Labukas
Mamos, kaip jaučiatės, kai tenka nutraukti žindymą MP? Man kažkaip labai širdelę skauda, o kodėl nesuprantu Nors jau kokias tris savaites maitinu tik 2 kartus per dieną.

aš nesenai nutraukiau MP patikėk labai skauda nors dar kartais leidžiu pasimėgauti bet labai retai,netik vaikeliui skauda bet ne ką mažiau ir mamai.Norėtusi dar ilgiau tuo džiaugtis bet viskam ateina riba,kuo didesnis bus tuo sunkiau ira

As dar nepradejau nutraukineti, bet planavau iki 2 metuku baigti. Todel ir nenutraukiu dar, kad sirdi skauda, mano sūnutis dar labai megaujasi pienuku, bet kuo toliau tuo labiau matau, kad jis net neketina atsisakyti MP. O maniau pats ims maziau noreti. Taciau reiks ryztis ir link rudens baigti, nes darzelis laukia .

Dar butu idomu suzinoti, kaip vaikuciai jauciasi? Ar jie neramesni, dirglesni tuo periodu?? Zinoma, suprantu, kad kai nori pienuko ir negauna tai nepatenkinti, bet is principo-dienom-naktim....kokie jie tada, ar jautresni viskam?

Pas mus truputį kita situacija, nes mano mažiukui tik 5 mėnesiai Jis pats, kiek pastebiu, nejaučia streso, kad nebegauna MP, nes viskas įvyko labai pamažu. Mano žindyme tiek visko buvo: ir didelis pienuko kiekis + neaiškūs skausmai maitinant (kaip, paaiškėjo dėl siaurų pieno latakėlių), nusitraukinėjimas, po to vėl grįžau prie maitinimo MP tiesiai iš krūties, tik pienuko kiekis buvo nepakankamas, todėl teko primaitinti mišinuku. Aš bandžiau dar atgaminti pienuko kiekį, bet mažiukas nelabai ėmė krūtį, tačiau 2 kartus per dieną įsiūlydavau. Na, o viskas baigėsi tuo, kad man pradėjo skaudėti kelius ir vėl pradėjau justi dubens skausmą. Padarius nuotrauką paaiškėjo, kad man labai trūksta kalcio. Mano gydytoja liepė neatstatinėti pienuko kiekio, na, o kai pasikonsultavau su savo bendradarbiu kineziterapeutu paaiškėjo, kad geriau būtų leisti mano organizmui pailsėti.
Na ir pienukas man vienoj krūtyje baigėsi visai, kitoj yra pora lašiukų. Ir aš kažko tokia kalta jaučiuosi dėl visko. Nes jei ne mano bėdos, mažiukas būtų galėjęs dar ir dabar mėgautis MP. Juolab, kad mano vienas paskui kitą, tai jam pilvelyje aišku mažiau medžiagų visokių gerų teko, nei broliukui, planavau nors ilgiau pamaitinti, kad būtų lygybė

aš manau kad kiekvienas vaikelis tai individalei.Aišku iškarta paimti ir nebeduoti taip negalima reikia daryti tai po biški,visu pirma gal geriau pradėti diena mažiau duoti ir taip po biški mažinti,bent jau aš taip dariau .Na o paskiui kaip dieną jau visai nebegauna pradėti nakti mažinti,nakti jei prabunda duoti arbatytes atsigerti.Ašku iš pat pradžiu bus sunku bus ir verkima bet tai truks kelias naktis paskiui apsipras.O pats tai nemanau kad jis atsisakis jeigu jis dar taip godžiai valgo.Man su savišku tai lenvai pavyko nuo metuku pradėjau pratinti nuo papulio ir per mėnesi atpratome be jokio streso,dar duodavau nestle pienuko ir dabar dar geriam

Is savo patirties galiu pasakyti, kad mano maziui nebuvo taip blogai kaip man. Jam tada buvo 6 men. Pakeiciau MP i piena is buteliuko. Jokios ypatingos reakcijos nesulaukiau, nes jis jau nuo anksciau gerdavo is buteliuko vandenuka. Bet man sirdute skaudejo labai ilgai...

