mano 4,5 metu mergaite turi kazkoki kompleksa -nei soka, nei dainuoja, kaip kiti bendraamziai. Darzeliuose buna renginiai, vaikai mokinasi daineles, sokti. O maniske kai iseina saleje tai taip ir stovi ibesta vienoje vioetoje. Su aukletoja kalbejau, tai sako,kad lyg ir bando per repeticijas su kitais vaikais pajudeti, bet pries tevelius tai ne is vietos. O dainuot tai net nebando. Namie lyg irgi visi savi, bet vaiko nepajudinsi, nesoka. Kartais girdziu kad patyliukais po nosim burbuliuoja koki posmeli, bet labai tyliai ir retai.
Na man kazkaip neramu, jau 2 metus eina i darzeli, o taip ne sykio ir negirdejau kad dainuotu ar soktu. Bijau,kad eis i mokykla, reiks eilerastukus mokytis, bus muzikos pamokeles, o ji tokia uzsispyrusi.
Ar yra kam taip buve, pasidalinkit patirtim.

Sveika, panasu,kad vaikas bijo. Gal yra kas praeityje atsitike, kad ji to neberado? Ar kada nors pries tai soko ar dainavo? gal kas sugedino ar bare, sake, kad ji negrazi,kad nemoka.. greiciausiai si istorija turi priezasti. Pabandykit ja rasti.

Sveiki,na as manau mamytei reiktu susiimti ir gerai pagalvoti kokie jusu su dukryte santykiai, siame amziuje tai vaikui mama yra viskas, jis nuo jos nieko neslepia. Tai gal reiktu is sirdies bet vaikiskai pasikalbeti, na pvz,pazaisti su lelytem namais, parduotuve,ar darzeli, ir bandyt sudaryti panasias situacijas kad vaikas galetu laisvai nesivarzomai jaustis Dugiau ir dazniau bukite kartu. Pabandykit, tik tam reikia laiko, kantrybes,svelnumo, o svarbiausia IGYKITE DUKRYTES PASITIKEJIMA. Nepamirskite jos pagirti uz menkiausia darbeli, padrasinkite ja. Sekmes

Jūsų dukriukas yra drovus ir nepasitikintis vaikas. Iš jūsų posto, na iš tos vietos su auklėtoja, susidariau vaizdą, kad kalta esat jūs... Tai ji drovisi šokti ir dainuoti prie jūsų. Ką blogai darot, žinot tik jūs. Aplamai, man tas ir temos užvedimas taip kaltinamai nuskambėjo "oi mano dukra nei šoka, nei dainuoja, ne taip kaip normalūs vaikai". Nuleiskit kartelę, "negrūzinkit" vaiko, mažiau kritikos. Vaiko veidrodis ankstyvoj vaikystėj jūs... Įtariu, kad turėjau tokią pačią mamą kaip jūs, be abejo aš ją myliu... kaip vienam filme girdėjau tokią frazę "kiekvienam vaikui mama yra jo Dievas ", bet oi rakštis š... ji yra... Nenoriu leistis, bet turiu nuolat manim nepatenkintą motiną, kuri man nuo pat vaikystės dėl ko nors inkšdavo - ko aš blogai šoku, paišau..., mažai uždirbu, per daug sveriu ir pan.

Ir dar sėdžiu aš pas savo motiną su savo bambliu, niurkau jį, bučiuoju ir blevyzgoju: "oi tu mano gražuoli, puikuoli, šauniausiasis". sėdi mano mama pakraupus, tipo, ką tu čia šneki, sugadinsi vaiką taip įsikalbėjom, kad jos požiūriu girti, šlovinti savo vaiką įdinga, nes nėra jis toks nuostabus, kaip man atrodo... Taip aš jam įteiksiu, kad jis yra geresnis nei iš tikrųjų ir susidūręs su išoriniu pasauliu, neva gali žemai kristi, suvokęs, kad jau nėra toks nuostabus, kaip kad aš įteigiau .... O aš manau kitaip...

violla, pabandykit namuose kartu su vaiku pasokti, padainuoti ar viena lyg tarp kitko dainas traukit gal jus pati to nedarot, tai ir vaikui nejauku pries jus. ir girkit vis, nes vistiek atrodo, kad buvo mergaite kazkada sugedinta ar kazkas, kad nori dainuoti, juk pasnibzdomis dainavo, bet bijo.

