Negaliu, VKSkaunas, atsakyti Jums, - meta klaidą: "kadangi gavėjas negali naudotis asmeninių pranešimų gavikliu arba jis yra užpildytas." . Duokite žinią, kaip susisiekti.

del virtuves gartraukio
ar galima is virtuves gartraukio isvedima padaryti per stoga ,
kai kaminelio d100mm ?
(kaminelis jau yra, butu viena 90laipsniu alkune tarp gartraukio ir kaminelio
nuo gartraukio iki kaminelio - 4m, virtuve su didele atvira erdve viso apie 80m2)
ar uzteks kaminelio diametro?

aciu

tokiam plotui tikrai neuzteks (t.y. garus gal ir surinktu, bet kvapu tai ne), o ir gartraukio su tokio diametro ismetimu (d100) sunkiau rasi.

Kaip ir Spakainas rašė, gartraukiai labai jau retai būna su tokio skersmens išmetimo anga, o jei ir bus, tai greičiausiai jis bus labai jau mažo našumo ir vargu ar pašalins garus, kvapus ir t.t.; o būtent tai yra gartraukio paskirtis.

Kas liečia virtuvės, kuri Jūsų atveju matomai yra bendroje erdvėje su valgomuoju/svetaine, vėdinimą, tai šiaip jau tai nėra gartraukio funkcija. Tam idealiu atveju turėtų būti nuolat veikiantis oro padavimas ir oro ištraukimas (gartraukį gi naudojate tik gaminant maistą).

Dėl ortakio diametro 80 m2 virtuvei su svetaine vėlgi 100 mm skersmens ortakis yra gerokai per mažas. Vadovaujantis STR normomis (kas yra absoliutus minimumas ir dar toli gražu neužtikrina, kad patalpose bus šviežias ir gaivus oras), virtuvėje yra reikalingas 72 m3/h oro ištraukimas. Svetainėje reikia tiekti 1,8 m3/h oro vienam kvadratiniam metrui ploto. Tai jau viršija kiekį, kurį gali praleisti per save 100 mm ortakis normaliais greičiais, kuriais nesusidarys švilpimas. O norint tikrai efektyvaus vėdinimo tokiai erdvei, reikia parinkti ortakius, kurie gali praleisti 80 m2 (plotas) x 2,7 (vidutinis patalpų aukštis) x 1,5 (oro kaita, kuri užtikrina gaivaus, tyro oro pojutį) = 324 m3/h. Projektuodamas vėdinimą tokiai patalpai magistralinį ortakį į ją atvesčiau 160 mm skersmens ir iš jo padaręs dvi atšakas įrengčiau 2 oro skirstytuvus (difuzorius) oro padavimui po 125 mm, kuriuos geriausiai yra išdėstyti prie langų, svetainės pusėje. O virtuvės pusėje reiktų analogiškai įrengti porą oro ištraukimo difuzorių. Beja, oro ištraukimas turėtų būti sureguliuotas taip, kad trauktų kiek didesnį oro kiekį, nei yra paduodama šioje ervėje tam, kad visi kvapai būtų pašalinami būtent virtuvėje, o ne sklistų į svetainę ir toliau į kitas patalpas. Paprastai oro ištraukimo difuzoriai tokioje bendroje virtuvės/svetainės erdvėje įrengiami maždaug ties linija, kuria galima būtų atidalinti virtuvę nuo svetainės.

O tai istraukimo difuzoriai irenginejami ne labiausiai nutolusiame kampe nuo padavimo? Ar nesigautu taip, kad is svetaines/valgomojo ateinanti sviezia ora istraukimo difuzoriai istrauktu dar nedaejusi virtuves ir virtuveje taip ir stovetu senas oras?

O kokiu maximaliu greiciu gali teketi oras kad nesukeltu triuksmo? Kazkur skaiciau jog 3m/s. Ar nebutu triuksmo jusu siulomoi sistemoi kai 160mm ortakyje oro greitis butu 4,4m/s? O gal svarbiausia yra gretis prie difucoriu, siuo atveju 125mm ortakyje?

Dar turiu siokiu tokiu klausimuku, gal kas is specialistu galit papasakot kaip turi buti
Nupiesiau paprasta planeli ir paskaiciavau oro kaitos poreikius pagal STR ir ....



Kaip matot istraukimo kiekis labai skiriasi nuo padavimo, tai klausimas kur reiktu istraukti daugiau oro kad susilygintu sitie skaiciai?
Miegamajam 2 tikriausiai galima padaryti, kad istrauktu visa miegamojo ora salia esantis WC padidinant istraukima 2X?
Toliau Svetaines/valgomojo ora turbut reiktu istraukti visa per virtuve padidinant istraukima 4X?
Miegamuju 1ir 3 oras bus istraukiamas per duru apacias i koridoriu ir is ten eis i tambura, sandeliuka ir wc, kuriose is situ 3 patalpu butu tikslingiausia padidinti istraukimo kieki?
Rekuperatorius parenkamas pagal reikiamo pakeisti oro kieki, siuo atveju 620m3/h ar pagal viso namo kubatura? 488m3 ir dar padauginus is 1.5 =732m3/h
Siuo atveju ne labai didelis skirtumas gaunasi, bet jei susidarytu didesnis, tarkim 500 ir 700, pagal kuri skaiciavima renkamasi?

Klausimas logiškas ir kyla pagrįstai. Tačiau nepamirškite, kad paduodamas į patalpą oras yra kiek vėsesnis, nei patalpoje esantis ir iš jos ištraukiamas (Išimtis gali būti nebent karštą vasaros dieną, kai oras lauke būna karštesnis nei viduje). Taigi veikiant vėdinimo sistemai oras yra lyg ir įsukamas į tam tikrą ratą: šviežias oras leidžiasi į patalpos apačia, išstumia "senesnį" orą į viršų ir juda į priešingą patalpos pusę, taigi iš esmės ištraukimo difuzoriams esant ties virtuvės ir svetainės skiriamąja linija, šitas ratu judanti oro srautas "išjudins" ir virtuvėje esantį orą. Kita vertus, jei virtuvė yra labai didelė ir užima beveik tokį pat plotą, kaip svetainė (kas būna labai retai), tai verta ištraukimo difuzorius paslinkti labiau į virtuvės gilumą, arba įrengti porą ištraukimo difuzorių virtuvės gilumoje ir vieną - ties skiriamąja linija. Universalių sprendimu, tinkančių 100 % visiems gyvenimo atvejams nėra. Visada reikia atsižvelgti į realią situaciją.



Oro judėjimo greitis ties difuzoriais neturi viršyti 5 m/s. Tai praktikoje patikrintas skaičius ir prie tokio greičio nėra pašalinių triukšmų. Kita vertus nepamirškite, kad šitas greitis, atitinkamai ir ortakių skersmuo normaliai projektuojant vėdinimo sistemą yra tam atvejui, kai sistema dirba maksimaliu pajėgumu. O tai vyksta gana retai ir trumpai. Tinkamai parinkus rekuperatorių ir suprojektavus sistemą, didžiąją laiko dalį sistema turėtų dirbti ekonominiu režimu 20-30 % pajėgumu, atskirais etapais 60-70 % pajėgumu. Iš čia greičiausiai yra Jūsų duomenys apie 3 m/s.



