Na gal ir aš čia neteisus visi planuoja savaip, tai pagal jūsų metodiką matyt viskas teisingai.
Man atrodo kuo namas didesnis tuo brangiau kainuoja. Sandėliuką ar bus katilinė ar ne vistiek planuoju. Ir planuoju jį tokį kokio galvoju man reikės. Tuščia katilinė galėtų virsti nebent papildomu sandėliuku. Gal ir sugalvočiau ką ten padėti. Bet būčiau linkęs iš anksto paplanuoti ir pasistatyti ar 8 kvm ar 18 kvm mažesnį namą tiek dėl investicijos tiek dėl išlaikymo.

Pirmiausia, nežinau, ar Veikmė tuos 40kWh/m2 paskaičiavo, ar gavo iš realaus monitoringo. Nežinau, ar įvertinti pritekėjimai. Įvairiais skaičiavimais vien tik suaugęs gyventojas išskiria 500-1000W šilumos, dar pridėkit elektros prietaisų šilumą (ant kelių mažytis netbook'as, kuriuo dabar naudojuosi, pučia karštą orą), plius saulė per langus. Savam pvz skaičiuotini nuostoliai ~3.4kW, čia su ventiliacijos nuostoliais. Atimam pritekėjimus, kas bent ~1.5kW ir ką turim?
Pritekėjimai: gal teko matyti Pagyvenus postą PN temoj, ten palyginami skaičiuotini nuostoliai su realiom dujų sąnaudom, keturių asmenų šeima. Nesąryšis ~1.7kW, kas ir yra pritekėjimai.
3600Lt/m: atrodo daugoka. Pats tikiuosi žymiai geresnių rezultatų, max 1kW x 24h x 30d x 3mėn x 0.4Lt, kas ~900Lt. Kodėl tik trys mėn ir tik 1kW: saulė per kolektorių dengs didelę dalį, pritekėjimai. Kaunui šilumos nuostoliai (3.4kW) skaičiuotini prie -23C ir +20C, abejoju, kad taip šals nuolat. Gal patikslinkim kad tai yra apytikslės prognozės, atrodančios realiai, be DHW - čia gali buti sunkumų nuo gruodžio iki vasario pradžios.
Kad nenukrypt nuo temos: kuris šildymo būdas realiausiai man tinkamas, jei reikalinga vidutinė galia ~1.5kW? Kada atsipirks GKK ar geo?
Bendra katilinė: taip realiai sunkiai, bet įgyvendinama. Tai labiau retoriškai paminėta galimybė kaip ekonomiškai išnaudoti tokias atsinaujinančias energijos rūšis kaip GKK ir geo, su sąlyga jei namas pažangiai taupus.
Papildyta:

be abejo tie ekstra 10m2 už dyką nepasistatys. Dar prisiminkite kamino įrengimą ir gausite "dotaciją" kurui bent keliems metams į priekį

gkk,
du variantai "skaiciukininkams" galiu pasiulyt cia
9 psl su momentiniu DHW pasildymu
10 psl 2 variantas su akum talpa (apie 100l)
Atsiprasau uz klaidas "greitas vertimas"

Aš būčiau linkę s skaičiuoti saulės energiją, kurią jūs galite pasiimti. Saulės kolektorių naudingumą lengviau paskaičiuoti paėmus kiek per metus iš jo gauname energijos, ir kiek per metus tam reikia elektros.
Dėl saulėtą vasario dieną išjungto GK, sakyčiau pritekėjimo per langus nuopelnas. Nes paprastai standartinė sistema projektuojama taip, kad vasarą neperkaistų. Vasarį saulės aktyvumas turėtų būti keletą kartų mažesnis. Beto tai pardavėjų rūpestis rodyti kaip sistema dirba pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Mes kaip vartotojai pasižiūrėkime kaip ji dirba ir blogiausiomis sąlygomis ir kokie ganasi vidutiniai metiniai rezultatai.
Labai abejoju ar gamintojai labai apsidraudžia. Paprastai nuo gamintojų pateiktų reikšmių tenka 10-20 procentų nubraukti ar kalbėtume apie SS ar apie automobilių kuro sunaudojimą, ar ekologišką maistą. Tikiu, kad jūsų saulės kolektorių sistema sugeneruos tuos du trečdalius, o gal ir daugiau. Tačiau ji toli gražu nestandartinė, taip pat ir kainos prasme.

Tam kad sildyti namus kolektoriais, ant stogo turetumete "uzsimesti" (jeigu kolbiniai), apie 60-90 kolbu, kad gerai kazkiek pasildytu (bet ne visus 12 men), labiau tiketina 9men.
Gal ir pliusas tokios sitemos kad padeda nemazai sutaupyti, bet nemazas minusas tas kad kaip teisybe lendant saulei tos silumos namams vis maziau ir maziau reikia.....
Dar reiketu jau pavasari kartis (zinoma jei neisirengiant auto zaliuziu) ant stogo ir neuzdengtu palikti tik apie 20kolbu (kad neperkaistu sistema)

P.S. Vileine, zmogus isspinduliuoja iki 100W energijos/silumos. Na nebent miegamajame gal daugiau jos kartais gaunas

Kadangi kalba užėjo apie cop, tai pailiustravau
Aišku, svarbu kiek išleidi, ir kiek gauni, be abejo momentais cop artės į nulį, bet vidutiniškai vistiek saulė išlieka pigia energija. Kaina irgi nėra bauginanti, kolba su montavimu ~100Lt, čia už ~100W, kainos nuolat krenta. Energija nekainuoja, kainuoja tik ją paimti
Mano pateiktam pvz yra momentinių galingumų grafikas, ten vasario mėn kolekotrius šoktelna iki ~3.5kW, kas yra labai daug lyginant su PN energijos poreikiu.
Nukrypome nuo temos.
Papildyta:


Priminkite man tai kitos savaitės pabaigoje, namų kompe turiu danų universiteto rekomendacijas PN šildymo sistemoms. Ten žmogus prilyginamas ~500W. Teko matyti ir kilovatinių gyventojų Apie šimtavačius girdėti neteko, gal būtent miegamajame ir krenta galia iki 100W, giliai įmigus, o tuo atveju, kurį jūs turit omeny neabejotinai "zaškalivaet" iki 1kW ir daugiau

vat ir ne:
Non-vehicular
Crawling
Walking (240 watts)
Running (1000 watts)
Sprinting (1700 watts at 25 km/h)
gaunas jog miegamajam arba runing arba sprinting

todel tiketina kad 100w spinduliuojam siaip sliauziodami ar sededami prie tv, o ziema vaikus reikia raginti begioti palei langus, duris ir kitas vietas pro kurias iseina siluma

ok stabdau, vel "uzsikabliavau"

Bepigu jums kai poreikis tik 1 kW, o gyvenat keturiese.

