Iš dukrytės dienoraščio
...Kai skaitysi šiuos žodžius jau bus praėję daug laiko, viskas bus pasikeitę... Nepakitus bus tik meilė Tau..
... Mes su tėčiu tavęs labai labai laukėm... Kai beveik praradom viltį Tu apsigyvenai mano pilvuke. Teigiamas nėštumo testas buvo laimingiausia diena mamos ir tėčio gyvenime. Pradėjom laukti. Lauksim ilgus devynis mėnesius. Iki..
... 2002 10 17 Šiandien pirmą kartą Tave pajaučiau. Vakare žiūrėjau filmą apie meilę kai pilve kažkas suspurdėjo... Skrandis- pagalvojau, bet pasamonė sakė,kad tai tokrai ne tai.Suspurdėjo dar kart. Dabar buvau tikra, kad tai Tu. Tai Tu , mano Vaikeli, davei žinią, kad tikrai esi. Nuo šiol būsiu dar laimingesnė galėdama Tave jausti. Jausiu Tavo mažutes rankutes ir kojytes ir dar labiau lauksiu susitikimo...
... 2003 kovo 17-osios naktis apie antra valanda
Prabudau nuo keisto skausmo nugaroje. Gal tai sarėmiai?- pagalvojau.O gal ir ne. Ką aš žimau juk gimdau pirmą kartą. Nuėjau į WC. Turbūt galvojau, kad tai padės. Nepadėjo... Skausmas dažnėjo. Pažadinau tėtį, "gimdau"-sakau. " gimdyk"- atsakė ir toliau miega. Nieko sau tėtuką turi?! Skausmas kartojosi kas 8-9 minutes. Apie ketvirtą ryto ir tėtis patikėjo, kad Tu jau ateini. Spėjom dar papusryčiauti. Devintą ryte išvažiavom į Kauną- buvom nusprendę, kad turi gimti ten kur saugu.
Kauno klinikos. Priimamasis. Su tėčiu persirengėm. Kad pamatytum kaip dabar atrodo Tavo tėtis su žalia apranga, kaip chirurgas- labai juokingai.
Štai ir gimdymo palata čia Tu gimsi. Ant sienos tiksi laikrodis. O rodyklės slenka taip lėtai.
Ant pilvo uždėjo aparatą, kuris rodo sarėmius ir ... Tavo širdelės dūžius. Taip su tėtuku pirmą kartą išgirdom kaip dirba Tavo maža širdelė.
Skausmas vis stiprėjo. Padėjo tėtuko masažas ir mintis, kad tuoj pamatysiu Tave.
Kartais ateidavo gydytojas, pažiūrėdavo kiek atsidaręs gimdos kaklelis. Patikrino vandenis. " Ar žinot ko laukiat?"-paklausė. "Ne" "Galiu pasakyti, kad bus ilgais tamsiais plaukais"-pajuokavo.
Sarėmiai vis stiprėjo... Gydytojas pasakė, kad reikia nuleisti vandenis. Va tada supratau kas iš tikrųjų yra saremis.
Prasidėjo atsakingiausias momentas- gimdymas. Visas likusias jėgas sutelkiau taisyklingam kvėpavimui- kad Tau nepritrūktų deguonies ir būtų lengviau gimti ir stūmimui. Jėgų ir pasitikėjimo suteikė tėtis.
16 00 Pagaliau... Aš išgirdau Tavo verksmą. Lauke iš po debesų išlindo saulė- ji ir norėjo pasveikinti Tavo gimimą... "Kas"-paklausiau tėtės. "Dukrytė"-atsakė su ašaromis akyse. " Pavadinsim Evita"-pasakiau, nors tokio vardo mūsų saraše nebuvo. Taip tapai Evita.
Tave paguldė ant krūtinės... Apėmė nenusakomas džiaugsmas. Tokia laiminga nebuvau ne kartą gyvenime. Dukrytė! Maža graži mergaitė. Tu buvai nuostabi: ilgi tamsiai kaštoniniai plaukučiai, mažos žydros akytės, švelni rausva odelė. Nesitikėjau tokio gražaus vaiko. Niekada negalvojau, kad pasaulyje egzistuoja tokia stipri meilė, kokią tik pamatę su tėveliu pajautėme Tau....
Tai rašyta su meile prieš metus. Šiuos žodžius kada nors skaitys mano dukrytė