STR'e nurodyti oro ištraukimo ir padavimo kiekiai yra tik absoliutus minimumas, naudojamas kaip gairės ir pagrindas įvertinimui, ar patalpose bus bent jau higienines normas atitinkanti oro apykaita. Žemiau šitų reikšmių ne tik kad patalpose bus nekomfortiška, bet tokia aplinka bus netgi kenksminga sveikatai. O toliau yra atsižvelgiama į bendrą patalpų plotų santykį, jų išdėstymą, bei remiantis oro judėjimo tendencijomis ir oro poreikiu skirtingose patalpose, tie skaičiai yra koreguojami, bei suvedami į bendrą visumą. Čia vėlgi pasakyti, kad "iš ten atimk ir ten pridėk" neišeina. Reikia daug ką spręsti konkrečiai pagal situaciją. Ir neišduosiu didelės paslapties pasakydamas, kad netgi tinkamai suprojektavus ir sumontavus sistemą, tenka kartais pareguliuoti oro skirstytuvus ir kitaip pakoreguoti sistemą jau ir po to, kai ji yra pradėta naudoti, nes žmonės yra skirtingi ir skirtingai reaguoja į aplinką. Beje dėl paduodamo ir ištraukiamo iš patalpų oro kiekio skirtumo, tai verta pastebėti, kad šioks toks skirtumas tarp šių dydžių iš tiesų yra, tik skiriasi jie ne taip stipriai, kaip jūsų pavyzdyje, o tik keliais procentais. Bet visgi gamykliniai rekuperatoriaus nustatymai paprastai yra tokie, kad paduodamo oro kiekis šiek tiek viršija ištraukiamo oro kiekius. Tai yra reikalinga tam, kad būtų kompensuojami nedideli oro nuostoliai dėl įvairių nesandarumų; kad atidarius įėjimo duris ne šaltas oras plūsteltų į vidų, o šiltas oras iš patalpos sudarytų lyg ir trumpalaikę oro užuolaidą; galų gale kad kompensuotųsi tas oro kiekis, kuris yra ištraukiamas tiesiogiai į išorę per gartraukį virtuvėje, ar per ventiliatorius san. mazguose ir t.t.

Parinkinėjant rekuperatorių skirtingi projektuotojai ir rangovai parinkinėja skirtingai ir iš esmės tai yra patirties, profesinio išprusimo ir dažnai tiesiog sąžinės reikalas. Neretai jums aiškins, kad 0,5 karto oro apykaitos visiškai pakanka ir rekuperatorius tokią apykaitą turi daryti dirbdamas pilnu pajėgumu. O kai pareikšite pretenzijas po tokios sistemos įrengimo, išsitrauks STR‘us, kitus norminius aktus ir įrodys, kad Jūs tiesiog nežinote ko norite. Tačiau mano ir kolegų su kuriais dirbu kartu patirtis rodo, kad tokią oro kaitą rekuperatorius turi pasiekti dirbdamas ekonominiu režimu, o kai yra padidėjęs vėdinimo poreikis (pavyzdžiui naktį), ir šiaip laikas nuo laiko, kai žmonės ilgą laiką praleidžia patalpoje, jis turi užtikrinti 1-1,5 karto oro kaitą. Tik tokiu atveju žmonės iš tiesų jaučią tyrą, gaivų orą, o rekuperatorius dirba tausojančiu jį režimu.

Iš aprašymo panašu į pradėtą projektuoti natūralaus vėdinimo sistemą. Jos užbaigimui reikia padaryti oro padavimą į gyvenamuosius kambarius. Variantai būtų paprastos orlaidės languose (turi būti įdėtos gaminant langus); skelndės oro padavimui varstomose langų dalyse (pas mus sudėjo gaminant, bet ten išpjauti tarpinę ir dviem varžtais prisukti dėžutę nėra problemų); hidrofobinės orlaidės languose/sienose (gan brangios, į langus geriau dėti gaminant, į sienas bet kada sudeda). Toliau reikia išsandarinti gyvenąmųjų duris arba kitokiu būdu užtikrinti laisvą oro pratekėjimą iš gyvenamųjų kambarių į tas patalpas, iš kurių oras ištraukiamas per ventiliacijos kanalus. Mes gyvenamiesiems kambariams tiesiog padarėm duris be slenksčių, su pripjauta apačia. Į WC duris dėjom groteles, kurios leidžia oro pratekėjimą tik į vieną pusę.
Kol kas negyvenam, tačiau intensyviai vyksta apdailos darbai. Natūralus vėdinimas puikiai susitvarko - oras visada šviežias, statybinių darbų kvapai ir drėgmė šalinasi gerai. Kol kas užkliuvo tik pasrinktų sklendžių languose konstrukcija - jos turi ribojimą paduodamo į vidų oro kiekiui, tačiau visiškai neturi atvirkštinės tėkmės (iš vidaus į lauką) ribojimo. Mano supratimu tai yra nemenkas trūkumas 2 aukštų name. Dar bandysiu aiškintis su gamintojais dėl jų veikimo (gal aš ko nors nesupratau ir patraukimas į lauką visgi ribojamas kokiu nors kitu būdu), arba ieskosiu analogiškų gaminių su atvirkštinės traukos ribojimu.

O ar tas ratas veiks jei bus irengtos sildomos grindys? Besileisdamas sviezias, vesesnis oras susils ir kils atgal i virsu ir galiausiai bus istrauktas per ties virtuves ir svetaines skiriamaja linija esancius difuzorius, o virtuves uzsistoejes oras taip ir nebus isjudintas


O koks gali buti oro judejimo greitis magistraliniuose ortakiuose?



Ne taip iziurejau tas reiksmes STR'e ir vietoi nurodytu kubuniu metru kvadratiniam metrui paskaiciavau kaip pasikeitima kartais patalpos kubiniam metrui, Tai istikro padavimas yra paskaiciuotas beveik gerai, netgi per daug.
O koks turetu buti oro istraukimas is virtuves ir WC rekuperatoriui dirbant maximaliu pajegumu kai oro pasikeitimas 1.5 karto?
Ir kaip skaiciuojamas padavimo poreikis pvz miegamajam su WC ir drabuzine jei tarkim miegamasis 15m2, WC 5m2, drabuzine 10m2? Ar (15+5+10)x2.7x1.5 (nes jug drabuzinei ir WC irgi reikia kad oras pasikeistu), ar 15x2.7x1.5 (drabuzinei ir WC oras pasikeis pritekedamas is miegamojo) Logiskai galvojant tai antru variantu i kambari paduodama 60m3/h., senas uzsistovejes oras tekes i WC ir drabuzine ir ten pasikeis senas oras, bet pasikeis i sena miegamojo ora, tai gal vis del to reiktu paduoti ora pagal pirma varianta, 120m3, kad oras pasikeites miegamajam, pakeistu ora ir WC bei drabuzinei visiskai svieziu oru, o ne kambario?
Tas pats klausimas ir su visu namu ar skaiciuoti visos kvadraturos kubatura tarkim 100m2x2.7x1.5 ar tik patalpu i kurias bus paduodamas oras tarkim 60m2x2.7x1.5?
Pagal tavo senesni posta "80 m2 (plotas) x 2,7 (vidutinis patalpų aukštis) x 1,5 (oro kaita, kuri užtikrina gaivaus, tyro oro pojutį) = 324 m3/h" suprantu jog jus skaiciuojat visu patalpu bendra kvadratura ir kubatura Bet ar tikrai taip reikia ir ar taip darot ar cia tik paprastas pavyzdukas? kaip daryti tikslingiau?

