As esu pasipiktinusi, pasibaisejusi, todel skambinu visais pavojaus varpais

Auginu sunu, kuriam siemet bus 12 metu. Jis yra labai judrus vaikinas, todel as ne kiek nesistebiu, kad kartais jis mokykloje su kuo nors susipesa (na, itin mazai berniuku be to uzaugo, o as ir pati, budama moksleive, pesdavausi). Aisku, suzinojusi, kad jis susipese, as, kaip dora motina , su savo sunum pabendrauju, papasakoju, kaip vis tik butu galima tu pestyniu isvengti. Jis manes paklauso, o po kurio laiko ir vel susipesa. Situacija sukasi ratu, kaip sakant.

Bet del tu pestyniu jam tenka aiskintis ne tik su manim, bet ir su mokyklos soc. pedagoge bei su mokykla sefuojancia nepilnameciu reikalu pareigune. Viskas butu gerai, jei pokalbiai vyktu ramiai, bet, anot sunaus, sios dvi veikejos nuolat ant jo rekia, o tai kazkodel jam sukelia ne baime, asaras ar atgaila uz savo elgesi, o juoka. Tokia jo reakcija i pastabas sias dvi minetas moteris dar labiau nerviskai supurto. Tada jos mano sunu isvadina durnium, silpnaprociu ir pasiulo jam gydytis. Jis, aisku, del to dar labiau juokiasi.

Bet jam juokinga buna tik ten. Grizes namo jis labai gailiai verkia, nes jauciasi iskaudintas, pazemintas ir visaip paniekintas. Ir ne kokiu apsinarkasinasiu valakatu, o dvieju pareiguniu, issilavinusiu ir turinciu bent jau diplomus, neva liudijancius, kaip reikia elgtis su vaikais tokiais ir panasiais atvejais.

Del to juoko as kalbejau su psichologe. Ji aiskina, jog bendravimo su soc.pyrdagoge ir mente (atleiskit uz grubuma, bet kitaip man liezuvis neapsivercia ju pavadinti) metu, jam visai nejuokinga, nors jis ir juokiasi. Tiesiog tokia yra jo nesamoninga gynybine reakcija. na, tos dvi veikejos galejo to nezinoti, bet tai nesuteikia jom teises rekti ant vaiko ir juo labiau ji isvadinti jo garbe ir oruma zeminanciais zodziais. Beje, jis juokiasi visada, kai yra baramas kitu zmoniu, mokytoju (ta prasme ne seimos nariu).

Ka as ketinu daryti? Ogi pasikalbeti su jom.. Labai gerai, kad emocijos bus aprimusios, galesiu bendrauti mandagiai, paaiskinti jom, kad net ir as pati, kai pakeliu balsa pries savo sunu, norima rezultata dar labiau nutolinu (jis tada visai manes nebeklauso, nes pripazysta tik ramu balso tona ir be jokiu zeminanciu epitetu).

Na, nors as cia viska parasiau pakankamai ironisku tonu, bet pati situacija yra rimta. Vaikas, nors kitiems gal atrodo ir kitaip, yra labai jautrus, kai pajunta dideli spaudima is visu pusiu gerai mokytis, nepriekaistingai elgtis ir dar prie tu visu reikalavimu gauna gera pazeminimo doze, jis pasijaucia niekam nebereikalingas ir net kalba, kad nebenori gyventi ir nusizudys. Ta is jo isgirdau vakar ir iki siol negaliu nurimti. Reikia psichologo, nes vaikas ne tik neturi zudytis, bet ir mastyti apie tai neturi. O jei jau masto, vadinasi, kazkas negerai. Tai va, noretusi, kad su juo (ir su mumis) padirbetu specialistai, tik nezinau, kur rasti tokiu, kad uz savo paslaugas neisdraskytu ir taip apytusciu musu kiseniu.
_________________

esu ir as pasipiktinus. Soc. pyrdagoge tikrai turejo izvelgti vaiko gynybine reakcija. Siap jos funkcija mokykloje padeti vaikui socializuotis, buti jo advokate visais klausimais, o tai reiskia ji palaikyti,ginti, ieskoti tokiu jo elgesio priezasciu,bandyti susidraugauti su juo o ne saukti ir vadinti silpnaprociu ir dar siulyti gydytis.
zinoma, Tau reikia su soc. pede pasneket, o mente yra mente. As pati ne vienoje vaiko apklausoje esu dalyvavusi ir buvau pakraupusi.
gal miesto vaiku pedagogineje-psichologineje tarnyboje specialistai padetu?
juk yra tu elgesio reguliavimo budu visokiu, ten Tau patartu, be to juk nemokama tenai.

