Sveiki, tėveliai,
Norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę ir patarimus, nes jau nebežinau, ko griebtis. Su vyru esame susituokę beveik metus, ir jis desperatiškai nori vaikučio. Man 22, jis trimis metais vyresnis, finansinė padėtis labai gera, tad kaip ir galėtume tapti tėvais, tačiau šiuo metu esu magistrantė universitete, neseniai susiradau gerą darbą, o kūdikis visą tai iš manes atimtų. T.y, aš pirma noriu pabaigti mokslus, įsitvirtinti darbe, o tuomet pradėti kurti šeimą. Tikrai nenoriu po mėnesio ar dviejų numesti vaiką auklei, nes nemanau, jog tai būtų teisinga, tad noriu palaukti tinkamesnio laiko.
Taip pat nenoriu būti namisėda namų šeimininkė, kuri iki 20 metų augina vaiką, nors ir galėčiau, nes vyro atlyginimo pilnai užtektų išlaikymui. Visgi tai nėra mano noras ir mano vyras tai žinojo nuo pat pradžių, tačiau kuo toliau, tuo labiau jis manęs prašo kūdikėlio, kuriam aš dar neesu pasiruošusi. Dėl to net rimti nesutarimai tarp mūsų atsirado, ir bijau, kad tai gali sugriauti mūsų santuoką.
Ar čia yra vyrų, kurie buvo panašioje situacijoje, t.y. bandė priversti žmoną pastoti, kuomet ji tam nebuvo pasirengusi? Būtų labai įdomu išgirsti jų nuomonę, patarimus ir patirtį.
Tiesa, manes visiškai nedomina moterų ar vyrų, kurie kartu su antra puse nusprendė turėti vaikutį, nuomonė. Aš kalbu apie labai specifinį atvejį ir norėčiau, kad atsakytų tik tokie žmonės, kurie buvo tokioje situacijoje.
Full Version: Jis nori, aš - ne.
gal vertėtų su savo vyru susėskiti ir ramiai pasiklabėkiti, sudėkite visus pliusus ir minusus ir nuspreskite kartu. juk vaikutis abiejų reikalas. o ateinant į pasaulų jis turėtų būti laukiamas abiejų tėvų. o jei jis (vyras) tave verčia pastoti, gal jum ne pakeliui
QUOTE(veridiana @ 2009 07 06, 01:01) gal vertėtų su savo vyru susėskiti ir ramiai pasiklabėkiti, sudėkite visus pliusus ir minusus ir nuspreskite kartu. juk vaikutis abiejų reikalas. o ateinant į pasaulų jis turėtų būti laukiamas abiejų tėvų. o jei jis (vyras) tave verčia pastoti, gal jum ne pakeliui  Nors ir sakiau, jog tokių žmonių kaip Jūs nuomonė manes nedomina (atsiprašau), visgi atsakysiu, nes manau, jog buvau neteisingai suprasta, nes, galbūt, ne visai tesingai paaiškinau situaciją. Tad noriu labai aiškiai pasakyti, jog visus argumentus išdėsčiau savo vyrui, jis žino mano nuomonę ir įsitikinimus šiuo klausimu, kalbėjome apie tai ne kartą, tačiau jis vis tiek nori, kad turėtume vaikutį. Būtent tai ir yra problema. Vaikų noriu, ir labai, tačiau ne šiuo metu, ne tokioje savo gyvenimo stadijoje, kurioje dabar esu. Bet vyro nekantrumas ir, galbūt, netolerancija mano atžvilgiu griauna mūsų santykius. QUOTE(Snuffe @ 2009 07 06, 00:41) Sveiki, tėveliai, Norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę ir patarimus, nes jau nebežinau, ko griebtis. Su vyru esame susituokę beveik metus, ir jis desperatiškai nori vaikučio. Man 22, jis trimis metais vyresnis, finansinė padėtis labai gera, tad kaip ir galėtume tapti tėvais, tačiau šiuo metu esu magistrantė universitete, neseniai susiradau gerą darbą, o kūdikis visą tai iš manes atimtų. T.y, aš pirma noriu pabaigti mokslus, įsitvirtinti darbe, o tuomet pradėti kurti šeimą. Tikrai nenoriu po mėnesio ar dviejų numesti vaiką auklei, nes nemanau, jog tai būtų teisinga, tad noriu palaukti tinkamesnio laiko. Taip pat nenoriu būti namisėda namų šeimininkė, kuri iki 20 metų augina vaiką, nors ir galėčiau, nes vyro atlyginimo pilnai užtektų išlaikymui. Mes tuokėmės jau pagyvenę kartu,vaikų planavom susilaukt kai abu apsispręsim.Vyras pradėjo vaikučių jau norėt,o aš jau tarytum norėjau,tarytum,ne nes dar atrodė vis ne tas laikas.Pasiryžau motinystei,nors vis dvejojau ar jau laikas,o gal dar reik palaukt.Tačiau užsimezgus givybė nutraukė visas mano dvejones,su kiekviena diena augo mano meilė busimam vaikeliui ir supratau kad tie nėštumo mėnesiai ir yra geriausias pasiruošimas motinystei.Dabar net stebiuosi žvelgdama į vedusius draugus kurie vis laukia to momento kada bus laikas vaikučiam.Tas laikas visada yra ir jai yra šalia tavo mylimas ir brangus žmogus kuris pasiruošias su tavim susilaukt vaikučių ir tapt šeima,tai laikas jau yra.Kažkaip vis atrodė,kad gal socialinė padėtis dar negarantuota,gal dar jauni,gal reik ateitį užsigarantuot,bet mūsų atžalos ir yra mūsų tikrasis gyvenimo variklis,kažkaip viskas ėmė suktis nežmonišku greičiu,gyvenimas ėmė gerėti,stojo viskas į savo vietas.Nežinau gal kielvienam skirtingai,bet mum vaiko atėjimas nesugriovė jokių planų,gal tik mano karjierą šiektiek sustabdė,bet aš dargrysšiu su griausmu ir su dideliu atsispirimu nuo žemės.  Kažkaip galvoju,kad pas mus lietuvoj nėra taip svarbu ar tu iki motinystės atostogų užsitikrinsi gerą darbą ar ne,manau vistiek grįžus reiks naujas pastangas dėt ir gal būt net pradėt nuo nulio,tad gal geriau vaikai,o paskui karjiera.Taip,kad geriau galvok ne kas svarbu tau šiandien,bet ko tikies iš gyvenimo,ir kas tau yra svarbiausia-darbas,pinigai ar šeima.
