Sveikutes,

Nzn ar yra tokia tema,bent jau as nerandu..O uzvedziau tokia tema, todel kad...

Noreciau suzinoti, kaip su dukrytemis bendrauja jusu vyrai?Mes turime maza dukryte..As su ja bunu istisom dienom namie, o vyras dirba..Ir dirba jis nuo 8-9val. iki 21-22val.,na buna veliau baigia, buna anksciau, kaip kada..Mes su mazaja praktiskai jo nebematome..Galima sakyt, atlekia namo pavalgyt ir pernakvot..(ir tuo dziaugiuosi! )Bet as ne del saves,as del dukrytes..Beje, per iseigines taip pat dirba..Tiesa, si visa 7dieni prabuvo namie,bet kas is to..Girdejau vieno vyro pasisakyma"gryzes is darbo stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su dukryte,duodu zmonai pailseti..Einu vaikeli ismaudau,perrengiu,zaidziu su ja..Kad ir koks pavarges is darbo gryztu,visada stengiuosi atrasti laiko vaikui..Su ja bunant dingsta visas nuovargis" na ir t.t.Vienu zodziu labai graziai jis kalbejo..O vat maniskis kai gryzta,tai nei jis ja pabuciuoja , nei pazaidzia su ja, nei paima ant ranku.. Uzkalbina ja arba paima ant ranku nebent tada, kai ji pradeda verkti o as tuo metu uzsiemusi ir jo paprasau..Is pradziu vaiksciojom kartu maudyti, dabar as viena..As labai bijau del tokiu jo santykiu, nes as pati augusi su tevu,tik tos teviskos meiles, silumos, paguodos, uztarimo niekada nesu patyrusi..Tarp musu tik salta neapykanta..Jis manes nekencia, as jo nekenciu.. Papasakokit, kaip yra pas jus seimoje?..Kol kas aciu uz demesi..

P.S. Butu labai faina jei ir vyrai pasipasakotu..

Na, mano vyras panašiai elgėsi tiek su dukra, tiek su sūnum, kol jie dar visai maži buvo. Skaičiau kažkada, kad tikrai didelė dalis vyrų labiau su savo vaikais bendrauti pradeda tik tada, kai jie didesni paauga, ta prasme, kai jau galima su jais žaisti, pasiautėti, susikalbėti vyrui suprantama kalba ir panašiai. Nežinau, kodėl taip yra. Ar jie tiesiog bijo tokių mažų vaikų, nežino, ką su jais veikti, kaip bendrauti, nežinau
Su didesniais vaikais mano vyras jau kur kas daugiau bendrauja, domisi jų reikalais, ir vaikai jį tikrai myli, BET pvz. mūsų septynmetei dukrai einant miegoti bučkį gauna mama, o tėtis - tik labanakt. Tame matau dvi priežastis - arba dukra gėdijasi vyriškiui (nors jis ir tėtis) duoti bučkį, arba jis tiesiog jos širdyje neužsitarnavo bučkių nepakankamu bendravimu nuo pat mažens.
Mano pačios patirtis yra tokia, kad savo mamą mes labai mylim ir gerbiam, o tėvas... chm...tiesiog žmogus, davęs mums savo genų. Kadangi jis nesistengė su mumis bendrauti, kol buvom dar vaikai, tai ir mes nesistengiam, nes nejaučiam jokio artumo jam
Todėl jei pastebėčiau, kad mano vyras nustoja domėtis jau paaugusiais vaikais, tai tikrai pašnekėčiau su juo apie tai tiek vaikų, tiek jo paties labui.