O is techniniu patalpu pas jus oro isejimas savitakiu, ar yra kokie nors ventiliatoriukai pastatyti? ir ar tokiu atveju nebus taip, kad gausis skersvejis traukiant ora po grindimis is gyvenamu patalpu i istraukimo patalpas?

Virtuvės dažniausiai nebūna labai didelės, taigi įrengus ištraukimo difuzorius ties virtuvės ir svetainės skiriamąja linija, jie paprastai būna per pora - trejetą metrų nuo virtuvės galinės sienos ir pajėgia patraukti orą iš visos virtuvės. Tais atvejais, kai virtuvė yra gilesnė, kaip ir minėjau, reikia įrengti daugiau difuzorių - vienus virtuvės gilumoje, o kitus ties virtuvės riba.

Magistraliniuose ortakiuose didelių oro judėjimo greičių irgi reikia vengti. Idealu, jei jis irgi yra apie 5 m/s. Šiaip jis gali būti iki 7 m/s. Jei susidaro didesnis greitis, tai jau gali girdėtis triukšmas ir gali tekti papildomai įrenginėti garso izoliaciją.

Netgi darant pilną rekuperacinę sistemą (kai kambariuose yra ir oro padavimas ir oro ištraukimas) visgi virtuvėje, san. mazguose ir kitose pagalbinėse patalpose (drabužinėse, sandėliukuose ir t.t.) dažniausiai daromas tik ištraukimas. Išimtis būna nebent tais atvejais, kai šios patalpos yra labai didelės, arba jose neišeina užtikrinti oro pritekėjimo iš kitų patalpų - tada gali tekti įrengti oro padavimą ir jose. Bendru atveju tiesiog yra sukuriamas viršslėgis patalpose, kuriose oras paduodamas ir šis viršslėgis ištraukiamas patalpose, kuriose yra tik ištraukimas.

Bendras rekuperatoriaus pajėgumas yra skaičiuojamas pagal bendrą patalpų kvadratūrą (aišku ją išverčiant į kubatūrą ir įvertinant oro kaitos koeficientą), o paskui jau tiesiog atsižvelgiant į patalpų paskirtį ir specifiką, suskirstoma kur ir kiek to oro nukreipti ir iš kur jį po to ištraukti.

Viskas, ką aprašėte yra iš esmės teisinga, tik mažas pastebėjimas iš praktinės pusės. Jei supratau teisingai, kol kas pačių orlaidžių dar neįsigijote. Taigi labai gerai išsistudijuokite jų veikimą ir savybes. Su tokiomis orlaidėmis, irengiamomis languose ir turinčiomis savaiminio reguliavimosi funkciją dažnai kyla problemų šaltuoju metų laiku, nes drėgnas oras eidamas per orlaides kondensuoja drėgmę, užšala ir galiausiai gaunasi, kad tokia užšalusi orlaidė jau nebe taip savaime ir reguliuojasi, kaip to norima ir tikimasi. Taigi gerai įsigilinkit į tai, kaip sprendžiamos šitos problemos orlaidėse, kurias planuojate įsigyti.

Beveik savitakis - tai yra ištraukimo kanalas iki stogo kraigo ir vėjo turbina ant kraigo. Dėl šalto oro pojūčio kol kas negaliu atsakyti. Nors savaiminio vėdinimo atveju srautai yra silpni ir neturėtų jaustis skersvėjų, bet kaip realiai yra išsiaiškinsiu šią žiemą. Praėjusią žiemą nors ir šildėme, bet negyvenome. Tai neatkreipiau dėmesio ar buvo kokie skersvėjai. O dabar net ir stipriai vėjuotu oru, kai turbina viršuje tiesiog švilpia, skersvėjų name nejaučiu. Bet tai gal būt dėl to, kad namas dar nešildomas ir skirtumas tarp vidaus ir lauko temperatūrų nedidelis.
Manau, kad geriau vėdinimo požiūriu ištraukimo iš kambarių ir padavimo į sanitarines patalpas angas daryti kur nors durų viršuje. Mes atidavėm duoklė vaizdui ir pigumui - plyšys po durų apačia mažiausiai kliūna į akis ir pigiausiai įrengiamas.



Ačiū už pastebėjimus. Orlaidės pas mus sumontuotos kartu su langais KoClimatPlus. Pabandysiu šią žiemą atidžiau patyrinėti, kokia kryptimi oras teka prie įvairių lauko oro sąlygų ir ar neapledėja. Jeigu šitos neatliks savo funkcijos, tada ieškosim kito sprendimo.

Kiek siuo metu kainuoja isivesti rekuperatoriu?

O kiek dabar kainuoja restorane pavalgyti?

Na buvau pasiekes greiti viename restorano vedinime 10m/s tai buvo 18000m3/h ir nebuvo triuksmo, o prie difuzoriaus greitis turetu buti apie 2m/s , tada zmogus nejaucia diskomforto, jausdamas veja.
Papildyta:

As tai cia nesupratau kodel cia tiekimas padidintas 2.7karto , na nebent cia kartu su kondicionavimu
Papildyta:

na pagal str miegamajame tiekimas turetu buti -37.5m3/h, svetaineje- 117m3/h

Kaip jau minejau anksciau, tai suklydau ziuredamas i STR ir vietoi to kad kaip minima STR'e 1,8m3/h 1m2 as paskaiciavau kad oras turi pasikeisti 1,8 karto svetainei ir 2.5karto miegamajame. Skaiciavau taip 15m2 kambarys X2.7m vidutinis patalpu aukstis (is cia ir gaunasi tas 2.7 karto didesnis oro kiekis/h nei STR) = 40.5m3 ir patalpos kubatura, o ne kvadratura dar padauginau is 2.5 = 101.25m3/h nors pagal STR'a turejau skaiciuot 15x1.8=37.5m3/h

nenusimink, skaityk AZ

Sveiki,gal kas zinot kur ir kokiu firmu butu galima rasti Klaipedoje,kurios uzsiima rekuperaciniu vedinimu? Nebent yra tokiu kurios vaziuoja is kitu miestu

forume lankosi Kirtiss pabandykit jam prarasyt i AZ , maloniai bendrauja ir atsakys i Jums rūpimus klausimus,

O taip,kristiss tai tikrai geru patarimu duos.

Sveiki,
Kaip jau turbut pastebejote, kai kurie.. Kad pas mane vyksta projektavimo darbai...Taigi visos temos daugiau maziau man siuo metu aktualios..Si tema taip pat..Perskaiciau nemazai sios temos, bet visos neystengiau..
Taigi klausimas butu, ar kam pavyko pas save jau isirengti rekuperatorine sistema ir panaudoti oro latakus patalpu pasildymui nuo krosneles? Teoriskai kaip supratau imanoma, taciau praktiskai nepatartina..?