o tu pati nuspresk po kiek laiko noretum tureti vaikeli ir pasakyk vyrui, tiksliai tiek kiek jam dar teks palaukti. kai zinos kada ateis ta diena, jam bus smagiau laukti cia tas pats kai vaikystej skaiciuodavom dienas iki kaledu 
Dviejų žmonių sąjungoje negali būti prievartos... turi būti kompromisas
 QUOTE(Snuffe @ 2009 07 06, 01:23) Nors ir sakiau, jog tokių žmonių kaip Jūs nuomonė manes nedomina (atsiprašau), visgi atsakysiu, nes manau, jog buvau neteisingai suprasta, nes, galbūt, ne visai tesingai paaiškinau situaciją. Tad noriu labai aiškiai pasakyti, jog visus argumentus išdėsčiau savo vyrui, jis žino mano nuomonę ir įsitikinimus šiuo klausimu, kalbėjome apie tai ne kartą, tačiau jis vis tiek nori, kad turėtume vaikutį. nu tai kokios problemos. Jeigu jau taip nori, tai vadinsai vaikui gimus jisai ir eina vaiko auginimo iki vieneriu ar dveju metu atostogu, o tu sau toliau darai karjera. O jeigu jam toksai variantas nepriimtinas, tai siulau rimtai pagalvoti ar tikrai jisai vaiku nori is viso. QUOTE(Bekasė @ 2009 07 07, 15:50) nu tai kokios problemos. Jeigu jau taip nori, tai vadinsai vaikui gimus jisai ir eina vaiko auginimo iki vieneriu ar dveju metu atostogu, o tu sau toliau darai karjera. O jeigu jam toksai variantas nepriimtinas, tai siulau rimtai pagalvoti ar tikrai jisai vaiku nori is viso. O man tai netinka toks variantas,gad moteris tipo karjierą daro o vyras eina tėvystės atostogų.Tai jai vyras turi tikrai gerą darbą tai kam jam gadintis karjierą juk jis vistiek negalės nei dekretinių už moterį išeit,nei pagimdyt,vistiek moteris turės nutraukt savo darbus kuriam laikui,o musų šalį tai reiškia vos ne karjieros pabaigą.Tad geriau vienam pasiaukot dėl vaikelio,o kitam likt tvirtai įsikibus darbo,paaugs vaikelis ir galės moteris daryt tą savo karjierą.
Aš manau, kad paskui bus dar sunkiau tą karjerą nutraukt. aš nei kiek nesigailiu, kad jauna pasigimdžiau, dabar vaikas jau didelis aš pati dar pakankamai jauna siekt karjeros.
QUOTE(astor @ 2009 07 07, 16:01) O man tai netinka toks variantas,gad moteris tipo karjierą daro o vyras eina tėvystės atostogų.Tai jai vyras turi tikrai gerą darbą tai kam jam gadintis karjierą juk jis vistiek negalės nei dekretinių už moterį išeit,nei pagimdyt,vistiek moteris turės nutraukt savo darbus kuriam laikui,o musų šalį tai reiškia vos ne karjieros pabaigą.Tad geriau vienam pasiaukot dėl vaikelio,o kitam likt tvirtai įsikibus darbo,paaugs vaikelis ir galės moteris daryt tą savo karjierą. Nu tai nieks neverčia eit į dekretą, gali dirbt iki pat gimdymo, pasigimdai, pabūni porą savaičių ar mėn namie ir toliau dirbi, o tėtukas lelių augina QUOTE(Ramunytėė @ 2009 07 07, 16:53) Aš manau, kad paskui bus dar sunkiau tą karjerą nutraukt. aš nei kiek nesigailiu, kad jauna pasigimdžiau, dabar vaikas jau didelis aš pati dar pakankamai jauna siekt karjeros. Nu tai nieks neverčia eit į dekretą, gali dirbt iki pat gimdymo, pasigimdai, pabūni porą savaičių ar mėn namie ir toliau dirbi, o tėtukas lelių augina Na taip gali dirbt iki galo,žiūrint koks darbas,koks krūvis darbe ir kokia moters savijauta. QUOTE(astor @ 2009 07 07, 16:01) O man tai netinka toks variantas,gad moteris tipo karjierą daro o vyras eina tėvystės atostogų.Tai jai vyras turi tikrai gerą darbą tai kam jam gadintis karjierą tam, kad jisai vaiko nori dabar ir cia, o ne tada, kai zmona bus pasirengusi ji gimdyti. Tai jeigu nori dabar ir cia, tai logiska kad ir daugiau prisideti (susigadinti karjera) turetu.
