Cia yra tema apie tai.
As tai matau daug minusu sitoje sistemoje. Sujungus rekuperacine sistema su oriniu sildymu, tektu izoliuoti visus ortakius, nes is zidinio istraukiamas oras yra karstas. Reiketu visur pristatyti silumos davikliu, sklendziu ir t.t., kad nepustu per karsto oro, kad esant aukstai temperaturai patalpose rekuperatorius veiktu, o sildymas ne. Butu labai sunku subalansuoti vedinima ir srautus, nes kai prikaistu koks nors vienas kambarys (pietinis), jo sildyma reiktu pristabdyti arba isviso sustabdyti, automatiskai pasikeistu slegis kituose patalpose, o nebesildoma patalpa, nebesivedintu. Sildymo ortakiai ireninejami truputi kitaip nei vedinimo, kad nenukentetu apdaila aplink difuzoriu ar sildymo groteles. Oras paduodamas i patalpas turetu buti vesesnis nei patalpos temperatura, kad geriau maisytusi, jei i patalpa, per lubas paduosim silta ora (siltesni uz patalpu) jis laikysis patalpos virsuje ir jeigu istraukimas bus toje pacioje patalpoje, tai tas siltas, sviezias oras bus istraukiamas per istraukimo difuzoriu palubeje, o apacioje esantis senas vesesnis oras taip ir nepasikeis.
Gal kolkas pakaks

Pastabos iš esmės teisingos ir pagrįstos. Norint dubliuoti šildymo ir vėdinimo sistemas reiktų iš esmės keisti pačią vėdinimo sistemą, kitaip išdėstyti ir t.t. Be išdėstytų trūkumų dar paminėčiau tai, kad oriniam šildymui - bent jau pradiniam etapui, kol atšalusios patalpos yra įšildomos, reikia gerokai didesnio oro greičio ir oras patalpoje turi keistis greičiau, nei vėdinimo sistemoje, karšto oro cirkuliavimui reikalingi kitokie ortakiai, kitokios tarpinės jungtims ir panašiai.

Todėl jei name norima daryti orinį šildymą nuo židinio, kaip pagrindinį, tai geriausias sprendimas yra būtent išskirti šias dvi sistemas ir daryti jas atskiras.

Bet tai, ką minėjo biesas66, ir apie ką aš jam pasakojau mūsų asmeniniame susirašinėjime, buvo ne pagrindinis orinis šildymas, o židinio šilumos panaudojimas paduodamo gryno oro pašildymui, kai šildymo sistema yra atskira (biesas66, kiek pamenu, planuoja dujinį šildymą). Tokiu atveju santykinai nedidelio diametro ortakis (tam tikslui geriausiai tiktų nerūdijančio plieno ortakis su specialiomis karščiui atspariomis tarpinėmis) nuo židinio yra pajungiamas į trasą, per kurią iš patalpų ištraukiamas oras yra paduodamas į rekuperatorių. Šitoje trasoje karštas oras susimaišytų su santykinai vėsesnio oro srautu iš patalpų ir bendroje sumoje tik nežymiai padidintų šio oro srauto temperatūrą. Tinkamai parinkus diametrus, oro kiekius ir sureguliavus srautus, rekuperatorių pasiektų ne 18-20 laipsnių temperatūros oras, kaip paprastai, o apie 25, ar, jei reikia, kiek daugiau laipsnių. Atitinkamai tokios temperatūros oras netgi prie ne pačios aukščiausios rekuperatoriaus šilumos grąžos, pašildytų iš lauko paduodamą gryną orą iki kambario temperatūros ir tam nebereikėtų papildomų šildymo išlaidų. Oras iš rekuperatoriaus į patalpas būtų paduodamas ne karštas, o tiesiog kambario temperatūros, kaip ir normalioje vėdinimo sistemoje, tik būtų išnaudojama židinio šiluma tam, kad būtų kompensuojami rekuperatoriuje bet kuriuo atveju susidarantys šilumos nuostoliai (didesni, ar mažesni - 25-5 %, priklausomai nuo rėkuperatorias tipo).

Nors teoriškai apjungti vėdinimo ir orinio šildymo sistemas įmanoma ir, netgi atsižvelgus į aukščiau serzas ir mano išvardintas problemas, visgi galima jas apeiti/išspręsti, bendroje sumoje tai vargu ar būtų tiek ekonomiškai efektyvu, kad vertėtų tai daryti.

galima sumaisyti oro srautus nuo zydinio ir is rekuperatoriaus - ir paduoti i kambarius..
investicijos minimalios, ortakiu nereikia dublioti..

Taip, galima, bet:

1. Kaip minėjau anksčiau, orinio šildymo ir vėdinimo sistemos iš esmės naudoja skirtingus oro judėjimo greičius ir kiekius. Jų suderinimas atskirais atvejais sudėtingas. Mažas srauto judėjimo greitis gali neužtikrinti tinkamo šildymo lygio - perdidelis greitis gali sukelti girdimą ošimą.