Jurgute- taigi tavo lėlytė dar visai šviežia. Natūralu, kad vyras "nėrė į krūmus" arba į darbą...maniškis dukros labai laukė, bet...psielgė taip, kaip taviškis. Pirmą pusmetį jo išvis nematydavom...Tris mėnesius po gimimo(kai mat tikrai reikėjo pagalbos) gryždavo ne ankščiau 23valandos. Tikrai nesuprantu kodėl...kartais atrodo, kad vyrai bijo naujagimių. Bet vaikas augo ir vyras pats norėjo vis daugiau ir daugiau laiko praleist su vaiku. Panašu, kad augant vaikui- auga ir vyro poreikis bendraut su savo vaiku... Vis ankščiau ir ankščiau gryžta iš darbo, vis daugiau laiko praleidžia su dukra...Manau, net dukra myli tėtį kur kas labiau nei mane...

Mano vyrui irgi vaikas pradėjo egzistuoti tik nuo kokių 2-3 metų. Iki tol kažkaip kol nepaprašydavai, tai net ant rankų nepaimdavo. Ir nemiegodavo miegamąjam, nes vaikas trukdydavo išsimiegoti, o jam ryte į paskaitas

Nuo 2-3 metų viskas pasikeitė, jie vienas be kito negali. Vaikas gryna tėčio kopija Vaikas net prašydavo, kad tėtis eitų jį migdyti ir pasakas sekti

Aišku aš viską nurašiau amžiui, nes kai gimė mūsų vaikas vyrui buvo vos 20 metų. Kai pažiūriu dabar į dvidešimtmečius, tai juos pačius prižiūrėt dar reikia, o aš iš jo reikalavau vaiką prižiūrėt

Nepergyvenk Jurgute paaugs tavo dukrytė, kalbėt pradės ir tėčiui įdomiau pasidarys. Žiūrėk paskui rašysi, kad tėtis svarbesnis už mamą...

Nepergyvenk Jurgute paaugs tavo dukrytė, kalbėt pradės ir tėčiui įdomiau pasidarys. Žiūrėk paskui rašysi, kad tėtis svarbesnis už mamą...


Turbut labai apsidziaugciau, jei taip nutiktu.. idomu ar paskui ta pati sakyciau?!! Na, bet kita vertus siek tiek nusiraminau, kad maniskis ne vienas toks..Atsiprasau kad taip egoistiskai leptelejau , ne is piktos valios..Ir vis delto, nesuprantu kodel vyrai yra vadinami STIPRIOJI LYTIS? Mes moterys sitiek iskenciam per savo gyvenima, o jie net bijo prieiti prie savo kudikelio Bet ka cia sneket apie kudiki, jei yra ir tokiu, kurie isipjove pirsta alpsta STIPRIOJI LYTIS, nu negaliu... Oi uzsikalbejau visiskai ne i tema..

Na, as tik galiu pritarti jau pasisakiusioms. Veliau bus gerai.

Man tai atvirksciai pradzioje atrodydavo, kad manasis per daug laiko su maze praleidzia. Nepasidalindavom dukrytes

Na,o mano mergaičių tėvelis labai geras,aš ir į miestą galiu išeit,apsipirkti,ir kavos pas draugę užsukt atsigerti.Visada gryžęs iš darbo pabūna su vaikais.Kol mažylė buvo kūdikis tėvelis net atostogų buvo išėjęs džiaugiasi dukrytėmis,jos abi panašios į tėvelį.

Turiu dvi dukras. Kai gimė pirmoji, vyras ją paimti bijodavo ir likti jam su ja viena budavo kosmaras. Jei man reikėdavo kur nors išeiti, ateidavo sesuo, nors vyras budavo namie. Pradėjo pasilikti tik nuo metų.
Dabar gimė antra. Atrodo, turėtų nebebijoti mažų vaikų. Ne, vėl viskas kartojasi.
Bet užtai su vyresniąja tai draugai. Tik kartais būna jai per griežtas. Ta nori pasipuošti, pasimaivyti, o tas ja stroina kaip kokį kareivį.

