Yra vaikų, kurie bijo naminių šunų, bet kokios veislęs ar dydžio. Kodėl taip nutinka? Jei vaikas niekados nesusidūrė su piktu gyvūnu, ar tėveliai gali/turėtų padėti savo vaikui jų nebijoti?
"Žiūrėk koks šuo, kokie aštrūs dantys, matai? Koks jis didelis, baisus..." - tai ką tenka išgirsti ir susimąstyti - ar gali vaikas pamilti gyvūną tokiu būdu?

viena SM dalyvė rašė, kaip ją vaikystėj išgąsdino kaimynų šuo ir jinai pardėjo bijoti. tada jos tėvai susitarė su kaimynais, kad jinai nešios tam šuniui ėsti. ir baimė dingo ir didelė meilė šunims atsirado.

vaikai turintys šunis, jų nebijo. o kai mamelė prie mažo vaiko ima garsiai spiegti vos pamačius jorką ar spanielį -- ką norėt kad vaikai neišsigąstų

Mūsų Mažas šiuo metu šunų tik prisibijo.. O buvo laikas, kai bijojo, nes "apturėjo" nemenką (pagal jį) išgąstį. Matyt, todėl labiau mėgsta katinukus.
Mūsų kaimynė, nusileidusi savų vaikų reikalavimams, leido jiems parsivežti iš kaimo kalę, - pajuodusią, liekną ilgakoję. Nelabai didelė buvo. Bet, kai atsibodo iš 5 a. ją vedžioti į kiemą, nusprendė, kad gali ir lauke auginti savo cuciką. Užknisdavo, kai vargsė kalė kaukdavo į langus (veiksmas vyko ankstyvą pavasarį). O kaimynė į kitų skundus nereaguodavo. Žinoma, atėjo ruja, kalė apturėjo kūniškų džiaugsmų ir atsivedė kelis tokius pat pajuodėlius cucikus. Vienam itin ilgai nerado naujų šeimininkų. Tėvo, matyt, būta didoko, nes jau kokių 4 mėn. šunytis buvo už kalę didesnis. O būdas jo buvo kaip ir visų šuniukų, t.y, linksmas. Žaisti mėgo..
Vieną dieną susiruošiau į kiemą su abiem vaikais. Kažko prireikė namie, kad aš grįžau, ir jie vieni išėjo iš laiptinės. Po akimirkos jau girdėjau šuns lojimą sumišusį su mūsų Mažo žviegimu. - Cucikas, pamatęs naują objektą žaidimams, skalydamas šuoliais pasileido link Mažo. Tas, eidamas 4 metus, tokiu jo elgesiu sužavėtas nebuvo. Bjauriai jaučiausi, žiūrėdama pro 4 a. langą, kaip mano vaikas kratosi iš baimės. - Kaimynės vaikai tuo metu buvo lauke ir žaidė su savo šunėkais (ta prasme, kaip ir turėjo prižiūrėti šunis). Vienok pažadėjau, kad, jei nepririš savų šunų "čia ir dabar", netolimoj ateity verks prie muilo gabaliukų..
Turbūt nereik sakyti, kad po šito Mažas krūpčiojo ir nuo pririštų šunų..
Situacija pasitaisė, kai pakliuvom į svečius pas žmogų, tutintį labai mielą labradorę. Visi stebėjomės, kaip mūsų vaikas įsidrąsino net ir pagulėti ant jos (kantrus šuo pasitaikė).
Vyresnysis visada laikėsi atokiai nuo svetimų šunų. Nežinau, kodėl. - Instinktyvi baimė, matyt. Nes aš beveik visų šunų draugė, tai ir vaikus mokau, kad jie (šunys) didžiąja dalimi geriečiai, o jei nebijai jų, tai praktiškai nieko blogo ir neturėtų atsitikti..

