Auginu viena dukra. Daugiau vaiku turbut nenoreciau tureti. Ar tikrai vienturciai egoistai ir problematiski vaikai? Mamos, auginancios vienturtelius, pasisakykite.

aš vienturtė. tikrai esu egoistė :evil

Aš esu vienturtė, bet savęs nelaikau egoistiška ar problematiška. Pažįstu žmonių kurie vienturčiai ir yra egoistai, pažįstu žmones iš šeimų, kuriose buvo daugiau vaikų, bet jie vis tiek egoistai. Labai daug kas priklauso nuo auklėjimo ir bendravimo su vaiku

žinoma ne

As ir pati manau, kad vienturtis nebutinai egoistas. Turiu draugiu vienturciu, bet jos tikrai normalios moterys. Idomu tik, kaip jauciasi patys vaikai budami vieni seimoje. Ar jiems nekyla kokiu psichologiniu problemu, ar netruksta broliuko, sesutes. Cia, aisku, irgi nuo vaiko priklauso. Idomu, kaip jusu seimoje. Atsiliepkite vienturciu mamytes ir vienturtes dukrytes!

Aš vienturtė esu Kai buvau kokių 5 metų, tai norėjau sesutės, bet neilgai zirziau mamai, kad einam, "pirksim" sesę Man visai patiko būti vienu vaiku šeimoje, bet tikrai manęs niekas nelepino ar panašiai. Be to mano teta turėjo panašaus amžiaus dukrą, tad vasarą kaimę dūkdavom pas senelius ir būdavo smagu.
Niekada nesijaučiau blogai, kad esu vienturtė

Vienturciai tikrai egoistai, esu tikra tuo visiskai. Koks dar gali buti zmogus islepintas demesiu. Ir pvz daug zinau...

Nesutinku, kad visi vienturčiai egoistai. Aš žinau daug pavyzdžių iš šeimų, kuriose yra daugiau nei vienas vaikas ir kuriose vienas iš vaikų tikrai didelis egoistas.Yra ir vienturčių egoistų šito tikrai neneigiu. Manęs dėmesiu tikrai niekas nelepino, augau kaip normalus vaikas.

Kaip tėvai auklės, toks vaikas ir užaugs. Vaikas turi būti mylimas ir auklėjamas, bet nelepinamas.

aš niekad nenorėjau brolių ar sesių. kartais bzikas užeidavo, bet iš rimtųjų niekad nenorėjau. pažiūrėdavau kaip draugės su broliais ir sesėm vargsta -- vyresni komanduoja, į galvą duoda, jaunesnius tėvai liepia ganyt, atsakyt už jų nesąmones. nu ne... niekad nepasigedau

ir dabar kai pasižiūriu kokie tarp brolių-sesių santykiai mūsų giminėj (tėvo ir mamos), tai dar labiau džiaugiuos kad esu vienturtė. nes su savo šeimynine patirtim abejoju ar tėvai būtų galėję užaugint keletą vaikų ne ant peilių einančių.

nemanau ,kad teisngas klausimas ar buna egoistai vienturciai,nes tokiu zmoniu buna ir vienturciu seimoje ir ne vienturciu,taciau kai auga keli vaikai seimoje naturalu kad mokai juos dalintis,o jei vaikas auga vienas retai istarsi zodi turi dalintis su kitu,kol augo pas mus vyresnis vienas seimoje tikrai jautesi,kad sunkiai suvokia toki dalyka,kad dalinames saldainius su draugais
bet as uz tai jog vaikas neaugtu seimoje vienas,nes mes zmones bent jau dauguma gyvnam po du.o vaikui uzaugusiam vienam ismokti gyventi dviese tada tenka be to negalvoja teveliai sia diena pagalvoja i ateiti pati turiu sese ir broli ir beda ar dziaugsams visad buna geriau turet artima zmogu salia,nes draugai einant per gyvenima keicias,o broliai ir seses amzinai

Pažįstu tik vieną žmogų (nu gal du:)), kuris užaugo vienas šeimoje .
Šiaip visi kiti turi kažkokių problemų: nemoka bendrauti, nemoka dalintis, yra labai nelankstūs (nemoka prisitaikyti prie kitų).
Mano vyras-vienturtis, kol aš pripratau prie jo subtilybių Sakė visada norėjo sesers ar brolio.

Butent. Kiek vienturciu pazistu- visi isskyre. Jei ne po metu, tai po penkeriu septyneriu. Nesakau, kad tai taisykle, bet mano pastebejimais, vaikai is gausesniu seimu turi daugiau sansu i tvirta santuoka. Nes gyvenimas dviese, derinimasis prie kito- ju jau gerai ismoktos "pamokos". Po dvidesimties to ismokti sansu beveik nera.

Kai maniske penkerius metus augo viena, tai turejo visus vienturcio pozymius- labai savim pasitikinti, vadovaujanti, laimigas, meilus vaikas be problemu. Aisku, pasidalindavo saldainiais su kitais, kai jai ta pasakydavai, nes jausdavosi labai reiksminga tada, o pagyros uz gera sirdi irgi skatino pademonstruoti, kaip negaila atiduoti zaisla ar saldesi.