2. Orinio šildymo ir vėdinimo trasų sujungimo mazgai turi būti atlikti kruopščiai ir "suvesti" tinkamu kampu, kad oras judėtu ta kryptimi, kuria norima, kad jis judėtų ir tokiu greičiu, kokiu jis turi judėti. Tam gali būti reikalingos papildomos sklendės, kanaliniai ventiliatoriai ir t.t.

3. Jei vėdinimas apjungiamas su oriniu šildymu, šilto paduodamo oro išleidimui netiks standartiniai lubiniai difuzoriai. Sistemą reiks projektuoti tokiu būdu, kad oras būtų paduodamas pageidautinai per grindis ar prie grindų per tam pritaikytas groteles.

4. Priklausmai nuo sistemoje judančio oro temperatūros, gali nebetikti standartiniai cinkuotos skardos ortakiai (tam tikroje temperatūroje cinkas ima skleisti kvapą) ir standartinės guminės tarpinės.

Į visa tai atsižvelgus gali gautis paprasčiau, pigiau ir geriau daryti atskiras sistemas. Gali gautis, o ne visada bus, nes atskirais atvejais gali būti naudinga sistemas apjungti.

lygiai taip pat ir aš sugalvojau pasidaryti. turėtų būti

1. yra sildymas ir ira pasilidimas kalba eina ne apie centralizuoto orinio sildimo sujungima, o apie zidinio panaudojima.. nuo zidinio eina siltas oras - jis galima paskirstyti per esamus vetiliacijos takus.. tiksliau gal atvirksciai, ventiliacija leisti per zidinio ortakius, kurie 90% laiko nedirba :0 zidini gi kurenam ne nuolat..

2. Nu visi darbai turi buti kruopsciai padaryti ir apgalvoti

3. pas mane eina oras siltas nuo zidinio per lubinius difuzorius - puikiai veikia.. o prie grindu as nenoreciau kad butu - kazkaip neidomu butu jei vaikai ten su jais zaistu

4. na del skardos tai abejociau, kad kazkas ten blogai bus, oras varo ten kokiu - 40-50 laipsniu maximum, gumos galima ir nenaudoti, sandarinti aliuminine juosta.. tikrai ner cia jokios bedos..


Mane labiau domina klausimas, kaip rekupo efektyvumas bus jei i ji paduoti nuo zydinio 50 laipsniu ora.. ishvis jis sustvarkys su tokiu oru..
o filtrai ? nesukeps?

Tai kaip suprantu visgi neverta pirsti rekupo zidiniui? Nelabai apsimoka?

Mano aprašytu atveju, kai židinio žiluma paduodama į rekuperatorių su ištraukiamu oru, į rekuperatorių tikrai nepatenka 60 laipsnių temperatūros oras - to nereikia - jis ten turėtų patekti apie 25, gal pora trejeta laipsnių daugiau (priklausomai nuo poreikio).

Kas liečia rekuperatorių, tai bendru atveju aukštos temperatūros nuolatinis poveikis jam nebūtų labai pageudautinas, nes ir ventiliatoriai ir automatika turi tam tikras ribas. Filtrai dauguma atveju yra iš stiklo pluošto audinio ir tokios temperatūros jiems ne taip baisu. Konkrečios "ekstrym" temperatūros rekuperatoriui dabar negaliu pasakyti, reiktų žiūrėti konkrečių įrenginių ir jų sudėtinių dalių technines charakteristikas. 60 laipsnių rekuperatoriaus "neiškeptų", bet aišku piktnaudžiauti nereiktų.




Neapsimoka daugeliu atveju jungti pagrindinį orinį šildymą su vėdinimo sistema į vieną sistemą.

O židinio šilumą panaudoti paduodamo oro pašildymui, kaip išdėstyta aukščiau, tikrai apsimoka.

Koks tikslas jungti vėdinimo sistemą prie židinio.

Jei norima panaudoti židinio šilumą, yra židinio ventiliatoriai ir su ortakiais pūti šilumą į patalpas. Bet tai jau bus papildoma sistema. Ar padarai kanalus pro kuriuos natūraliu būdu šiluma keliauja ten kur reikia (kad būtų didesnis efektas čia irgi gali panaudoti ventiliatorių).

Židinį naudoji tik kai reikia papildomos šilumos patalpose , tai koks skirtumas (šilumos atžvilgiu) ar ji pateks į patalpas per židinio groteles ir kanalus ar tu tą šilumą ženįsi su rekuperatoriumi tam išgalvodamas neaiškias sistemas ir vėdinimo sistemoje panaudodamas papildomą įrangą (dar klausimas ar ji veiks taip kaip nori). Tegu sau židinys tau duodą papildomą šilumą, o vėdinimo sistema su rekupu vėdina patalpas.