aj bus tu karjeru ir darbu,as tavo vietoj gimdyciau
 paskui jau gali but nei vyras nei tu nebenoresit, arba vyras praras gera darba (ftu tfu tfu) ir reikes abiems sunkiai dirbt, o ne vaikus planuot Kitos juk verkia, kad vyrai vaiku nenori, o cia toki lobi turi  seima esat, ieskokit kompromiso QUOTE(Snuffe @ 2009 07 06, 00:41) Sveiki, tėveliai, Norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę ir patarimus, nes jau nebežinau, ko griebtis. Su vyru esame susituokę beveik metus, ir jis desperatiškai nori vaikučio. Man 22, jis trimis metais vyresnis, finansinė padėtis labai gera, tad kaip ir galėtume tapti tėvais, tačiau šiuo metu esu magistrantė universitete, neseniai susiradau gerą darbą, o kūdikis visą tai iš manes atimtų. T.y, aš pirma noriu pabaigti mokslus, įsitvirtinti darbe, o tuomet pradėti kurti šeimą. Tikrai nenoriu po mėnesio ar dviejų numesti vaiką auklei, nes nemanau, jog tai būtų teisinga, tad noriu palaukti tinkamesnio laiko. Taip pat nenoriu būti namisėda namų šeimininkė, kuri iki 20 metų augina vaiką, nors ir galėčiau, nes vyro atlyginimo pilnai užtektų išlaikymui. Visgi tai nėra mano noras ir mano vyras tai žinojo nuo pat pradžių, tačiau kuo toliau, tuo labiau jis manęs prašo kūdikėlio, kuriam aš dar neesu pasiruošusi. Dėl to net rimti nesutarimai tarp mūsų atsirado, ir bijau, kad tai gali sugriauti mūsų santuoką. Ar čia yra vyrų, kurie buvo panašioje situacijoje, t.y. bandė priversti žmoną pastoti, kuomet ji tam nebuvo pasirengusi? Būtų labai įdomu išgirsti jų nuomonę, patarimus ir patirtį. Tiesa, manes visiškai nedomina moterų ar vyrų, kurie kartu su antra puse nusprendė turėti vaikutį, nuomonė. Aš kalbu apie labai specifinį atvejį ir norėčiau, kad atsakytų tik tokie žmonės, kurie buvo tokioje situacijoje. As ne tevelis ir nebuvau pakliuvusi i tokia situacija, bet noreciau ikisti savo nesaliska trigrasi  Aisku, as visada uz vaikucius ir ju turejima, bet... As tavo vietoje paklausciau, kas butu jei tu negaletum tureti vaikiuku (apsaugok viespatie nuo sito). Ar tada pyktumetes ir jis tave paliktu? Jei sakys nepalikciau, tai tuomet paklausk, kodel dabar tarp jusu kyla gincai. Ir galu gale kodel jis taip desperatiskai siekia, kad pastotum. Labai gera sprendimo buda tavo situacijos pasiule kazkuri forumiete (atleiskit pamirsau nika  ), kad susitartumet data, kada pradesite ruostis vaikiukui.  Tokiu budu manau prieitumete kompromisa Dar vienas patarimas isigyti suniuka ar kaciuka. Bent jau musu seimai padeda laukti momento, kai jau galesime sau leisti tureti vaikiuku Gal tau reiktu padovanoti vyrui suniuka? Mano vyras sako, kad suniukas kaip vaikas Daug visko gyvenime buna ir reiktu sau uzsitikrinti ateiti.. Va dabar jau isokau ir i tavo darza.. Sakai nori siekti karjeros ir numesti vaikiuka auklei butu nesazininga. Tai tuomet iki keliu metuku pati auginsi vaika? As asmeniskai manau, kad Rimta karjera yra procesas ir jo negalima nutraukti metams, o ka kalbeti ir apie ilgesni laiko tarpa,, nes reikes vel viska is naujo pradeti ir kabintis is naujo. Zinoma, as nezinau kokia tavo siekiama karjera ir galiu klisti. Sekmes 
QUOTE(hokaida @ 2009 07 07, 19:53) As tavo vietoje paklausciau, kas butu jei tu negaletum tureti vaikiuku (apsaugok viespatie nuo sito). Ar tada pyktumetes ir jis tave paliktu? Jei sakys nepalikciau, tai tuomet paklausk, kodel dabar tarp jusu kyla gincai. Ir galu gale kodel jis taip desperatiskai siekia, kad pastotum. Kas bus, jei jis atsakys - "palikčiau"? QUOTE(Medinis @ 2009 07 07, 20:15) Kas bus, jei jis atsakys - "palikčiau"? o mano vyras atsake isivaikinsime, o jei buciau sulaukusi atsakymo skirtumemes, tai bucau susimasciusi ar verta laukti, kol paliks, gal geriau paciai po truputuka eiti link to zingsnio.