As tuoj pat pas ta soc.pedagoge nueiciau ir pasakyciau, kad mano vaikas su tevais auga, ir TIK TEVAI turi teise ant jo kelti balsa. Jei jos su vaiku nesusisneka, kodel nekviecia taves i pokalbi? Keista, kad jos rekia tik kai vienos su vaiku buna. Jei kartu butu vienas is tevu, nemanau, kad balsa keltu.
O apie savizudybe vaikas tikrai jokiu budu negali galvoti...

1. SU TAVO VAIKU TURI BENDRAUTI MOKYKLOS pSICHOLOGAS, O MOKYKLOJE TOKS TURI BUTI, JEI NERA KUO AS ABEJOCIAU, TAI YRA TOKS SpECIALISTAS pOLIKLINIKOJ.... TAI NEKAINUOTU.
2. SOC. pAREIGUNE- MOKYTOJA, NETURI TEISES REKTI IR KITAIp pSICHOLOGISKAI TERORIZUOTI VAIKA, NESVARBU KA JIS BUTU ISKRETES, AR KAIp NUSIKALTES. ATVIRAI NEMANAU, KAD pO TAVO pOKALBIO JI ELGSIS KITAIp, TODEL SIULAU, EITI TIESEI pAS DIREKTORIU IR pARASYTI SKUNDA TAI JA TURETU IBAUGINTI IR KAI VISKAS OFICIALIAI SUTVARKYTA JI BIJOTU LABIAU UZSISESTI IR TERORIZUOTI TAVO VAIKA.
3. TA pATI SIULAU pADARYTI SU NEpILNAMECIU REIKALU INSpEKTORE, TIESIAI I KOMISARIATA IR KOMISARUI pARASYTI pAREISKIMA, JEI TAI NEpADETU SIULAU APSILANKYTI pROKURATUROJA, JIE KURUOJA pAREIGUNU DARBA, TEGUL pADARO TARNYBINI pATIKRINIMA STAIGEI ATSOKTU FANTAZIJA TAIp ELGTIS SU VAIKAIS.
TOKI MANO pATARIMAI, AS SITOJ SISTEMOJ TA pRASME MENTU IR pEDAGOGU RATE SUKUOSI NUO MAZENS, TAD JEI KAS DOMINS pARASYK MAN I ASMENINE....

siaubas! tik nesedek Smurka ranku sudejusi, reikia jas i vieta pasodinti.

Labai gerai, kad suprantat savo sūnų bent jūs. Su psichologine pagalba ilgai neatidėliokit, nes vaikinas, atrodo, rimtai įklimpęs, o paauglystė dar tik prasideda.
Gal pavyktų susitarti su mokyklos psichologe, kad ateity ji visada dalyvautų tokiuose "tardymuose" ir paaiškintų "veikėjoms", ką reiškia vaiko reakcijos. (nes pati ne visada galėsit sudalyvauti). Su "veikėjomis" vis tiek pakalbėkit, tik pasistenkit ramiai, kad ir joms gynybinė reakcija neįsijungtų (tada nieko negirdės
Kreiptis galite:
į mokyklos psichologą (jei vaikas neprieštarauja),
pagal prisirašymą prie šeimos gydytojo- į psichikos sveikatos centro vaikų psichologą,
Vilniaus m. pedagoginę - psichologinę tarnybą (Vivulskio g.). Visur bus nemokama.
Privačiai ieškokit jei pajausit, kad po pirmo susitikimo neužsimezgė geras kontaktas tarp specialisto ir jūsų bei vaiko.

Mokyklos psichologe mano sunui yra skyrusi viena akademine valanda per savaite. Kol kas jie buvo susitike tik viena karta, nes as neseniai i ja kreipiausi (daugiau akcentavau mokymosi problemas, baime atsakineti pries visa klase). taciau sunui ir tas vienas pokalbis labai patiko, jis sake, jog noretu su psichologe pabendrauti dazniau. Todel ir ieskau psichologes uz mokyklos ribu. Tikriausiai nieko tokio, jei su vaiku treciadieniais dirbs mokyklos psichologe, ir dar kokius du kartus per savaite tos srities specialistas is kitos istaigos.