Todėl dėl tų kelių dienų, kai tu kūreni židinį, įrenginėti nežinia ką nematau jokios ekonominės naudos ir prasmės. O žiūrint iš priešgaisrinės pusės ramiau miegosi.

na čia jau visai sutirštinot spalvas. Kirtiss labai teisingai rašo. minimaliom investicijom, gausit apčiuopamą naudą kūrenant židiniu, jei nesiruošiat šildytis nuo židinio ortakiais. Paimi vieną ortakio atšaką ištraukimui ir pajungi į židinio šilto oro kamerą. numatai uždarymo sklendę ir tiek. viso karščio tuo ortakiu nenutrauksit, todėl groteles židinio konstrukcijoj numatyti būtina.

Na ir kame čia nauda?
Turnbūt tame kad židinio pagamintą šilumą išmesi į lauką.

Aciu dievui nors keletas zmoniu mato logiskuma panaudoti silta zidinio ora rekupui,o ne dar darytis atskira zidinio ortakiu sistema ..
Ka as ir norejau kad patvirtintu specialistai.

P.S. drakosa-nesikabinek.

Jei Jums prasmė yra tik panaudoti židinio šilumą rekupui, o ne taupyti šilumą tai pirmyn.

Yra dar vienas variantas. Prieš rekuperatorių statoma dar viena skarbonkė/šilumokaitis, ir per jį praleidžiamas karštas oras nuo židinio. Prie minusinių temperatūrų taip gerokai sušildomas į rekuperatorių paduodamas oras, nors kiek iš to naudos bendrai paėmus- per daug nesigilinau.

biesas, nenoriu pasakyt, kad tokiu būdu šildysitės patalpas. tiesiog nepaduodamas difuzoriais oras bus ne 16-18, o 21pz. Na paduodamo C tai čia spėliojimai. Kai praktiškai išbandysiu po kokių 2m tai pasakysiu
Papildyta:
drakoša, šito varianto netapatinam su oriniu šildymu per rekuperatorių. Ir oras paimamas nuo židinio ne tokiais kiekiais kaip oriniam šildymui. bet kada tą atšaką galima uždaryti.

prasme tame kad panaudoti ziema dali zidinio silumos kad nevartotu elektros rekupas(jei vartos) ieinancio salto oro pasildymui. Seip tai tureti rekupa ir dar isirengineti zidini su ortakiais man jau atrodo absurdas,juolab kai gali dali zidinio silumos rekupo pagalba issklaidyti po kambarius.

Prasmė yra tame, kad jei žmonės pataupo daugiau ir nusiperka senesno modelio rekuperatorių, kurio šilumos grąža yra 70-75 %, tai paspaudus šalčiams be papildomo pšildymo į patalpą iš rekuperatoriaus pūs ~ 10 laipsnių temperatūros orą. Taigi nors iš židinio išvedžiota orinio šildymo sistema ir išlygins tą temperatūrų skirtumą galutiniame taške, visgi nuolat turėti šalto oro srovę viename kambario kampe, mano manymu, ne labai patraukli perspektyva. Jei rekuperatorius yra su aukšta šilumos grąža, tai gal ir tikrai nebeverta jungti prie sistemos židinį, nes dviejų trijų laipsnių temperatūros skirtumo perdaug nesijaus. O dėl investicijų papildomų, tai vienos trumpos atšakos su reguiavimo sklende pajungimas nuo židinio į vėdinimo sistemą tikrai atneš daugiau naudos, nei išlaidų, net jei ir retai tekursite židinį. Dėl šilumos išmetimo į lauką, tai rekuperatorius didžiają tos šilumos dalį grąžins, todėl ne labai ka ir išmesit.



Toks iš lauko paduodamo oro pašildymas turi praktinį pritaikymą kai lauke oro temperatūra nukrenta žemiau -25 laipsnių. Esant tokia oro temperatūrai įsijungia rekuperatoriaus apsauga ir jis yra automatiškai išjungiamas. Bet tokių dienų Lietuvoje jei ir būna, tai labai retai, o ir tai ne visur. Kitu atveju ne labai matau pagrido tokiam pašildymui prieš rekuperatorių - greičiau jau tada tokį šilumokaitį apsimokėtų montuoti už rekuperatoriaus, jei šilumokaičio pašildymas būtų ekonomiškesnis už elektrinį pašildymą (vėlgi tiems atvejams, kai rekuperatoriaus šilumos grąža yra neakankama ir reikia papildomo šilumos šaltinio).

man kas patinka sioje perspektyvoje kad rekupa galima panaudoti kaip zidinio silumos isnesiotoju ir nereikia diegti papildomai zidiniui ortakiu.Ir panaudoti pasildymui ieinanciam orui. As nesneku apie pilnaverte sildymo sistema,bet kaip papildoma.
Kadangi rekupas vistiek bent jau didziosios dalies neismes silumos lauk,grazins i vidu tai ta siluma ir liks name. O zidinys sildys. Plius sildys ne vien tik didiji kambari bet ir kitus sujungtus su rekupu.