Jeigu moteris nenori vaikų,tai kam save prievartaut.Sėkmės dirbant.
Vyro vietoj ieškočiau moters,su kuria norai ir interesai būtų panašūs. O šiaip trumpai galiu pasakyt,kad karjeroje nemažai kilau,bet kuomet gimė vaikiukas,viskas pasibaigė.Tik džiaugiuos,kad neatėjo dar toks momentas,kad gaila darbą palikt pasidarytų Bet kokių atveju grįžus reiktų nuo nulio pradėt 
Ar bent viena atsakiusoji įsigilino į tai, ką aš parašiau? Gi išaaiškinau, kad vaikų labai noriu, bet taip pat noriu turėti SAVO gyvenimą, t.y. būti ne tik namų šeimininkėlė, kuri valgyt gamina ir skalbia, bet ir kažko pasiekti. Išlaikytinės statusas manęs nedomina. Tam reikalingas laikas, kuomet negaliu turėti vaikučio. Beje, kaip jau minėjau, vyras žino, kas, kaip ir kada, bet tai jo netenkina, todėl ir klausiau kitų VYRŲ nuomonės. Visgi pastebėjau, kad tokių, kurie yra buvę panašioje situacijoje čia nėra...ką padarysi Manau, jog jei nėra tokioje realioje situacijoje atsidūrusių žmonių, neverta tęsti diskusijas. QUOTE(Snuffe @ 2009 07 07, 22:15) Ar bent viena atsakiusoji įsigilino į tai, ką aš parašiau? Gi išaaiškinau, kad vaikų labai noriu, bet taip pat noriu turėti SAVO gyvenimą, t.y. būti ne tik namų šeimininkėlė, kuri valgyt gamina ir skalbia, bet ir kažko pasiekti. Išlaikytinės statusas manęs nedomina. Tam reikalingas laikas, kuomet negaliu turėti vaikučio. Beje, kaip jau minėjau, vyras žino, kas, kaip ir kada, bet tai jo netenkina, todėl ir klausiau kitų VYRŲ nuomonės. Visgi pastebėjau, kad tokių, kurie yra buvę panašioje situacijoje čia nėra...ką padarysi Manau, jog jei nėra tokioje realioje situacijoje atsidūrusių žmonių, neverta tęsti diskusijas. hm o ko tu tikiesi? Kokio atsakymo nori? nori kad kazkas uz tave nusprestu??? Nuspresti gali tk tu pati. Kiti gali pasakyti tik nuomone, ka visi ir padare...Na ir kas kad kazkas butu pateke i tokia situacija? Tikiesi, kad jie uz tave nuspres??? Ar tikiesi, kad ju sprendimas bus teisingiausias??? Ne velnio, tavo gyvenimas, tu ir padarysi sprendima. Diskusija gera, bet tamsta pati nelabai mokate diskutuoti, o tikites panacejos ir kazkokio sprendimo uz jus pacia... QUOTE(hokaida @ 2009 07 07, 22:33) hm o ko tu tikiesi? Kokio atsakymo nori? nori kad kazkas uz tave nusprestu??? Nuspresti gali tk tu pati. Kiti gali pasakyti tik nuomone, ka visi ir padare...Na ir kas kad kazkas butu pateke i tokia situacija? Tikiesi, kad jie uz tave nuspres??? Ar tikiesi, kad ju sprendimas bus teisingiausias??? Ne velnio, tavo gyvenimas, tu ir padarysi sprendima. Diskusija gera, bet tamsta pati nelabai mokate diskutuoti, o tikites panacejos ir kazkokio sprendimo uz jus pacia... Tiesiog tikėjausi išgirsti nuomonę žmonių, kurie ŽINO, APIE KĄ KALBA, o ne filosofinių pamąstymų iš tokioje padėtyje nebuvusių žmonių. Maniau, kad galbūt tai bent dalinai man padės suprasti, bet tikrai nenuspręsti už mane. Visgi, jei čia nėra nė vieno suprantančio, kur aš ar mano vyras esame, nemanau, kad kažkas ga;lėtų išreikšti solidžią nuomonę. QUOTE(Snuffe @ 2009 07 07, 22:38) Tiesiog tikėjausi išgirsti nuomonę žmonių, kurie ŽINO, APIE KĄ KALBA, o ne filosofinių pamąstymų iš tokioje padėtyje nebuvusių žmonių. Maniau, kad galbūt tai bent dalinai man padės suprasti, bet tikrai nenuspręsti už mane. Visgi, jei čia nėra nė vieno suprantančio, kur aš ar mano vyras esame, nemanau, kad kažkas ga;lėtų išreikšti solidžią nuomonę. Visi suprato jusu seimos situacija ir zino apie ka kalba. Jei as susikursiu fiktyvia naketa ir pareiksiu savo nuomone sakydama, kad buvau tokioje situacijoje, ji bus svaresne?  