Ir stai gime broliukas. Gal kokiu pora metu dukra dar jautesi komfortiskai. Nors jai demesio sumazejo, bet stengemes jos nenuskriausti, namuose buvo taika ir ramybe. didysis sokas lauke, kai brolis paaugo. Ir pasirode, kad jis visai nenusiteikes buti "patogiu" broliuku, ir zaislo uzsimano butent tada, kai jo reikia dukrai. Ir kartais jis buna visai nenusiteikes mokytis dukros sugalvoto sokio. Arba su savo masinele bum per jos ispuostas leles- netycia, avarija.... Ir taip kasdien, simta kartu per diena. O tevai nelaksto paskui ju uodegas, o liepia aiskintis patiems. O kai tevai isikisa, tai vienas kuris arba abu gauna pamoksla arba sankciju...Vat tada vaikas ir pradeda mokytis tikro sugyvenimo kartu. Kaip kartu zaisti, kaip kartu ikalbineti tevus , kaip kart atsilaikyti pries blogiecius kokiam zaidimu kambaryje , kaip kartu pyktis, ir BUTINAI- kaip taikytis, ne po menesio, ne po pabuvimo atskirai kelias dienas ar metus, o tuoj pat- siandien, nes kitaip negalima- tu gyveni ne vienas. Pripazinti klydus, priimti kito atsiprasyma....

Vienturciams to ismokti- be sansu.
Papildyta:



Man atrodo, kad norint gyventi su vienturciu, reikia save "nustumti" i antra vieta, derintis, jam "patarnauti", elgtis su juo lyg rupestingai mamytei.... Cia vel- tik setebejimai, o ne patirtis...

Aš jam tikrai netarnauju, mamos vaidmenio neapkesčiau pati, tiesiog per 10 metų apsišlifavom ir esame lygiaverčiai partneriai

na kaskiek tiesos gali ira as auginu berniuka 5metu jis tikrai reikalauja dauk demesio ir aiskina del to ka jis neturi nei broliuko nei sesutes ir jam vienam liudna bet nemanau kaad tai reiskia kad jis uzaugs egoistas nes ir draugai kai ateina nera problemu del saldumynu ar zaislu o juk ir darzeli prabuna juk ten patys turi susidraugauti ir zaislais pasidalinti,beto as pati turiu broli bet esu egoiste o mano pusese ira vienturte bet tokio zmogaus reikia pajieskoti ir seima jos nuostabi ir pati su visais labai greitai randa bendra kalba taip kad manau cia tikrai nuo seimos auklejimo priklauso juk netgi du vaikai is vienos seimos zaidzia bet atydziai stebejus juos vienas is ju savanaudis dazniausiai buna

Gyvenu su vienturčiu jau vienuolika metų .. dėl egoizmo galėčiau ilgai ginčytis, geras rūpestingas vyras ir tėtis ... manau aš būdama ne vienturtė esu daug didesnė egoistė beje kažkur skaičiau, kad jeigu tarp vaikų yra daugiau nei 6 metai skirtumas, jie jau yra vienturčiai ..

Na mano giminaite turi tris vaikus,kurie du is ju jau suauge,treciasis- ikimokyklinukas. Turetu pagal gyvenimo principus ,na,kad daugiavaike seima...,bet deja taip nera Giminiu susitikime buvau sokiruota,didieji sededami prie stalo susikrove viska,kas buvo patiekta(karstas patiekala,garnyras) ,nepalaukdami kol visi suses prie stalo ,taigi kai susirinko visi ziurejo i juos it neteke zado Va ir augo trise
Pagal kai kurias cia ,tai egoizmas kaip tik vienturtese seimose egzistuoja,bet deja... Cia viskas priklauso nuo seimos ,auklejimo,ir tai ne tik zodziai Delto,as niekada nesisvaistau tokiais zodziais,nes gyvenimas parodo kitaip,daugiausia kitaip...

labai įdomus pastebėjimas - visi vienturčiai išsiskiria... va pvz mano mama vienturtė, o mano tėvai neišsiskyrę. o aš vienturtė ir išsiskyrus, bet skyriausi todėl, kad maniškis gėrė kuo toliau tuo labiau ir paskui sijonus lakstė. tai jei aš būčiau buvus ne vienturtė gal jis tada negėręs būtų?
o vienam augti sunku. kas dėl lepinimo - tai pusės to ką galėjau turėti neturėjau vien dėl to, kad mama sakydavo"nenoriu kad užaugtum išlepus vienturtėlė..." kaip dabar pamenu - prasidėjo džinsų manija, visos klasiokės turi, o aš neturiu - priežastis vienintelė - kad neduok dieve manęs neišlepinti...
o tas jausmas, kad neturi nei brolio nei sesers, manau yra vienas iš blogiausių jausmų gyvenime. kai esi vienintelė tėvų viltis, kai kalėdos ar velykos praeina ypatingai siaurame šeimos ratelyje - aš tėvai ir MB... MB pusėje tas pats, jo brolis nuskendo prieš 5 metus, taigi dabar tik aš, jis ir jo mama...
gal dėl to labai vertinu draugus, kurių dievas davė tikrai nemažai, matyt bandydamas kažkaip atlyginti didelės šeimos nebuvimą...
mamytės, jei tik yra galimybė, neatimkit sesės ar brolio turėjimo iš savo atžalos...