Negaliu prieštarauti. Kalba ko gero daugiau eina apie tai, kad „pagrindas atsiranda“ tuomet, kai renkantis sistemą gerokai pataupoma. Kai tokiu atveju 150 m² visai neblogai apšiltintam namui skaitliukas prisuka gerokai virš 10.000 kWh per metus ir kiek pabosta dūzgimas, o komforto atsisakyti vis tik nesinori (tautietis turbūt nė nemirktelėtų atjungdamas visiems laikams)- pradedama sistemą tobulinti ir ieškoti alternatyvų tenams. Kadangi židinio panaudojimas stovi paskutinėje eilėje (ne visi juk pastoviai jį kuria)- „garbingos“ vietos už rekuperatoriaus dažniausiai nelabai ir belieka.

Nelabai įsivaizduoju kaip ta šiluma išnešiojam (nepabraižius nesuprasi).
Žinau tik vieną jei ištraukiamu nuo židinio oru šildysi tiekiamą orą per rekupo šilumokaitį, tai kuo auštesnė ištraukiamo oro temp.(čia jei nuo židinio kaip ten kažkas aiškino) tuo didesnė temp. bus ir išmetamo įlauką (po rekupo).

Tai aš nežinau ar šiltesnio oro išmetimas laukan yra taupymas ar patraukli perspektyva.

2Kaban: nelabai supratau, bet ar tu klausdamas apie filtru atparuma temperaturai, turejei omeni jog is zidinio, karsta ora paduoti i rekuperatoriu dar pries ji? Cia man atrodo butu ne naudinga Jug kuo salciau lauke, tuo rekup naudingumo koeficientas didesnis, tai kam ta is lauko paduodama ora i rekuperatoriu sildyti, kad jis maziau atgautu silumos is ismetamo oro? Manau reikia leisti rkuperatoriui atlikti savo darba ir tik tada, jei dar nesi patenkintas rezultatu, prijungti papildomas sistemas, o ro pasildymui. Paimkime alaska rekuperatoriu: lauke -23, o patalpoje +20 po rekuperacijos i patalpas paduodamas +14.5, o i lauka ismetamas -15 laipsniu oras, bet jeigu is lauko paduodama ora nuo -20 pasildysite iki pvz 0, tai po rekuperacijos i patalpa bus gerokai siltesnis paduodamas oras, bet ir i lauka bus ismetamas nebe -15 bet + (kazkiek) laipsniu oras.

As vis del to sutinku su drakosos nuomone

Zidinys nebus pagrindinis silumos saltinis, tai jeigu jis veiks tik kartai ir pasildys ora tik kartais, ar atsipirks tu sistemu apjungimas? Te bunie ir tokia sistema, kai vamzdis nuvedamas iki rekuperatoriaus ir pakele keleis laipsniais tiekiama ora. Papildomai reikes ortakio nuo zidinio iki rekuperatoriaus, reikes kazkokio sujungimo mazgo, pamaisymo voztuvo, temperaturos daviklio, ventiliatorius (vartojantis el) bet pagrindinis dalykas tai kelnes zidiniui, tikriausiai ju nedarytumt jei neplanuotumet orinio sildymo namie.
Ar nepigiau ir patikimiau pasistatyti zidini su vandens konturu ir sklaidyti visa jo tiekiama siluma po namus? + ruosti karsta vandeni.
Kiek kuriamas zidinys ir kada? mes asmeniskai uzsikuriame rudenio ir pavasario vakarais, kai sedi svetaineje ir ziuri telika ar dar kazkuom uzsiimi, ir dazniau ziema. Miegoti mieliau kai kambaryje temperatura nera auksta, todel rudeni ir pavasari zidinys maloniai prisildo svetaine (Kai atidarom kambariu duris, tuputi pasyla ir ten), o kambariuose islieka gaiviai vesu. Ziema, prisisildom svetaine su zidiniu, o jei truksta kazkuriuoi patalpoi keliu laipsniu, si darba atlieka radiatoriai. Jug pas visus dabar yra sudetos termogalvos ir termodavikliai, tai visur kur truksta silumos, sistema pasildys automatiskai. Nebutina zidinio kepinti tiek, kad atsirastu didziuliai silumos pertekliai. Jus norite zidinio siluma kompensuoti silumos nuostolius patirtus vedinantis, bet is kazkur ta siluma turi namie atsirasti, kad ja kompensuoti, tai jeigu bus sildymo katilas (KKK, dujinis ar geo) kuris sildys patalpas, tai tegul jis ir sildo tek kiek reikia. Jug nera taip, kad radiatoriais pajegu isildyti patalpas tik max iki 20 laipsniu per tam tikra laika ir visus siluminius (5% su rekup) nuostolius nebeimanoma kompensuoti su ta pacia sistema, kad reikia apjungti papildomas sistemas (zidinys, el. tenai).
Kitas faktorius, kuri jau minejau, tai patalpos oro maisymasis (apie tai daugiau turbut kaban galetu pakalbeti, jis draugauja su fizika). Jei ora tieksit i patalpas aukstesnes temperaturos, nei esamo patalpu oro temperatura, Tai sviezias, siltas oras, ipustas be didelio slegio, stoves patalpos palubeje ir bus istrauktas per kitame patalpos kampe esanti istraukimo difuzoriu, o tas vesesnis patalpu oras taip ir liks tunoti palei grindis nepakeistas.