Forumieciai pasidalino savo patirtimi, kaip astor, kiti pasake savo nuomone, kaip elgtusi tokioje situacijoje. Visi pabande isijausti i tavo situacija, pabande padeti apsispresti, o tu visus ispeikiai. Po tokio tavo pasirodymo, sakyciau, kad tau reikia siekti karjeros, nes esi per galvas lipanti butybe ir tokiom kaip tu sekasi. Sekmes karjeroje
QUOTE(hokaida @ 2009 07 07, 22:51) Visi suprato jusu seimos situacija ir zino apie ka kalba. Jei as susikursiu fiktyvia naketa ir pareiksiu savo nuomone sakydama, kad buvau tokioje situacijoje, ji bus svaresne? Forumieciai pasidalino savo patirtimi, kaip astor, kiti pasake savo nuomone, kaip elgtusi tokioje situacijoje. Visi pabande isijausti i tavo situacija, pabande padeti apsispresti, o tu visus ispeikiai. Po tokio tavo pasirodymo, sakyciau, kad tau reikia siekti karjeros, nes esi per galvas lipanti butybe ir tokiom kaip tu sekasi. Sekmes karjeroje Savo nuomonę išreiškė beveik vien moterys, ir nė viena nebuvo priversta gimdyti. Tokius įsitikinimus ir aš kaip kitos moterys turiu, ir ĮSIJAUSTI neprašiau, bet klausiau būtent vyrų nuomonės, nes ji mane domina. Aš irgi galiu pabandyti įsijausti į 40 procentų kūno apdegusio žmogaus būseną, nes vaikystėje ranką nusideginau su verdančiu vandeniu, bet tai tėra fiktyvu, iliuzija. Per galvas niekad nelipau ir nelipsiu, žmogiškumo man užtenka, bet supratimo moterims, kaip matau, nelabai.
O tau tinka ats moteriskes, kuri pagimde netyciuka tik del to, kad vyras nei uz ka nepritare isvalymui? Dabar, kai jau sunus i priesmokykline stiebiasi, galiu drasiai pasakyti- turiu daugiau, nei galima pasiekti bet kokiam darbe. As turiu seima.
o dabar, kai paaugs dukryte, bus galima ir karjera daryti
QUOTE(Snuffe @ 2009 07 07, 22:15) Ar bent viena atsakiusoji įsigilino į tai, ką aš parašiau? Gi išaaiškinau, kad vaikų labai noriu, bet taip pat noriu turėti SAVO gyvenimą, t.y. būti ne tik namų šeimininkėlė, kuri valgyt gamina ir skalbia, bet ir kažko pasiekti. Išlaikytinės statusas manęs nedomina. Tam reikalingas laikas, kuomet negaliu turėti vaikučio. Beje, kaip jau minėjau, vyras žino, kas, kaip ir kada, bet tai jo netenkina, todėl ir klausiau kitų VYRŲ nuomonės. Visgi pastebėjau, kad tokių, kurie yra buvę panašioje situacijoje čia nėra...ką padarysi Manau, jog jei nėra tokioje realioje situacijoje atsidūrusių žmonių, neverta tęsti diskusijas. Brangioji, jeigu tu nori tureti vaiku, tai TAVO gyvenimas turi baigtis prasideda gyvenimas As, vaikas ir mano vyras, t.y. ŠEIMA. gyvenimas nesustoja pastojus ir pagimdžius, jis tik šiek tiek sulėtina pagreitį, bet vėlgi tu patyrusi naujos neįkainojamos patirties grįžti į darbą ir įgyvendinini dar didesnius projektus. Bet žinok jau niekada nebus taip, jog skaitai knygą kada nori, ilsiesi kada tau reikia, netgi myliesi kada nori, nea vaikas keičia visą tavo gyvenimą, bet tikrai neustabdo JO.
