... SĖKMĖS JUMS  Negali augti vienas vaikiukas, todel tikiuosi ir uz save, ir uz tave, kad vel likimas ar dievai pasigailes. Dabar jau ne musu, o musu mazuju
Ramunita
2009 06 13, 22:05
kaip vau  net šiurpuliukai bėgioja
Graži istorija ir labai jaudinanti, vis tik dar kartą įrodo, ką mūsų gyvenime reiškia mažas žmogeliukas  Linkiu mamytei ir toliau būti tokiai optimistei ir tikėtis geriausio. Linkiu, kad gyvenimas krėstų malonius pokštus, kad visada norėtųsi gyventi, kad kiekvieną dieną norėtųsi šypsotis
Vauu kaip grazu, kai perskaitau tokius pasakojimus tai ir pati uzsimanau mazo mazo stebukliuko  Dideles sekmes jums visiems
LigiBunga
2009 06 14, 13:38
QUOTE(Ramunita @ 2009 06 13, 23:05) kaip vau  net šiurpuliukai bėgioja  Vadinasi ne man vienai, kai prisiminimai, dar tokie sviezi, uzplusta  QUOTE(Keiti @ 2009 06 14, 00:23) Graži istorija ir labai jaudinanti, vis tik dar kartą įrodo, ką mūsų gyvenime reiškia mažas žmogeliukas  Linkiu mamytei ir toliau būti tokiai optimistei ir tikėtis geriausio. Linkiu, kad gyvenimas krėstų malonius pokštus, kad visada norėtųsi gyventi, kad kiekvieną dieną norėtųsi šypsotis  Stai as pagalvojau, kad tu viena jauniausiu pas mus liepinukus mamu, mano svajone, bet is kitos puses, svarbu, kad ta svajone apskritai issipilde. Papildyta:QUOTE(mukuki @ 2009 06 14, 02:06) Vauu kaip grazu, kai perskaitau tokius pasakojimus tai ir pati uzsimanau mazo mazo stebukliuko  Dideles sekmes jums visiems  Keisciausia, kad mazyliai ateina ne tada, kai mes norim, o kai jie nori
QUOTE(LigiBunga @ 2009 06 14, 12:38) *Stai as pagalvojau, kad tu viena jauniausiu pas mus liepinukus mamu, mano svajone, bet is kitos puses, svarbu, kad ta svajone apskritai issipilde. **Keisciausia, kad mazyliai ateina ne tada, kai mes norim, o kai jie nori  *Jauniausia is Liepinuku mamu tai turbut as nes man tik balandi 24m suejo **O mazyliai tikrai turbut patys geriau zino kada pas mus ateiti tinkamiausias laikas. Labai grazi istorija Linkiu is visos sirdies dar karta viska pergyventi is naujo, tik nuo to etapo kai tyliai pasidarai testa, o jis rodo II bruksniukus.
GudriLapė
2009 06 14, 14:45
aukselis14
2009 06 14, 14:53
cud@bury
2009 06 14, 16:48
begalo grazu  jaudinancia,tikro,neitiketo,skaiciau ir asaros riedejo,tai darkart patvirtina stebuklu egzistavima  ,aukit sveikuciai
LigiBunga
2009 06 14, 21:07
QUOTE(Perse @ 2009 06 14, 15:12) *Jauniausia is Liepinuku mamu tai turbut as nes man tik balandi 24m suejo **O mazyliai tikrai turbut patys geriau zino kada pas mus ateiti tinkamiausias laikas. Labai grazi istorija Linkiu is visos sirdies dar karta viska pergyventi is naujo, tik nuo to etapo kai tyliai pasidarai testa, o jis rodo II bruksniukus.Galbut, negaliu teigti 100%, nes nepamenu  Sako, kad jie mus stebi ir kai jau mes bunam patikrinti, ateina pas mus  QUOTE(Dovilyte5 @ 2009 06 14, 15:45) Dekoju Dovilyte, jums taip pat QUOTE(aukselis14 @ 2009 06 14, 15:53) jausmai, ech, mes, moterys... QUOTE(cud@bury @ 2009 06 14, 17:48) begalo grazu  jaudinancia,tikro,neitiketo,skaiciau ir asaros riedejo,tai darkart patvirtina stebuklu egzistavima  ,aukit sveikuciai  Malonu, kad patiko, nes tokie rasiniai vsigi gal labaiu del saves rasomi
sariukas
2009 06 14, 21:25
karole31
2009 06 15, 12:56
RESPECT...