Nerasiau, kad visi vienturciai skiriasi. Rasiau, kad mano aplinkoje taip yra... Ir kad vienturciai augdami nepatiria, ka reiskia gyventi ne vienam nuolat, todel jiems sugyventi seimoje su kazkuo, derintis prie kito yra sudetingiau...

O Ilgaplaukes aprasytos situacijos- mano akimis, tai nesusijusi su vaiku skaicium seimoje problema. Tai tiesiog kiauliskos manieros.

Kokios charakterio savybės susiformuos vienturčiui labai priklauso nuo šeimos ir auklėjimo. Galiu tik pasidžiaugti, kad mano vienturtė mokanti bendrauti, mandagi, paslaugi neišlepusi mergina.

Nusisnekejote totaliai...vienturtis neauga vienas..salia jo yra tetis,mama su kuriais lygiai taip pat reikia skaitytis ir derintis vieniems prie kitu...taip pat yra aplinkui daug draugu,su kuriais irgi reikia rasti bendra kalba ir slifuoti savo charakteri...tai,kad salia dar bus brolis ir sesuo pliusuko neuzdeda
Lygiai taip pat negalima spresti apie tautas tarkim..jei susiduris vien su chasmiskais kitos tautos atstovais tai nereiskia,kad visa tauta tokia.
Tad tokiu pasakymu jus tik parodete savo akiracio siauruma kai remetes keleta pavyzdziu neisigilinusi i situacija i zmogaus charakterio ypatumus ir t.t.
Papildyta:

1.kiek vienturciu pazistate,kokios skyrybu priezastis...ar tarkim tai,kad vienturcio antra puse turi priklausomybiu..tarkim losimui ar girtauja ar yra priklausomas nuo narkotiku(ne visada tai pastebima ir ne visi degradave yra narkomanai,ju yra padoriose seimose) tai tai,kad antra puse,kuri neturejo broliu,seseru nulemia skyrybas ar sutuoktinio priklausomybiu nevaldymas ar palaidas gyvenimo budas.???Ar tik vienturciai tokiose situacijose pasirenka geresni gyvenima sau ir savo vaikams?Nei kesti sutuoktinio toki gyvenimo buda..ir vistiek kalta ta puse,kuri augo be broliu seseru?
2.Apibudinote mano dukra...jos stiprus charakteris,valdinga,savimi pasitikinti.....turi broli..... Brolis,kai augo vienas buvo jautrus,labai mielas,geras vaikas,nieko niekada nenuskriaus,visada su visais pasidalins....augo iki 9 metu vienturtis tai kur viso sito saknys....nepagalvojate,kad gimdamas zmogutis atsinesa ir SAVO CHARAKTERI.,....vieni buna stipraus,kiti labiau mokantys prisitaikyti ir t.t....o tai,kaip mokes bendrauti su aplinkiniais,kaip mokes uzjausti,atjausti kita,pasidalinti paguosti....tai jau nuo asmeninio tecio ir mamos pavyzdzio priklauso.... nuo seimos auros viskas priklauso,kokie santykiai,bendravimas,tradicijos
Papildyta:

po du..keistai nuskambejo seima yra ne du..kai yra vaiku..yra trys jau ir t.t..ar cia taip....jei jau 2 vaikai,tai lai ir bendrauja tarpusavyje???Musu seimoje kai buvo ir vienas vaikas ir dabar jau 2 visada su vaikais visur visada viska darome kartu..vaikas vienas yra paliekamas retai(kai neskiriama demesio)...valgom,bendraujam,aptariam seimos rupescius,iskylaujam ir t.t..visur mes esame kartu,komanda...taip mokydamiesi bendrauti ir nesvarbu seimoje vienas du ar daugiau vaiku.,.....jei vaikas bus paliktas prie kompiuterio,lauke nuolat tai ar du ar vienas ar trys....jau aukles ,rodys pavyzdi juos ne tevai,bet aplinka.......
Papildyta:

kuria prasme vienturciai? ar tai,kad jie nebebendrauja tarpusavyje...yra tame tiesos....as pati labai stebiuosi,kad mano sunus,kuriam 12,o dukrai 3 jie puikiai bendrauja....as suprantu kad dukra yra mazesne ir broliui,kaip jau ir neidomu....bet negaliu atsistebeti,kaip jie neatlimpa vienas nuo kito....vakare,tai nuolat abudu kazka veikia,daro..kartais pagalvoju,na budamas sunaus amziaus varyciau as ta sese is savo kambario.....o jis ja atvirksciai visada pasikviecia nors ji ir valdingesne,daznai nori,kad butu pagal ja,bet kazkaip na sutaria jie kartu ir myli vienas kita todel tik dar karta isitikinu,na nera vienos taisykles VISIEMS...NERA