QUOTE(Snuffe @ 2009 07 07, 23:04) Savo nuomonę išreiškė beveik vien moterys, ir nė viena nebuvo priversta gimdyti. Tokius įsitikinimus ir aš kaip kitos moterys turiu, ir ĮSIJAUSTI neprašiau, bet klausiau būtent vyrų nuomonės, nes ji mane domina. Aš irgi galiu pabandyti įsijausti į 40 procentų kūno apdegusio žmogaus būseną, nes vaikystėje ranką nusideginau su verdančiu vandeniu, bet tai tėra fiktyvu, iliuzija. Per galvas niekad nelipau ir nelipsiu, žmogiškumo man užtenka, bet supratimo moterims, kaip matau, nelabai. Na manes tai neprivertė su šautuvu,bet aš gal dar kokius 5 metus būčiau mielai gyvenus be vaikų,tačiau šiandien nesigailiu,kad ryžausi vaikeliui (gimdžiau 24),dabar manau,kad pačiu laiku ir net neisivaizduoju kaip galėjau taip ilgai laukt.Jai tau šiuo metu yra siūloma gera vieta darbe ir galimybės kilt aukščiau tai gali palukėt pora metelių,bet kas iš to ateis laikas kai jau norėsi gimdyt ir vistiek teks nutaukt savo darbą kažkuriam laikui,aš nežinau konrečios jūsų situacijos,bet ar ne taspats ar dabar nutrauksit ar vėliau,jai jau tokios geros jūsų perspektyvos,tai ir vėliau jas turėsit. QUOTE(Snuffe @ 2009 07 07, 22:38) Tiesiog tikėjausi išgirsti nuomonę žmonių, kurie ŽINO, APIE KĄ KALBA, o ne filosofinių pamąstymų iš tokioje padėtyje nebuvusių žmonių. Maniau, kad galbūt tai bent dalinai man padės suprasti, bet tikrai nenuspręsti už mane. Visgi, jei čia nėra nė vieno suprantančio, kur aš ar mano vyras esame, nemanau, kad kažkas ga;lėtų išreikšti solidžią nuomonę. Nuomone zmoniu, kurie kaip tu sakai ZINO KA KALBA, nereiskia kad ji bus teisinga. Gal tau tas zmogus kuris patyre ta pati ka ir tu patars visiska nesamone???  Reikia dekoti zmonems, kad issake savo nuomone tau, kuri pati jos paprasei, o ne reiksti, kad visu jusu nuomone yra nieko verta, nes jus to nepatyrete. O siaip tai jei netinka paprastu mirtinguju nuomone, gali kreiptis i psichologa, i profesionala, kuris jau tikrai zinos apie ka kalba. Tam jie ir yra reikalingi. Tik velnias,................ psihologas irgi gali buti asmeniskai nepatyres tos situacijos. Upss.... Kas tada?
QUOTE(Snuffe @ 2009 07 07, 21:15) Ar bent viena atsakiusoji įsigilino į tai, ką aš parašiau? Gi išaaiškinau, kad vaikų labai noriu, bet taip pat noriu turėti SAVO gyvenimą, t.y. būti ne tik namų šeimininkėlė, kuri valgyt gamina ir skalbia, bet ir kažko pasiekti. Išlaikytinės statusas manęs nedomina. Tam reikalingas laikas, kuomet negaliu turėti vaikučio.  ale ir kaip zmonem atrodo, kad gimus vaikui visos moterys tampa namu seimininkem iki pensijos jus is kur tokias mintis imat? apsidarykit - zmones toliau sekmingai keliauja-atostogauja su vaikais, sekmingai daro karjera ir eina i darba ir panasiai. Manau, tai yra tiesiog poziurio reikalas, nes vienos moterys galvoja, kad vaikas "sugriauna" gyvenima, o kitos tai priima kaip naturalu pasikeitima ir sekmingai gyvena toliau ir megausai ne ka prastesniu gyvenimu, nei kad gyveno pries nestuma bet kokiu atveju, apie vaikus turi nuspresti abu, nei vienas neturetu daryti spaudimo kitam... 
QUOTE(Brela @ 2009 07 10, 13:49) bet kokiu atveju, apie vaikus turi nuspresti abu, nei vienas neturetu daryti spaudimo kitam... O čia kaip? Tarkim vyras nori (jam jau 35-eri), žmona nenori... Kuris turi nedaryti spaudimo kitam? Kitas variantas - žmona nori (jai jau 35-eri), o vyras nenori... kuris turi nedaryti spaudimo kitam? QUOTE(Medinis @ 2009 07 10, 12:51) O čia kaip? Tarkim vyras nori (jam jau 35-eri), žmona nenori... Kuris turi nedaryti spaudimo kitam? Kitas variantas - žmona nori (jai jau 35-eri), o vyras nenori... kuris turi nedaryti spaudimo kitam? o koks cia skirtumas kuris nori? visuose noruose-nenoruose reikia kalbetis ir rasti kompromisus. Net jei kazkuriam is ju 35-eri
QUOTE(Brela @ 2009 07 10, 15:16) o koks cia skirtumas kuris nori? visuose noruose-nenoruose reikia kalbetis ir rasti kompromisus. Net jei kazkuriam is ju 35-eri Jūs tikrai taip manote? Koks kompromisas gali būti, jei moteriai jau 35-eri? Gal galite pavyzdį kompromiso pateikti? QUOTE(Medinis @ 2009 07 10, 15:22) Jūs tikrai taip manote? Koks kompromisas gali būti, jei moteriai jau 35-eri? Gal galite pavyzdį kompromiso pateikti? Tai cia pagal tave jei moteriai 35, tai ji jau nurasyta??? Ir negali tureti vaiku? Uzjauciu tavo moteri
QUOTE(Medinis @ 2009 07 10, 14:22) Jūs tikrai taip manote? Koks kompromisas gali būti, jei moteriai jau 35-eri? Gal galite pavyzdį kompromiso pateikti? taigi tokio amziaus moteris buna paciam grazume 
QUOTE(Brela @ 2009 07 10, 16:40) taigi tokio amziaus moteris buna paciam grazume grazume galbut  bet fertilumas mazeja ir labai ilgai tempti nebegalima.