čia nuo asmeninių savybių priklauso kartais "greitukas", kartais atsargiai pasitaupant, bet šiluma išsiskiria!

Papildyta:


Pagal Paliuko rekomendacijas pirksiu bėgimo takelį Vienas už visus pašildysiu ir antsvorio kilą kitą gerai būt numest, ir bablo sporto salėm sutaupyt, vieni pliusai
O jei rimtai, visgi prisilaikau Pagyvenus skaičiukų, kur 1.7kW atsiranda ne iš katilo.

uzteks "poshlinti"
kaip suskaiciavot kad valandinis poreikis bus 1kW(h)?

Labai būtų įdomu kiek jūsų namo energijos poreikis būtų be aktyvių elementų. Tai yra be saulės kolektorių ir ŽŠ. Gal kartais turite ir tokius skaičiavimus ar bent apytikslį įsivaizdavimą? Ir dar gal priminkite kiek maždaug pas jus kv m.

Paimta iš akies: nuostoliai paskaičiuoti prie -23C, bet jei vidutiniškai tik -10C(tingiu ieškoti tikslios meteorologijos info) krenta nuo 3.4 iki 2.4, atimam pritekėjimus bent ~1.5, lieka ~1kW, kas vidutiniškai. Atšalus išaugs, atšilus sumažės. Kaip bus iš tikrųjų - pamatysim sekantį sezoną.
Papildyta:


Aktyvūs neįtrauti. ŽŠ padaro įtaką tik rekupo COP, kurį skaičiavimuose paėmiau berods 80% - čia nuostolių dėl ventiliacijos skaičiavime. Saulės kolektoriai visiškai neįtakoja. Šilumos nuostoliai - tai energija, prarandama per atitvaras+nuostoliai dėl ventiliacijos. Saulės kolektoriai - tai jau šildymo eilutė. Energijos poreikis - tai kiekis, kompensuoti nuostoliams.
Kvadratų ~160.
Nepamirškime galimų netikslumų, pvz dėl medžiagų ir darbų broko. Reik sulaukt šalčių ir padaryt termoviziją tokiems išaiškint.

Galiu rekomenduot?
sildymo sistema parinkinekit su keliu kW atsarga, bent 6kW sildymo irangos galia (cia apie nepastebetus tarpus sienose).
Vienas faktas is mano patirties - "as per menesi sunaudojau 1t medienos granuliu, pas mane katilas 25kW, namas 200m2."
1t = 5000kW(h)
katilo nvk (apie kuri snekejo) 80%
namo poreikis silumos 4000kW(h) menesiui
4000/30/24= 5.6kW(h) per valanda vidurkis, realiai su 10kW gali ramiai miegoti

Be abejo. Profesionalų rekomendacijos - aukso kainos, ypač nemokamos
Ką ruošiuosi daryti: sekantį sezoną bandysiu pagyventi su ~3kW el. tenu ar joniniu šildytuvu (sakė grašius bekainuoja) ir su 4.8kW ant stogo, plius akumuliacinė, kuri tik ~140kWh prikaups per vasarą (jei spėsim sumontuoti kolektorius). Jei bus laaabai šalta - atsargai kilovatinis tepalinis radiatorius. Ant teno/joninio pastatau skaitiklį ir sužinom kaip baisiai jis sukasi. Nesėkmės atveju galvojau apie oras-vanduo, bet kaži ar pasiteisins dėl žemų cop kai to reikia labiausiai. Taip kad sekantis sezonas bus eksperimentinis-parodomasis.
Papildyta:


Tona granulių berods polsta pinigų? Lyginant su butų didmiesčiuose sąskaitom - visai nebloga suma už 200m2, neskaitant pradinės investicijos ir atstatymo kaštų.

dabar kai kainos kyla nebe polsta o 600lt tona granuliu.
Variantas geras del isbandymu , svarbiausia "pereboro" nepadaryti kaip kad dauguma daro

Tikriausiai gerai, kad atsiribojau nuo bet kokio KK...nors abidna, kai šitiek kietmetrių supūva miškuose o tautiečiai gazpromą išlaiko.

Gal bandėte skaičiuoti kiek laiko akumuliacinė išlaiko sukauptą šilumą?

Ne, nebandžiau, bet nesudėtinga. Jos pakirtis ne kiek labai ilgai išlaikyti šilumą, bet išlyginti saulės kolektoriaus galią, sukaupti perteklių, aušinti vasarą.
Talpa nedidelė, tik 140kWh - kelioms dienoms.

Man reikia išspręsti panašią problemą, rasti optimaliausią šildymo sistemą PN. Pasirinkus panašų variantą kaip pas jus mane labiausia neramina lapkričio, gruodžio ir sausio mėn. Šiais mėnesiais Lietuvoje būna tik po 25-40 saulėtų valandų. Vadinasi reikėtų šildytis praktiškai tik elektra. Tikrai nekritikuoju jūsų pasirinkto varianto, bet įdomu būtų sužinoti nuomonę tokiai alternatyvai. Atsisakome saulės kolektorių, akumuliacinių talpų ir kitų šildymo prietaisų, vietoj to pastatome oras - vanduo SS su CO2. Jo deklaruojamas COP prie -15 apie 3. 4,5 kW galingumo aparato kaina šiuo metu 23 000, tačiau greičiausia mažės.

Mintys teisingos apie Sanyo eco, aš buvau radęs už 21000, bet tai labai didelė suma vistiek. Kodėl atsisakom kolektoriaus? Ne, tai neabejotinai teigiamas įrenginys. Jo veikimą žiemą galite pamatyti mano įdėtam link'e. Ner saulės - valgyt neprašo, atsirado - nemokama energija. Vakuuminiam net tiesioginės nereik, ir debesuotą dieną jis šiek tiek paima. O akumuliacinė tam, kad vesinti kolektorių vasarą, balansuoti, arba jo galia turi būti neperdidelė, pagal boilerį DHW.
Bet kurio pastato šildymo sistemos projektavimas prasideda nuo šilumos nuostolių. Susiskaičiuokite, atimkite pritekėjimus ir matysit kas liks. Aišku šaltinis turi būti bent su 25% atsarga. Kaip matėte iš mano apytikslių skaičiavimų, nieko įspūdingo, jei šildytis elektra tiesiogiai, tik iki 1000Lt per sezoną.
Dar momentas: yra taškas, kuriame diapazone nuo -23C iki +20C prasideda tikrasis šildymas, t.y. iki nuostolius dengia pritekėjimai, mano atveju tai ~ -4C, reiškia iki -4C aš be vargo išsiversiu be jokio papildomo šildymo, viską dengs pritekėjimai. Todėl darau išvadą, kad mano šildymo sezonas žymiai patrumpės, kas dar labiau padrąsina prieš tiesioginį šildymą elektra.
Su oriniais siurbliais bėda ta, kad jų šiluma brangsta tada kai jos labai reikia, kai stipriai atšala. Ką sako prekybininkai apie cop artejimą į 1: kiek LT buna dienų, kai laukia -20 ir žemiau? 6-7 per metus. Ar neišgyvensite tų kelių su paprastu tenu? Viskas būtų ne taip blogai, jei siurbliai kainuotų tiek, kiek iš tikrųjų turi kainuoti - arti kondicionieriaus kainos, kad ir dvigubai.

