esu uzsieny,nei draugu nieko kiauras dienas viena pati namie sedziu su dukra maza,nebenoriu nieko daryt vaikstau visalaik pikta pagiezos pykcio kupina verziasi per krastus bloga nuotaika,paskutinem dienom isviso asaros akyse net stovi,orai pastoviai blogi nej i lauka iseit nej ka...nej pakalbet su kuom...nebezinau kuom ir dukra beuzimt fantazija atsoko,niekas jai neidomu nesudominsi ilgiau nej penkiom minutem niekom,tik tvarkytis nueik ar valgyt daryt kimba i kojas cypia rekia,is vieno karto prisakyt nieko neeina,apsauki tada isgirsta,aprekiu ta savo vargsa vaika,taip gaila pasidaro dar daugiau susikremtu dar piktesne pasidau,nieko nebenoriu nej valgyt nej gert nej su vaiku uzsiimt nes net nebezinau kuom ja beuzimt,nenoriu nej tvarkytis eit nej sau demesio skirti nej nagus benoriu lakuotis nieko nieko sedziu durne asaros rieda blem atsikeliu ryte ir pradedu galvot kada greiciau vakaras ateis taip ir stumiu diena is dienos ...vaika galvojau nuvesiu cia i darzeli bent po pora valandu per diena kad su vaikais pazaistu nes sunku istikruju ziuret i ta savo mergyte pastoviai viena neturi vaikas net pazaist su kuom kartais...zaidimu aikstelej didesni vaikai buna tai jie nezaidzia su mazyle mano o ji taip gailiai ziuri ateina apkabina tuos vaikus paima uz rankos vedasi zaist...o as nevykele negaliu tiesiog net nesugebu vaiko savo uziimt....kaip as pavargau nuo visko,nuo namu nuo buities nuo pastovaus taupimo nuo skolu jauciuosi tokia nevykele as negaliu noreciau atsigult ir numirt.
sielos kertelej idejau sita tema taip pat bet tai niekas nenori man nieko patart,o jauciuosi siaubingai

cia klausimas ar esi visai viena tik su dukrele, ar yra ir vyras ar draugas? is kur gauni pajamas ir ar gali pasikliauti savo seima, t.y. tevais.
buvau panasioj situacijoj, tik aisku neturejau vaiko, tai nebuvo taip blogai. taciau kai esi uzsienyje viena, neturi draugu ar pazistamu, geriausias budas atsigauti yra ieskotis veiklos. gali pagalvoti ir apie darbeli koki. nuvestum dukra i darzeli, o pati pora valandu per diena padirbeti galetum. man teko ir namus tvarkyti ir vaikus ziureti. taigi jei drisi - imkis bet kokio darbo pradzioje, uzsidirbsi pinigeliu, islysi is namu ir galesi lengviau ateiti planuoti.
dar siulyciau, jei iseina, grizti pas tevus, bent atostogu. patikek - tikrai atsigausi.
svarbiausia yra rasti savyje jegu atsistoti ant koju ir pradeti ziureti i ateiti. dirbti ar mokytis, galvoti kaip padaryti gyvenima gera savam vaikui. jam reikia ne tik draugu, jam ir kalba mokytis ne pro sali butu.
laikykis ir galvok apie dukra, kuri dabar turi buti tavo variklis, vedantis i prieki!!

sveika
daznam pasitaiko tokios nuotaikos.ypac uzsieni kur nera draugu ir artimuju. bet gal neziurek i visk taip juodai, rask ir kokiu sviesiu momentu gyvenime.manau, esi gera mama ir kiek gali tiek uzsiimi su savo dukra. gal dazniau iseikit i lauka, i aikstele pazaist kur.ten daug uzsienieciu mamu ateina.taip labai lengva susipazinti. ir vaikai pazais ir mamospaplepes
o gal reiktu grizt i lietuva neilgom atostogom, smagu draugus ir artimuosius susitikti, gerai laika praleisti.
kiek zinau ir sitam forume yra uzsinieciu ,mamu skyrelis, tereikia ji tik susirasti ir galetumet susitikti kur nors.
beje, kurioje salyje gyvenate?
sekmes jums ir geros nuotaikos