Mes dabar nutraukimo procese..Mazulei beveik 1,5m.. Bandom nutraukti staigiai ir drastiskai (taip jau isejo mums) Patikekit, ziauru!!! Ir dukrytei, ir man

Skaudėjo, nors supratau, kad MP jau nebėra būtinybė. Jaučiausi labai pavargusi, pačioje pradžioje buvo problemų dėl maitinimo, bet nepasidavėm, laikėmės Deja, iš tų kurie galėjo patarti bent geru žodžiu, nesulaukiau jokio palaikymo. Maitinimo kartų vis savaime mažėjo, kol liko vienas kartas atsikėlus. Šiek tiek patempėm ir baigėm, dabar dar prisimena, kad skanu buvo, pasako, kad nebėra, bet nebeprašo. Maitinau 2 metus ir 1 mėnesį.

jau ne maitinu nuo 2menesiuku,labai lengavai atprato pats,man paciai ti sirdi skauda kad taip trumpai maitinau,nes taip susikloste aplinkybes,nes reikejo i mokslus vazioti,tai pratinau is buteliuko,jis is pirmo kato ir paeme buteliuka,o po dvieju savaiciu papo neuzka nenorejo

Nebuvo su dičkiais sunku,nes jau gerokai dideli buvo... Dvynukai dar vis maitinasi (2 metai 1mėn dabar jiems). Kolkas jokioreikalo tai baigti nėra, o jei patys nutartų atsisakyti (nepanašu į tai ) irgi nesijusiu blogai. Rudenį pradėslankyti darželį, bet ir tai nėr priežąstis atsisakyti pienuko. Jokio plano užbaigimui neturiu,tik žinau,kad kuo jie bus didesni, tuo paprasčiau ir lengviau mums visiems bus, taigi -laukiam.

nu kazkaip nezinau...man neskaudejo tiesiog,as del saves supratau,kad man jau laikas...beje abu maitinau virs metu, pirmu atveju maitinimas baigesi su kito nestumo pradzia...naturaliai,o antru atveju teko isvykti keliom dienom, grizusi nebemaitinau,nes jau seniai norejau nutraukti,del to,kad jauciausi esanti vaikui vietoj zinduko...nes taip ir buvo...matyt mano procesas toks ir saunu girdeti,kad kitos istveria ilgiau

Man truputuką, buvo gaila nutraukti maitinimą. Maitinau iki metų, reikėjo į darbą eiti, be to labai jau ''naglai'' imdavo krūtį, būdavo net prie žmonių drabužius plėšia, kad tik gautų pienuko. Beje, pastarojo vis dar turiu, nrs jau bus trys metai kai nemaitinu.

sigita83, o Tu gydytojai pasisakei, kad vis dar yra pienuko?
Na, o man pamažu darosi geriau, nes juk dariau ką galėjau Bet jeigu kadanors, na manau, kad tikrai daugiau nei po 5-7 metų, nes kitaip man ir pavojinga tai gali būti, turėsim trečią atžalą, tikrai maitinsiu pienuku ilgiau
Man atrodo, kad mamytėms, kurių vaikiukai didesni, nutraukiant pienuką, nors sąžinė rami būna, nors ašaryčių manau, kad daugiau, nes mažiukas nenori prarasti artumo su mama. O mažų vaikučių iki metų, nutraukiant MP protesto nebūna, bet mamų širdyse kirminas graužia.

Baigus žindyti pirmąją nejaučiau liūdesio, nes jau dvi savaites pati prašydavau, kad ateitų pažįst, o jai aplinkinis pasaulis jau buvo įdomesnis. Turbūt, mano galva, širdis ir organizmas apsiprato per tą laiką. Sūnų nusprendžiau nujunkyt pati, nes 'pavargau', ir tik po to supratau, kad padariau klaidą. Kadangi nujunginėjau po truputį, tai neatrodė, kad sūnui tai trauma, bet man tai žiaurios hormonų audros buvo... Net mąsčiau apie grįžimo prie žindymo. Tik sūnus nebenorėjo... Tai iš dalies pasidarė lengviau.

O tu nepergyvenk. Visokių situacijų būna ir ne viską mums suvaldyt. Kaip minėjau, neretai nujunkimas motinai atsiliepia fiziologiškai (dėl hormonų keitimosi), o dėl psichologijos - tiesiog reikia su savim dirbt. Viskas gerai.