Sveiki.Kas nesuprato mano temos paprasciausiai pabandysiu paaiskinti.Auginu dar vis viena vaika, norisi retkarciais antro bet.... atsiranda STABDIS.Klausiu dabar mamu auginanciu 2 ir daugiau vaiku: kaip jus sumastete,sugalvojote susilaukti antro?kai planavote i ka atsizvelgete?ar i materialine padeti ar siaip nieko nedaret....ar klausetes savo vaiku seneliu ar nenoretu dar tapti seneliais?ar dideli demesi jie jums sudare?
nes man sitie klausimai (kuriuos galiu vadint idijotiskais) kyla vien pagalvojus apie antra vaikuti Pvz; kaip seneliai reguos?ar neprades sakyti per anksti?kam jum antras? uztad noriu jusu mielos mamos paklausti kaip su tokiom mintim susitvarket?ar esat laimingos?

man toks jausmas kad tu jo ne taip labai ir nori kad tau kyla tiek daug klausimu jeigu labai labai norisi tai ir planuok koks kieno skirtumas ka kiti pasakys ar pagalvos juk tai tavo gyvenima ir tavo seimos padidejimas butu

kiekvienas vaikelis ateidamas atsinesa savo ir suteikia dideli dziaugsma o tada jau nebelieka niekam jokiu klausimu

sekmes tau

Pilnai pritariu
Pas mane kad ir nelabai laukti, neplanuoti buvo antras ir trecias, bet esam labai laimingi kad nutarem tiek turet

Gal dar esi labai jauna ir labai priklausoma nuo senelių finansiškai ar kaip kitaip? O gal dar tiesiog ir neatėjo laikas antrajam. Nes tam laikui atėjus, vaikučio ilgesys bus daug stipresnis už tokias abejones. mano atveju pvz. viena močiutė labai džiaugėsi antru anūku, kita vos gimus pirmam vis prasitardavo, kad nesusigalvočiau antrojo. Liūdna žinoma, bet ji mano mama, nieko nepadarysi, kai lauksiuos trečiojo, ji tai sužinos, kai jau nebebus įmanoma nuslėpti. Aš labiau į materialinį stabilumą kreipsiu dėmesį, kai planuosim trečią ir ketvirtą, kai tik šie pirmieji praaugs kiek. Linkiu tau subrandinti didelį gražų norą kitam vaikeliui ir jis ateis, o jei iš tikrųjų kokios problemos, finansinės ar šeimoj, patarčiau neskubėti. Bet senelių noras ar nenoras tikrai čia negali daryti jokios įtakos.

Kazkaip ir man atrodo,kad nesat dar pasirenge vaikucio atejimui. nes kai labai jo nori,nesvarbios nei seneliu,nei dar kienonors nuomones,nors manau seneliai tik pasveikintu su tokiu zingsniu,nebent esi labai jauna.

mano nuomonė turbūt sutaps su visų kitų čia pasisakiusių mamyčių. Manau kad svarbiausiai tai ko norite jūs su vyru, o ne jūsų tėvai ar seneliai.. juk jiems manau tik džiaugtis reikėtų anūkais
Pirmiausia patys tvirtai apsispręskit, bet be kitų nuomonės
O šiaip turiu draugę kuri irgi nori, bet bijo, kad ta nelemta "krizė", kad finansiškai gali palūžti.. bet manau kad čia tik ieškoma priežąsties, dėl ko save taip patys atkalbinėja.. čia tik mano nuomonė

Nekilo jokių abejonių nei dėl tėvų,nei dėl krizių,nei dar ko Mums noras augo ne dienom,bet valandom

Jeigu gerai seksis susitvarkyti su dviem,labai ilgai netemsim ir su trečiu

Na nežinau,noras turėt didelę šeimą užgožia visus nemalonumus.

Mano mama,kai pasakiau nelabai apsidžiaugė,kad bus pametinukas Bet man asmeniškai visiškai dzin,gi aš pati auginu ir auginsiu

Mano mama irgi nelabai apsidziauge kad laukiuosi trecio, dar pasiule pasidaryti isvalyma, bet mes nusprendem su vyru kad auginsim, o dabar ir mama labai myli savo anukele

Mums irgi nekilo jokių abejonių dėl antro vaiko, nes dar prieš planuojant pirmą buvom aptarę, kad antras bus planuojamas praėjus geriems metams po pirmojo. O jau trečią planuosim po 4-5 metų nuo antrojo. Kol kas plano laikomės

Visiškai nežiūrėjom į aplinkinių reakciją. Abiejų tėvai apsidžiaugė. MB tėvai užauginę vieną vaiką, nuolat kartojo ir kartoja, kad mums reikia kuo daugiau vaikų. Mano tėvai- užauginę tris mergičkas- tik perspėjo, kad man bus sunku, bet tai draugiškai, be jokių priekaištų. Na o iš draugų tarpo, tai buvo visokių nuomonių. Vieni žavėjosi,kiti net mūsų pėdom pasekė , o treti- pirštą prie smilkinio sukiojo ir sakė, kad neturim kur pinigų dėti, kad tokį vargą sau kraunamės.