Teisingai sakote! Jei galima sutaupyti 18m2, tai tikrai apsimoka iš anksto paplanuoti mažesnį namą. Jei norite sutaupyti tik 8 - tai bus gerokai sunkiau padaryti. Bet palyginime eina kalba ne apie atskirą patalpą 8-ių ar 18-os m2, o viso labo apie tai kad granuliniam reikės truputi didesnės patalpos, skirtumas - 3-4m2. Ar sugebėsite iš anksto paplanuoti namą, su tokiu išplanavimų kaip jums patiko, bet sumažinti jo plotą 3 m2?
O kaip rekomenduosite skaičiuoti šildymo įrengimo kaštus tam forumo dalyviui kuris pasigyrė kad skyrė katilinei 18м2? Įdomu, ar jau turite planuojamo namo brėžinius? Kiek ten numatyta katilinei? Jei yra tik 3-4 m2 ir nesigauna be papildomų investicijų padaryti daugiau, tada tikrai jūsų konkrečiu atveju reikia vertinti papildomas išlaidas katilinei ir gausis, kad granulinis neapsimoka. Bet 90% atvejų katilinei išskiriama pakankamai ploto kad joje tilptu bet kuris iš svarstomų šildymo variantų. Būtent todėl ir siūlau priimti, kad visose variantuose katilinės įrengimo išlaidos įtakos nedaro.
Galu gale, kad ir paskaičiavus tos papildomus 4 m2 po 1500Lt, gausis pabrangimas 6000Lt. Pridedame tos 24500, kurios anksčiau suskaičiavome, gauname 30500Lt už granulinį variantą. O oras-oras ŠS 37500 - vis tiek brangiau. Galima dar pridėti 5m2x1500Lt=7 500 Lt - tik tada kainą susilygins.
Bet liks dar 2ct brangesnę kainą už šilumą.

juk sakiau kad susigincysit del kastu katilines irengimui.... 1mx ?Lt

pvz pas mane katiline rusyje ir man kaip tai "dzin" turiu kad ir 20m2, kuriuose galiu kad ir sokti aplink katila, kadangi rusys po zeme tai jo temp. ziema yra apie +15, kai lauke -20 arba nakti iki -30 nukrenta, tuomet atsisuku du spyzinius radiatorius (moketa buvo uz mase), tam kad padavimas i namus vandens neuzssaltu ir tiek to "katilines sildymo"

Deja neviskas taip paprasta su tais skaičiavimais. Prisiminkite diskusiją dėl vėdinimo poreikio. Vieniems užtenka 30 m3/h žmogui, kitiems per valandą reikai pakeisti visą namo tūrį. Skirtumas 5 kartai. Arba žmogaus išskiriama šiluma. Vėl skirtumas 5 kartai. Labai sunku apskaičiuoti geresnio sandarumo ir šalčio tiltelių sumažėjimo poveikį.
Galėčiau paimti dabartinį savo 200 kvm namą. Sienos R-4, Stogo R-5, Langų U - 1 Šildymo poreikis prie 0 C - 5,4 kW; -10C - 8 kW, -20 C - 11 kW. Tarkim pasyvus toks namas būtų 2 kartus šiltesnis. Dar atimu 20 procentų, kad sumažinti namo plotą iki 160 kvm. Gautume šilumos poreikį prie 0 C - 2,16 kW; -10C - 3,2 kW, -20 C - 4,4 kW.
Su atsarga reikėtų bent 6 kW šilumos šlatinio.

Pritekėjimais aš nelabai drįstu pasikliauti dėl jų nepastovumo. Bendra pritekėjimų suma gal ir nemaža. Šviečiant saulei, ar smarkiai ką nors kepant gal ir visai nereikės kitų šildymo prietaisų. Tačiau mažai gaminant, pusei gyventojų išvykus kelioms dienoms ar pan. Pritekėjimų gali labai sumažėti.

Grubiai pritekėjimus galėtume paskaičiuoti maždaug taip,
Tarkim sunaudojame per dieną 15 kW elektros (450 kW per mėn) iš kurios 10 kW virsta šiluma. Žmogus išskiria 70W. Tarkim po 1 kW per parą (nevisa parą būna namie). Gauname 14 kW per parą. Per 20 kvm pietinių langų 11, 12 ir 01 mėn. vidutiniškai galėtų pritekėti 0,6 kW per dieną 10 ir 02 mėn 1,4 kW per dieną . Galėtų, nes dėl g faktoriaus per 2 kamerų langus pritekės tik pusė to kiekio. Kita bėda, kad 11, 12 ir 01 mėn Lietuvoje būna tik 30-45 saulėtos valandos. Reiškia tuos 9 saulės kW gausime per 5 - 6 dienas. Turint 40 kvm dviejų kamerų langų 11,12,01 mėnesiais galima tikėtis vidutiniškai 1,2 kw, o 10 ir 02 mėnesiais 2 kw per dieną. Viso gaunasi kuklūs 15 - 16 kw per parą, arba 0,65 kWh Nelabai randu iš kur dar galima tikėtis pritekėjimų.

Beja Lietuvoje nėra jau taip šalta kaip mums atrodo. Vidutinė šildymo sezono temperatūra yra apie 0, o šalčiausio mėnesio sausio -6 (pajūryje -2). Suskaičiavau, kad praėjusią žiemą Kaune buvo tik 144 valandos žemiau -15, o tų valandų temperatūros vidurkis apie -18. Praėjusią žiemą keturių šalčiausių mėnesių (11, 12, 01, 02) vidutinė temperatūra Kaune buvo -3,3.