mūsu situacija labai panaši į daugelio iš jūsų, pasisakiusių šioje temoje Tik gimus dukrytei, vyras bijojo jai pampersą pakeisti, bet pripažindavo,kad "bijo sulaužyti tokią mažutę ir trapią būtybę" Mes,moterys, turim jau motinišką instinktą kaip paimti kūdikį, ir panašiai. O vyrai dažniausiai bijo
Maniškis pats pripažino,kad jam bus lengviau tuomet,kai mažoji paaugs ir supras daugiau,kai bus galima su ja kamuolį pamėtyt, pakalbėti Taip ir yra - jai jau virš metukų, ir gryžus tėčiui iš darbo abu "sportuoja"(vyras daro atsispaudimus - o ji jam ant nugaros sėdi ), žaidžia su kamuoliu, žiūri multikus ir valgydina vienas kitą
Palaipsniui mūsų Tata įsijaučia į savo vaidmenį

Gaila, kad čia neparašė vyresnių nei 1-3 m. dukryčių mamos. Mano dukra jau paauglė jai 13 m. Su tečiu ji sutaria geriau nei su manimi. Tėtis nekreipia dėmesio į jos aprangą, duoda pinigų, pasikutena, pajuokauja. Žodžiu toks lengvas neįpareigojantis bendravimas. Mama vis kažko nori , drabužiai , plaukai , ar pavalgei , ar pamokas padarei , ar kambarį susitvarkei ? Na tokia priešė esu, o tėtis gerietis. Gal taip ir turi būti šeimoje vienas reikalauja, kitas nuolaidžiauja

Mes tai savo septynmetei dukrai nė vienas nenuolaidžiaujam, taip sakant, abu esam jos priešai

Mūsų dukros jau kaip ir suaugę. Tai tėčio ir jų bendravimas vis keitėsi. Kai gimė pirmoji jam buvo irgi nedaug tik 21, bet jis ja labai rūpinosi, teisybę pasakius, aš neprisimenu ar joms būnant visai mažoms, kada nors karpiau nagučius, aš kaip tik labiau bijojau, nei jis. Prisigalvodavo visokių pratimų. Vienu žodžiu tikrai mielai būdavo su ja. Su antrąją bendravo mažiau, nes daugiau dirbo, bet irgi neatsisakydavo ar pabūti, jau tada su dviem, pas dantistę vesdavo tik jis, eidavo pasivaikščioti. O va nuo paauglystės labai pasikeitė santykiai. Ir daug sunkiau buvo pirmajai dukrai, nes ji visur turėjo pralaužti ledus. Pirmi vakarėliai, gimtadieniai užsitesiantys ilgiau. Pasidarė labai griežtas, reiklus, kritiškas. Aš net pradėjau bijoti, kad jis jų nebemyli, bet kalbant su juo ir pati viską pergalvodama supratau, kad jis jas labai myli ir labai bijo dėl jų, dėl to kaip ir savo griežtumu bando jas apsaugoti. Na dabar kaip tik jau vyresnėlei lengviau, nes yra antro kurso studentė, mokslai sekasi neblogai, turi draugą, kuris irgi kaip ir tėčiui patinka, tai dabar vėl naujų santykių etapas, bendrauja kaip suaugę, vienas kitu pasitikintys žmonės. Mažoji abiturientė, tai dar turi atlaikytyi tėčio spaudimą. Bet ir su ja manau tai praeis. Ir aš kai pergalvoju visą jo elgiasį su dukromis esu patenkinta, nes jis niekad nebuvo nuošaly, visas problemas sprendėme kartu. Nes yra tekę matyti pavyzdžių, kai tik mamos paliktos kaip ir vienos su dukromis, o tėčiai tik pasyvūs stebėtojai. Mūsiškis ir be manęs su dukromis gali nuvažiuoti į parduotuves, nupirkti rūbus, patarti kas joms tinka, turi neblogą skonį.

na o maniškė kadangi antras vaikas , jokių problemų nuo gimdyklos-tik aprengė ją tik gimusią ir tėčiui į rankas, nešiojo ir niūniavo , kol aš atsigavau. Ir naktį keldavosi paduoti ją man pamaitinti,ir pampersą pakeičia esant būtinybei.o dabar dūkimas prasideda grįžus tėčiui ir broliui vakare.Nors kai svetimą paprašė mažę pažiūrėti, tai tas mykė mergaitė - nemokėsiu, mat aš dirbau.o sava jokių bėdų.