Aciu kad patarete,pabandysiu

Tie kurie rengiatės įdiegti rekuperacinę vėdinimo sistemą nuosavame name, pradėkite nuo skaičiavimų, ar tai yra ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Tie, kurie neskaičiuoja savo išlaidų ir domina tik komfortas, šis mano komentaras yra ne jums. Na o visiems kitiems, siūlau susipažinti su mano skaičiavimais ir išvadomis:
Skaičiuoti pradėjau tuomet, kai man reikėjo apsispręsti kokią vėdinimo sistemą pasirinkti rekuperacinę, ar natūralią. Prisipažinsiu, kad jei pas mane nebūtų išmūryti ventiliaciniai kanalai, būčiau net neskaičiavęs pasirinkęs rekuperacinę, bet dabar džiaugiuosi, kad mano investicija į ventiliacinių kanalų įdiegimą nenueis veltui.
Daug skaičiau ir šitame forume ir kitur pateikiamus už ir prieš. Dažniausiai yra susiduriama su argumentu, kad rekuperacinė vėdinimo sistema padeda sutaupyti šilumą. Kad rekuperacinė vėdinimo sistema (toliau RVS) leidžia sutaupyti šilumą net nesiginčiju, bet ar tai padeda sutaupyti pinigų? Čia be skaičių neapsieisime:
Išankstinės sąlygos:
1.Skaičiavimai pateikti tik aritmetiniai, vadovaujantis vidutinėmis statistinėmis reikšmėmis ir STR normomis, bei mokslinio tyrimo duomenimis.
2.Skaičiuojant neatsižvelgta į komfortą, dulkes, galimai sukeltomis ligomis ir t.t.
3. Skaičiuotė buvo pritaikyta mano namo dydžiui.

Šiluminės energijos nuostoliai vėdinimui

Ew = 0,34*Q*(Tin-Tout)

Ew-energijos kiekis reikalingas šilumos nuostoliams kompensuoti dėl vėdinimo, W;
0.34 - oro šilumos laidumo koeficientas, W*h/m³*°C;
Q - apykaitinio oro kiekis, m³;
T(in) - oro temperatūra patalpose, °C;
T(out) - oro temperatūra lauke, °C;
gg

http://www.facebook.com/album.php?aid=3070...p;ref=fbx_album

Tendencijos:
-Žemėjant aplinkos temperatūrai RVS atsipirkimo laikas trumpėja, esant aukštesnei aplikos temperatūrai, -ilgėja
-Keičiant rekuperatoriaus šilumokaitį (pagal gamintojo rekomendaciją kas penki metai), atsipirkimo laikas ilgėja
-Didėjant šiluminės energijos kainai, RVS atsipirkimo laikas trumpėja, didėjant elektros energijai, atsipirkimo laikas ilgėja.
-Mažinant RVS našumą atsipirkimo laikas ilgėja
-Visiškai atsisakius elektrinio teno, duotom sąlygom atsipirkimo laikas sutrumpėja iki 16 m.

Išvados:
RVS taupo šilumą, lyginant su natūralia, bet prarastą šilumą šiandien yra pigiau pasigamiti, be to reikia atkreipti dėmesį, jog įsidiegus RVS, ir jos nenaudojant vasarą, vienintelis kelias vėdinimui lieka tik per atidarytus langus.

Papildyta:
Dovanokite, bet niekaip nesugalvojau, kaip įkelti paveikslėlį su skaičiuote

Tiek to su tais „neatsižvelgta į komfortą, dulkes, galimai sukeltomis ligomis ir t.t.“. Kiekvienas turi teisę į savo komforto traktuotę.

Trumpai peržvelgus- skaičiavimuose kliūva bent trys momentai:
1. Skaičiavimuose panaudota ne daugiametė vidutinė, o žiemos-rekordininkės temperatūra. Nežinau kaip ten bus iš tikro, bet pvz. šiemet žadą rimtesnę žiemą.
2. Rekuperacinė ne tik gaudo kWh žiemą, bet ir vėsina vasarą. Kaip pvz. šią vasarą- prikapsėtų nemaža krūvelė sutaupytų kWh.
3. Bet koks tenas rekuperatoriuje- turtuolių lietuvių išmislas. Ne tokiose turtingose ES šalyse- mėgsta naudoti vandens šildytuvus arba žemės šilumokaičius.

Reziume. Taip skaičiuojant- galima likti ir be šaldytuvo namuose. Juk taipogi- tik be reikalo kWh suka.

Kolega, leiskite paneigti Jūsų argumentus:
1.Skaičiavimuose BŪTENT panaudota daugiametė vidutinė, o ne žiemos-rekordininkės temperatūra. Informacijos šaltinis www.orai.lt Peržvelkite šaltojo periodo mėnesių vidutines temperatūrų reikšmes ir išveskite jų aritmetinį vidurkį. Skaičiavimuose šiltojo periodo temperatūros nebuvo vertintos sąmoningai, nes būtų iškreipusios skaičiavimą ir beje ne RVS naudai, nes atsipirkimo laikas trumpėja tuomet, kai išorės temperatūra žemesnė.
2.Jei su RVS norėsite vėsinti patalpas, reikės skirti nemažai papildomų lėšų, kas dar labiau prailgina atsipirkimo laikotarpį, net neskaitant sunaudotos el.energijos.
3.Kolega priminsiu, kad aš minėjau pradžioje, jog skaičiavau labiausiai paplitusių RVS duomenis. LT retai kur naudojami vandens šildytuvai, be to jie reikalauja didesnių investicijų.

Kontr resume: Jūs teisus, žiemą šaldytuvas praktiškai nereikalingas....

Isikisiu ir as
Manau jog tikrai mazai kas naudoja elektrinius tenus. Jei jau skaiciuoti jog su rekuperacine sistema prarastus siluminius nuostolius grazinam su elektriniais tenais, o ne paprasciausiai radiatoriu pagalba, tai tokiu atveju reikia skaiciuoti, kad ir su natruralia vedinimo sistema prarasta siluma kompensuojama elektriniu sildytuvu pagalba. ir naturalios ventiliacijos nuostoliu kompensavimas sudarys nebe 2400 bet 5600 per metus.

Nesuprantu is kur jums gaunasi 23 atsipirkimo metai? rekuperatoriaus irengias 10k - 1k nes atkrenta islaidos naturaliai ventiliacijai = 9k / 785.87 (sanaudu skirtumas) = ~11.5 metai, o jei skaitom jog silumokaicio nenaudojam tai atsipirkimo laikotarpis sumazeja iki <7.5metu.

Dar reiketu nepamirsti jog rekuperatorius paprastai buna programuojamas ir nedirba tuo laikotarpiu kai namie nieko nera.

Kazkokie skaiciavimai, diskusijos, svarstymai apie rekuperacines sistemos atsipirkima vyksta, bet apie naturalaus vedinimo sistemos atsipirkima isvis jokios kalbos nera.

O neatsizvelgti i komforta renkantis tarp situ 2 sistemu yra nesamone vien del to kad komforto neimanoma apskaiciuoti pinigine reiksme.

Del jusu paskutinio posto antro punkto, tai noriu pasakyti jog skaiciuojat visiskai skirtingus dalykus. Naturi ventiliacijos sistema apsoliuciai neatlieka vesinimo funkcijos, o jei rekuperacine sistema patiuninguoti, kad ji ir vesintu patalpas vasara, tai papildomu investiciju ir sanaudu dali reiktu lyginti su kondicionieriaus irengimo ir sanaudu kaina.