Prie vidutinės šildymo sezono temperatūros, kuri yra apie 0 jūsų namo šilumos poreikis turėtų būti 1,7 kW. Reiškia, net ir turint mažesnius pritekėjimus (0,7 kW), vidutiniškai pakaktų 1 kW šildymui. Tiesa tokiu atveju šildymo išlaidas reikėtų skaičiuoti ne trim, bet šešiems mėnesiams. Gautume 4320 kW metams šildymui. Visgi manau, kad nesineriant iš kailio (tik šiltinimo ir langų pagalba) pavyks gauti 2,2 kW šilumos poreikį prie 0 temperatūros. Minusavę pritekėjimus gautume 6480 kW metams šildymui.

Na šie skaičiai kiek skiriasi nuo jūsų. Gali būti kad kažkur klystu - pataisykite. Manau, kad jūsų namas šiltesnis (pasyvesnis) dėl didesnių investicijų arba skirtingų skaičiavimų. Arba ir to ir to.

Reziumė
Investavę 30 000 į pasyvinimą. Turime metinį šilumos poreikį 6500 kW 160 kvm namui (7800 kW 200 kvm).
Šildantis elektra kainuotų 2600 lt (160 kvm) ir 3120 lt (200 kvm)
Maksimalus reikalingas šilumos šaltinio pajėjumas nemažiau 6 kW.
Koks šilumos šaltinis (ar jų kombinacija) efektyviausiai tokius poreikius tenkintų? Reikėtų atsižvelgti į investicijos dydį, šilumos kW kainą ir naudojimo patogumą.

Visus šios klausimus nereikėtu rašyti jei atidžiau skaitytumėte:
~4.5kW - yra vidutiniai šilumos nuostoliai per sezoną. Paėmiau statistiką - realus vidutinio namo metinis suvartojimo vidurkis 22 MWt*val./m. ir padalinau iš šildymo sezono valandų skaičių.
Kaip suprantate čia įėjo viskas ir natūralus šilumos pritekėjimai, ir netyčiniai šilumos nuostoliai ir viskas kas tik galėjo atsitikti normaliame tvarkingame name be madingu pribambasų tipo saulės kolektorius ir pan.

Išeina taip kad geo ŠS vidutiniškai turės gaminti 4.5 kW šilumos, tam sunaudos 1 kW elektros energijos. (kai ŠS COP=4.5) O jei paimti geresnį, kurio COP=6, tai vidutinis elektros sunaudojimas bus tik 750 Wt.

Jus teigiate, kad galima šildytis elektriniais radiatoriais, o namo izoliaciją pagerinti tiek kad nereikėtu naudoti daugiau nei mano siūlomame variante - t.y. ne daugiau kaip 1 kW. (arba ne daugiau kaip 0.75kW, jei aš įsigysiu geresnį ŠS).
Vat aš ir klausiu: jei mano namo sienų ir stogo varža bus R=5-6, tai kiek turėtu būti jūsų name, kad nuostoliai sumažėtu 4.5-6 kartus?

Ir - ar tokiam izoliavimui užteks 34000Lt, sutaupytu atsisakant ŠS bei vandeninių radiatorių. Ypač jei ruošiatės įrenginėti sterilizuotų akmenukų tunelius po garažu.


Tarp kitko, čia dažnai minimame, Veikmės name deklaruojami vidutiniai šilumos nuostoliai sudaro 2.12 kW (52kWt*h/m*m2 x 200 m2 / 206 d. /24 val.=2.12 kW)

Tarp kitko, šitaip taupant kiekvieną Wt šilumos pasyviame name itin aktuali pasidaro vėdinimo problema. Nes jai pritrūks oro ir teks atidarinėti langus - tai visus skaičiavimus teks išmesti. Todėl manu porą žodžių apie vėdinimą nepamaišys ir šioje temoje.
Šiaip, tarp 30 m3/h žmogui ir 1 kartas/val. dažniausia skirtumas yra visai nedidelis.
Tarkim 15 m2 vaiko kambario tūris yra 15x2.7=40m3. Skirtumas nedidelis. Aišku jei bandysite save apgaudinėti skaičiuodami kad 5 asmenų šeimai užteks 150 m3/h v4dinti vis1 nam1 - tai nieko gero neišeis. Sakykim, yra 5 kambariai ir į kiekvieną iš jų paduosite po 30 m3/h. Tada reikės visiems išsiskirstyti po kambarius ir nekišti nosies vienas pas kitą. Jei norėsite su žmona miegoti viename kambaryje, matyt reikės į miegamąjį paduoti daugiau oro - kaip minimum 2x30=60 m3/h (jei ramiai miegosite).

A ką darysite diena, kai vienas vaikas nueis į kambary pas kitą pažaisti kokį Monopolį (pasiliks ilgam laikui)? Imsite orą iš tėvų miegamojo i kažkokiu būdu transportuosite jį į vaiko kambary?!! O jei viename kambaryje susigrūs visi 3? Aišku taupymo sumetimais galima ne tiekti į vaiko kambarius dvigubos normos - vis gi ne sėdi kartu labai ilgai. Bet kokiais 60% padidinti minimalią normą vis gi rekomenduotina. Na, apie svetainė tikriausia ir šnekėti nereikia - jei 5 susirenka pažiūrėti pvz. kašį - tai tikrai reikėtu 150 m3/h oro (o galima ir daugiau, nes gali ateiti kaimynas, ištrauksite alučio, pradėsite emocingai sirgti - ir tuomet nuo kiekvieno drėgmės bei šilumos išsiskyrinės dvigubai daugiau.)

Vat, ir išeina, kad vietoje 150 - namui reikėtu minimum 360m3/h oro.
(3x50 + 60 + 150 =360 m3/h) O toliau spręskite patys: jei jums patinka gyventi kaip termose ir viso tuo kvėpuoti - galite pasilikti prie minimalios normos, o jei nenorite - leiskite sau prabangą, pridėkite 2000-2500 Lt ir instaliuokite pvz. 600 m3/h našumo rekuperatorių. Juk sumažinti greitį galėsite bet kada, o atvirkščiai jau nepadarysite niekada.

Pirmiausiai: VISIŠKAI NUKRYPOM NUO TEMOS. Bet tiek to.
Vidutiniai 200m2 namo šilumos nuostoliai ~4.5kW????? Čia kokioj fantastikos knygoj radote? Čia Lietuvos mastu? Tai nafig čia svaigsta su ta renovacija, jei vos ne pasyviuose namuose jau dabar gyvenam. Neįsižeiskite, šis skaičius visiškas briedas, arba mudu jį skirtingai suprantam.

Kam tie 4.5kW jei reikės tik ~1.5, kam laidot 30.000 po žeme? Nemaišykite namo energijos poreikio ir siurblio sunaudojamos energijos. Jei man reiks 1.5kW tai siurblys tik 250W degins?