Tik kiek esu pastebėjusi iš aplinkos, tai nesekit kitų norais, tik savais. Niekas kitas geriau nei Jūs nežino, ko Jums reikia. Turėti ar neturėti vaikų ir kada juos turėti sprendžiat tik Jūs ir niekas kitas (aišku, jei paskui vaikų nereikės auginti seneliams, tada jau būtina ir senelių nuomonė ).

o man labai artima temos autorės "problema".
Jau vis galvojam, jau sapnuoju, dienom svaigstu taip pat, bet dažnai aplanko ir įvairūs klausimai, abejonės: nors tokie, ką pasakys tėvai, neaplanko, nes pirmajam vaikui jau 3 metai (pakankamai nemažai, kad jau antras vaikas visiems būtų suprantama savaime), bet gasdina krizė (kai kas gal sakys, kad pinigai nesvarbu, bet kai vyras vienintelis maitintojas, kaba paskola ir dar jo darbe prasidėjo atleidinėjimai- tai maža nepasirodo, aš bedarbė), dar šiemet įstojau mokytis....

gal ir gėda prisipažinti, kad prieš kelis mėnesius sugriešijom tyčia- sakiau bus kaip bus- bet nebuvo, bet...gėda...kai gulėjom su vyru viens šalia kito susiglaudę verkiau verkiau ir gailėjaus, kad taip padariau ir slapčia tikėjausi, kad užkibo......
pati nebesusigaudau keista- su pirmu pastojimu buvo lengviau, buvom nutarę, kad atšventę pirmąsias vedybų metines bandysim ir prisibandėm o dabar...ir reikalavimai sau kitokie- tada nieko neturėjom ir nereikėjo, o dabar ir butą ir mašiną turim, bet vistiek......

visai visai susimaišiau.............................

Įdomu, kaip sekiasi temos autorei, gal atsilieps- pasipasakos, ji ne viena su tokiomis mintimis

O kas yra per anksti? ir nuo kada tevai reguliuoja vaiku skaiciu kai kus turite savo seima?
Antra planuojam mes, tik mes ir planai priklauso nuo noru. Jei yra stabdis vadinasi noras nera didelis, Kai noras didelis tada nesvarbu ka pagalvos tevai arba kada yra anksti, kokios pajamos ir pan.

Antras apsieina pigiau negu pirmas, nes juk nereikes pirkti antros maitinimo kedutes, ar daugiau zaislu ( aisku jeigu skirtumas ne 15m, kai jau viska isdalinai ar ismetei).

Del laiko trukumo, mes dienoje turim 24 val, tikrai daugiau papildomas vaikas neatims, jei tas 24 val skyrem vienam vaikui, tai kai bus antras skirsim dviems.

O kam buvo pirmas, iskyla toks pats klausimas kai paklausi, o kam antras. Atsakymas is idejos tas pats.
O del laimes, tai niekas negali nusprest ar tu busi laiminga su antru ar ne, o kaip yra su pirmu? Ar pirmas vaikas tau suteikia daug dziaugsmo, laimes?

Vaikus geriausiai planuoti ir ju laukti, kad pasitiktumem juos su meile, o nesitiketumem kad meile ateis savaime. Zinoma kad meile ateis kai vaikutis gims, bet juk dar 9 men jis buna pilvelyje, kur jaucia mamos meile jeigu jis yra mylimas nuo pirmos dienos.

Sekmes jums kuriant seima

Nuo mazumes zinojau, kad butinai turesiu du vaikus. Vien todel, kad pati augau viena
Beliko apskaiciuoti optimaliausia amziaus skirtuma tarp vaiku - ir kad pati nepervargus buciau, ir kad vaikai maksimaliai demesio gautu is manes, ir kad paauge galetu kartu zaisti
Mano tevai buvo pries, taciau i tai nekreipiau demesio - mama vistiek nepadejo auginti (o ir dabar nepadeda), MB mama jau amzinatilsi Vadinasi viskas priklause tik nuo musu su MB noru.
Beje, itin daug galimybiu tureti dar viena vaikeli neturejom: uzdarbiai buvo menki, buvom prisiskoline pinigu bustui, taigi, ziauriai taupem ir skaiciuodavom kiekviena centa.