as jau cia vakar parasiau savo nuomone,bet matyt ne taip aiskiai jog tevai niekad neatstos broliu ir sesiu,kodel taip mastau na kad ir paprastas pvz ar kada bandet atimti is vaiko koki saldaini ir ji suvalgyt jo akyse aisku kad ne,o ta laisvai gali padaryt brolis ar sese ne nemirkteleje va tada ir mokomasi nebut egoistu,kai vienam skaudu, o kitam geda del poelgio
tevai buna tik mokytojai vaiku gyvenime aisku jie padeda vaikui nenuobodziaut,buna kartu bet juk sutikit brolis ar sese visvien praleis laiko daugiau nei jus ,nes tai valgio darymas tai kokie buities darbai,beje pastebejau dar viena dalyka vaikai,kurie auga vienturciai ir giminej ar salia nera vaiku jie pernelyg greit tampa ,,suauge,,,kazkaip ju ta vaikyste nebuna tokia nerupestinga

Keistai nuskambejo.....jei is vaiko atimsi saldaini ir ji suvalgysi jo akyse ,tai vaikas nebus egoistu..jei nors kiek domejotes vaiku psichologija,tai vaikas is kurio bus atimtas saldainis naturaliai,instinktyviai kita karta labiau saugos savo saldaini nuo brolio ir sesers.....ir tas kuris ateme saldaini nejaus gedos,nebent subartas tevu Dazniausiai seimose panasaus amziaus brolis ir sesuo buna labiau konkurentai.
Man is vis keista,kad zmones stato stereotipus Greiciau suauga,neturi normalios vaikystes,egoistai,nemoka gyventi seimoje
Juk vaiko pasaulis,tai nera vien brolis ir sesuo...isauge is kudikystes amziau vaikai turi draugu..darzelyje,seimos rato draugu,kieme.....ten taip pat mokomasi dalintis ir yra geresne mokykla,nei salia stovinti mama ar tetis ir mokantis dalintis,kad va turi broli ar seseri,privalai duoti,pasidalinti..o isejus i kiema ten neprivalai nieko....ten naturaliai mokaisi,ten niekas nesubars,kad nepasidalinai....naturaliai vaikas supranta,kad norint tureti draugu privalesi dalintis,uzjausti,uzstoti drauga ir t.t.
Sutinku del vieno dalyko jei vaikas auga vienas ir yra izoliuotas visiskai nuo kitu vaiku.
Galiu tarkim parasyti pavyzdi...mano pusseseres vaikas....buvo iki 16 metu vienturtis,neleisdavo i kiemus,dauguma leisdavo laika kol maziukas su tevais,vaikas isties buvo labai geras,ramus,nieko niekada nenuskriaus,bet tuo paciu bendraujantis,atjauciantis ir t.t.Pradejes eiti i mokykla laaabai gerai mokesi,bet nebuvo tas,kuris vienas nuo visu..ne,jis buvo klases lyderis ne todel,kad megejas issokti,o todel,kad mokejo salia saves suburti vaikus,buvo protingas,ramus,kantrus,visada pades kitam.Lanke daug bureliu,buvo labai uzimtas,bet per jo gimtadieni suguzedavo visa klase...net kviesti nereikedavo.
Gime broliukas,kai jam buvo 16 metu......nezinau,bet nemaciau daugiau tokio vaiko,kuris budamas paauglys vasara atsisakytu atostogu,nes....elementariausia..mamai reikia padeti,nes broliukas tik gimes,mamai pagalbos reikia nors tevai stume ji atostogauti,jie gan pasiturintis,gali bet kada nusissamdyti padejeja.Bet mane nustebino jo atsakymas.....prisiatostogausiu,o mamai pagalbos reikia cia ir dabar.
Tai vat ka norejau pasakyti,kad vaikas auga ar vienas ar keliese,bet viskas priklauso nuo seimos nuo vidines santarves,asmeninio pavyzdzio,seimos tarpusavio sutarimo,vidines kulturos Ir nereikia drastisku priemoniu atimitineti is vaiko saldaini,kad vaikas nebutu egoistas
Dar rasete,kad vaikui sesuo ar brolis padeda nenuobodziauti laisvu laiku,kai gali vaikas nuobodziauti gali ta laika uzpildyti lankomi bureliai,kuriuose yra vaiku,asmeniniai draugai ir t.t.

jolita.martyna, Jusu postus skaityti buvo nemalonu. Nenoreciau Jums atsakineti i klausimus, bet panasiu klausimu klause ir kitos, tai atsakymai skirti joms.

Pradesiu nuo to, kad esau triju vaiku mama, 15 m. sekmingos santuokos. Mano draugai - irgi vede kazkada seniai seniai. O skyresi kas kada. Aisku, nemazai issiskyrusiu ir nevienturciu. Bet vienturciai visi vel gyvena po viena. Kodel skyresi? Ne, ne alkoholikai ar pan., visi prestiziniu specialybiu zmones, aukstesnio nei vidutinio sluoksnio atstovai, bet nesugyveno, nesusiderino. Ar tai taisykle- dar karta sakau, kad ne. Bet tai tendecija.