labai geras patarimas kažką tokio ir aš norėjau parašyti, bet pamiršau liedama tulžį ant priekabių motinų o gal rimtai - užsileiskit kokias telebimbam daineles virdama valgyt, kraipykitės, dainuokit... gal ir dukra įsidrasins

Prisimenu iš savo vaikystės, kodėl vengiau dainuoti ir šokti - ogi bijojau kritikos ir būti neįvertinta, nesuprasta. Pavyzdžiui tokie žodžiai: "tu- kaip kuolas" (t.y. trūksta lankstumo), "nedainuok šitos dainos" (pasirodo viešai užtraukiau partizaninę dainą, na iš kur man, vaikui, žinoti, kad tarybiniais laikais ne visas dainas galima dainuoti), "X- ytė labai gražiai dainuoja (šoka)" (tuomet man atrodydavo, kad aš visiškai nemoku nei dainuoti, nei šokti, nes niekada nebuvau pagirta), "tu išdainuoji melodiją, bet tavo balsas neįpatingas" (na taip, ne visi gali klausyti soprano).

Na as savo vaiko tikrai niekda "negruzinau" ir negedinau,kad ji daro ka nors ne taip. Kaip tik nuo kudikystes dainuodavau daineles ir kai buvio dar mazyte (kokiu 1,5metu) tai linguodavo pagal muzika, sokdavo. Kaip dainuoja ar soka kiti vaikai tai jai patinka, nors pati bandyt nenori. As tokia jos baime pavadinciau "scenos baime" nes ji isryskejo butent darzeliuose per renginius. O kai paklausiau kodel nenori pasokti,tai pasake,kad tetu bijau.
As ilga laika nekreipiau demesio i jos ta baime, bet kazkaip nejauku pasidare pries kitas mamas, kuriu vaikai puikiai pasirodo. Be to ir mano mama vis spaudzia,kad kazkas ne taip. TIr tikrai nebaru jos uz tai kad ji nepasoko ar nepadainavo. Tiesiog nejauku. Ir vis dazniau girdziu patarimu nueit pas psichologa.
Cia kaip kazkas rase,kad uzleist muzika, padainuot kartu - manot nebandziau- nenori ji, jei pradedu dainuot ,tai pareiskia - nedainuok. Yra tik pora daineliu kurios jai patinka ir praso, kad as padainuociau.
Visame kitame ji nera drovi, laisvai lauke susiranda savo bendraamziu draugu, nesivarzo, yra labai padukus. Megsta piest, puikiai susitvarko su kompiuteriu, zaidzia yvairius zaidimus. Giriam ja ir skatinam, bet sio barjero neperlipam.

O ar jūs mamos visos noriai šokat ir dainuojat? Ir viešai nevengiat pasirodyti?
Keista diskusija. Kas pasakė, kad visi vaikai vienodi turi būti ir vienodai norėti tiek šokti, dainuoti, tiek vaidinti, tiek piešti, ir t.t. t.p.
Violla, atsipalaiduokit, ir neklausykit, ką aplinkiniai kalba, atvirkščiai, apginkit savo dukrytę - nenori ir nedainuoja, užtat piešia, puikiai bendrauja, neabejoju, turi daugybę talentų.
Džiaukitės savo dukryte tokia, kokia ji yra

Violla,viskas gerai tai jūsų mergaitei na,turi žmogus scenos baimę ir tiek aišku,galima tą baimę bandyt nugalėt,bet nemanau,kad toks mažas vaikas atlaikytų tokį procesą-suaugusiam sunku yra perlipt per save,o tavo mergaitė tikrai neras tokios rimtos priežasties,kad pati save privartautų tieaiog ji tam dar per maža
Dėl mokyklos irgi nepergyvenk,ten nebus tetų,kurių bijo mažoji,todėl viskas bus ok,o jei reikės,tai mokytoja padarys jai asmeninius atsiskaitymus.
Suprantu,kad tau neramu,kad gal ir keistai atrodo,kai vaikas neina su visa grupe kažko veikti,bet galiu tau pasakyt,kad yra ne vienas ir ne du tokie vaikai,tik tu jų nematai. Tikrai manau,kad yra grupėje vaikų,kurie nežaidžia tam tikrų žaidimų,nedaro kažko su visais vaikais Pvz gal yra mergaičių,kurios nežaidžia su lėlėm,arba yra berniukų,kurie myluoja tas lėles ir pan,bet nesakau,kad jie kažkuo nenormalūs ir pan. Tiesiog tai yra mažos asmenybės su savo baimėn,laimėm, nusistatymas ir pasaulio suvokimu

