Laba diena,

susiduriau su situacija, kuomet nezinau kaip elgtis.Mano 1 metuku sunus yra draugiskas, jam labai patinka kiti zmones, ypac vaikai.Taciau jeigu kas nors kompanijoje nusijuokia, jis pradeda verkti, po to privengia to zmogaus.Galvojau, kad jis taip reaguoja i nepazistamus zmones, taciau siandien susitikau su drauge, kuri turi maza mergaite.Iki tol ji sunui labai patiko, abu krykstaudavo susitik.Siandien ta mergaite pradejo juoktis(ji labai mazyte, dar nekalba, taip isreiskia savo emocijas),tai mano sunus taip isiverke, prasesi ant ranku, toliau beveik visa laika vengdavo iki tol buvusios jo drauges.Situacija visuomet tokia pati, jei tik kas nusijuokia.Jau net nebezinau ka daryti.Be to, jis labai prakaituoja, kai teiravausi jo gydytojo, jis sako, kad tai gali buti del padidinto jautrumo.As pati esu is tu jautresniuju Ka daryti?Kaip elgtis tokioje situacijoje-nereaguoti, guosti ji?Darosi nejauku, kai vaikas asaromis atsako i kitu juokus.

Nelabai suprantu, ar cia teikiamos konsultacijos, ar ne?

Sveika, nieko baisaus neturėtų būti. Žinau dar mažesnį vaikiuką, kuriam taip būdavo, nes jis augo netriukšmingoje šeimoje, ramioje aplinkoje, mažai girdėjęs garsesnių emocijų reiškimo, todėl iš pradžių išsigąsdavo garsesnio juoko, nes nesuprasdavo, iš kurios vietos tas keistas garsas sklinda. Tavo berniukui gal kitas spiegiantis vaikas yra tiesiog negražus, todėl baisus. Kuo mažiau sureikšminsi tokius jo baimės "priepuolius", tuo greičiau jis pripras (nereikia pulti vaiko glėbesčiuoti ar nusinešti, užtenka trumpai palaikyti už rankos, nušluostyti ašarytes, parodyti, kad esi šalia, ir paleisti toliau žaisti; bet jeigu jau priprato, kad nusineši jį ir ilgai ramini, gali būti sunku atpratinti, gal jis jau išmoko taip gauti tavo dėmesį). Tiesiog tokių vaikučių ausytės jautresnės garsams (gal jį paaugusį nervins, kaip koks žmogus keistai ištaria kokį garsą, ar lėkščių barškinimas, ar pan., bet tokie etapai ateina ir praeina), tai dažnai yra muzikalumo požymis. Netgi galėtum jį lavinti, tegu namie fone skamba Mocartas, pamatysi, jautrus vaikutis svaigs iš laimės, nes jo ausytėms tai mieliausi garsai. Ir smegenėlių vystymuisi nauda. Ir jau tikrai nesigėdyk savo mažulio, nebark už jautrumą, nelaikyk jo nesveiku. Šiais laikais jautrumas - išskirtinė dorybė.

labai gražiai parašėte mūsų mažyliui dar tik pusė metukų, tačiau jį irgi kartais išgąsdina garsesnis juokas.. pasinaudosiu ir aš jūsų patarimu

Musu mazylis iki metu t.p.buvo labai jautrus triuksmui.Bet po to viskas palaipsiui praejo.Budavo ateina giminaiciai su dviem nenutildomais vaikiukais,tai musiskis visa laika ir stresuodavo,verkdavo,kol jie iseidavo.Labai gaila buvo maziaus,bet ir giminaiciams nepatogu buvo sakyti,kad jus su savo rekaujanciais vaikais pas mus neikit