2009 06 15, 14:42
Nu tikrai trūksta žodžių, kaip gražiai čia viskas
LigiBunga
2009 06 15, 21:30
QUOTE(sariukas @ 2009 06 14, 22:25) Svarbiausia, kad pabaiga vis dar tesiasi. Laiminga, smagi, pilna rupescio mazu zmogeliuku  QUOTE(karole31 @ 2009 06 15, 13:56) Dukryte labai meili, gal, kad ideta tiek meiles i jos laukima  QUOTE(RESPECT... @ 2009 06 15, 15:42) Nu tikrai trūksta žodžių, kaip gražiai čia viskas  Gerai butu, kad taip butu amzinai
jurgute2008
2009 06 15, 21:55
Labai grazu  ...Tikrai nuosirdziai linkiu pajausti tai darsyk...
Vis del to gyvenime buna stebuklu, sekmes jums ir laukiame antros istorijos
Ramunita
2009 06 15, 22:59
QUOTE(LigiBunga @ 2009 06 14, 14:38) Keisciausia, kad mazyliai ateina ne tada, kai mes norim, o kai jie nori  va,va-būtent būtinai palikt šį rašinį savo dukrai  manau,kad įvertins
TutėFrutė
2009 06 16, 13:52
Fantastiškai gražiai aprašyta istorija, pila meilės ir labai jausminga... Aukit sveikos ir gražios, ir aišku, su tom pačiom mintim apie tai, kaip smagu būtų neiti į darbą, pirkit broliuką
Fairyland
2009 06 16, 14:27
Kaip dziugu kad buna tokiu istoriju
Tokios gražios istorijos dar nebuvau skaičiusi...
LigiBunga
2009 06 18, 22:13
Aciu visoms ir visiems uz komentarus
QUOTE(LigiBunga @ 2009 06 12, 14:34) Visada svajojau tapti itin jauna mama. Skaičiuodavau, kiek man bus, kai dukrai ar sūnui sueis aštuoniolika. Tačiau... Svajonės ir liko svajonėmis, realybė labai jau nepadoriai užpakalį rodė, kai norėjosi, kad šypsotųsi likimas mums. Dvylika metų ir keturis mėnesius teko pagalvę skalbti ašaromis vos vėl ir vėl prasidėdavo nelemtos moteriškos dienos. Jaučiausi lyg neteisingai akytas sūris, kai ne vietoje skylės atsiranda. Vis prašydavau tuščių savo įsčių : lai būna ten nors kartą pilnatvė. Medikai gūsčiojo pečiais nerasdami problemos, vienas gydytojas net sakė, kad reikia jam atsistatydinti, nes priežastis vis dar nerandama. Ir kai jau visiškai nuleidom rankas, kojas, kai nutarėm, kad teks tik dviese mėgautis gyvenimu, kartą važiuodama į darbą pagalvojau : kaip gerai būtų tapti nėščia. Pora metų nereikėtų į darbą, streso nebebūtų, įtampos. Būtent tokios mintys, o ne mintys, kad labai labai noriu vaikelio. Po dviejų savaičių pilve pajutau kažkokį nepaaiškinamą pilnumą, tyliai nusipirkau testą ir nelaukus ryto padariau. Dvi juostelės reiškė euforiją, tylią, paslaptingą, neišrėktą. Vyras reagavo taip pat santūriai, nors viduje petardos sproginėjo ir varpai skambėjo. Tai buvai Tu. Tu, mažas, lauktas greifurtukas (mes tave taip vadinom, kol gyvenai pilvelyje). Drugeliai plazdeno ne pilve, o galvoje, gyvenimo spalvos tapo ne ryškios, o RYŠKIAI saldaininių spalvų. Pamilau turbūt net savo priešus (jei tokių turėjau). Bijojom džiaugtis ir tik apie dvidešimtą savaitę, po genetikos tyrimų, po kelių echoskopijų, kai ašaros tryško kaip pas cirko klounus, patikėjau, kad jau tikrai