Dabar auga du paaugliai berniukai (amziaus skirtumas 2 m 10 men.) - jie geriausi draugai, zaidimu partneriai. O neseniai atsirado ir neplanuota visai netyciuke sese. Net minties nebuvo atsisakyti ,,netyciuko" - jei jau ji nusprende pas mus ateiti, vadinasi priimsim du dziaugsmu

Man tai pametinukai Su sese buvom pametinukes, mano berniukai pametinukai Tikiuosi, kai paaugs bus draugeliai

Pas mane vel pasikeite viskas,....sikart vyras pradejo nenoret..nes va ir darba toki puse velnio rado(is statybu i baldu isveziojimus,pakrovimus uzsieni - 800lt alga + 50euru nuo pakrautos furos vokietijoje.Kartais buna net 3 furos pakrovimui is vokietijos i lietuva.P.s:tenka i menesi jam savaitei ar dviem i ta vokietija isvykt).Pati dirbu tam paciam darzeli kur ir pirmagimis,priesmokyklinuku grupes aukletojos padejeja.Gyvenam ne mieste o miesteli, aisku pliusas kad darzelis ir abieju seneliai yra bet dabar kazkaip pati stabdausi nes norisi ir geriau pasiruost antram, uzsidirbt del buto remonto,..Na pas mano mama pirmagimi dazniausiai vedam, kazkaip geriau rupinasi nei mano vyro mama.tik tas kad mano pacios mama gyvena viena(issiskyre su mano tevu), aisku siektiek selpia ir pinigais nes tikrai sunku ypac kaip viena mama minejo kad tiek ta krize smaugia ir paskolos.Nors mes zverisku sumu nepasiemam o tik buitiskus daiktus bet vistiek pinigai i kita vieta keliauja.Vakar nuvykus i miesta teko pasupt giminaites menesiuko laiko mergyte, tai taip gera buvo...kazkoks potraukis.....bet dar vis norisi kokius 1-2metus palaukt, del geresnio gyvenimo ......Aisku vyras sako kad per dvejus ar vienerius metus buto neatremontuosim taip kad visos sienos ir lubos bus iskaltos, bet nors po biski viltis desim kad kada nors vaiksciosiu su antru pilvuku.P.s: is vyro maos nieko materialiai negaunam.bet kai sunuj suejo treji tai pasake, "va dabar toki jau pusei dienos galiu paziuret".

Koks skirtumas ka pasakys seneliai, cia turetu buti jusu ir jusu vyro sprendimas.
Mano atveju vyras labai norejo antro vaiko, as irgi nieko pries buvau, tai ir padarem.

planuokite...jei tik galite...
nors, sako, kad vaiku negalima planuoti

neplanavom nei vieno.
Man planuoti vaiką tai asocijuojasi, kaip tarybiniais metais kolūkiuose planuodavo penkmečiui tai tokį paršelių prieauglį tai kitokį.
Taigi vaikas yra Dievo dovana, kurios žmogui jau nepriplanuot.

Mes planavom pirma,planuoja rudeni antra . O jai ir netyciukas vistiek bus labai nuostabu ir labai laukiamas ir antras ir trecias

o kiek tau metu, kad tevu kyla noras atsikausti ar gali antra vaika planuoti/tureti? O del mylejimosi su vyru toks poreikis nekyla, nes gi niekada negali buti tikra, kad tai nepasibaigs antru

Nelabai sutinku, kad vaikai negali būti planuojami. Nepripažįstu tik aborto, kuris daliai gal ir yra kaip kontracepcijos būdas ar šeimos planavimo priemonė. Nesuprantu tų žmonių, kurie skundžiasi, kad sunku su vienu, tada gimsta antras, paskui skundžiasi, kad sunku su dviem, gimsta trečias, tada jau skundžiasi, kad sunku su 3 ir ieško ypatingų sąlygų.
O tėvai juk neprivalo auginti anūkų, todėl juo nuomonės klausti tikrai nėra prasmės.