gal jūsų mergaitė tiesiog neturi klausos? ne visiems ji duota.
man pvz. kaip sakoma, meška ausis numynė, tai man jokie muzikiniai užsiėmimai nepatikdavo aišku, šokdavau ir dainuodavau kai liepdavo ir tai tik su grupe. mokykloj jei reikdavo per muziką dainuot solo, griežtai atsisakydavau, bet kadangi gerai atsakinėdavau teoriją, tai blogų pažymių išvengdavau

Iš kur jūs taip gerai žinot?
Tokio amžiaus vaikams scenos baimė dar nelabai būdinga...

Įdomu, ar temos autorė dar galėtų apibūdinti kokių nors mergaitės "keistenybių", na kažko, kas jos elgesyje neįprasta, kas nebūdinga daugeliui vaikų...

Aišku, gal tai tikrai yra tik atkaklus nenoras šokti ar dainuoti, bet galbūt kartais praverstų pasiskaitinėti ir tokius puslapius...

nu čia dabar kam žmones be reikalo gąsdint?

jos mergaitė nemėgsta sceninės veiklos,o va su vaikais bendrauja ir pan,taigi... o scenos baimė nebūdinga 4mečiams? gal tik nereikia....

Pasiskaitykit duotą nuorodą atidžiau...

Aišku, aš tikrai nieko neteigiu ir nežinau, o juo labiau negąsdinu... Mane tik stebina tokios visiškai niekuo nepagrįstos "eksperčių išvados"...
Mama dalijasi kažkokiais pastebėjimais apie savo vaiką, kurie jai galbūt kelia nerimą, todėl manau, kad nepakenktų šiuo atveju pasiskaityti ir tokius puslapius...
Beje, tai nėra liga...

o kodel gasdinti ? cia visai gera info ir as joje pamaciau savo sunu nu tipiskai atitinka tik nelabai suvokiu ka tokiu atveju daryti? mes vargstam nuo darzelio, nepritampam , nerandam draugu o vaikas geras, svelnus, idomus, apsiskaites mokykloje nesuprastas mokytoju

nu bet ta mergaitė juk ir žaidžia, ir piešia, ir draugauja. tik panašu kad čia labiau mamai kompleksas, kai kitos iš mažens artistės auga, o jos dukrai su muzika nepakeliui. dar kažkodėl galvoju, kad jei tai būtų berniukas, mama taip nepergyventų.
dabar kiekvienam nemuzikaliam dėl autizmo pasiūlyt tikrintis?

Aspergeriukai "ir žaidžia, ir piešia, ir draugauja..." Jų intelektas paprastai daug aukštesnis nei "eilinio" vaiko...

na bet mes čia jau visai nukrypom į lankas...



Liusii, o jei pabandyti susisiekti su to puslapio autore? Manau, kad ji tikrai turėtų ką patarti...

skaičiau aš tą puslapį. pakankamai neinformatyvus. kas trečiam vaikui galima kažką tokio prilipdyt. pagal tokius aprašymus, tai aš irgi pats tikriausias aspergeris bet tuo juokaut nedera. tai gana rimta diagnozė. (nežinau ar esat matę gyvų. aš esu)
užtai ir nereikia žmonių gąsdint, jei vaikas tiesiog nemuzikalus.

nu maniskis tikrai keistas vaikas nuo mazens, ir nezinau jam tinka ta diagnoze ar ne, bet jis netipiskas, o kaip jus tasot tai gyvu as siaip neesu maciusi bet idomu butu pamatyti ir kaip ta diagnoze nustatoma? cia gydytoja nustato? nu mano vaikas tikrai nestandartinis daugelyje sriciu, ne tik kad sakykim nedainuoja ir nesoka

Nenusimink, aš irgi... Koks 90% aprašymo atitinka...