[quote=serzas,2010 09 30, 17:03]
Isikisiu ir as

Nesuprantu is kur jums gaunasi 23 atsipirkimo metai? rekuperatoriaus irengias 10k - 1k nes atkrenta islaidos naturaliai ventiliacijai = 9k / 785.87 (sanaudu skirtumas) = ~11.5 metai, o jei skaitom jog silumokaicio nenaudojam tai atsipirkimo laikotarpis sumazeja iki <7.5metu.

Atsipirkimo metai prasitęsia tuomet, jei pusę metų RVS nenaudojate. Kitaip sakant nors į ją buvo ivestuota daug pinigų, savo funkcijos neatlieka.

Jei šilumokaičio visiškai nejungiate, atsipirkimo laikotarpis - 16 metų arba 13 metų, priklausomai kiek laiko metuose RVS naudosite. Jei vasarą RVS nenaudosite, atsipirkimo laikas - 16 metų.

Jei kalbėti apie kondicionavimą, manau (skaičiavimų nesu atlikęs), kad kur kas labiau apsimoka įsirengti į atskiras patalpas stacionarius kondicionierius, nei diegti oro vėsinimo modulį į RVS ir vėsinti visą patalpos orą.
Dėl Jūsų pastabos, jog RVS galima išjungti, kuomet esi išvykęs, galiu atsakyti, kad ventiliacija gali būti mažiau intensyvi, bet tai turi būti nuolatinis procesas.

Mano skaičiavimas tiesiog leidžia stebėti ekonominių rodiklių kitimo dinamiką, keičiant kai kuriuos parametrus. Beja pamiršau pabrėžti, kad šilumos kainą skaičiavau, jog šilumą gaminsiu deginant granules. Deginant dujas šilumos kaina bus didesnė, tai reiškia, kad atsipirkimo laikotarpis bus trumpesnis.

Nesu šventasis- galite nesidrovėdamas paneigti.

1. Yra „Vidutinė metinė oro temperatūra“, „Vidutinė metinė žiemos oro temperatūra“ ir „Vidutinė metinė oro temperatūra“ šildymo sezono metu.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Wikipedija.

2. Papildomos lėšos: tai įsirengti žemės šilumokaitį. Kadangi LT vis dar negali atsikratyti mados statytis namus be rūsio- visumoje tai gal ir kiek brangoka. Besistatančiam su rūsiu- tai tik papildomos iki keliolikos šimtinių, kurios labai greitai sugrįžta.

3. Papildomos lėšos: tai perkant rekuperatorių, pasirinkti vandeninį šildytuvą vietoje elektrinio. Nuo kelių papildomų šimtinių iki poros papildomų tūkstančių. Kad žmonės įprastai renkasi elektrinius šildytuvus- tam yra visa eilė priežasčių. Pagrindinė: mažai gaudosi šildymo/vėdinimo sistemose.

Galima sutikti. Tik kokio energijos ryjiko imsimės sekančio- gal TV?

Na tuomet mums teks lyginti plazminius TV su LCD. Bet šitoje vietoje plazma niekuomet neatsipirks...

[quote=PЄTRVS,2010 09 30, 15:36]
[quote=serzas,2010 09 30, 17:03]
Isikisiu ir as

Nesuprantu is kur jums gaunasi 23 atsipirkimo metai? rekuperatoriaus irengias 10k - 1k nes atkrenta islaidos naturaliai ventiliacijai = 9k / 785.87 (sanaudu skirtumas) = ~11.5 metai, o jei skaitom jog silumokaicio nenaudojam tai atsipirkimo laikotarpis sumazeja iki <7.5metu.

Atsipirkimo metai prasitęsia tuomet, jei pusę metų RVS nenaudojate. Kitaip sakant nors į ją buvo ivestuota daug pinigų, savo funkcijos neatlieka.

Jei šilumokaičio visiškai nejungiate, atsipirkimo laikotarpis - 16 metų arba 13 metų, priklausomai kiek laiko metuose RVS naudosite. Jei vasarą RVS nenaudosite, atsipirkimo laikas - 16 metų.

Jei kalbėti apie kondicionavimą, manau (skaičiavimų nesu atlikęs), kad kur kas labiau apsimoka įsirengti į atskiras patalpas stacionarius kondicionierius, nei diegti oro vėsinimo modulį į RVS ir vėsinti visą patalpos orą.
Dėl Jūsų pastabos, jog RVS galima išjungti, kuomet esi išvykęs, galiu atsakyti, kad ventiliacija gali būti mažiau intensyvi, bet tai turi būti nuolatinis procesas.

Mano skaičiavimas tiesiog leidžia stebėti ekonominių rodiklių kitimo dinamiką, keičiant kai kuriuos parametrus. Beja pamiršau pabrėžti, kad šilumos kainą skaičiavau, jog šilumą gaminsiu deginant granules. Deginant dujas šilumos kaina bus didesnė, tai reiškia, kad atsipirkimo laikotarpis bus trumpesnis.

[/quote]


Nu vistiek nesuprantu jusu atsipirkimo skaiciavimo. Kokiu pagrindu jus dvigubinat laikotarpi per kuri atsipirks? Pats paskaiciavot kiek naudos duoda rekuperatorius per sildymo sezona 785,87 tai per 10 sildymo sezonu duos 7858,7lt naudos, 10 sildymo sezonu = 10 metu. Tai kodel jus teigiat jog tuos 7858,7lt atgausim per 20metu, o ne per 10metu?

Rekuperatorius keicia ora patalpose 1x/h tai yra skaicius prie kurio tikrai jausis gryynas oras, bet kai uz lango silta, tai kodel neatsidaryti lango ir nepakeisti oro namie daugiau nei 1x/h? todel manau jog vasara rekuperatorius ir jusu naturali ventiliacija nereikalinga, nebent namie yra elergisku zmoniu ir kai yra daug ziedadulkiu uz lango tai galima naudoti rekuperacine.

Kodel jus sakot jog jei rekuperatoriaus nenaudojam vasara tai atsipirkimo laikotarpis dideja? kaip tik atvirksciai, kadangi siltuoju laikotarpiu rekuperatorius silumos neatgavineja, tai reiskia nauda is jo tik komfortas, o jei mums vasara to komforto nereikia tai mes sutaupom ant jo naudojimos elektros energijos, vadinasi mazesnes metines islaidos = didesne nauda
Papildyta:

As tai TV pastoviai isjungineju is pagrindinio jungikliu, nes isjungtas tik su distanciniu, budejimo rezimu naudoja elektra ~ 50W Bet nesu tikras ar tikrai tiek daug, matavau su buitiniu matuokliu

Kuomet jūs skaičiuojate daikto atsipirkimą, turite įvertinti ir to daikto naudojimo intensyvumą. Tarkime jei rekuperatorių naudosite tik vieną dieną metuose, negalima jo atsipirkimo skaičiuoti vertinant tik jo tos dienos eksploatavimo sąnaudų. Tokiu atveju turite taikyti pataisos koeficientą pagal formulę K=a/h, kur a - dienų skaičius metuose, h - prietaiso darbo dienų skaičius.