Pirmas vaikiukas buvo neplanuotas, bet labai laukiamas Na, o antrą tai paplanavom. Ir labai džiaugiamės visi

Kas cia per kitu nuomones paisymas... Isklausai ir atsirenki kas tau idomu. Jeigu nori vaikelio, tai darai Tik manau, kad turetu buti abipusis noras

mes tai pirma planavom, o antras netyciukas kaip dabar pagalvoju, gal ir visai nieko maziukams kai nedidelis amziaus skirtumas

Na logiskai pamascius taip kad savo vaikai ir ju planavimas priklausytu tik patiems tevams, o seneliai ne prieko, bet kai vadinamieji seneliai yra senųjų pažiurų ir kartais nervina kad mėgsta kišti savo nosi kur nereikia.
Man dabar 22 m, vyrui 24 metai, sūnui 4 metai.Abu dirbam, vaikas eina i darželi (aš dirbu tam paciam darzeli jau treti metai). Atrodo kaip kad viskas savo vietoj, ir to antro leliaus norisi, neskaitant kad mažą kūdiki jau savaitė kaip sapnuoju ir atsikeliu kaip šlapiu skuduru trenkta, toks jausmas po tu sapnu:D Bet kuo tolin vis pagalvoji "Ai...gal dar palaukt, dabar netinkamas metas.Po kokiu 2m. gal...''. Taip kramtoske ir tempiu. Kuo tolin tuo gilyn i bedugne varausi, na o vyras ta pati kad dabar jis nenori, gal po kokiu 5 metu....Galva nebeisnesa, pradejau net dienorasti rašyt, o gal čia mano norai per greiti ir per dideli?...

Pas mane du planuoti, vienas ne, jei buciau zinojus, kad taip baigsis, tai gal buciau nei vieno neplanavusi
Siaip retai galvojui, kad, kai mazas skirtumas, bus vaikams linksmiau, kol kas galvoju tik apie dabarti , o dabartis sunki.
Manau vaikus reikia planuoti, tuomet lengviau ir tevams ir ju piniginems.

Mūsų šeimoje visi trys vaikai planuoti ir labai laukti. Aplinkinių nuomonės net negalvojau klausti ar paisyti... Kam to reikia? Tegul ir tie seneliai būna senų pažiūrų - ne jiems auginti reikės. Jie galės džiaugtis anūkais.

Šiaip ką išgyvena temos autorė pilnai suprantu. Pati gyvenu dar vieno vaikelio troškimu. Kyla abejonių, bet teisingai sakoma, kad pinigai uždirbami. Tad ateidamas mažylis atsineš ir savo duonos kąsnį. Tiesiog tada tėveliai dar labiau stengsis, kad visi būtų sotūs ir laimingi, visi poreikiai patenkinti.

[quote=Švelnutėlė,2009 07 25, 20:55]
o man labai artima temos autorės "problema".
Jau vis galvojam, jau sapnuoju, dienom svaigstu taip pat, bet dažnai aplanko ir įvairūs klausimai, abejonės: nors tokie, ką pasakys tėvai, neaplanko, nes pirmajam vaikui jau 3 metai (pakankamai nemažai, kad jau antras vaikas visiems būtų suprantama savaime), bet gasdina krizė (kai kas gal sakys, kad pinigai nesvarbu, bet kai vyras vienintelis maitintojas, kaba paskola ir dar jo darbe prasidėjo atleidinėjimai- tai maža nepasirodo, aš bedarbė), dar šiemet įstojau mokytis....

gal ir gėda prisipažinti, kad prieš kelis mėnesius sugriešijom tyčia- sakiau bus kaip bus- bet nebuvo, bet...gėda...kai gulėjom su vyru viens šalia kito susiglaudę verkiau verkiau ir gailėjaus, kad taip padariau ir slapčia tikėjausi, kad užkibo......
pati nebesusigaudau keista- su pirmu pastojimu buvo lengviau, buvom nutarę, kad atšventę pirmąsias vedybų metines bandysim ir prisibandėm o dabar...ir reikalavimai sau kitokie- tada nieko neturėjom ir nereikėjo, o dabar ir butą ir mašiną turim, bet vistiek......

visai visai susimaišiau.............................

Įdomu, kaip sekiasi temos autorei, gal atsilieps- pasipasakos, ji ne viena su tokiomis mintimis


Sveiki.kaip cia ir seksis. Labai sunkios mintis, kartais nuveju salin, o kai pamatai vezimeli tai tikrai net sirdute suspurda. Sikart MB susistabde sita nora, sako biski palaukim, kokius metus. Tai galvoju gal rimtai kokius metukus ,kelis pakentet, o jei po metu nieko- tad nebesuksiu sau galvos ir darysiu kaip AS noresiu
. Noriu kad ir vyras noretum juk maziuko kudikelio reikia abieju meiles ir silto laukimo.

aš ir visai noriu antro,laaabai apie jį galvoju... bet situacija apžvelgus noras truputi pamažėja bet vistiek noriu

Abu planuoti.