Apie koki jus pajungima snekate? Atsibuskit ir isiskaitykit kas rasoma. Isvedioro paemimo anga virs zidinio ir viskas Ar tai cia pajungimas? Vistiek nesutrauks visos zidinio silumos i ortaki.. Nu vienu zodziu. kam reikia tas supras ir pasirinks. o nenorint suprasti-suprasti nepavyks. Cia kaip visada. Yra tikinciu yra ir eretiku.

Jei jau toks sprendimas tai kam iš vis tas rekuperatorius, nes tu ir taip pašildai visą lauko orą dar prieš patenkant į rekuperatorių.
O apie ekonomiją manau visai kalbos negali būti.

Jei gerai supratau tai jus nenorite zidiniui daryti kelniu, o tiesiog ora siurbti is apsiuto kamino?
Tada ten turetu buti pakankamai svaru, be jokiu vatu ir t.t., kad nesklistu visoks slamstas po namus

Kita beda ta, jog ten nera toks jau karstas oras, kaip kelnese, todel norint pasildyti tiekiama ora is zidinio teks issiurbti nemazai silto oro, kas isbalansuos nekuperacine sistema, svilps ortakiai ir difuzoriai.
Isivaizduokit jog rekuperatorius tiekia ~500m3/h sviezio oro i patalpas ~16 laipsniu. Tai kiek jums tektu paimti ~25 laipsniu oro is zidinio, kad pasildyti 16 laipsniu iki kokiu 20? Tarkim paimsit 500m3/h, tai paduodamo oro kiekis pagrindiniame ortakyje padvigubes, pasikeis ir greitis. Patalpoi kur stoves zidinys, rekuperatorius nebesugebes salinti oro, nes is tos patalpos jau bus issiurbinejama ~500m3/h, kuris kazkaip tures buti kompensuojamas, gal per padavimo ortakius, o gal per duru apacias is kitu patalpu? Kitose patalpose kur kubatura tarkim 30m3 bus paduota ~60m3/h (jei planuojama oro apykaita 1x/h) ir toje patalpoje ar greta esancioje istraukimo difuzorius siurbs 30m3/h arba bus priverstas virsslegio siurbti daugiau, o kiek neissiurbs per duru apacia viskas eis i zidinio patalpa.
Zinoma galima sudeti didesnio diametro ortakius, bet kai neveiks zidinys, nebus tokios oro apykaitos ortakiuose, sumazes slegis ir kaikuriuose patalpose bus paduodamas ne tikslus oro kiekis. Cia zinoma jokio tikslumo, gal bus taip, o gal kitaip. Faktas, jog kiek rekuperatorius paduoda oro i patalpa tiek is ten ir turi pasalinti, kitaip maisysis patalpu oras ir nebeaisku kiek to uztersto oro bus pasalinama, o kiek sviezio.

na yra 2 budai:

1. ora nuo zidinio pajungti po rekuperatoriaus, tada jau pasildytas rekuperatorijue oras susimaisho su siltu is zidinio i eina i kambarius

pliusas - rekupaui jokio pavojaus, minusas - i kambarius eina ne grynai sviezas oras

2. ora nuo zidinio pajungti i rekuperatoriu - tada jis susildo gryna ora ir jis siltas paduodamas i kambarius..

pliusas - ateina tik grinas oras, minusas - efektyvumas sildymo nuo zydinio mazesnis, pavojus rekupui, filtrams ir t.t.


man asmenishkai labiau patinka 1 variantas, kadangi zidini su ortakiais jau turiu ir planuoju rekupa pajungti butent i si vamzdina

antru variantu turi omeni zidinio ora jungti i ismetimo kanala? kad karstas oras nesimaisytu su svieziu saltu oru?

Na tip tavo atveju viskas jau praktiskai padaryta, tiesiog kartu su vieziu oru bus padudamas ir sviezias oras, jei ortakiai ne per siauri ir pus pajegus praleisti toki oro kieki nesukeldami triuksmo tai gerai.

Nežinau ar verta vaikytis šilumos grąžinimo efektyvumo rekordų? Gal verta prioritetus „persukti“ link nepalyginamai svarbesnių momentų: bendrų eksploatavimo kaštų ir triukšmo lygio patalpose.