tave turėsim. Liepos penktą, aštuntą valandą ryto, išvažiavom į Kauną daryti paskirtąją cezario operaciją. Baimės jokios, streso jokio, tik laukimas. Kada? Kaip? Kokia tu ar koks, nes tu, vis kaip tas likimas, rodei užpakaliuką, o ne tai kas tu esi Gydytojas šmaikštavo, kad aš turbūt susiruošiau į nėštukių madų demonstravimą ir kad man gal visai dar ne laikas gimdyti, nes nesimato skausmo išraiškų. Keli sąrėmiai, kurie buvo, man buvo lyg adatos dūris į mėšlungio sutrauktą koją. Prieš darant operaciją su tėveliu kalbėjomės palatoj, kad jau tuoj galėsim tau pasakyti : sveika atvykus į mūsų šeimą, ar matai kaip pasaulis tau šypsosi, kaip jis tavęs laukė. Daugiau tylėjom gal, nei kalbėjom, nes nekantrumas sumaišytas su laukimu buvo begalinis. 2008 liepos 5 11:45 TU! Tu pranešei pasauliui apie tai, kad jis tave pasitiktų ir kad mamos rankos, bučiniai visada būtų akstinas gyventi. Aš verkiau, glaudžiau tave, kalbėjau operacijos metu su anesteziologe apie knygą, iš kurios pasiskolinau tavąjį vardą. Mėja Luknė nuo šiol tapo pačia gražiausia melodija, pačiu nuostabiausiu pasauliu sakiniu, kvapu ir tai, kaip mes tave mylim neparašysiu, nes nėra tokių švelnių raidžių. Tu angelas, kurio įžengimas į šį pasaulį palydėtas rauda. Laimės rauda su džiugesio akordais. Būk laiminga, dukra. Tavo vardai, tai upės, o tai reiškia, kad visada būsi laiminga. Netiki? Lažinamės. Tu šypsena būk, pavargusiam mano veide. Gerumo lai tau nepristinga. Šviesia viltimi būk. Pavasariu vaiskiai gausiu. Žmogumi būk, net kai žmogiškumas bei žmoniškumas lai būna tavo palydovai. O mes, aš, tavo mama ir tėtis, būsime tavo vieta. Į kurią gera grįžti, iš kurios be rūpesčio galima ištrūkti, be kurios gyvenimas tampa keistas ir neapibrėžtas. Mylim tave, mūsų išlauktas džiaugsme. Papildyta:QUOTE(LigiBunga @ 2009 06 12, 14:34) Visada svajojau tapti itin jauna mama. Skaičiuodavau, kiek man bus, kai dukrai ar sūnui sueis aštuoniolika. Tačiau... Svajonės ir liko svajonėmis, realybė labai jau nepadoriai užpakalį rodė, kai norėjosi, kad šypsotųsi likimas mums. Dvylika metų ir keturis mėnesius teko pagalvę skalbti ašaromis vos vėl ir vėl prasidėdavo nelemtos moteriškos dienos. Jaučiausi lyg neteisingai akytas sūris, kai ne vietoje skylės atsiranda. Vis prašydavau tuščių savo įsčių : lai būna ten nors kartą pilnatvė. Medikai gūsčiojo pečiais nerasdami problemos, vienas gydytojas net sakė, kad reikia jam atsistatydinti, nes priežastis vis dar nerandama. Ir kai jau visiškai nuleidom rankas, kojas, kai nutarėm, kad teks tik dviese mėgautis gyvenimu, kartą važiuodama į darbą pagalvojau : kaip gerai būtų tapti nėščia. Pora metų nereikėtų į darbą, streso nebebūtų, įtampos. Būtent tokios mintys, o ne mintys, kad labai labai noriu vaikelio. Po dviejų savaičių pilve pajutau kažkokį nepaaiškinamą pilnumą, tyliai nusipirkau testą ir nelaukus ryto padariau. Dvi