Jei jūsų namo varžos bus kokias nurodėte, pamirškite 4.5kW nuostolius, nebent namas bus 100m2 su minimum langų. Su tokiom varžom tikėkitės 10kW jei norit 200m2 - čia jau drąsiai.

34.000 - yra didelė suma. Prie jūsų R5-R6 pridėjus tokią sumą drąsiai gausime R10-12. Bet efektyviausia yra ne renovuoti R5, bet iš karto statyti R10. Energiją, šilumą yra lengviau sutaupyti, išsaugoti nei pagaminti, todėl investuokite į varžas ir sandarumą, o ne į "pigią" energiją. Beje, COP 6-7 man atrodo labai įtartinai, nesiginčysiu, bet tokiems teks gręžtis kilometrais iki karštų žemės sluoksnių, kas tikrai ne 30.000Lt. Iš +6...8C grunto netikiu COP 6. Bet kokiu atveju tai neracionalu PN atveju.

Jokiems tuneliams nesiruošiu. ŠILUMOKAITIS ĮRENGTAS. Pačiam draugiškai patariu šiuo klausimu reikštis klausiamaja nuosaka, nes briedinat net pats nepastebit.Bent brėžinukus perverskit ŽŠ - gal nustosit tunelius sapnuot, kurių nebuvo, nėra ir nebus. Gėda skaityti.

Veikmė šaunuoliai. Nors DEU taip negalvoja, jam išeina dviguba PN norma - 40kWh/m2. Todėl nežinau kuriuo tikėti. Nesigilinsiu, yra artimesnių pavyzdžių.

Pasyvus namas turi buti ne 2, bet tris kartus šiltesnis. Standartiškai, apsidraudžiant, Kaunui nuostoliai skaičiuojami prie delta t=43laipsniai, -23 lauke ir +20 viduje. Abejoju ar dabartinis namas yra sandarus - tai dar viena vieta, kur jūsų nuostoliai atsilieka, ne tik dėl varžos. Ir trečias klausimas kaip vėdinatės - čia irgi galima ženkliai taupyti. Taip gaunasi trys kartai šiltesnis. Todėl negalima tik varžą dauginti iš dviejų ir tikėtis kad nuostoliai mažės atitinkamai.
PN nepastovumas nėra aktualus. PN atjungus šildymą, be pritekėjimų temperatura patalpose neturi kristi daugiau nei 1C per parą. Jūs vis išėjot iš namų, grįžot po paros ir radote laipsniu vėsesnį orą - negi tai problema?
Papildyta:


Kad jau pasikuklinot su žmogiškaja šiluma Paliuko pateiktuose duomenyse visi skaičiai triženkliai, kai kuriomis sąlygomis net keturženkliai
Su elektra negaliu sutikt, kad du trečdalai virs šiluma. PN turi nors ir laisvą, bet apynasrį elektrai - 120kWh/m2, todėl Iljičiaus lemputėmis šildytis nepavyks. Pastebėjot kaip Veikmė giriasi pliusiukų skaičiumi prie A klasės elektros prietaisų?
Pats nežinau kaip skaičiuojami pritekėjimai, kol kas remiuosi Pagyvenus praktika. Todėl tikiuosi ~1.5kW. Jūsų skaičiavime taip supynta kWh ir kW kad sunkiai suprantu...kad ir paskutiniai skaičiai: tikriausiai 15-16kWh padalinam iš 24 ir gaunam galią 0.65kW?
Papildyta:


Skaičiai skiriasi dėl nuostolių - jau minėjau kodėl, ir dėl pritekėjimų. Nors 0.7kW vs 1.5kW nėra didelis skirtumas, bet finale su nuostoliais skaičiai skiriasi ~ 2.5karto, čia elektra ~1000Lt vs ~2600Lt.
Iš to ir reziumė visai ne blizgantis Sunku pasakyti, kuris klystam, jūs dar galit skaičiuot, man beliko patikrinti praktikoje

Investicijos: 1m2 sienos pilnai 260-270lt be apdailos, turiu R9.2. Langai ~16000, paketas R2 bet finale dėl rėmų kris iki R1.5 su trupučiu, čia ~31m2. Stogas R11.9, sunku suskaičiuot kiek litu, bet tikrai ne dešimtim štukyčių. Todėl drąsiai aukoju "pakastinius" 30.000 Nieko įspūdingo neišleidau.
Kaip darosi madinga pabaigti postą: beje Veikmė deklaruoja, kad paskutinis PN yra tik 7?% brangesnis nei standartinis, jei kalbam apie dėžutę tai tuos procentus pavertus litais 30.000 nepasieksim.

Jau aptarėm vėdinimo temoj, nesikartosiu, kam įdomu ten užmes akį. 360m3/h yra švaistūniškas vėdinimas. Bandžiau pagooglinti, bet greitai nepavyko, pažadu po trečiadienio pargrįžęs namo įmesiu danų rekomendacijas - išsaugotos namų kompe.
Teisingai pastebėjote, kad vėdinimas PN yra labai svarbu, kodėl? Todėl, kad prarandamas natūralus, per kiauras sienas, ir tenka daryti mechaninį. Jums nepatiks - danai su vokiečiais nerekomenduoja jūsų mėgiamo rotacinio rekupo dėl ne pilnai atskirtų oro srautų.

Jūsų pasiūlymas viską suskaičiuoti yra labai teisingas. Tai padarius ir aiškėja, kad pritekėjimai ir yra visa esmė. Jei tikėsime, kad pritekėjimai sudaro 1,5 kWh, tai per šildymo sezoną (6 mėn) susidaro 6480 kWh. Tokiu atveju papildomai investavę į standartinį namą "supasyvinimą" ir sumažinę jo metinį šildymo poreikį nuo 20000 iki 10000 kWh bei atėmę pritekėjimus gausime 3520 kWh.
Tačiau jei kaip sakote tiek elektros pasyviam namui naudoti nelabai padoru, tai mano paskaičiuotus pritekėjimus reikėtų dar pamažinti tarkim iki 0,5 kWh. Ir metinis pasyvaus namo šildymo poreikis padidėtų iki (10 000 - 1173) 8827 kWh per metus.
Mano supratimu tai esminis skirtumas. Pirmu atveju šildymui galima drąsiai rinktis elektrą, antru reikia galvoti apie kažkokią kitą šildymo sistemą.
Gero darbelio man uždavėte su Pagyvenusios pritekėjimų skaičiavimais. Labai nelegvai pavyko rasti, nes tema kaip ir ištrinta, rodo tik per paiešką, tačiau vėlgi tik dalį žinutės. Iš tos info kurią pavyko rasti susidarė įspūdis, kad pateikti skaičiai buvo labai apytiksliai, beto pateikti visai kitu tikslu. Kita vertus nežinau dėl kokių priežasčių Pagyvenusios namas pagal aprašymą yra kaip kuklus standartas, tačiau ji teigia, kad dujų sunaudoja 2 kartus mažiau už standartinį namą. EVOY bandė aiškintis kaip čia gaunasi, bet kaip supratau nelabai sėkmingai. Todėl būtų tikslingiau remtis kokiu nors patikimesniu šaltiniu.
Žinoma geriausia viską parodys jūsų realūs matavimai. Tačiau tokiems dideliems pritekėjimams turėtų būti ir koks nors realus teorinis paaiškinimas.
Nevisai sutinku, kad jums liko tik praktikoje įsitikinti. Šilumos šaltinio dar nepasistatėte. Tikrai būtų verta viską gerai suskaičiuoti. Juk dar nevėlu užuot pirkus elektrinį katilą ir didelio ploto saulės kolektorių suderintą žiemai, investuoti į brangesnį ir ekonomiškesnį šilumos šaltinį, o saulės kolektorius palikti karšto vandens ruošimui vasarą. Saulės kolektorius 11,12 ir 01 mėnesiais jums surinks apie 20 -30 kWh per mėnesį ir net šilto vandens ruošimui turėsite naudoti elektrą. Siulau bent paskaičiuoti tokį variantą.