QUOTE(Brela @ 2009 07 10, 16:40) taigi tokio amziaus moteris buna paciam grazume Grožis vaikų gimdymui nei padeda, nei trukdo. Kalbu apie kompromisą - vyras sako, dar ne laikas, reikia palaukti, kol išsimokėsim paskolas - dar kokius penkis, septynis metus. QUOTE(Jurgitukasz @ 2009 07 10, 15:51) Tai cia pagal tave jei moteriai 35, tai ji jau nurasyta??? Ir negali tureti vaiku? Uzjauciu tavo moteri Niekas nesako,kad 35 moteris nurašyta ir negali gimdyt vaikų,bet medicinoj jau nuo 30 tiek vyrai tiek moterys priskiriami rizikos grupei ir net tyrimus dėl apsigimimų nemokamai daro.O minėtu pavyzdžiu tai jai moteris 35 ir ji dar negimdžius,o vyras dar kelis metus pasiūlytų palaukt,tai ji vaikus pradėtų gimdyt vos ne pensijinio amžiaus,tai koks čia kompromisas. QUOTE(milaaa @ 2009 07 10, 16:20) grazume galbut bet fertilumas mazeja ir labai ilgai tempti nebegalima.bet cia si klausima iskelusiai merginai 22 metai o del fertilumo tai niekada nezinai, i kuria kategorija papult kiekviena gali statistiskai taip, su metais jis mazeja, bet kiek yra visokiu isimciu... ir ju yra laaaabai daug, ir tik su jom nesusidure galit kalbeti apie statistika
gal vertėtų su savo vyru susėskiti ir ramiai pasiklabėkiti, sudėkite visus pliusus ir minusus ir nuspreskite kartu. juk vaikutis abiejų reikalas. o ateinant į pasaulų jis turėtų būti laukiamas abiejų tėvų. o jei jis (vyras) tave verčia pastoti, gal jum ne pakeliui
negimdyk,kam tau tas nelaimingas vaikas be mamos meiles.
temos autore nori vyru nuomones. ir tik palaikanciu ja. turbut kad galetu parodyti vyrui: "va gyvuly - matai, kiti leistu savo moteriai gyventi. o tu..."
is kitos puses... papasakosiu savo labai geros drauges istorija. (kad butu "is patirties") pradejo gyvent jie labai anksti kartu. isvyko i kita miesta, nauji darbai, kilo karjieros laiptas (abu), isigyjo naujos statybos busta su paskola. pradininkai buvo. tai kaina proto ribose, ne visam gyvenimui. karjiera po truputi kilo.. ji studijavo antra aukstaji TVM berods, palipejo 1 laipteliu diiidelej kompanijoj. jis... pradejo prasyt tuoktis ir vaiku... na ne dabar, ne laikas... atsoko ne vienu draugu vestuves. vaikinas vis prasydavo apsistoti ir vaiku - ji ne, ne laikas, dar karjiera mokslai, baliukai... pakilo karjieros laiptais.. teko kuruoti vakaru lietuva.. (ju bustas sostineje) vis dazniau isvykdavo is namu.. ju bustas buvo sutvarkytas, vyras turejo gera pozicija (buvo direktorius), jai gamindavo pietus ir tvarkydavo kambarius. na shiaip tikrai toks neblogas. bet ja knisdavo "kad norejo ja priristi... "dar ne laikas"" simpatiju ji turejo nors vezimu vesk. patraukli mergina ner ka sakyti, o ir darbas pakankamai komunikabilus. viskas baigesi.......... keistai ir elementariai. jis pradejo jai priekaistauti del ivairiu smulkmenu, pradejo ussilaikyti ir uzsilaikyti darbe... KOL PAAISKEJO. turi kita... tokia namine pele. jie aisku pykosi- taikesi 8 metai bendro gyvenimo nepraejo vejais. ji isgrudo jo daiktus pati, isitaise meiluzi ir atgal jo neprieme... veliau jau buvo per velu. jie augina du pametinukus su naujaja zmona. ji pakilo kajieros laiptais, baige dar viena aukstaji uzsienyje. klausimas ar jie yra laimingi (aplinkiniu nuomone jie buvo ideali pora) galbut. nezinau. i dusia neilysiu. ar galima buvo prieiti kompromiso? na nezinau - jei kompromisa "as nenoriu vaiku ir negimdysiu" tai is kurios puses cia kompromisas? kompromisas butu nebent tai, jog "as pagimdau, o tevystes atostogu iseini tu". ci8a savo atveju tai taikiau. kai vyras sutiko (nors ir lauzesi "nevyriska cia truputi..)... supratau jog ir jis linkes i kompromisus. tada man buvo lengviau apsispresti
QUOTE(karra @ 2009 08 28, 14:26) kompromisas butu nebent tai, jog "as pagimdau, o tevystes atostogu iseini tu". Na dar kompromisas būtų ir datos nustatymas, na sakykim gandrus pradedam gaudyt kitų metų sausio 1 d. QUOTE(Bekasė @ 2009 07 07, 13:50) nu tai kokios problemos. Jeigu jau taip nori, tai vadinsai vaikui gimus jisai ir eina vaiko auginimo iki vieneriu ar dveju metu atostogu, o tu sau toliau darai karjera. O jeigu jam toksai variantas nepriimtinas, tai siulau rimtai pagalvoti ar tikrai jisai vaiku nori is viso. Ir labai įtariu, kad jam toks variantas bus netinkamas . Tai gi jis pinigus užkala, jai tik lieka rūpintis namais ir šeima. QUOTE(astor @ 2009 07 07, 14:01) Tad geriau vienam pasiaukot dėl vaikelio,o kitam likt tvirtai įsikibus darbo,paaugs vaikelis ir galės moteris daryt tą savo karjierą. Jai 22 metai, kodėl ji turi aukotis dėl vaikelio. Kodėl jis negali dar palaukti 2-3(ar kiek ji ten prašė), ką jis tokiu atveju praras. Nežinau ar autorė dar pasirodys. Tikėtis, kad atsiras tėvų sakančių, kad priverčiau žmoną pastot, o ji dėl tos prievartos laiminga tai kaži ar atsiras. Manau, kad tai jau jūsų reikalas ir turi būti jūsų sprendimas. Man įdomu, kodėl vyras taip nori vaiko jau dabar. Ko jis tikisi iš jūsų ir ko jūs iš jo. Kaip kiekvienas įsivaizduojat gyvenimą su vaikučiu.