Sveikos mamos!
Aš užaugau su sese ir nuo mažens negalėjau pasigirti tėčio dėmesiu. Kai prieš septynis metus gimė dukrytė, puoliau klausinėti mamos, kodėl mums su sese tėtis neskyrė pakankamai dėmesio? Šiek tiek suglumau dėl išgirsto atsakymo, kad ji kalta, jog tėtis mažai laiko praleisdavo su mumis. Jos nuomone, o tai pasitvirtino mano gyvenime, vyrams niekada nereikia sakyti "tu pailsėk, aš pati..." Kokį darbą bedirbtum: plautum indus ar neštum vaiką maudyti. Jei vyras du ar daugiau kartų pasisiūlo padėti, o jūs jam atsakote, kad nereikia, jis po to nebesiūlys ir ims galvoti, kad jei anksčiau susitvarkei viena, tai kodėl dabar negali....
Be to dažnai, mano draugų tarpe tai pasitaiko, mamos vienos eina į parduotuves, pasivaikščioti ir t.t. vienos su vaikas. Tačiau ar susimastote, kad reikėtų vestis ir vyrus. Mes linkusios prisiimti visą atsakomybę sau.
Sunku duoti gerus patarimus, tačiau pasistenkime vyrų nenušalinti nuo visų darbų ir bendravimo su vaikais. Juk dažna iš mūsų pamokas puolame daryti kartu su vaikais, kai tuo tarpu mūsų vyrai geriau žiūri televizorių. Būkim drąsios ir dažniau pasiūskime vyrus atlikti pamokų, kartu su vaikais. Pirmus du kartus gal sunkiai seksis, bet kai pajaus malonumą, kad jie kažką sugeba, pamatysite, raginti bendrauti su vaikais tikrai nebereikės.
Sėkmės!

Na turbūt galiu pasidžiaugti, kad daug ką darome su vyru kartu:ir į lauką einam visi trys, ir į parduotuves, ir maudytis visi trys(tai yra visada padeda maudyt mažylę), ir valgom trys, ir pas gydytojus visi trys... Kažkaip susiderinam, ir aš tuo labai džiaugiuosi, nes tikrai labai noriu, kad tėvas bendrautų su vaiku(ko pati nelabai ir turėjau).

Mano dukrai 8 m. tai kaip mes namie juokaujam kad ji tecio lepunele ,o pradzioje irgi buvo visko.Uz tai dabar ,kaip viena mamyte ,tetis viska leidzia,o vat mama...

Kaip pas jus viskas saunu.. O pas mus viskas vyksta taip: as viena einu pasivaikscioti (na kartais su pussesere), viena pas gydytojus, viena maudau (tiesa, pirmus kalis kartus ejome kartu, nes buvo baisu), na vienu zodziu viska viena darau.. Na kartu nebent vaziuojam apsipirkti, bet tai buna karta i savaite arba dvi..Suprasciau, jei jam butu kokie 20m, bet gi yra suauges vyras,(jam 25m.)..Jis ja priziuri nebent tada, vakare, kai as einu ant greituju nusipraust, ir tai turiu jo paprasyti..Ir as jam tikrai nieko nedraudziu,atvirksciai..Bet jis man yra pasakes, kad vaika auginti ir aukleti turiu as, nes jis turi uzdirbti pinigu, tam kad mums nieko netruktu..As zinau ka reiskia uzaugti be tevo meiles, silumos ir t.t., galima sakyt uzaugau be tevo, todel dabar man plysta sirdis matant, toki vyro elgesi.. O taip norisi kartu dziaugtis tuo mazu dziaugsmeliu..