reiktų kreiptis į savo vaiko pediatrę, kad ši duotų siuntimą...gal į Vaiko raidos centrą? Nors nežinau, gal tokius dalykus nustatinėja ir vaikų neurologai poliklinikose...
Esu mačiusi Aspergeriuką, kuris ir šoka ir dainuoja... ir daro tai labai noriai...
Bet jis kažkoks kitoks, nei dauguma vaikų... Net negalėčiau apibūdinti, kuo jis skiriasi...

nu va ir mano vaikas kazkoks kitoks visi ta pasako kas su juo pabendrauja

o sakykim nustato sita diagnoze ir kas toliau? kokia viso to prasme? jei negydoma tai nieko ir nebus

Aspergerio sindromas - ne liga... Tiesiog tų žmogiukų smegenys "surėdytos" kiek kitaip, nei daugumos...
Galbūt gydytojai ar psichologai galėtų patarti, kaip tokiam vaikui palengvinti socializavimąsi?...
Tarp kitko, "Gyvename su negalia" skyrelyje, kur kalbasi autistukų mamos yra mergina, kurios nicas F ... Ji, man regis, turi šį sindromą... Jos postai labai įdomūs...

Manoma, kad vienas žymiausių pasaulio Aspergerių yra Bilas Geitsas...

Psichologas irgi ne stebukladarys ir vien nuėjus problema neišsispręs Gal jūsų mergytei tiesiog nepatinka dainuoti, jei ji jus tildo dainuojant. Daugiau su ja apie tai pakalbėkit, jei sako, kad bijo tetų, tai paklauskit, kodėl bijo, kaip ji mano kas gali atsitikti jei ji dainuos, paskatinkit pabandyti nors vieną kartą ir jei pavyks pagirkit, kad yra šaunuolė, kad ir kad visai nieko neatsitiko, kai ji dainavo. Iš tikro spręsti apie šią situaciją iš trumpo aprašymo yra neįmanoma. Ir dar vieno nesuprantu, ar jus neramina dukros elgesys ar aplinkinių nuomonė?


Daug berniukų nemėgsta šokti ir dainuoti. Ką jūs laikote keistu elgesiu taip pat neaišku.
Jei jus labai neramina, siūlyčiau pakalbėti su mokyklos psichologu, o jei tokio mokykloje nėra tada kreiptis į jūsų rajono pedagoginę psichologinę tarnybą.

uzrasiau savo vaika pas specialista tai matysim ka sakys del jo elgesio eisim antradieni

O mums siemet kaledu senelis atnese karaoke aparata Pradzioje buvo nedrasu, bet po tevelio pavyzdzio ir visos seimos palikymo isidrasino ir ne tik padainavo, bet ir pasoko . Tas aparatas su kamera ir rodo per televizoriu visa veiksma. Gintaryte jauciasi kaip superzvaigze, dabar jau nesidrovi

netyčia pamačiau šią temelę ir nustebau, kad turėtų neraminti. Maniškis nemėgsta šokti ir dabar, o nedainavo namie iki kokių 4 m. Bet aš tai priėmiau kaip elementarų faktą.. Ir dabar namai nuo jo dainų neskamba, bet nors jau broliui lopšinę karts nuo karto padainuoja. O jei eilėraštį iš jo išpešu, tai šventė visai dienai. Na sako, kad nesakys ir viskas. Ir ką tu jam.. Nekvailas, bet scena jam nereikalinga

Ir pas mus pagerejo situacija. Na eilerasciu nesako, bet kartais kai dainele patinka, girdziu,kad padainuoja. Bunu mazajam lopsines paklausyt ijungiu, tai dukra kartais padainuoja kartu. Sokt kartais pastraksi kai linksma muzika. Per Kaledine svente darzelyje, nors nepasake nei eilerascio, nei padainavo su visais vaikais, bet pasoko Labai dziaugiausi . Matyt kiekvienam vaikui savi pomegiai. O gal ir dukra mano atsipalaiduos, praeis tie kompleksai. Kol kas jauciu ,kad turi scenos baime, kai stebi daug zmoniu.

kai nustosite nerimauti - dukra soks, dainuos. Jai patinka kad jus nervinates ( tikrai ta jaucia), taip bando jusu demesi sau

kai nustosite nerimauti - dukra soks, dainuos. Jai patinka kad jus nervinates ( tikrai ta jaucia), taip bando jusu demesi sau