Labiau tiketina, kad vienturciai tures problemu gyvenant dviese NUOLAT seimoje, nes jie nepatyre to augdami ir formuodami savo charakteri. Tevu prilyginimas broliams ar seserims skamba naiviai ir, nepykit, iskreiptai.... Tevai yra tevai- cia kita kategorija, nei broliai ir seses.

Kas man dar kliuna vienturciuose, kuriuos buvau sutikus, tai liguistas kabininmasis i draugyste. Gausiu seimu vaikai kazkaip labiau atsipalaidave, o vienturciai kaip isikimba... Be to, jie izeidus. Jei gausiu seimu vaikai susipyksta, tai jie moka ir greit savo kaltes pripazinti, ir susitaikyti. O vienturciai gali uzsiraukti del kokio nieko, kad uzmirsai jo vardadieni, pvz., ir prasideda spektakliai a la "tu mane isdavei"...Kiek turejau vienturciu draugiu, tiek po kurio laiko tekdavo nustatyti atstuma arba tiesiog pabegti. Gal nelabai savarankiskiems zmonems tai tinka, bet oi ne visiems. Paprastai gausesniu seimu vaikai skiria, kad stai su broliu ir sese rysiai yra patys artimiausi (aisku, visi vaikai pesasi, bet ekstra atvejais pasimato, kad jie vienas uz kita viska atiduotu), o draugai yra dalykas kintamas. O vienturciams draugyste labai perdetai reiksminga, kas, mano galva, atstumia savarankiskus, nekompleksuotus zmones.

Uztat ka pastebejau, tai du vienturciai gali buti kuo puikiausiais draugais. Jie gal bando taip kompensuoti broliu-sesiu nebuvima.

Man rodos, kad žmonos-vyrai taip pat visiškai kita kategorija nei broliai-seserys

Aš vienturtė -ir esu baisi egoistė pati turėsiu daugiau vaikų tikiuosi

Visiskai teisingai manote. Bet nuo tevu-vaiku santykiu pereiti prie zmonos vyro yra sudetingiau, jei nesi patyres, broliu- sesiu santykiu. Manyc.

Aš manau, kad tas brolių - seserų turėjimas ar neturėjimas labai silpnai įtakoja būsimą šeimyninį gyvenimą... Viskas priklauso, kaip tėvai auklėja tą vienturtį, taip sakant veinturtis vienturčiui nelygu . O ir daugiavaikėj šeimoj vaikų tarpusavio santykiai būna labai skirtingi - vieni yra labai artimi, kiti daugiau bendrauja su kitais vaikais iš kiemo, iš mokyklos, nei su savo sesėm, broliais...Aš asmeniškai savo pažįstamų tarpe neįžvelgiau tos tendencijos, kad vienturčių šeimyninis gyvenimas mažiau nusisekęs...

Dar prisiminiau pavyzdi... Viena pazistama istekejo uz mazdaug savo vienmecio. Ji vienturte, labai principinga motera. Issiskyre greitai. Kelerius metus gyveno viena. O paskui susirdao drauga, kurio dukra su ja vienmete. Is salies ziurint- tai labai chaotiski ir isteriski santykiai, lyg vaiko paauglio ir atlaidaus tevo. bet zmonems gerai, gyvena ir nesiskiria.

Nesakau, kad vienturciai blogesni. Ju yra visokiu- ir graziu , ir protingu, ir meiliu, ir nuosirdziu, ir egoistu, ir uzdaru, ir dar ka as zinau kokiu. Kaip ir zmones is gausesniu seimu- irgi visokie.

Tiesiog bunant vienturciu kazko svarbaus nepatiri... Tureti broli ar sese- patirtis, kuri praturtina asmenybe ir nuspalvina gyvenima.

Ir padeda geriau pazinti ir suprasti aplinkinius, tiek artimiausius, tiek ne tokius artimus. Nereikalauti is zmoniu buti globejais ar globotiniais, o sugyventi kaip nepriklausomom asmenybem, kurios viena kitai rupi, bet viena kitos neriboja.

As vat uz triju dienu vaziuoju pas sese, vezu brolio linkejimus , pavasarosiu pas ja, musu vaikai kartu pazais-pasipes , mes turesim grazaus laiko pakalbeti, pasitarti, paguosti, pasidziaugti... Jokia drauge, simtas draugiu seses neatstos. Ta ypac supranti, kai tau ne -niolika. Draugai kinta, o seses ir broliai- amzina.

Na, nesakykit... kartais tas buvimas broliu ar sese ne tik daug duoda, bet ir atima. Juk neretam vyresnėliui teko savo broliais bei seserimis rūpintis daugiau, nei tai darė tikri tėvai. Ir ši patirtis toli gražu ne visada jau tokia maloni...
Ir tikiu, kad nemažai daliai žmonių ta jūsų frazė, kad draugai kinta, o broliai ir sesės - amžina, gali sukelti kreivą šypseną. Žinoma, kraujo ryšio nepakeisi, bet ar visada brolius ir seseris sieja tikrasis žmogiškasis ryšis? Toli gražu, ne.