juostelės reiškė euforiją, tylią, paslaptingą, neišrėktą. Vyras reagavo taip pat santūriai, nors viduje petardos sproginėjo ir varpai skambėjo. Tai buvai Tu. Tu, mažas, lauktas greifurtukas (mes tave taip vadinom, kol gyvenai pilvelyje). Drugeliai plazdeno ne pilve, o galvoje, gyvenimo spalvos tapo ne ryškios, o RYŠKIAI saldaininių spalvų. Pamilau turbūt net savo priešus (jei tokių turėjau). Bijojom džiaugtis ir tik apie dvidešimtą savaitę, po genetikos tyrimų, po kelių echoskopijų, kai ašaros tryško kaip pas cirko klounus, patikėjau, kad jau tikrai tave turėsim. Liepos penktą, aštuntą valandą ryto, išvažiavom į Kauną daryti paskirtąją cezario operaciją. Baimės jokios, streso jokio, tik laukimas. Kada? Kaip? Kokia tu ar koks, nes tu, vis kaip tas likimas, rodei užpakaliuką, o ne tai kas tu esi Gydytojas šmaikštavo, kad aš turbūt susiruošiau į nėštukių madų demonstravimą ir kad man gal visai dar ne laikas gimdyti, nes nesimato skausmo išraiškų. Keli sąrėmiai, kurie buvo, man buvo lyg adatos dūris į mėšlungio sutrauktą koją. Prieš darant operaciją su tėveliu kalbėjomės palatoj, kad jau tuoj galėsim tau pasakyti : sveika atvykus į mūsų šeimą, ar matai kaip pasaulis tau šypsosi, kaip jis tavęs laukė. Daugiau tylėjom gal, nei kalbėjom, nes nekantrumas sumaišytas su laukimu buvo begalinis. 2008 liepos 5 11:45 TU! Tu pranešei pasauliui apie tai, kad jis tave pasitiktų ir kad mamos rankos, bučiniai visada būtų akstinas gyventi. Aš verkiau, glaudžiau tave, kalbėjau operacijos metu su anesteziologe apie knygą, iš kurios pasiskolinau tavąjį vardą. Mėja Luknė nuo šiol tapo pačia gražiausia melodija, pačiu nuostabiausiu pasauliu sakiniu, kvapu ir tai, kaip mes tave mylim neparašysiu, nes nėra tokių švelnių raidžių. Tu angelas, kurio įžengimas į šį pasaulį palydėtas rauda. Laimės rauda su džiugesio akordais. Būk laiminga, dukra. Tavo vardai, tai upės, o tai reiškia, kad visada būsi laiminga. Netiki? Lažinamės. Tu šypsena būk, pavargusiam mano veide. Gerumo lai tau nepristinga. Šviesia viltimi būk. Pavasariu vaiskiai gausiu. Žmogumi būk, net kai žmogiškumas bei žmoniškumas lai būna tavo palydovai. O mes, aš, tavo mama ir tėtis, būsime tavo vieta. Į kurią gera grįžti, iš kurios be rūpesčio galima ištrūkti, be kurios gyvenimas tampa keistas ir neapibrėžtas. Mylim tave, mūsų išlauktas džiaugsme.
TimbaLimba
2009 06 19, 14:52
tikrai stebuklinga istorija
Graži istorija su gražia pabaiga  stebuklai būna ne tik pasakose, bet jie išsipildo tik tiems, kurie moka laukti
hefaiste
2009 06 19, 17:26
_2good4U_
2009 06 19, 17:35
Musmire
2009 06 19, 19:03
Labai miela istorija  ,lauksim greito tęsinio
Cikadelė
2009 06 19, 19:39
QUOTE(LigiBunga @ 2009 06 12, 16:34) Tavo vardai, tai upės, o tai reiškia, kad visada būsi laiminga. Netiki? Lažinamės.
 labai gražu prisidedu prie palinkėjimų, kad Mėja Luknytė turėtų broliuką ar sesutę
|
|