Tai tokia pati klaida, kuomet dažnas įsirengęs brangią sistemą, džiaugiasi kiek einamu momentu jis sutaupo lėšų, bet nevertina kiek jam teko investuoti ir gaunamo ekonominio efekto.
Dar banaliau: kokia forma jūs labiau norėtumėte gražinti skolą? Ar 365 Lt mokėti iš karto, ar mokant skolą po 1 Lt kas dieną, visus metus?

Visiskas apsurdas!

Isivaizduokit jog as einu i kirpykla kas 2 menesiai ir moku 10lt kas kart. per metus 120lt bet galiausiai nusiperku kirpimo masinele uz 240lt ir mane zmona kerpa namie tai du metus neidamas i kirpykla as sutaupysiu 240lt (neskaiciuojant elektros), as skaitau jog man ta masinele atsiperka per 2metus, o pagal jusu nesveika formule gaunasi 365/12=30 taigi ivedus tavo koeficienta gaunasi jog mano masinele atsipirks tik po 60metu?

Dar pavizdys: Sildotes namus granulem, per sildymo sezona jums reikia 2 tonu, visa likusi siltaji sezona jus peciaus nekursit, bet jei skaiciuosit su tuo nesveiku koeficientu tai jums gausis jog reikia 4 tonu/metus.

Ir dar pavyzdys: geoterminis sildymas per sildymo sezona suvartoja elektros uz 1000lt o sildantis dujomis sukainuoja 5000lt. skirtumas 4k. Geoterminio irengimas kainuoja 50k o dujinio sildymo 5k. po 13 metu ant duju busiu isleides 65000 + 5000 sistemos irengimas = 70k. O uz elektra busiu sumokejes 13000 + 50000 irengimas =
63000. 70k-63k=7k busiu sutaupes po 13 metu ir toliau kiekvienais metais sutaupysiu po 4k, bet jei skaiciuot pagal jus tai turetu ivykti tik po ~26metu?

Jei daigtas nedirba reiskiasi jis neduoda nei pelno nei nuostolio, todel ir galim skaiciuot jog atsipirks po tiek dienu po keliu visi isleisti pinigai sugrys i kisene. arba galim paskaiciuoti jog daigtas atsipirks atidirbes tiek ir tiek valandu, o i koki laikotartpi issidestys tos valandos ir bus pilno atsipirkimo laikotarpis.

O koks skirtumas kokia forma moketi tuos 365lt jei ir vienu ir kitu budu gaunasi ta pati suma?
Bet as jums duosiu geresni mokejimo buda: Kaip geriau? ar sumoketi 10000 iskarto ar sumoketi 1000lt depozita ir toliau visa likusi gyvenima moketi po 1241.61lt/metus? po 10 metu su depozitu jau susidarys 13416.10lt

Jei skaiciuot is kito galo tai per sildymo sezona jus prarandat su naturalia vedinimo sistema 12543.55kw ir 288501.65 per 23metus = 54815.31lt + 1000lt irengimas = 55815.31lt. Su rekuperatorium jus per sezona prarandat 3512.19kw ir 80780.37kw per 23metus = 15346.27lt + 10000 irengimas = 25346.27lt
Galutiniame variante po 23 metu su rekuperatoriumi jus busit sutaupes 30469.04lt Uz sia suma ir silumokaicius pasikeisit, ir filtrus kelis kartus, ir pati rekuperatoriu
tai ar vis dar teigsit jog rekuperatorius atsipirks tik po 23metu?
tai rekuperatorius sugrazina silumos

Pabaigai: Jūsų logika turi racijos, bet Jūs įsivaizduojate, kad visus 23 metus daiktas išlaikys tokią pačią būseną...

mano nuomone RVS nereiktu skaiciuoti, kaip investicijos, kuri turi atsipirkti. Tai butinybe, jei nama pavyks pastatyti tikrai sandaru (??? ar tikrai pavyks) ir sioks toks komfortas, uz kuri reikia siek tiek reikia moketi. tai kaina, kuria moki uz tai, kad turetum sviezia ora, ir truputi pigiau, negu leidziant ora pro langus.
taciau, jei namas nera visiskai siltas ir sandarus, kaip konservu stiklainis (turbut daugelis tokiu namu ir yra, nepriklaomai norime to ar ne), praktiskai turbut geriau vedinti naturaliai per langus, o nuyostolius kompensuoti sisldymo sistemos pagalba.

Manau, kad kiekvienas turi teisę apsispręsti ir daryti sprendimą savarankiškai.
Aš tiesiog turėjau rinktis ar likti prie natūralios ventiliacijos, ar diegti RVS. Daugeliu atvejų rekuperatorių pardavėjai motyvuoja, kad RVS pranašesnis už natūralią ventiliaciją, nes jis taupo šilumą (suprask tuo pačiu ir pinigus). Aš skaičiavimais įrodžiau, kad nors ir RVS yra geras vėdinimo būdas, padeda susigrąžinti dalį išeinančios šilumos, bet dėl didelės savo kainos ir nemažų pridėtinių sąnaudų, jo atsipirkimo laikas yra pernelyg ilgas, kad šiuo metu konkuruotų su natūraliu vėdinimu.
Vienintelis ryškus RVS pranašumas lyginant su natūralia ventiliacija - ventiliacijos stabilumas ir galimybė kontroliuoti jos parametrus.
Reziumuojant: jeigu kam nereikia skaičiuoti eksploatacinių kaštų ir RVS diegiasi tik dėl patogumo ir komforto, tai be abejo yra geras pasirinkimas, bet tie, kurie įsidiegia RVS už skolintus pinigus ir eksploatavimo eigoje ima taupyti ir ventiliaciją įsijungia tik tam tikromis valandomis, bei neatplėšia akių nuo elektros skaitliuko, geriau likite prie natūralios ventiliacijos ir nesivaikykite mados, nes teisingai suplanavus ir įsidiegus natūralios ventiliacijos funkcinius mazgus, turėsite tokią pačią gerą ventiliaciją. Na gal tik kai kuriomis dienomis, kuomet už lango štilius (nėra vėjo) ventiliacijos nebus, bet tai tik kelios dienos per metus.

Jus lyginat mersedesa su opeliu..

Kad jus paskaiciavote tai dar nereiskia kad teisingai. Jusu oponento skaiciavimai kitokie.. Idomu kuris klysta. Butu gerai kad kasnors is specialistu isiterpru i sia diskusija O gal specialistai nesiterpia todel kad jus teisus..

Jei kam nors įdomu, galiu persiųsti savo skaičiuotę. Mano oponentas nesakė, kad skaičiuotė yra neteisinga, jis tiesiog nesutiko su mano pozicija, jei daiktą naudojate tik pusę jo paskirties laiko, jo atsipirkimas prasitęsia dvigubai. Bet tai yra kiekvieno žmogaus supratimas, kaip tą atsipirkimą skaičiuoti. Aš jo neperšu.

O dėl palygiimo tarp Opel ir MB, galiu atsakyti, kad tiek vienas tiek kitas a/m pilnai atlieka savo funkcijas, bet kvailai atrodo, kuomet tūlas tik dėl pasipuikavimo nusiperka MB už skolintus pinigus, o vėliau stokodamas benzinui, laiko jį garaže...