Brasa, jei vaikai vieni kitais rupinasi daugiau, nei tevai, tai kazkoks krastutinumas. Kad jaunesniais tenka kazkiek pasirupinti vyresneliams- taip, ir kas? Tai juk normalu, kad vaikai seimoje turi ismokti ne tik imti, bet ir duoti. Man irgi teko jaunesniu broliuku pasirupinti. Tevai neuzkraudavo to be proto, gi mate- kiek reikia, kiek galiu... Ir super. Man dabar ner problemu pasirupinti kazkuo ir NEREIKALAUTI atlygio. Tiesiog kartais reikia padaryti gera darba. O kai zmones to neismoke vaikysteje, tai uz kiekviena smulkmena nori medalio, reikalauja ivertinimu, jaucia frustracijas, kad jiems nepadekojo, ant pjedestalo neuzkele.

O del to, kad nera zmogiskojo rysio. Gal kazkam tai yra. Bet tai didzia dalim del tevu klaidu. Siaip jau, yra tevu, kuriems apkritai nederetu vaiku tureti, nes jie is sveiko zmogaus emocini invalida tegali nulipdyti. Tures viena- nulipdys viena, tures desimt- nulipdys desimt... Bet tokiu SM , tikekimes, nera...

Jums visada nemalonu skaityti kitu nuomone Nieko izeidziancio ir nemalonaus neparasiau.O jei nepriimtina kitu nuomone neskaitykite
Papildyta:

Cia parasete protingai,be jokiu zmoniu skirtymu.
Papildyta:

labai retai pamatysi grazu bendravima tarp broliu ir seseru

Ką aš žinau, mano brolis už mane jaunesnis 9 metais. Ir teko man jį žiūrėt, kol mama būdavo darbe. Dažnai tėvams atrodo, na kas čia tokio - pabus su broliuku kokias 3-4 valandas per dieną, bet ar to vyresnėlio kas klausia, ko nori jis? Labai retai. Aš nesakau, kad man už tą priežiūrą norėjosi medalio, man tik norėjosi po pamokų eiti į kiemą ir žaisti su bendraamžiais , o ne sėdėti smėlio dėžėj su metinuku... gal ir gražiai skamba tos altruistinės frazės, kad reikia pasirūpinti ir t.t., bet aš , būdama 10 metų, altruizmu nespinduliavau.... Žinoma, ir man tėvai neužkraudavo be proto ir aš tikrai nepervargdavau nuo tos priežiūros, tiesiog tokio laiko sau nelabai likdavo... Jūs sakot, kad jums ir dabar nėra problemų kažkuo pasirūpinti, o man yra. nemėgstu rūpintis aplinkiniais (nekalbu apie savo vaiką, čia kita kategorija ), ir kas paneigs, kad tam įtakos neturi tas priverstinis buvimas su mažesniuoju broliu (beje, dabar su juo sutariam puikiai )

taip prisimenu drauga,kuris nuolat kiem stumde vaikiska vezymeli su broliuku...jei tai butu mergaite suprantu, kai kurios mergaites dievinina priziureti maziukus,bet cia buvo berniukas,kuris su berniukais norejo kara zaisti,o ne vezimeli diena is dienos vezioti Suauges sunkiai ryzosi pats tureti vaiku.
Ir vienturciai puikiai moka padaryti geru darbu nieko nereiklaudami,padeti namu ruosuoje netgi patys,tevu neprasomi ir tikrai nereikalauja medalio uz tai.
Man tiesa sakant gaila zmoniu,kurie turi tiek daug stereotipu....o juk augo dideleje seimoje,kurioje turejo ismokti atsikratyti stereotipu

Mano geru santykiu su zmonemis, kurie man rupi, receptas. Nemokamai. Negalima kalbant su zmogumi aiskinti, ka jis galvoja, ir jokiu budu nevartoti zodziu Tu visada-Tu niekada.

Pasakes tai, o dar pirmu sakiniu, iskart nustati zmones pries save, todel jie nenori klausytis, ka sakai po to. Dialogas tada tiesiog neimanomas.

Taip galima kalbeti, jei tikslas- pasibart, isskraut kazkokiu kitu zmoniu saskaita.

Tai buvo trumpa elementariosios psichologijos pamokele.

taip supratau jus megstate ieskoti savo mintis pritarimu O jei kitas narys issako priesinga nuomone ir argumentuota su pavyzdziais tai tada nebemalonu klausytis.
Beje..jus psichologe,psichoterapeute?Nes pamokeles tada turetu buti vertingos

Paskaicius pradzia norejau kazka grazaus parasyti. O pabaiga paskaicius tegaliu parasyti tik tai: taip, pagailekit manes vargses, su sveiku-graziu-protingu vaiku pulkeliu , vyras mane myli, santykiai su sese ir broliu nuostabus, gyvenimas -daina...

man tai gaila ne tu, kurie i pasauli ziuri matydami galimybes ir izvelgdami tendencijas, o tu, kurie is viso grazaus pasaulio issikapsto kazkokias siuksles ir "ant ju" stato savo supratima apie zmoniu tarpusavio santykius.