Mano istorija panaši, todėl savo vyrui primenu, kaip svarbu bendrauti su dukra. Jam tiesiai šviesiai išaiškinu, kad mergaitei tik jis gali suformuoti nuostatą, kaip turi su ja elgtis vyrai, kas leistina, kas -ne. Suorganizuoju jiems pasivaikščiojimus dviese ir priprašau tėvelį su ja elgtis kaip su dama.Paprašau, kad pagirtų tai kas jo manymu gražu jos aprangoje, laikysenoje.

pas mus viskas panašiai kaip pas naujokė,vyras nuo pradžios man visada ir visur padėda.Apsipirkti eina jisai,į vaistinės irgi,į darželį vyresneją visada nuveda,po daro vel atveža,net gymdit važiavome kartu.visos draugės man pavidi,nes joms tenka viska darit pačioms,vienū žodžiu ne vyras o pasaka

Pritariu. Jei nereikia, tai nereikia. Kažkaip man ūpą numuša dar kartą pasisiūlyt.



Nu neeee. Manęs tai niekaip nepaliksi nuošaly. Aš mėgstu ir į parduotuves, ir į vaistines, ir pas gydytoją. Ir maudom kartu. Ir maitinam. Ir vystom. Ir dar daug ką. Juk atrakcija kažką kartu veikti. Nu, gal dėl to, kad abu dvyniūzes auginam, ir per daug namie užsisėdim.

Tiesa, kartais žmona sako, kad gal tu su vaikais pabūk, noriu aš ir viena kur nors nueiti. Vat, matyt net užknisa tas visko darymas kartu. Bet užtat aš jaučiuosi labai reikalingas, nes viską moku ir padedu.

Mūsų mergaitė irgi yra tėčio lepūnėlė ir dar dieduko ir senelio.
Kai tik ji gimė juokas juokais, bet aš ją gimdymo namuose bijojau paimti....
O vyrui jokių problemu, paėmė nuprausė ir viskas
Tai ir tesėsi maudymas pakankamai ilgai ir dar dabar pasitaiko, kad tėtis vaiką maudo, o ne mama.
Galiu pasakyti, kad daug daug priklauso nuo pačios mamos, kai vaikas gimsta ji visą atsakomybę sau pasiima, tėveliui reikia pailsėti ir t.t
Nė velnio kartu "darėm" kartu ir auginkim. Taip vyras dirba, o mama ne, (dažniausiai), bet tai ne pretekstas neskirti dėmesio vaikui.

Auginam dvi mergytes-6 m. ir beveik 3 m. Nuo pat pradžių jų gyvenime esam abudu: ir suplanavom kartu, ir pagimdėm, ir toliau auginam. Maniškės eina į darželį, nuvežu ir parsivežu aš, nes dar nedirbu. Vakarai yra tėvelio, maistą vieną dieną perku aš, kitą-tėvelis, pas gydytojus darbo dienomis (kai reikia vežu aš), bet jei tai būna savaitgalis, tada kartu. Savaitgaliais išeinu "pasiganyti", kai labai nusibosta namie. Tada jie visi važiuoja pasivaikščioti ar į kokią kavinukę. Man gera, kad tarp jų toks šiltas ir artimas ryšys, tikiuosi ir toliau toks išliks. Vaikai yra abiejų, todėl negali būti jokių pasiteisinimų, kad daug dirbu, turiu išlaikyti šeimą ir t.t. Labai norint, galima viskas.

Nuo pat mažumės iki dabar tėvas mane dievina. Mano vyras mūsų dukrytę taip pat dievina Man tai atrodo natūralu
Nors išties kai kurie vyrai elgiasi keistokai. Nežinau, kas čia kaltas, bet manau dar jo šeimoje kažkas tokio susiformuoja
Dar gali iškilti kita problema, kad moteris gali pradėti pavydėti savo dukrai vyro didelio dėmesio. Žinau ir tokį atvejį Taip kad visom sėkmės paskirstant dėmesį ir meilę vienas kitam

Na, mano gražuolei tėvelis - tai pramogos, dainos, šokiai, estrada
O jei rimtai, labai jaučiamas jų ryšys. Dukrytei labai reikia tėčio, nors jis daug dirba, vėlai grįžta namo ir pan. Vakare ji nusprendžia, kad ją migdys tėtis. Išklauso jo istorijos ir tada... jau reikia mamos Tėtis jai atlaidesnis negu aš.