o uzsiimti kazkuo idomaus nera galimybes? susirask cia super mamoj draugiu kurios tavo saly gyvena, eikit su vaikais susitikt, paprasyk kad kasnors paziuretu vaika karts nuo karto koki savaitgaliuka, nueikit su draugu kurnors ar su drauge netikiu kad isvis neturi net pazystamu, gal nuo tos depresijios pati nebenori bendrauti su niekom, pasivaiksciok po parduotuves galu gale, nebutina kanors pirkt, isvis i koki sporto kluba eik, su vaikais uzsieny visur galima yra juk ten kas juos ziuri, beto kainos ne tokios kosmines kaip LT, as kai airijos gyvenau man buvo lygiiai tas pats, net galvos nenoredavau plaut, vienodai viskas sviete man, bet paskui kazkaip persilauziau pradejau bendraut su zmonem, greit daugu atsirado, o tada jau ir puostis ruostis, kviestis i svecius noras atejo. nenukabink nosies, esi tik pavargus nuo rutinos, cia viskas normalu, tikrai nereik noret mirt

sveika, man tas pats yra nors gyvenu lt visai atrodo netoli draugu nors daugelis isivazineja, bet jauciuosi labai vienisa gyvenam prie pat uosviu jie pastovei kazko prisigalvoje tai princese musu kanors padariusi(nors patis islepino) tai dar ka jie sugalvoje, man viska sako vyrui nieko, o as imu i sirdi viska poto eina asaru pakalnes, gyvenam siuo metu sunkei.. bet nieko issiversim, vien del mazyles.. nors taip norisi su kazkuo pabendrauti.. pasidalinti geromis ir blogomis emocijomis... pas mane salia to nera.. vyras dirba man net nesinori eiti i kiema nes uosvei tuoj prikimba... vyras supranta ir uzjaucia bet tas nieko nekeicia...
stiprybes tau..

As irgi gyvenu uzsienyje, neturiu draugu, net negaliu su niekuo pasikalbeti, nes cia nieko nepazystu, vaikelio tevas nors ir gyvena kartu, vaiko nenori, paliko mus ir susirado kita drauge, gyvensim uzsienyje kol pagimdysiu ir susitipresim, tada teks gristi i Lietuva, jauciuosi tokia vienisa, pazeminta ir niekam nereikalinga, depresuoju, verkiu kasdien, nezinau ka galesiu duoti savo vaikui, nes pati nieko neturiu...

sveika Porcelianine, puikiai suprantu, kad jautiesi vieniša, bet jau neužilgo turesi patį brangiausią žmogeliuką.Neskubėk daryti sprendimų ir sugrįžti į LT. atsigausi, sustiprėsi ir pradėk ieškotis darbelio, nes LT situacija tikrai nebus geresnė. tai kas kad bus draugų, bet pinigėlių pragyvenimui nelabai...draugų pamažu susirasi ir užsienyje, pakeisi sawo gyvenamąją vietą, nematysi žmogaus, kuris tave įskaudino. pamažu pamirši nuoskaudas...pasistenk nusiraminti ir saugok save...

jis mus isvaro, kai tik pagimdysiu nori, kad isvaziuotume, neturesiu ten galimybes isitvirtinti, teks tai daryti LT, zinau, kad laikas gydo, bet mano atveju skausmas tik auga...

labas labutelis negaliu tylet kaip isgirstu apie toki elgesi...jei jau tas vyras taip diktuoja salygas tai kodel reikia jo klausyt??? skelbk ultimatuma sugadyk jo gyvenima kaip jis tavo sugadino akis uz aki su tokiais su manim ir taip elgesi kol buvau jauna ir naivi bet dabar jis cypia nesuprasdamas kodel as taip elgiuosi vis klausia uz ka bet as jam taip padariau kad dabar man gerai o jis verkia.nenusileisk nueik i jo darba visur kompromituok kad ramiai negyventu.bus tau bent lengviau,kerstas saldus.jaei su tavim taip elgiasi.

nesakau, kad nepastoveciau uz save ar uz savo vaika, bet kerstauti jam negaliu, net nenoriu, tikiu, kad gyvenimas jam atlygins

Porcelianine,

tikrai labai sudetinga tavo situacija
vis rasai "vaiko tevas". o jus nesusituoke?

ne