O bendrai tai mano nuomone islieka tvirta: tureti broli ar sese yra labai gerai, o abu- dar geriau . Tureti gerus tevus, aisku, irgi yra gerai.
Papildyta:


Rasiau- elementarios psichologijos pamokele, o ne aukstosios. Tam nereikia buti psichologe, pakanka buti ir slaveja su galva. Na, siuo atveju isgrdote tai is... diplomates.

Man patinka susitikti stipru oponenta, kuris moka argumentuoti ir graziai delioti savo mintis. Gi silnieji tuoj ginca nukreipia i oponento asmeni, nes gincytis su ju zodziais "slabo".

mano nuomone irgi tokia pati,kad tureti broliu ir seseru yra gerai as savo vaikams diegiu,kad sesuo ir brolis,turi visada pasitiketi,padeti vienas kitams ir laimeje ir nelaimeje,kad visada turi palaikyti rysi ir vienas apie kita galvoti ar busite toli vienas nuo kito ar cia pat salia ar turesite sukure seimas.
Bet niekada neskirsciau zmoniu ar jie turi broliu ar neturi,nes tai nera pagrindinis rodiklis mano manymu,nes zmoniu visokiu yra....gimdamas zmogus jau turi savo charakteri,temparemanta,ji kazkiek formuoja seima,aplinka ir t.t.
Papildyta:

elementarias visi zino.O specialisto pamokeles vertingos Nedristu duoti pamokeliu jei nesu tos srities specialistas

Norit pasakyti, kad ta patrtis Jus nuskurdino? Ar vis del to praturtino kazkuo? O santykiai su broliu puikus, vis delto...

Mane ir broli skiria 5 m. Tevai manes labai nespaude, bet kartais tikrai buvo gana ilgu sedeti smelio dezeje su broliuku, kai tie smelio zaidimai jau visai nebedomino... Bet kartais tiesiog reikia padaryti kazka ne del saves. O jei dar tevai paaiskina, kuo svarbus tas tavo darbelis, ta nemanau, kad tai vaikui pakenkia... Asmenybe ugdoma ne tik saldainiais.

bet negi nera kitokiu darbeliu apart broliuko/ssutes preiziuros Juk svarbiu darbeliu galima surasti ir be broliuko ir sesutes.Manau praturtina geri santykiai su sese,broliu

matot, aš nežinau, kokia būtų buvus mano vaikystė, jei būčiau vienturtė. Nežinau, koks būčiau užaugęs žmogus, jei būčiau vienas vaikas - geresnis, blogesnis, ar toks pat.... Tiesiog, kai buvau vaikas, tas vaikų būrelis šeimoj man tikrai neatrodė besąlyginis gėris Aš dabar žinau, kad reikia padaryt kažką ne tik dėl savęs, bet tada... Taip, aš dabar puikiai sutariu su broliu ir sese, ir mūsų ryšis tas tikrasis, ne tik kraujo Bet tuo metu aš tokių šiltų jausmų savo jaunėliams tikrai nejaučiau ir visai nesvarbu, kad tėvai sakė, kaip tai gražu - aš nenorėjau brolio prižiūrėt ... Žinoma šiandien aš džiaugiuos, kad turiu mylimus sesę ir brolį, bet šiaip galvoju, kad aš buvau iš tų vaikų, kurie nebūtų liūdėję, augdami vieni. Visgi turbūt buvau ir likau egoistė

Na, alfa, mėtai akmenėlius į mano daržą, tai negaliu nutylėt
Esu vienurtė..
Nesakau, kad tai labai gerai, jaučiu, kad tai uždėjo antspaudą charakteryje, bet dėl draugysčių net sakyčiau atvirkščiai..Man tiesiog per sunku turėt daug draugų, ar palaikyt labai intensyvius santykius...Esu toks katinas, kuris mėgsta vaikščioti vienas-kur noriu ten einu, jei yra ūpas pabendrauju, jei nėra, pasislepiu-žodžiu nesu tokia "sava mergaitė" Labai mėgstu pabūti viena (turint šeimą tai nėra paprasta) , bet stengiuosi bent valandžiukę kasdien turėt tik sau, kitaip darausi irzli....Man jokių problemų vienai eit į sporto klubą (net taip geriau), net pietauju kartais sąmoningai viena-pabėgu nuo bendradarbių "a-lia" su reikalais
Sutinku, kad tai "vienturtizmo" antspaudas, bet iš esmės žmogui juk svarbiausia gerai jaustis būtent pačiam su savimi..Nesakau, kad neturiu draugų ir nesakau, kad man jų nereikia-turiu mažai, gerų, ir toleruojančių mano keistenybes..Turiu kelias drauges vienturtes, bet geriausia draugė iš 4 vaikų šeimos..