Mano mažoji su vyru kiekviena vakara dūksta, tai namai aukštin kojom

As tai sutinku su pasisakymu, kad ner cia ko visu pareigu mamoms pasiimt. Siaip pas mus kaip tik atvirksciai-tetis turi tokiu pareigu, kuriu as ne kart nesu dariusi, pvz. maudynes yra tecio ir dukros reikalas, as net i vonia dabar neinu, turskias jie. Temos autorei as siulyciau visgi pratint teti su dukra pabut viena, kai taves nebus salia.

Simuko, sutinku su tavim! As kazkaip galvodavau, kad tai savaime suprantama, kad ir vyrai su atzalelem bendrauja, jei kartu noreta. Bet turbut kad tikrai buvimas kartu su kudikiu, be trecio asmens daug ka reiskia.
Gimus pirmagimei, mes su vyru "pasidalinom" jos pirmuosius metus. Jai suejus 7 menesiams, jis laikinai sumazino darbo kruvi, o as vel pradejau pilnai dirbti. Vyras ja maitino, vyste, migde, guode...
Dukrelei augant, buvo visko: tai ji ne per zingsni nuo manes nesitrauke, tai reikalaudavo, kad abu kartu ja nakciai i lovyte nuvestume...
Dabar musu trimete- tikras tetuko vaikelis: jam nebera kada atsipusti, grizus po darbo, jei Laura dar nemiega

Mano vyras su dukryte daugiau bendrauja, nei tada su sunum kai jis buvo mažas. Dukrytė visąlaiką pas tėtį ant rankų greit užmiega. Man atrodo čia labai gražu.

Mano vyras ,tai pagrindinis dukros žaidimų draugas
Jis ja maudo,o jau su kokiu džiaugsmu abu eina i lauka.
Man net kartais gėda buna,kad jis geriau gaudosi kas dykrytei yra

Manau,kad vyra reik nuo pat neštumo pradžios pratinti prie vaikelio atėjimo,jis turi pajusti ryši su dar negimusiu lelium,tada daug lengviau bus ir vaikiukui gimus su vyru susitart,ir pats vyras daugiau bendraut su juo norės.
Vyrai kaip maži vaikai juos reikia sudominti ir išmokyti

Kai perskaichiau temos pavadinima, norejau parashyti beveik shiuos zhodzhius.
Prie pirmo vaiko vyro nepratinau, tai ir buvo visai kitaip. o dabar "ishmintinga" buvau, tai abudu labai artimi. Ir man lengviau

Maniškis man dažnai pasako, ko tu nebaudi ir pan. Pats balso praktiškai neturi. Dukra žino, kad su tėčiu galima nueiti į parduotuvę (su juo apsimoka, nes viską, ko nori, nupirks). O mama - tai ,,gestapas"...

Mano paauglė15m. dukra tirkri draugai su tėvu.Jie eina kartu su tėvu apsipirkti, jis visada paklausia mūsų abiejų nuomonės. Kartu į kavines eina, žodžiu draugai.Draugai kartais pagalvoja, kad ji jo pana, kai susitinka, eina susikibę už rankų, kvaksi, pokštauja . Žinau, kad ir su mažąja taip bus. na, jis mūsų vaikus(ne į temą, bet....)