Visiškai Jus prispausti– nelabai gaunasi. „Daržinei“ rekuperacinė iš tikro nereikalinga. Litams laidoti ten yra vietų su aukštesniu prioritetų statusu.

Bet. Pakeiskime prielaidas skaičiavimams- gal kas pasikeis ir su atsipirkimo metais:

Kas tai panašaus į Pasyvų namą. Po (tame tarpe) rekuperacinės „įdirbio“, dengti belieka apie mažiau 15 kWh/m² per metus. „Likutį“ dengia per kiek didesnį boilerį/akumuliacinę talpą apjungta šildymo-vėdinimo sistema iš rekuperacinės su žemės šilumokaičiu + saulės kolektorių + kokio tai katilo ar elektrinio šildymo. Skaitykime, kad tandemas rekuperacinė + saulės kolektoriai tempia pusę šildymo sezono.

Per kiek metų atsipirks rekuperacinė su visais savo navarotais?

Kolega, tikrai žinau apie koncepsinius aktyvius namus, kurie ne tik kad naudoja energijos minimaliai (Danijoje stovi toks už 50 mln. EUR), bet ir gamina energijos perteklių. Bet jų įrengimo kaina tikriausiai atgrasintu tave ilgam laikui, na nebent savo pinigus skaičiuoji centimetrais.
Turiu aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, šiemet pasistatėme namą, kurį apšiltinome ne polistirolu, o fasadine akmens vata (dėl didesnės garo difuzijos) susidėjome medinius langus, kitaip sakant ant medžiagų netaupėme, bet vėdinimą darysime natūralų. Tai lėmė keletas faktorių: sąlyginai dideli įrengimo kaštai, sąlyginai ilgas RVS atsipirkimo laikas, laiko atžvilgiu didėjanti RVS bakteriologinė tarša (ten kur susiduria šilto ir šalto oro srautai, susidaro kondensatas kur veisiasi bakterijos), papildomi kaštai, reikalingi RVS aptarnauti (filtrų keitimas ir jos pirminei būklei atstatyti (gamintojas rekomenduoja po 5 metų pakeisti šilumokaitį, nes užsiteršus šilumokaičiui drastiškai krinta jo naudingumo koeficientas)), skleidžiamas garsas (papildomai neizoliavus ortakių, o tai padarius kyla įdiegimo kaštai), bei sezoniškumo kriterijus (daugeliu atveju jis naudojamas tik šildymo sezono metu).
Esant natūraliai vėdinimo sistemai (jei tai iš anksto apgalvota ir įrengti reikiami funkciniai mazgai), prarasta energiją galima atstatyti pigiau (dabartinėmis sąlygomis, išskyrus tuos, kurie šildosi elektra), visuomet gaunamas grynas oras (jei esate toli nuo pramoninių centrų), nevargina triukšmas ir priežiūra, nedideli įrengimo kaštai, visus metus veikianti sistema. Vienintelis trūkumas- negalima užtikrinti pastovių vėdinimo parametrų, todėl tokiuose mazguose kaip virtuvė ir sanmazgai, turi įrengti mechaninė ventiliaciją.
Mano įsitikinimu, ir geoterminė šildymo sistema Lietuvoje neatsiperka, todėl tai, kas tinka šiaurės šalyse, nebūtinai tiks Lietuvoje...
P.S. Galite su manim ir nesutikti, nes kiekvienas gali paginti savo nuomonę savais argumentais....

Na jus akivaizdziai suklydote skaiciuodamas su ta skaiciuokle. Visom keturiom sutinku su jusu pasakymu, kad kuo maziau daigtas naudojamas tuo ilgesnis jo atsipirkimo laikas, bet tam kad ivesti ta jusu koeficienta reikia zinoti per kiek laiko daigtas atsipirktu naudojamas 100% ir tik tada reiktu dauginti is to koeficiento kad suzinoti per kiek laiko jis atsipirks naudojamas ne 100%.
Atkreipkit demesi i skaiciavimus su koeficientu ir be:
1) (2.86*4392*0.19)-((4392*0.24*0.45)+(0.80*0.19*4392)+(100/1.99))=1194.69
2) (2.86*8760*0.19)-((8760*0.24*0.45)+(0.80*0.19*8760)+100)=2387.58

Turime sildymo sezono ir metu skirtumus tarp rekuperacines ir naturalios vedinimo sistemu.
Skaiciuojam atsipirkima
1) (10000-1000)/1194.69=7.5
2) (10000-1000)/2387.58*(365/183)=7.5
Kaip matot ir vienu ir kitu skaiciavimu gaunasi tas pats, tik nereikia primetineti bet kokios formules ir bet kur.
1) Gali skaiciuoti pagal daigto naudojimo dienas 4392
2) Gali issivesti naudojimo dienu koeficienta 8760/4392=1.99....
3) Taip pat gali naudingas dienas pasiversti procentais 4392*100/8760=50.14%
Visu reiksme vienoda ir tai yra tas pats skaicius ir ivesti reikia tik viena is ju.
Papildyta:

Po 5 metu jei ji naudosit 100% bet jei ne tai jau sitoje vietoje reikia ivesti ta jusu koeficienta ir tai gausis 10metu

Ačiū už pastabas, akivaizdu, kad kažkas netvarkoje. Neatmetu galimybės, kad rašant formules galėjo įsivelti kokia nors klaida. Artimiausiu metu peržiūrėsiu skaičiuoklę ir pataisysiu galimus netikslumus. Gero savaitgalio!
Papildyta:


Šitoje vietoje drįstu nesutikti, nes užsiteršimas sąlygotas ne lauko nuosėdomis (stovi filtrai), o bakteriologine tarša. Kaip žinia bakterijos dauginasi nepriklausomai nuo įrenginio fizinio naudojimo.

Dar spėsiu įsiterpti prieš pabaigą...

Bet jų įrengimo kaina tikriausiai atgrasintu tave ilgam laikui, na nebent savo pinigus skaičiuoji centimetrais.

Pasyviam namui: virš 10 % pabrangimas lyginant su Standartu- traktuojamas kaip „likai apgautas“ arba „geriau reikėjo samdyti profesionalus“.
Pasyvaus namo „transformacija“ į Zero šiandieninėmis įrangos kainomis: 100 m² namui neviršytų apie 60.000 Lt (jei tingisi pasiieškoti kartais pigesnių). Brangoka? Kitokiam įvertinimui- tai tik laiko klausimas.
Zero „transformacija“ į Plius šiandieninėmis kainomis: 100 m² namui plius nuo 700 Lt (jei tingisi pasiieškoti kartais pigesnių).

Taip kad: „50 mln. EUR“- nebent daugiabučiui.

laiko atžvilgiu didėjanti RVS bakteriologinė tarša (ten kur susiduria šilto ir šalto oro srautai, susidaro kondensatas kur veisiasi bakterijos), papildomi kaštai, reikalingi RVS aptarnauti (filtrų keitimas ir jos pirminei būklei atstatyti (gamintojas rekomenduoja po 5 metų pakeisti šilumokaitį, nes užsiteršus šilumokaičiui drastiškai krinta jo naudingumo koeficientas)), skleidžiamas garsas (papildomai neizoliavus ortakių, o tai padarius kyla įdiegimo kaštai), bei sezoniškumo kriterijus (daugeliu atveju jis naudojamas tik šildymo sezono metu)

Pilnai sutinku- puikus „kaip pigiau“ rekuperacinės aprašas. Siūlau pasidomėti kiek rimtesniais rekuperatoriais. Juk ne veltui jie brangesni.