Tik pasakysiu, kad tai sužinojau tik, kai pati pagimdžiau antrą vaiką..O šiaip iki tol niekad nesijaučiau kažką praradus, nes nežinojau, kas tai yra..VISADA gerai jaučiausi būdama vienturte..Ir dabar taip jaučiuosi, nors kita vertus džiaugiuosi, kad mano dukros turi viena kitą..

brolio ar sesės turėjimą ar neutrėjimą palygint neįmanoma su niekuo. aš turiu sesę, nežinau ką reiškia neturėti. taip pat nežianu ką reiškia turėti brolį. o su draugais juo labiau negalima lygint. draugai yra tie žmonės, kurie tau artimi dūšiai. su tau nemaloniais žmonėmis nebendrauji. o nuo brolių ir sesių niekur nedingsi, ir sutari ar nesutari, jauti ryšį ar nejauti, netgi jei ir tau stipriai gyvenime prikiaulins, vistiek jie bus tavo.

o egoistai yra absoliučiai visi žmonės, tik skirtingais būdais tas egoizmas pasireiškia.

Aš su Jumis sutinku. Man irgi patinka pabūti vienai, turėti valandėlę sau. Draugų daug neturiu (gyvenimas parodė, kas lieka šalia kai blogai, kas palieka), bet tie keli kuriuos turiu, tikrai nuostabūs žmonės.

Man visą laiką požiūris, kad jeigu esi vienturtis, būtinai turi egoistas buvo nelabai malonus. Sutinku, kad brolio ar sesers turėjimas yra svarbus dalykas, tačiau jeigu jau vaikutis vienas, tai dar nereiškia, kad jis bus savanaudis.

Aš visą laiką maniau ir iki šiol manau, kad labai svarbu vaiko auklėjimas, nesvarbu vienturtis ar ne.

Na ir siurprizas... Na matai, o mano patirtis su vienturtem tokia, kad macnas tu pone... Viena dar mokykloje buvo nusprendus, kad esu jos geriausia drauge, tai man kuri laika buvo labai susikomplikaves gyvenimas, jauciausi lyg man kas pavadeli uzdeti nori... Antra patirtis irgi panasi. Tai trecio karto nenoreciau. O vat kokia pamoka gavau- Svetima vienturte.

liūdna istorija apie seseriškus santykius - užmiestyje, mano tėvų kamynystėje gyveno šeima su trimis seserimis. gyveno 2 kambarių butelyje, 4 butų name. vyriausia, įstojo į mediciną, vyras chirurgas, gyvena viskuo pertekę. viduriniosios vyras fizikas, dirbantis dvejose užsienio įmonese, šeima gyvena kaip inkstas taukuose. jauniausioji, baigė bibliotekininkystę ir liko gyventi kartu su tėvais. pirmoji mirė mamytė, vyresniosios atvažiavo tik į laidotuves. ir tada, kai ant jauniausios rankų mirė tėvelis, praėjus vos savaitei, atlėkė vyresniosios su džipais turto dalintis, nors pačios tokiuose namuose gyvena kad kogero šuns būdos prabangesnės ten nei tas butelis. sako jauniausiajai - jei nori išmokėk mums pi trečdalį buto kainos ir gyvenk jei tau čia patinka. jauniausioji nepatikėjo savo ausim, bet istorijos pabaiga tokia - visi nutuokiam kokios bibliotekininkų algos, (su tokia ji net paskolos negavo) butelis buvo parduotas, pinigai padalinti į tris dalis, ir už tą trečdalį ji nusipirko apleistą namuke kaime, kažkur toli už kauno.
va jum ir seserys.... pasakysit, kad jos turėjo teisę į ta trečdalį.. taip, turėjo, bet žmogiškumas kur? ką gavo už jį turbūt per vienas atostogas kur maljorkoj prašvilpė...

Retisa, bet tai issigime santykiai kazkokie... Aisku, galima tokiu prirankioti abejose "barikadu" pusese. Baisiu isimciu tikrai atrasi...Ar verta?

tikriausiai buvo labai išdresiruotos dalintis, kad taip sukibo

bet gi kvailumas žmogaus. Šeimos modelį vaikai lipdo ne iš to kiek brolių ir seserų šeimoje buvo, o iš tėvų tarppusavio santykių. Kokią šeimą vaikai mato- tokią jos sampratą ir gauna. Sukurūs šeimą už ją niekada nebūna atsakingas vienas žmogus- ją sukurė dviese, du suaugę žmonės ir jie savo santykius gludinasi ir derinasi. Vaikų skaičius šeimoje irgi nieko nei skatina nei įtakoja. Vyro ir moters tarppusavio santykiai yra tik jų dviejų reikalas ir jie niekaip nesiremia į tai - keiese jie išaugo šeimoje. Tai remiasi į tai, kaip jis, bet koks vaikas mokėjo , gebėjo adaptuotis socializuotis jį supančioje aplikoje.


Papildyta:


ji yra aukštesnysis sluoksnis, aiškiai gi rašė, ir su tavim tokia žemės kirmėle čia dar šnekasi, o tu drįsti prieštarauti jos nuomonei, keistuolė

alfija, galetumet man visa tai i akis pakartoti zodis zodin? Negeda butu? As tuos pacius zodzius galiu pasakyti zmogui ir gyvai neraudonuodama. Is balkono ant praeiviu nespjaudau, internete pasislepus uz nicko siuksliu (keiksmu ir epitetu) nemetau. Butent tuo aukstesnysis sluoksnis ir skiriasi nuo tokiu, kaip Jus.