DAR NOREJAU pABREZTI, KAD DABARTINIU CIVILINIO pROCESO KODEKS VADOVAUJANTIS, NEI VIENAS pAREIGUNAS NEGALI SUB VAIKU KALBETI VIENAS pRIES VIENA BUTINAI TURI BUTI ISKVIESTAS TEVAS AR GLOBEJAS. TAD KONSTATUOJU FAKTA KAD BUVO pAZEISTOS TAISYKLES, pEDAGOGAS NERA VAIKO ATSTOVAS.

Smurka, o nera galimybes irasyti pokalbi siu dvieju personu su tavo sunumi ir jas ispirdolinti is darbo??? Teisingiausia taip ir butu, kad vaiku netraumuotu, pindos tos

Paskambinau pareigunei. Jauciuosi labai didvyriska darba padariusi, nes kalbejau labai mandagiai, ramiu, dalykisku balso tonu (tiesiog pavyko suvaldyti emocijas ir susijaudinima). Isaiskinau visa situacija ir pareikalavau kita karta su mano sunumi nebendrauti, jei pokalbyje nedalyvausiu as. Pareigune manes atsiprase uz nesusitvardyma (irgi mandagiai bendravo), sake nesusivalde matydama nuolatini mano sunaus krizenima.

Jeigu vaikui patiko bendrauti su psichologe, tai gal nereikėtų labai mėtytis - geras kontaktas yra pagrindinė sėkmingos konsultacijos sąlyga. Konsultuotis pas kelis psichologus vienu metu nėra gerai, nes skiriasi darbo stiliai ir vietoj "prašviesėjimo" galima dar labiau susipainioti. Tiesiog su psichologe aptarkit visas vaiko problemas, ne tik mokslo.
Jei jau užsiregistravote psich.-ped. tarnyboje, aišku, nueikit - galėsit rinktis.
Beje, gali paaiškėti, kad psichologinės pagalbos reikia (kitaip situacija mažai keisis) ir kitiems šeimos nariams. Būkit tam nusiteikusi.

Tokiu atveju, išsiaiškinkit su vaiko psichologu, ar jis galės teikti jums pagalbą (ne visi ir ne visais atvejais apsiima), ar reikės paraleliai ieškotis suaugusiųjų psichologo. Bet kuriuo atveju, svarbiausia, kad jūs jau pajudinot ledą ir yra reali galimybė susigražinti ramybę į namus. Ištvermės jūsų šeimynėlei!

Na smurka, jau ne pirmame pokalbyje randu tavo pasisakymus apie sunaus problemas mokykloje. Kadangi pati dirbu mokykloje ir butent soc. pedagoge, tai galiu pasakyti, kad taves kviesti nereikia, kai apklausiamas tavo vaikas-uztenka soc. pedagogo.
Kitas dalykas-siulau kuo skubiau ieskoti pagalbos del sunui, nes veliau, patikek bus tik sunkiau. Zinoma, galeciau tau bandyti padeti, bet reikia zinoti ar tavo sunus buvo tirtas pedagogineje-psichologineje tarnyboje? Ar jam nustatyti kokie nors sutrikimai? Ka sako psichologas?
Sutinku, jei soc. pedagoge reke ant tavo Gintauto ir dar taip ji vadino, tai ji nekompetetinga. Siulau pasikalbeti su ja, situacijai pasikartojus-pabendrauti ir su mokyklos valdzia. Bet isklausyk ir ja-kaip ji mato tavo sunaus problemas. Labai daznai tevai linke pateisinti savo vaiku elgesi, nors jis buna ir piktybinis ir tycinis. Tiesiog pateisina apkaltindami pedagogus ar ka kita, o ne iesko tokio vaiko elgesio priezasciu.
Dar viena problema-tevai aptarineja mokytoju elgesi, pokalbi su jais prie vaiko. O tas viska girdi kaip jo mama soc. pedagoge vadina soc. pirdagoge, o policininke -mente. Tai turi nezmoniska itaka jo elgesiui su siomis specialistemis.
Taip kad kartais labai verta pasiziuret i savo seimos problema is salies ir nekaltinti visu aplinkui del elgesio su vaiku. Galbut ir tas vaikas savo poelgiais pazeidzia mokytoju teises? (taip dabar daznai buna). Svarbiausia, kad vaikai dabar labai gerai zino savo teises, bet visai nezinos apie PAREIGAS.