Reikės kada pasiieškoti statistikos: ar šiais laikais koks nors vokietis naujo individualaus namo statyboje įsirenginėja vėdinimą pvz. be „stebuklingo vamzdžio“? Ar tai tik tautiškasis išmislas tokio nepasikloti? Aišku: gaudama žemės (ar saulės, ar ...) jau pašildytą orą- rekuperacinė efektyvumo rekordų nepasieks. Tik kam apart pardavėjų tie rekordai rūpi? Juk vartotojo kišenei svarbu tik vienas momentas: „šviežias oras + šiluma patalpose + sveikas mikroklimatas“ pasiekti geriausiu kainos/kokybės santykiu ir mažiausiais bendrais eksploataciniais kaštais. Jei prisiminti, kad pvz. „stebuklingo vamzdžio“ eksploatavimo kaštai per visą eksploatavimo laikotarpį kur tai netoli 0,00 Lt, o kWh jis „gaudo“ ne ką prasčiau už šilumokaitį rekuperatoriuje: „Šilumos grąžinimo efektyvumas“ vs „Bendri eksploatavimo kaštai“- pirmieji neturi jokių šansų. Gal būt verta „atsikoduoti“ nuo pardavėjų reklaminių %- tai tik trukdo pamatyti bendrą vaizdą. O dėl mechaninio rekuperacinio vėdinimo išpildymo variantų tikrai galima diskutuoti- tik tai jau bus neesminės detalės.

Jei įsirenginėjant sistemą, Nr. 1 statyti skleidžiamą triukšmą (kas būtų visai logiška)- gerokai sumažėtų galvosūkių „Kurį brendą rinktis?“ ir „Kaip čia dar atpiginti?“. Atsiprašau, bet jei sistema reguliariai minimum „šnabždės“ (40 dB) visose patalpose, o per šalčius/karščius tiek „įsidrąsins“, kad pradės net „balsu reikšti nepasitenkinimą“- reiškia tik vieną: žmogus dar nepakankamai prisiklausęs „baubų“ apie triukšmą.

Gerbiamieji! Didžiausia prabanga šiandienai- sveika gyvenama aplinka. Juk nelabai ko vertomis bus namo apdailos įmantrybės, jei Jūsų anūkui seneliu pristatys invalido vežimėlyje kretančią Alshaimerio ir Parkinsono simbiozę. O viena iš priežasčių bus- ne iki galo apgalvoti sprendimai savo būsto statybose.

P.S. Jei neaiškiai sudėliojau mintis: visomis keturiomis už mechaninį rekuperacinį vėdinimą- tik ne kaip atskirą elementą, o kaip vieną iš sistemų derinio (Namo) sudėtinių!

kaip atrodytų principinė oro paėmimo nuo židinio, į rekuperatorių principinė scema? Ar įmanoma padaryti kai lubų aukštis 240cm. kiek mažėja aukštingumas?

priklausomai nuo to, kaip suprojektuota ventiliacija.. siaip zidinis duoda daug silumos, pas mane nuo zidinio iki palepes prie ventiliatoriaus atskiras 200 vamzdis eina.. poto po kambarius 100 isvedziota..


as uz 1 varianta del to, kad is esmes visos sildymos sistemos sildo esama ora.. ir radiatoriai ir zidiniai ir belekas kitas.. jei ta ora paduoti i rekuperatoriu - tai jis perduos dali savo silumos ateinanciam is salcio orui - bet tik dali, o dalys iskris lauk.. tai reishkia efektyvumas sildymo iskart krenta.. jei sumaishyti sviezia pasiltinta ora po rekupo su karstu orus is zidinio - tai i kambarius bus paduodamas sviezias bei siltas oras - kol zidinis dega.. jei nemazinti galingumo rekupo - tai oro bendrai eis daugiau - gali padideti triuksmas.. bet gal galima mazinti? arba isvis isjungti rekuma tam momentui.. cia nieko nera sudetingo ar stebuklingo..

Dėl to nevertėtų nė kiek žeminti lubas. Tik šiaip- priklauso nuo to, kokių tikslų siekiate:

Apsaugoti sistemą nuo didesnių šalčių
Jei čia pavyks ką tai įžiūrėti- „skarbonkė“/šilumokaitis prieš rekuperatorių. Šiuo atveju paduodamą orą pašildo ŠS, tačiau galima jungti bet ką- įskaitant kanalu atvesti karštą orą nuo židinio.
Vis tik, jei ieškoma Lt išreikštos naudos, pasirinkimui lieka tik vienas variantas: „Erdwärmetauscher“ (pažodžiui- „Žemės šilumos šilumokaitis“). Gal būt dar kiek ne į temą- oriniai saulės kolektoriai.