Turit sutart. Jei nesutariat tai jums bus šakės. Tik laiko klausimas kada atsiras ta kuri Jūsų vyrui pagimdys vaiką ir turės pilnavertę šeimą. Sėkmės darant karjerą.
is nuosavos patirties:
kai susipazinau su savo vyru jis kaip ir visi vyrai bodejosi vaikais ir vestuvemis(jam jau buvo 27m).Anot jo-kadanors daaug veliau.Po pusmecio mes sumetem i kruva skudurus,o po kokiu metu maniskis jau suoke apie tai,kad mum reiketu vaikucio.Gyvenom uz paskolas pirktame bute,dar pilnai neirengtame.Man atrode kad ne laikas,reik susitvarkyti buiti,uzdirbti pinigu,padaryti karjera ir be abejo susituokti.Vyras nenusileido.paskui gal pusmeti koki jutau tylu spaudima-parduotuveje jis sypsojosi visiem vaikuciam,vis kalbino, kad visu pinigu niekada neuzdirbsim ir niekada neateis tas "laikas",vedybos brangus malonumas ir kam mum jo reik.Jei nori-parasus galim padeti ir gaminam vaikus Parasu mes taip ir neuzdejom,bet viena diena suvokiau,kad laikas bega,o vaiku vistiek reikes.Pasiryzau,nors tikrai nebuvau ekstazej nuo tos minties.Dabar kai auginu dvimeti sunu suprantu, kad nesigailiu ir net mastau kad reikejo gimdyti anksciau. Autorei sakau-gyvenimas nesustoja tikrai.Man dekretas padejo radikaliai i teigiama puse pakeisti gyvenima.Paauginusi sunu pakeiciau darba,ko nesiryzau padaryti pries tai. Dabar mano vyro planuose dar pora pypliu Jis jau stengiasi dirbti ta linkme.Tik nezinia kada vel pasirysiu.
QUOTE(Snuffe @ 2009 07 06, 00:23) Nors ir sakiau, jog tokių žmonių kaip Jūs nuomonė manes nedomina (atsiprašau), visgi atsakysiu, nes manau, jog buvau neteisingai suprasta, nes, galbūt, ne visai tesingai paaiškinau situaciją. Tad noriu labai aiškiai pasakyti, jog visus argumentus išdėsčiau savo vyrui, jis žino mano nuomonę ir įsitikinimus šiuo klausimu, kalbėjome apie tai ne kartą, tačiau jis vis tiek nori, kad turėtume vaikutį. Būtent tai ir yra problema. Vaikų noriu, ir labai, tačiau ne šiuo metu, ne tokioje savo gyvenimo stadijoje, kurioje dabar esu. Bet vyro nekantrumas ir, galbūt, netolerancija mano atžvilgiu griauna mūsų santykius. nu velniop toki inkubatoriu savininka. Kadaise buvau panasioje situacijoje - kol tebenorejau su juo buti tai tiesiog apsimeciau "ok, bandykim, atidekim przervatyvus, nepraktikuokim nutraukta lytini akta". O pati tiesiog pradejau gerti KT. Ot stengesi jis ir, durnelis, nezinojo, kad veltui. Veliau meile isgaravo tai ir praspyriau ji velniop. Dar pasakiau, kad turiu itarimu del jo vaisingumo - cia jam buvo kerstas uz troskima mane apseklinti pries mano valia
QUOTE(Snuffe @ 2009 07 06, 00:41) norėčiau, kad atsakytų tik tokie žmonės, kurie buvo tokioje situacijoje. Man taip buvo kažkada. Tik atvirkščiai. Nenorėjau aš. Apgavo vis tiek. Susitaikiau. Bet, kažkas išblėso, kažko neliko. Visam laikui. Nors dabar ir drauge, tačiau ne visiškai - tarytum darbe. Tarytum tiek kiek būtina, kiek neišvengiama. Manau, kad vienintelė išeitis, tai abipusiai tenkinantis sprendimas. Tačiau tik toks, kuris NUOŠIRDŽIAI tenkinantis. Priešingu atveju - svetimėsit. Aišku, būna ir išimčių... Beje, o kam Jums puikus išsimokslinimas ir pastangos geresnei karjerai? Vardan šeimos ar nuosavo egoizmo? A? |
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.