Čia dar kiek info. Mano namas statytas prieš 4 metus, vėdinamas rekuperatoriumi.
Žmogaus išskiriama šiluma anot Paliuko iki 100 W, pagal STR 70 W. Reikia vertinti, kad žmogus namie būna ne visas 24 h per parą.
Čia naudinga nuoroda šilumos nuostolių ir pritekėjimų skaičiavimui.
Skaiciavimas

Saulės kolektorių turėjau dabartiniame name, seną, gal 8m plokščiajį, netinkamai sumontuotą, bet vis tiek pusę metų dvi šeimas aprūpindavo karštu vandeniu. Dabartiniai vakuuminiai bus žymiai efektyvesni, teisingai sumontuoti, todėl tikrai juos turėsiu, neina net kalba "reikia - nereikia". O kad jie brangūs tai mitas, 5000 už 4.8kW, ką galite nupirkti siurblių sortimente už tokius pinigus? Nebent dujinį...
Elektrinis šildytuvas irgi kapeikas kainuoja, keli šimtai litų paaukot eksperimentui nebėda. Todėl kol kas vis dar noriu eksperimentuoti
STR senai netikiu, kažkokie biurokratai jį ruošė, STR ir realybė dažnai prasilenkia. Todėl linkstu į vakarietišką standartą, kur teko matyti žmogų spinduliuojantį 500W o ne 70W, tai labiau panašu į Paliuko pateiktus - dar vienas akmenėlis į STR daržą.
Kad vėdinatės rekuperatorium yra labai pagirtina, bet nieko nepasako apie namo sandarumą, kas prieš 4m statant kaži ar buvo prioritetas...gal dar tiek pat prarandate per infiltracijas? Čia tik spėju, realiai tik door test'as gali atsakyti...

Žinutės neberadau, bet bandau prisiminti. Ten skaičiavimai buvo mano „prognozė“ priestatui, paremta einamo mėnesio dujų sąnaudom ir šilumos nuėmimu name (pagal srautą ir temperatūras). Prognozavau prasisukti su 9000 kWh priestato šildymui per metus. Kadangi momentinės sąnaudos gan stipriai skyrėsi nuo grubiai paskaičiuotų pagal priestato atitvarų varžas, aš skirtumą nurašiau skaičiavimo klaidom. „Pritekėjimams“ juos Vilienė pats nusprendė priskaičiuoti, neprisiimu atsakomybės, jei jo šeimynai teks vieną žiemą intensyviau pabėgioti namuos tuos pritekėjimus generuojant, bet bus ramesni išsidūkę

Kadangi šildymo sezonas baigtas, galima ir "viščiukus suskaičiuoti".
Mes turim 63 kv. butą senam dvibučiame name ir per nešildomą tambūrą bei sandėliuką su rūsiu (viso 23 kv.) prie jo prijungtą 192 kv. šildomo ploto priestatą. Priestatas šildomas nuo senam bute esančios dujinės kolonėlės, trasa 15 m ilgio vamzdžiai (7 m per nešildomą tambūrą ir sandėliuką, paguldyti ant rūsio perdengimo) izoliuoti 2,5 cm storio polipropileno įmaute.

Šiemet šildėme seną butą ir naują priestatą visą sezoną. Dujų sąnaudos nuo 2010-05-01 iki 2011-04-30 yra 2380 m3, arba 22134 kWh (pagal metodiką iš gamtinių dujų eina apie 9,3 kWh/m3).

Karštam vandeniui ir seno namo šildymui atminusuoju 1100 m3 dujų (remiuosi ankstesnių metų, kol dar nešildėm priestato ir jame negyvenom, dujų sąnaudomis nuo 2007-05-01 iki 2008-04-30 sunaudota 1120 m3; nuo 2008-05-01 iki 2009-04-30 sunaudota 1060 m3). Tiesa, būtent šitas minusavimas kliuvo evoy, kaip "nepatikimas". Tada priestato šildymui ir nuostoliams nešildomose patalpose lieka apie 1300 m3. Visu trečdaliu daugiau nei 9000 kWh arba 970 m3, "prognozuoti" pagal rudens mėnesių momentines sąnaudas . Labai gaila, kad pagal dujų sąnaudas niekaip negaliu paskaičiuoti nuostolių perdavime per nešildomas patalpas. O jie tikrai yra – šią žiemą temperatūra „nešildomose“ patalpose taip ir nenukrito žemiau 0, sandėliuke išlaikiau obuolius nepridengtus niekuo.

Bet net ir visus 1300 m3, arba 12090 kWh paskyrus priestato šildymui, gaunasi 63 kWh/m2 per metus, arba 2,8 kW vidutinė galia per šildymo sezoną, jei šildymo sezoną imam 6 mėnesių. Kaip standartui su natūralia ventiliacija sakyčiau normaliai, bet iki pasyvaus dar trūksta 6 kartus

Šie skaičiukai pagal dujų sąnaudas gaunasi beveik dvigubai mažesni, nei aš suskaičiavau reikalingą projektinę šildymo galią pagal STR‘ą. Vilienė tai priskyrė pritekėjimams, aš – STR‘o „atsargos koeficientams“ ir savo klaidoms.
Bet po to atsitiktinai susidūriau su straipsniuku, kur sako, kad tai visgi STR‘o metodikos „atsarga“, taupymas ir pritekėjimai. Straipsniukas neilgas, jei kam įdomu .