Vienintelis trūkumas- negalima užtikrinti pastovių vėdinimo parametrų, todėl tokiuose mazguose kaip virtuvė ir sanmazgai, turi įrengti mechaninė ventiliaciją.

Yra ir vienintelis pliusas: nesunku bus atsekti vaikų susirgimų ar sunkumų moksluose priežastį.

P.S. Galite su manim ir nesutikti, nes kiekvienas gali paginti savo nuomonę savais argumentais...

Užsitarnavote remiksą. Gal kiek žemiau juostos- bet už tai tiks apibendrinimui:
„Ant medžiagų netaupėme“, „Ant automobilio netaupėme“, „Ant t.t. netaupėme“- o savo vaikams užtikrinti šviežią/švarų orą ir artimą idealiam mikroklimatą per brangu?
Stebuklų nebūna- visada sutaupoma tik kažko tai sąskaita. Šiuo atveju- mikroklimato patalpose.
Būtų malonu, jei netemptumėte link to, kad vėdinimu skersvėjais pasieksite tuos pačius rezultatus. 100 %- nepasieksite. O atsipirkimo klausimus ne visada tikslinga analizuoti. Tinkamai įrengta rekuperacinė visada atsipirks- nors ir per ilgesnį laiko tarpą. Skirtingai nei šimtai daiktų, kuriuos matote apsidairęs po savo namus.

Pagrindinis momentas, dėl kurio pasitrauksiu iš diskusijos- nepaisant Jūsų (atkreipsiu dėmesį- ne „tavo“) turimo aukštojo inžinerinio išsilavinimo- rekuperacinę traktuojate kaip atskirą namo elemento. Tai vadinčiau labai rimta klaida. Namas- tai sistemų derinys, o ne mišrainė.

P.S. Niekas nebūtų kabinėjasis, jei savo išankstinio nusistatymo nebūtumėte viešai išsikėlęs vietoje vėliavos. Kaip sakoma: „Kai nori mušti- pagalį visada surasi“. Jums kažkodėl pagalio prireikė rekuperatoriui. Kiekvienam savo...
Sėkmės!
Papildyta:

Šitoje vietoje taipogi drįstu nesutikti, nes užsiteršimas sąlygotas ne tuo kad stovi filtrai- o tuo kokie jie, bei kokiame rekuperatoriuje stovi.

Seržai, tavo skaičiavime radau klaidų:
Visų pirma pastebėjau, kad skaičiuojant elektros energijos sąnaudas "atjungei" oro pašildymo teną. Aišku tai tavo teisė, bet noriu atkreipti tavo dėmesį, jog esant tokiai oro apykaitai (400 kub.m/h) jei lauke spustelėjo šaltukas, atjungus pašildymą tu labai greitai atvėsinsi savo patalpas. Todėl aš taikiau išgalvotą elektrinio teno veikimo laiką - 10%. Realiai jis gali būti ir didesnis ir mažesis. Natūralaus vėdinimo atveju ši problema nejuntama, nes oro apykaita yra gerokai mažesnė ir tik dėl skaičiavimo objektyvumo taikiau vienodus oro apytakos srautus.

Toliau, skaičiuojant energijos sąnaudas, kai vėdinimas vykstą ištisus metus, tu neteisingai skaičiavai, kad tiek rekuperatoriumi tiek natūraliu vėdinimu tu prarandi tuos pačius 19 ct/kW (šilumos nuostolių). Juk šiltuoju periodu šildyti jau nebereikia. Prie pirmame punkte patiriamų sąnaudų prisideda tik RVS ventiliatorių (2x120W) sunaudojama galia. Natūralaus vėdinimo atveju sąnaudos lieka tik tos, kurios patiriamos šildymo sezono metu.
Taip pat tu sumaišei kur reikia naudoti pataisos koeficientą, skaičiuojant atsipirkimo laiką. (365/183=1,99) reikia dauginti tą laiką, kuris gaunamas vėdinimui veikiant 4392 dienas, o tu taikei priešingai.

Vienintelis netikslumas, kurį tu pastebėjai, tai aptarnavimo kaštų mažėjimo įvertiimas, kai RVS veikia tik pusę metų, nors ir dėl to galime ginčytis, nes filtras turi būti keičiamas kas metus, o kas keik laiko jį keisi priklauso tik nuo tavęs... gali ir kas tris metus keisti.
Papildyta:

Pilnai sutinku- puikus „kaip pigiau“ rekuperacinės aprašas. Siūlau pasidomėti kiek rimtesniais rekuperatoriais. Juk ne veltui jie brangesni.

Kolega, jei tai yra "pigesnis" variantas, tuomet skaičiuojant "brangesnį", kiek suprantu reikia pataisyti įdiegimo kaštus vietoje 10k įrašyti kiek ? 15,... 20?
Papildyta:
Oi atsiprašau seržai, ne tau adresuota ši replika...

>EVOY©



Kolega, jei tai yra "pigesnis" variantas, tuomet skaičiuojant "brangesnį", kiek suprantu reikia pataisyti įdiegimo kaštus vietoje 10k įrašyti kiek ? 15,... 20?



Ar tik nebūsi aiškiaregis? Bet kuriuo atveju tikrai nemanau, kad RVS yra vaikų gerų pasiekimų moksluose garantas, be to vaikai dažniau būna lauke, nei namuose, na nebent pats laikote savo vaikus namuose 24h



Dar kartą pasikartosiu: optimalius vėdinimo parametrus (arba bent tuos kurie nurodyti STR), tikrai galima pasiekti ir natūraliai vėdinant, aišku jei yra įdiegti reikiami funkciniai mazgai. Su natūraliu vėdinimu gaunamas grynas oras (grynesnio oro RVS nepadarys), diskusijos yra tik dėl prarandamos šilumos.



Aš to niekada neteigiau!



Kiekvienam Jurgiui sava kepurė....



Nei vieno nesu kritikavęs dėl jo pasirinkimo. Tiesiog pasidalinau savo skaičiavimais, kurie gali būti naudingi tiems, kurie dvejoja. RVS yra geras, bet neatsiperkantis malonumas, kaip ir geoterminis šildymas.

P.S. Jei perki katę ar šunį juk nebūtina skaičiuoti ar jis atsipirks. Perki ir džiaugiesi...

"Dar kartą pasikartosiu: optimalius vėdinimo parametrus (arba bent tuos kurie nurodyti STR), tikrai galima pasiekti ir natūraliai vėdinant, aišku jei yra įdiegti reikiami funkciniai mazgai. Su natūraliu vėdinimu gaunamas grynas oras (grynesnio oro RVS nepadarys), diskusijos yra tik dėl prarandamos šilumos."


Siam momentui taip pat linkstu prie naturalaus vedinimo, tik va klausimas, kaip ji teisingai susiprojektuoti..? Gal galima placiau ar kokia nuoroda del "aišku jei yra įdiegti reikiami funkciniai mazgai"?

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.