Mūsų tėtukasabai myli savo dukrytę na žinoma ją mato nelabai daug, nes daug dirba, bet jau kartu kur nors išvykti niekada neatsisako, mudu abu ją maudome, kartu apsipirkinėjame... ir pasivaikščioti einame kartu, aišku nelabai tai dažnai išeina, bet labai džiaugiuosi, kad nepraleidžiame progos pabūti visi trys... manau, bus ji tėčio vaikas o kad tėtis viska pirka tai jau aišku, nes mamytė tai kaip ir visada "gestapas, ar kaip ten sakėte"

Tai tikrai teisybė, kad reikia pratint. Aš taip pat skaitau, kad didelis dvasinys ryšys atsiranda tarp vaiko ir tėčio, kai tėtis dalyvauja gimdyme. Su vyresniuoju sūnumi tokio ryšio nėra kaip su dukryte. Su tėčiu eina maudytis nuo pat gimimo, tėtis moka ir greičiausiai užmigdyti. O kai prdėjo šnekėti, tai ištisai namuose skamba ,,Tėti, ateik ką". Tėčiui tai labai patinka.

Nors manoji dar nesneka, bet tete jau sako..o Tėčiui tai tikrai patinka

Pas mus problemų nekyla- ir žaidžia, ir maudosi, ir važiuoja kur nors kartu

Maniškis gal kiek mažiau bendraudavo kai maža buvo, nes daug dirbo O dabar net žvejoti kartais abu važiuoja

Maniskis nuo pat gimimo labai rupinosi dukryte. As jauciausi kai kada kvailai, kad jis geriau jaucia ko reikia vaikui. Maudydavo, keisdavo pampersus, zaisdavo. As labiau pasinerusi i namu tvarkyma, valgio daryma, drabuziu skalbima, o jisai visa savo laisva laika duoda mazylei. Ir dabar, grizes po darbo, nors ir koks pavarges butu, visada paima mazaja ant ranku. Net matau, kaip akyse jo veidas prasvieseja (darbas nera labai jau megiamas, grizta pavarges moraliskai). Jam mazoji sielos atgaiva, nuotaikos pakeleja. Jokiu problemu neturiu iseiti kur pasivaikscioti ar apsipirkti viena. Puikiai susitvarko su mazaja. Kai kada net pavydu, kad tarp ju toks glaustus rysys. Beje, mazosios pirmas zodis buvo "tete".. "mama" iki siol dar nesako, nors jau pasako: "kas cia", "kate", "batai" ir t.t.

Labai įdomi tema.

Mūsų pirmagimei jau 6 su trupučiu. Na, galvoju dabar.... Pradžioje maudėm ją abu iki kokių 6 mėn., pampersų nekeitė nei vienam vaikui (O turim 2 . Bet jis tą pasakė dar prieš gimstant leliukui)
Jei reikėdavo pamaitindavo, mišinį padarydavo. Kai mažutei suėjo mėnuo aš išėjau toliau mokytis, jis su ja pasilikdavo vakarais. Na, bet tai 2-3 val. Visko yra buvę ir kad nesusitvarkydavo, ir kad supdavo man grįžus ir panašiai. Na sakykime buvo geras, bet ne tobulas tėtis. Nelabai mokėjo užsiimti su ja, nežinojo KAIP. Kodėl aš taip sakau? Todėl, kad esam diskutavę apie tai..... Turime dar ir sūnų, jam beveik 1.9 m. po sūnaus gimimo mūsų tėtis tiesiog pražydo.... Ir pasak vyro, tai ne sūnus jį pažadino, o tiesiog supratimas apie vaikus, apie jų mastymą.... ir tai, kad visgi maži vaikai yra mieli, gražūs ir labai įdomūs. Ir tai, kad jie greitai užauga ir reikia mėgautis tuo "mažumu". Dabar tėtis daug žaidžia su vaikais, su mergaite išvis siunta visaip Tiesa, niekada neskaitė knygų ir nelavino. Bet čia toks vat mūsų pasidalinimas.... Jis užsiima vaikų žaidimais labiau (žaidžiu ir aš) o aš labiau užsiimu jų lavinimu.