Patalpų pašildymui
Už rekuperatoriaus statoma dar viena „skarbonkė“ (jei pageidaujamo varianto nėra sumontuota rekuperatoriuje):
1. Šildytuvas. Tokiu būdu iki reikiamos temperatūros pašildomas į patalpas tiekiamas oras. Pašildymo variantai įvairiausi: pradedant elektra ir baigiant karštu vandeniu iš didesnės talpos boilerio.
arba
2. Šilumokaitis (kas tai panašus į rekuperatoriuje sumontuotą). Variantas daugiau mažiau iki reikiamos temperatūros pašildyti į patalpas tiekiamą orą pvz. ortakiu nuo židinio atvestu karštu oru. Kokių tai nuostolių nėra: karštas oras ortakiu tik „užsuka“ pas šilumokaitį, palieka kelis °C, ir toliau keliauja į kurią tai patalpą. Svarbiausia: oro srautai nemaišomi. Mechaninis vėdinimas dar turi pavadinimą „Kontroliuojamas vėdinimas“: koks jis bus „Kontroliuojamas“, jei „apsiženys“ su sunkiai prognozuojamu ir visiškai nepastovaus charakterio karštu oru iš židinio... Vis tik pritarčiau Kirtiss: šį variantą reikėtų labai gerai apsvarstyti- net jei jau visiškai nėra jokių kitų alternatyvų rekuperatoriaus tenams... Geriau jau vėdinimas sau- židinys sau.

sveiki,


Turiu klausima,idomu kaip isspresti namo oro atsaldyma ,jei name nera vedinimo sistemos tik naturali? Ar siuo atveju belieka visur tik kondicionierius iskabineti? mansardoje manau kad jau dabar per tvanku?

Vedinimas ir vesinimas/"atsaldymas" visiskai ne tas pats ir kondicionieriai paprastai nebuna jungiami i vedinimo sistema

Kas Jums taip pasakė?

Visikai sutinku su EVOY Sveika aplinka-svarbiausia, ir tai turetu buti pagrindinis faktorius, statant nama - o tai ir medziagu parinkimas, vedinimo, sildymo sistemos parinkimas, triuksmo lygio vertinimas aplinkoje ir tt.
Del to stebuklingojo vamzdzio - ar vasara jame nesusidaro kondensatas, ir to pasekoje - pelesis ir tt.?

Problemų aišku yra. Visa tai sprendžiama statant filtrus lauke bei dar vieną „skarbonkę“ su filtrais prieš rekuperatorių. Be to, karti patirtis jau išmokė vokiečius (ir ne tik juos) taip kloti vamzdžius, kad po to būtų paprasta juos valyti (vietoje vieno ilgo ir iškringeliuoto- kelis tiesius).

Pastaruoju metu vis sparčiai populiarėja alternatyvūs variantai, kur problemų su „gyvastimi“ iš viso nėra.

Tai kad pakankamai brangu apristi tokias sistemas. Reikia izoliuoti vamzdzius, kad nesidarytu kondensatas. Ortakiai turi buti didesnio diametro nei vien tik rekuperacinei sistemai, nes tam kad atvesinti patalpas, ora reikia pakeisti, jei neklystu, 10 kartu per valanda Reiketu primontuoti visokiu sklendziu, kad saltas oras eitu i tas patalpas i kurias reikia, jug neekonomiska butu vesinti visa nama, kai zmones sedi tik svetaineje ar verandoje, o ir kondicionieriaus ne mazo reiktu. Tai geriau pasistatyti keleta nedideliu kondicionieriu kiekvienai patalpai kur praleidziama daugiausiai laiko, pvz svetaine, virtuve

jei prisidarysi sklendiu tai ne i visus kambarius pateks sviezias oras.. tai kam tada rekupas jei tik keli kambariai gaus oro.. Tad gaunasi arba viskas arba nieko.

Pasiulymas zidinio pajungimui i vedinima:
kodel ortakiai negaletu aplankyti dezutes esancios virs kapsules, be oro maisymosi, tiesiog pasildytu vamzdzius. Ten vietos pakankamai buna. na cia kiekvienam pgl zidinio vieta, nevisiems iseis. Pas mane pvz uz sienos kur zidinys praktiskai rekupas kabos katilinej, tai praeiti pro zidini nera problemu.

Jei kazkuriu patalpu nereikes vesinti, nes ten niekas tuo metu nebus, tai nereiks ju ir vedinti, tik tada sklendziu reikes ir istraukimui

hm.. o jei sugalvosi nueiti i kita kambari rekes palaukti kol ten atves oras? senai aptarta ir akyvaizdu - privaciam namui nera prasmes daryti atskira kiekvieno kambario sistemu automatinio valdymo.. oras sviezas turi buti visur, temperatura turi buti vidutine visur.. pagal oreiki dufuzoriu ar radiatoriu galima prisukti, kad nustatyti siame kamberije kitokios salygos negu visur - bet kaitalioti juos nuolat - beprasmishka

tai va, vel gyvasties ir purvo problema. O kas liecia alternatyvas- ar yra ju Leituvoje, o jei yra, uz kokia kaina? Ir - gal galetumet tiesiog trumpai esme tu alternatyvu nusakyti?Nelabai kazkaip supratau, kas ten per vamzdeliaia

