QUOTE(Dalijukas @ 2007 02 23, 23:59)
Mes tai ejom i kapus per vestuves,Vyro tetis buvo mires 
.Ejom tik mes ir palikom tam reikalui skirta puokstele ir uzdegem zvake.
.Ejom tik mes ir palikom tam reikalui skirta puokstele ir uzdegem zvake.o kur tuo metu buvo jusu palyda????? mus kankina sis klausimas, kur zmones, kurie vazines su mumis, tuo metu det, nes nenorim vaziuot 20 zmoniu i kapines
QUOTE(Ausrytia @ 2007 02 26, 01:20)
o kur tuo metu buvo jusu palyda????? mus kankina sis klausimas, kur zmones, kurie vazines su mumis, tuo metu det, nes nenorim vaziuot 20 zmoniu i kapines
Kai as buvau pulke,tai ejome visi.Ir tikrai nelabai kaip atrode...Jaunoji del tecio rimty,liudna...Visi irgi vaizduoja rimtus,nors to zmogaus daugelis,net nepazinojo(o jis mano dede buvo)...
Pastovejo ant to kapelio,nuejo ir vel visi juokiasi krykstauja.As istikruju tokio dalyko nesuprantu.Zinoma,kad visa vakara gedulo nelaikysi,bet tada jau geriau eiti pries ar po vestuviu,kad taip kavailai neatrodytu viskas.
Neisizeiskite,as tik papasakojau is savo patirties istorija.Ir taip viskas buvo pries 6m...
na mano tetis yra mres tai mes per vestuves ejom ant kapo, uzdegem zvake ir padejom puokste. na visa palyda ejo kartu nes dauguma buvo is mano puses tai jie visi pazinojo, tai mes ten tik kelias min pabuvom ir ejom atgal. Va pernai pusbrolio vestuves buvo tai jo mama mirus tai ir visi vazevom ant kapu. na manu ce kiekvieno asmeninis reikalas, o palyda tai jei nori eina jei nenori neina, juk nieko netžnutiks jei kelias min palauks 
bent as taip manau
bent as taip manau
mes kai ėjom pas mano tetį ant kapų, tai poros laukė. mes ėjom tik su piršliais (mano puskė su vyru) ir mano sesuo su vyru ir mano dukterėčios. pulkas laukė prie vartų ir nematau tame problemos.
Mūsų vestuvės dar tik liepos mėn. bus... tačiau tikrai žinau, kad tą dieną nors ir 5 min. norėčiau nueiti prie tėčio kapo ir uždegti žvakutę... žinau, kad jis visada yra ir bus kartu su manimi, bet pačią svarbiausią savo gyvenimo dieną tikrai noriu aplankyti ir jo kapą... Man kažkaip net nebuvo kilę tokių minčių ten nenueiti...
manau, nesvarbu, pazista ar nepazista mirusiojo zmogaus - pagarba ir uzuojauta teikia tam jaunajam, kurio tetis ar mama mires ir pagarba zmogui, kuris ji augino. Ne tame esme, ar pazisti mirusiji. Per musu draugu vestuves buvo nemaza svita, bet visi kartu is Vilniaus vaziavome i Marijampole ant mamos kapo (buvo pakeliui, nes vestuves vilkaviskyje buvo). Man tai labai patiko, kaip visi nuosirdziai patylejo, pagerbe jaunaji ir ji pagimdziusi zmogu..
QUOTE(Ausrytia @ 2007 02 26, 01:20)
o kur tuo metu buvo jusu palyda????? mus kankina sis klausimas, kur zmones, kurie vazines su mumis, tuo metu det, nes nenorim vaziuot 20 zmoniu i kapines
Kai mes piršliavom tai abiejų jaunųjų tėveliai buvo mirę. Į kapines važiavome vestuvių dieną. Prie kapo jaunieji ėjo vieni
, o pulkas ir visa palyda tuo metu laukė jaunųjų prie vartų 
. Tačiau yra viena problemėlė: tai užima laiko ir jeigu važinėti reikia ne viename mieste, tai laiko labai trūksta paruoštom linksmybėm gamtoje. 
Tačiau, bet kokiu atveju, atiduoti pagarbą ir paprašyti palaiminimo jaunieji privalo. 
Mano busimasis taip ir nepazino mano mamaytes, kiekviena savaitgali, o jei iseina tai ir dazniau vaziuojame prie kapo, uzdegam zvakeliu....
Ir tokia mano gyvenime svarbia diena, kaip vestuves tikrai negaleciau nenuvaziuoti ir jos neaplankyti, juk ji mane uzaugino, o dabar nors ir amzina atilsi, bet ji man yra gyva, gyvena mano sirdyje. Man labai svarbu ja lankyti, ir net mintyse prie kapo pasipasakoti kaip gyvenu.
Todel per vestuves visa svita palikusi palaukti prie varteliu nueisiu su teciu, broliu ir savo busimuoju, net plysta sirdis jau vien dabar, kai pagalvoju kad jos nebus su manimi, bet as tikrai jausiu ja salia ir girdesiu jos zodzius mintyse
Siaubas.... jau verkiu...
Ir tokia mano gyvenime svarbia diena, kaip vestuves tikrai negaleciau nenuvaziuoti ir jos neaplankyti, juk ji mane uzaugino, o dabar nors ir amzina atilsi, bet ji man yra gyva, gyvena mano sirdyje. Man labai svarbu ja lankyti, ir net mintyse prie kapo pasipasakoti kaip gyvenu.
Todel per vestuves visa svita palikusi palaukti prie varteliu nueisiu su teciu, broliu ir savo busimuoju, net plysta sirdis jau vien dabar, kai pagalvoju kad jos nebus su manimi, bet as tikrai jausiu ja salia ir girdesiu jos zodzius mintyse
Siaubas.... jau verkiu...
Mano tevelis mires pries metus (dar metai nera preje) ir vestuves bus neprejus gedului, bet man atrodo kad ne laikotarpyje esme, o ir vestuves bus labai kuklios, tik vaariene jokiu baliu.. o apie ejima i kapines tai po santuokos baznycioje galvojam nueit nes kelio 3minutes, ir nieko as cia bloga nematau.
Visa laika svajodavau, kad butent tetis mane ves prie altoriaus, kitaip savo vestuviu ir isivaizduot negalejau, bet.....
i kapines nevaziuosim, kazkaip labai nejauku man, be to, zinau, kad visos mano mintys butent ir suksis apie tai, kad 'va teti, paziurek,tavo dukrele, kuri siandien yra grazi, laiminga, isteka, o taves nera salia'......
Per daug jautri as tokiems dalykams
i kapines nevaziuosim, kazkaip labai nejauku man, be to, zinau, kad visos mano mintys butent ir suksis apie tai, kad 'va teti, paziurek,tavo dukrele, kuri siandien yra grazi, laiminga, isteka, o taves nera salia'......
Per daug jautri as tokiems dalykams