Na juk mes visi esame skirtingi zmones, taip pat ir vaikai. Leiskime vaikui reikstis arba nesireiksti - svarbu kad jam gerai. Kaip nera nezaidzianciu taip nera ir nesokanckiu, nedainuojanciu tik viso to israiska kiekvieno skirtinga. O jei vaikas nori bet bijo drasinkite, pagalvokite kaip jus pati save drasintumete budama vaiku. Ieskokite nepasitikejimo priezasciu gal per daug reikalaujate ( nebutinai sioje vietoje), gal bijo kad jus nuvils...o gal labai drovus? argi tai blogai?

aš matau , kad šioj situacijoj kol kas šitas, socialinis aspektas labiausiai apsunkina jus...

aš tiesą sakant pati praverkiau nemažai, kad mano vaikas kitoks. bet per paskutinį pasirodymą darželyje, kai sveikino mamytes (mano vaikas dalį pasirodymo prasivoliojo ant žemės), žinok susigraudinau visai ne dėl to - o kad nesvarbu kokiais būdais, bet jis mane vis tiek nori pasveikinti, myli mane iš visos širdies. ir man visiškai nesvarbu, ką galvoja aplinkiniai, man svarbu, kaip jis, kad ir drovėdamasis ir stumiamas auklėtojos padavė man atviruką su gėlyte ir mes galėjom karštai karštai apsikabint. šita akimirka taip greit prabėgs, kad paaukoti ją įtampai ir aplinkinių nuomonei būtų tiesiog nesąžininga.
supratau kad vaikas jaučia, kai mes rūpinamės kitų nuomone. tuomet pradeda ir jie bijoti aplinkinių reakcijos, o nežinodami, kaip tai pataisyti, tiesiog nieko nedaro... arba daro savaip.

aš ilgai mokiausi muzikos ir turėjau nuostabų mokytoją. jis sakė, kai groju, turiu būti visa muzikoje. turiu gyventi ja. jei tik mintis bent sekundei nuklysta kitur, toj vietoj baigiasi muzikos kūrinys ir prasideda mūsų pašalinės mintys. mes galim groti netobulai, bet turime groti visa širdimi. o jei širdis ir mintys kitur, net tobulai grojant muzikos nebus.

įsivaizduokite save, savo mergytę scenoje. jei jūs ar ji scenoje būdama galvojate apie aplinkinių reakciją, išsiblaškote, nebelieka laiko galvoti apie tai, dėl ko užlipote ant scenos (šokio, dainos). jūsų mažoji perims jūsų jausmus, ne iš karto, bet pamažu pamatysite rezultatus. todėl turit iš pradžių pradėti nuo savęs... tik jei sieksite konkretaus rezultato, kad jūsų mergytė pradėtų šokti ir dainuoti scenoje, tai vėlgi sukels įtampą, ir vėl liks nepateisinti lūkesčiai, ir vėl uždaras ratas... turite tiesiog nuo to atitrūkti ir siekti laisvės , o visa kita ateis savaime

Pas mane irgi panaši situacija kaip pas temos autorę. maniškei virš 3, metus lankom daržely ir jai ten patinka, bet ratelyje nedalyvauja, nešoka nedainuoja, neretai atsisako apskritai eiti į ratelį. Namie visas daineles su visais šokių elementais pademonstruoja, o va tik vienas pašalinis asmuo pasimaišo ir viskas. Čia aišku ne vienintelė problema: ji "praryja liežuvį" prie kitų žmonių ar vaikų, prie netgi labai gerai pažįstamų ir niekada su niekuo, išskyrus mus ir senelius, nebedraus. netgi su aukletoja bendrauja labai šaltai, tik tiek kiek minimaliai reikia.
kaip manote, ar tokiu atveju reikėtų psichologo pagalbos ar ir toliau tikėti kad viskas išaugama?

Mano draugė turėjo tas pačias problemas. Tik po ilgo laiko gydytojai išsiaiškino priežastis. Mano nuomone, pasirodyti tikrai verta, blogiau nebus. Jei nieko, tai ir ačiū Dievui, o jei reikia gydytis, tai kuo anksčiau, tuo rezultatai geresni.

tikrai išaugama. jei vaikas gėdijasi, kad ir sveikintis, tikrai nereikia jo laužti.
o pas psichologą apsilankyt kodėl gi ne. galų gale gausit naudingų patarimų.