Bet visa nama vesinti gan brangu Jei neplanuotai nueisit i miegamaji pasiimti knygos tai neiskepsit jug per 5min.? Jei karsta namie ir naktimis tai galima statyti taimerius, kad pries einant miegoti miegamasis siek tiek atvestu.
Zodziu manau jog visa nama vesinti yra neekonomiska, o statyi visokias sklendes, taimerius ir t.t. brangu, todel geriausia palikti rekuperatoriu ramybei ir visas sistemas rengti atskirai: zidiniui zidininio ortakiai, rekupui rekupo, kondicionavimui kondicionavimo, nes apjungus keles sistemas i viena, kazkas prarandama.

hm.. kazkodel jus namuose nedarote atskiru rozeciu skirtingiems elektros pritaisams.. i ta pacia jungiat ka reikia.. kuom ortakiai skyriasi nuo laidu - niekuo.. nu uzdekyte 3 atbulinius voztuvus ant padavimo - kad nepustu kur nreikia konkretus pritaisas - kaina klausimo 30 lt.. ir viskas.. ne, nori zmones vamzdinu raizgalino.. ir tegul per ta pati ortaki dirba arba rekupas, arba kondishnas arba zidinis.. kuriam reikia tegul tas ir pucia ir viskas

Ne visai taip sulyginai ne kiekviena prietaisa i ta pacia rozete, o bet kokia rozete prie tokio pacio laido. Jungiant rozete i kuria numatoma jungti virtuvinius elektros prietaisus naudojamas gan paprastas laidas, o ten kur planuojama jungti orkaite visai kitas laidas (galingesnis), darant rozete vonioi dar ir nuoteku reles reikia.
Ar paprasta vienam tinkle padaryti 220V ir kai kur 110V
Na taip, jei yra galimybe jungti vesinima tik i viena atsaka kuri eina tik i tas patalpas kurias norima vesinti, tai galima ir voztuvus pastatyti, tik klausimas ar tie voztruvai praleis sviezia ora is rekuperatoriaus kai uz vostuvo bus didelis oro judejimo greitis ir slegis? Be je, jei namie bus vesinamos kelios patalpos, tai maisysis oras po visa nama, pvz virtuves oras bus puciamas i miegamaji ir pan., nes oras jug, per kondicionieriu cirkuliuoja tas pats patalpu, o ne nuolat imamas sviezias is lauko

Viskas maksimaliai primityvu, ir vargu ar bus sudėtinga savarankiškai atlikti visus darbus „iki pajungimo į ventiliacijos sistemą“- pasididinusi atidžiai peržvelkite paveikslėlius. Trumpai: ratu varinėjamas šilumnešis/skystis (dažniausiai vanduo), kuris žemėje sušyla/atvėsta, o tekėdamas pro šildytuvą/šilumokaitį atiduoda šiluma/vėsumą iš lauko tiekiamam orui- nepalyginamai primityviau nei šaldytuvas ar ŠS. Norint iki reikiamos temperatūros pašildyti/atvėsinti iš lauko tiekiamą orą- paprasčiausiai reguliuojamas skysčio tekėjimo greitis. Tik ne taip seniai atsirado firminiai komplektai- iki tol vokiečiai sėkmingai išsiversdavo ir su „самоделк'ėm“. Ar ko tai iš komplektuojančių negalima būtų atrasti LT- reikėtų klausti Kirtiss. Bet kuriuo atveju (valdymo blokas)- nėra sudėtinga parsisiųsti. Ankstesnėje nuorodoje galima buvo atrasti ir šiokią tokią žemės šilumokaitį apskaičiuojančią programėlę (deja- tik DE). Vis tik įrengiant sistemą, geriau naudotis jų monitoringo rezultatais (kaip tik iš šiaurės Vokietijos).

o gal kas gali patarti del kondicionavimo isivedimo,kai nera name vedinimo sistemos?kokias firmas rekomenduotumete.
aciu

Paskaitęs postus jaučiuos gan atsilikęs, bet paprastas klausimas, jei kaminuose (2) yra ventiliacinės angos, ar reikia angos orui į namą patekti? ir kur ją reikėtų įrengti?

Aišku 36 puslapių diskusiją pilnai perskaityti gana sudėtinga ir reikalauja laiko, bet Jūsų klausimas šioje temoje jau buvo atsakytas ir tie atsakymai dar "iš visų pusių" aptarti.

Jei trumpai, tai Jūs konkrečiai kalbate apie natūralią (taip pat vadinamą gravitacine) vėdinimo sistemą, kai šiltas oras per vėdinimo angas virtuvėje ir san mazguose yra ištraukiamas per kaminėlius stoge. Taigi be abejo tam, kad būtų ką ištraukti, reikia kad gaivus oras iš kažkur pritekėtų. Per kur? Čia jau variantai įvairūs: per atvirą langą, per orlaides languose, per orlaides sienose ir t.t.

Tik siūlau visgi paskaityti turint laiko šią temą ir pasinagrinėti, kodėl tai nėra pats geriausias vėdinimo variantas.

nesulaukiu atsakymo i klausima kaip vesinti nama kai nera irengtos vedinimo sistemos? kaip yra su kondicionieriu statymu name ar yra kokia vesinmo konkreciai sistema

mobilus kondicionierius