Labai jums pritariu, kad nepasitikite STR. Aš tiesą pasakius dar labiau nepasitikiu įvairiais leidėjais, atradėjais ir pardavėjais. Dažniausia jie turi vienokių ar kitokių interesų ir stengiasi apmulkinti paprastą žmogelį. Todėl viena vertus reikia pačiam išsiaiškinti, kita vertus įvairius šaltinius kelis kartus patikrinti. Na dar galima pasitikėti žmonėmis kurie daro sau ir neturi tikslo pudrinti smegenų.
Kaip jau minėjau man ši problema labai svarbi ir atrodo esmininė. Jei nieko prieš paimkime pavyzdžiu jūsų namą.
Jūsų minėtoje diskusijoje su Pagyvenusia, radau jūsų pateiktą jūsų namo šilumos nuostolių skaičiuoklę prie delta t 43. Šilumos nuotoliai gaunasi 3,7 kWh. (Bet čia jūs tikriausia pamiršote įvertinti rekuperatoriaus darbą). Perskaičiavau kas gautusi prie delta t 20, kadangi tokia yra vidutinė šildymo sezono temperatūra. Šilumos nuostoliai tokiu atveju gaunasi 1,5 kWh (jau įvertinus rekuperatorių). Per šešis mėnesius susidaro 6480 kWh. Čia be pritekėjimų.
Pasyvus namas V temoje, 25 puslapyje netyčia užtikau jūsų nurodytą grafiką iš kurio matosi PN metiniai šilumos praradimai ir gavimai. Čia nurodoma, kad vidiniai pritekėjimai yra apie 10 kWh/kvm. Jūsų namo atveju tai būtų 1600 kwh per metus. Dar reikia sudėti saulės pritekėjimus. Jie per 30 kv langų sudarys 13,5 kwh per 11, 12, 01 mėn. Ir 31,5 kWh 10 ir 02 mėn. Tarkim 6 šildymo sezono mėnesį pritekėjimai bus didesni ir sudarys 75 kWh. Viso per 6 mėn gausime apie 180 kWh. Bet kuriuo atveju pritekėjimai iš saulės žiemos mėnesiais Lietuvoje pakankamai nereikšmingi. Tuo galima įsitikinti ir iš gudrussildymas.lt pateikiamo monitoringo. Atėmę šiuos pritekėjimus 6480 - 1600 - 180 gausime 4700 kWh per metus. Elektra po 0,4 cnt 1880 lt. Gavosi tik du kartus daugiau už optimistinį variantą. Jei skaičiavimai teisingi manau tikrai netragedija pasišildyti ir elektra. Bus labai įdomu pamatyti realius matavimus.
Manau, kad mūsų skaičiavimuose toks skirtumas susidaro tik dėl vieno dalyko saulės pritekėjimų. Austrijoje ar Vokietijoje matyt šis skaičius gerokai didesnis.
Laikantis tradicijų citata iš KTU mokslininkų atliktų Veikmės namo stebėjimų:
"Bendros energijos sąnaudos visoms pirmojo lietuviško pasyvaus namo reikmėms per keturis šalčiausius mėnesius sudarė 49,7 kWh/m², nors karštas vanduo buvo ruošiamas ne tik kondensaciniu katilu, bet ir elektriniu boileriu." Tai yra apie 10 000 kWh per keturis žienos mėnesius. Tarkim 800 kwh (4 mėn x 200) pavirto šviesa, atliko mechaninį darbą ir šiluma nevirto. Vistiek lieka 9200 kWh (2300 kWh per mėn). Šis skaičius sakyčiau gana pagrįstas, nes viena buvo daromi gana rimti stebėjimai, antra Veikmei jis yra labai nenaudingas. Jis gana tiksliai parodo, kad standartinį namą apšiltinus ir užsandarinus pagal PN reikalavimus šilumos nuostoliai sumažėtų apie du kartus. Norint geresnio rezultato reikia ieškoti papildomų priemonių.

Tada man kyla labai didelis klausimas, kur ten pasyvumas tame veikmės name. Mano standartas pagal atitvarų šiltinimą ir langus priestatas plius gerokai pagyvenęs tarpukario medinukas gruodį-kovą (šiais metais pagal sąnaudas kovą ėmė šiek tiek daugiau, nei lapkritį) ėmė po 60,5 kWh/m2 : elektra 1400 kWh, dujos (460+400+350+300)*9,3 = 14043 kWh, viso 15443 kWh į 255 kv.
Jau pradedu nekantrauti laukdama Vilienės skaičių. Visgi man norisi tikėti, kad pas jį skaičiukai bus arčiau jo paties prognozių, o ne veikmės faktų. Panašu, kad arba Veikmės pasirinktos technologijos visiškai neracionalios statant pasyvų namą, arba pridarė jie ten visokių neapgalvotų brokų.

Na čia tik studentės darbas, nereikėtų labai pasitikėti nežinant kokį pažymį gavo.
Didžiausia bėda tyrimo objektas.
Kokie ten daugiabutyje šalčio tiltai nei jis iš vis nešiltintas. Daugiabučiame name žmonės gyvena kompaktiškiau ir pritekėjimai turi didesnę įtaką. Dar vieną galimą paklaidą pamini ir pati autorė- žmonės gyvenantys mažame miestelyje ir greičiausia gaunantys mažas pajamas, labai tikėtina, kad yra linkę taupyti ir kažin ar palaiko 20 - 21 laipsnį patalpose. Kaip suskaičiuoti daugiabutyje vėdinimo nuostolius, jei sudėjus plastikinius langus ten vėdinimas labai sumažėja.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad mes su jumis naudojame "supaprastintą" STR metodiką - neskaičiuojame šalčio tiltų ir infirtracijos. Vistik tai labai gerai iliustruoja kaip nelengva realiai suskaičiuoti šildymo išlaidas.

Jūsų gauti rezultatai tikrai įspūdingi. Jūsų šildymo išlaidos du kartus mažesnės nei mano panašaus standartinio namo su rekuperatorium, bei tokios pat kaip veikmės pirmojo Lietuvoje pasyvaus namo. Logiškai mąstant tam turėtų būti kokia nors priežastis. Patikslinkime keletą detalių. Ar gyvenote visą šildymo sezoną, kokia vidaus temparatūra buvo palaikoma, koks maždaug langų plotas, ar nėra dar kokio nors šilumos šaltinio?

Ten santrauka konferencijai skirto straipsnio. Juos tikrina tie, kur į bendraautorius rašosi save. Savu laiku ir rašiau, ir tikrinau O iš esmės pagal tyrimo objektą sprendžiant, tai ant tų duomenų ne vienas darbas bus paruoštas.


Šildėm visą šildymo sezoną. Laikom namuos 18-20 laipsniu (termometrai 1,5 m nuo šildomų grindų sukabinti). Papildomas šilumos šaltinis yra (bus) krosnelė. Šiais metais nenaudojom, nes malkų neturėjom.

Nuo Veikmės atsiliekam. Manau atsilikimas dar padidėtų, jei sulygintume temperatūras. Įtariu pas mus 1-2 laipsniais žemesnė palaikoma. O iki pasyvaus standarto (10 kWh/m2) tai oi kaip toli.

Tokių sąnaudų pagrindimo nereikia toli ieškoti.
Žema temperatūra (ir ji saviregulaicijos principu keičiasi tarp 18-20, žemesnė būna prie žemesnės išorės temperatūros);
Grindinis šildymas visam name, maksimaliai efektyvus ir tolygus šilumos paskirstymas (pas mus nėra balansinių vožtuvų ant kolektoriaus, visi kontūrai vienodo ilgio);
Greitas reagavimas į pritekėjimus (reguliuojama pagal grįžtamo vandens temeratūrą, jautri analoginė Heimeier pamaišymo galva);
Šilumos iš pritekėjimų "perskirstymas" (siurblys dirba nuolat, be jokių stabdymų; jeigu tik grįžta šiltesnis vanduo, uždaromas padavimas iš talpos ir termofikatas užsukamas per visą namą, taip šilumą iš pietinės pusės pernešant į šiaurinę);
Sandarumas (langus patys visus apipūtėm ir užklijavom hidroazoliacinę montavimo juostą; iš vidaus papildomai šiltinom ekovata; tose vietose, kur po termovizijos matėsi stiprūs nesandarumai apėjom su makrofleksu visus tarpeliu prieš pučiant ekovatą);
"Pasyvaus" lygį atitinkantis vėdinimas. Nors rekuperatoriaus mes nedarėm, bet oro kiekius skaičiavau ir "klepsius" pritekėjimui montavom pagal pasyvaus standartus - 4 asmenys po 30 m3, viso 120 m3/val. namui.

Pražiopsojau, kad nurodėte tik 4 mėnesių sąnaudas. Čia greičiausia bus dalis neatitikimo.
Gal dar galėtumėte nurodyti dujų ir elektros sąnaudas per visus metus?

Dujų sąnaudos nuo 2010-05-01 iki 2011-04-30 yra 2380 m3;
Elektra nuo 2010-05-01 iki 2011-04-30 yra 4300 kWh.

Turiu prisipažinti, kad neprisimenu, ką tiksliai rašiau
Projektuojant suskaičiavo 3.7kW, pats lyg 3.4kW gavau - dabar jau jūsų turiu klausti Bet rekupą tikrai vertinau, analogiškai Pagyvenus pateiktiems. Trūko kantrybė skaičiuoti pagal STR, ten metodika tipo lb tiksli bet labai paini...
Esmė nekinta. Sulaukiam šalčių, pasimatuojam, pasidalinam ir žiūrim ką turim.
Kas man labiausiai nepatinka Veikmėj - sienų konstrukcija. Visiškai nepasitikiu vata, o kadangi sponsoriai vatiniai tai ir namai "vatiniai". Nežinau, kaip jiems ten su sandarumu sekas, savam tvariny tikiuosi geresnių rezultatų.
Vienas iš gyvų pvz - naujas tėvų namas, židiny sudegina tris pliauskas ir GKPistai verkia, kad paluby Taškentas, dirbt neįmanoma, čia kai lauke -15 buvo. Akivaizdu, kad poreikis labai nedidelis, nors ir šildomo tik 86m2. Dėl valdymo nebuvimo, perkaitinimo, židinys išmestas lauk, manau gailisi kad nepaklausė, kai įkyriai įrodinėjau kamino žala o ne naudą.

Sveiki, gavau reklama apie lietuviskus silumos siurblius...

Gal kas juos turi ir sugebetu apie juos kazka racionalaus pasakyti...

Nuoroda: http://www.salda.lt/lt/products/heatpumps?item=275

Gal pravers gauta info kam nors....

Mūsų įmonė kartais naudoja Saldos produkcija. Turiu pasakyti kad Salda visada stengiasi sukurti nebrangų daiktą. Tai yra svarbiausias kokybės kriterijus. Tokia jau jų politika.
Nurodytas siurblys - dar vienas pavyzdys tokios politikos. Net pagal paskelbtus techninius duomenys, šio aparato parametrai yra gerokai prastesnį už kitus.

Ar tiesa, kad geotermini sildyma jau patvirtinta duotuoti valstybes

Sveiki, į ką reiktu atkreipti dėmesį kasant-klojant žemės kolektorių

Ar yra kasnors isirenges lietuvisku gamintoju geotermini?

Man taip pat būtų aktualu ar kas turite pvz SVEO įsirengę?
Pats asmeniškai norėčiau įsirengti ŠS, kuris pagamintas LT, nes nematau reikalo remti perpardavėjus ir kokios Švedijos ekonomiką. Čia kaip ir grožio nereikia, svarbu, kad efektyviai veiktų ir būtų servisas.

Citata iš aplinkos apsaugos investicijų fondo puslapio:
Klausimas - Ar fizinis asmuo gali gauti paramą ? Klimato kaitos specialios programos lėšų naudojimo 2011 metais sąmatoje numatyta atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, biokuro, geoterminės energijos ar kt.)panaudojimas individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose.
Atsakymas - 2011-05-13
Atsinaujinančios energijos projektai įeina į Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo sritis pagal 2011 m. vasario 10 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-131 patvirtintą Klimato kaitos specialiosios programos lėšų naudojimo 2011 m. sąmatą. Tačiau kol kas šiems projektams programoje lėšų nėra gauta.
_______________________
Skambinau šiuo klausimuį aplinkos ministerijos investicijų fondo darbuotojams, tai paaiškino, kad parama numatyta, bet jai šiais metais nėra skirta lėšų ir pasiūlė sekti informaciją puslapyje http://www.laaif.lt, gal kada nors ir sulauksime paramos.

Mums kita sav. turi atvezt ir pajungt

O kokios firmos?
Papildyta:
Skaitau SVEO.lt puslapį ir radau, kad jie siūlo kaip priedą ŠS kažkokį "desuperheaterį". Gal kas gali paaiškinti kas čia per žvėris? Paveiksliukas kaip kažkokios spyralės, o prašo 1400 lt be PVM. Koks jo pranašumas prieš elektrinį teną?

Jus SVEO issirinkot taip? Turesit i svecius pasikviesti ir viska aprodyti

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.