Kita vertus, bendradarbės kaimynai retsykiais paparašo paduoti šuniui ėdalą, kai išvažiuoja. Tai tas šuva, jai jau daug metų pažįstamas, bet neprognozuojamas. - Yra buvę, kad net "vyniojosi" palei kojas, o yra buvę, kad ir grybštelėjo už striukės ar bato aulo..

Taip, jei vaikas išgasdintas, tai niekas nepadės, tik laikas. Betgi būna tokių tėvų, kurie tarsi patys skatina bijoti, patys nemėgdami šunų. Tada vaikui trauma.
Aš pati šunų bijau tik didelių arba tokių, kurie nedraugiški, matosi, kad neprisileidžia svetimo.
O šiaip laikome 8,5 kg šunelį. Kadangi jis labai draugiškas, tai mano vaikai be jo gyventi negali. Broliu vadina

As irgi bijau svetimu sunu. didesniu ypac. turiu savo avigani. jo nebijau. bet jei kazkas jam pasimaisytu ir pradetu urgzt, issigasciau

vava. ir as girdejau, kad viskas nuo mamu priklauso. ko mama bijo, to ir vaikas bijos

Man laikas nepadejo. tiesiog su laiku supratau, kad man nera gyvybiskai svarbu kontaktuot su tais gyvunais. ir baime cia toks dalykas, kuris gali ir nepraeit. tik ismoksti su ja gyventi.

aš nenusiminčiau jei maniškis imtų prisibijot šunų. o dabar tik pamato, lekia glostyt akis išdegęs

O as manau kad vaikui bijoti sunu tai nieko blogo. Tegul jau geriau prisibijo, negu kaip kad *meduota* minejo, lekia kiekvieno glostyt. O jus galvojate, kad spanielis, taksas ar jorkas negali ikasti vaikiui? negali jo isgasdinti?... dar ir kaip.
Net paauges vaikas pries glostydamas kazkieno suni turi paklausti seimininko leidimo.

kad net suaugęs tegu nelenda.
nežinosi kas šuniui susirodys

Aš pati šunų prisibijau, o vienas iš mano vaikų - taip pat prisibijo, o kitas - ne Ir man tai atrodo nesaugu Ir aiškinu, ir pabaru ir t.t. Ir vistiek, jei galėtų tai kiekvieną šunį, katę paglostytų

Maniske irgi nebijodavo niekad,kol nenuejom pas draugus,kurie turi jauna sunyte,nemaza tokia,ji labai zaisti nori,ir mano mazyle labai jos isigando,nakty net sapnavo,reke ciucia per miegus.Nuo to laiko labai prisibijo suniuku,net ir mazu.Ir siaip,buna,kad vakre tansoj,klausia pas mane ar nera kambary ciucios

Mano vaikai augo su sunimis

musu dukrai visi sunys draugai visai ju nebijo

Mūsų dukra negali būti be gyvūnelių kai tik pamato šunį lekia iš paskos, bando kelti didesni šunį už save kai tik paaugs pirksim jorkšyriuka,nes kitaip išgaudys visus šuniukus iš kiemo

o mano pupa labai bijo sunu, net jei maziukas yra bet ikyriai lenda tai jai jau sokas pradeda saukt O katinu tai nebijo, matyt delto , kad sunys garsiai loja ir dar kad yra tokiu kurie atbega ir lipa ant galvos, nors mato pirma kartu vaika.

Mano didziajai panelei, jau greit 8 m., bet sunis is tolo aplenkia.Bijo visu, tiek mazu, tiek dideliu, nors lyg ir niekas nera isgasdines. Manau, kad nieko cia baisaus, isaugs, nors kartais nervina, kai didziausia pana slepiasi man uz nugaros, pamacius maza suniuka.
Mazoji, kai tik, drasiai lekia paglostyti au-au, tenka, net stabdyti. Siaip as pati, kiek pamenu, ilgai bijojau sunu, nors gimiau ir uzaugau kaime
Pritariu nuomonei, ko bijo tevai, bijo ir vaikai...

vaikai neturi bijot šunų, baimė nėra gerai. Geriau mokint vaikus, kad negalima lįsti prie svetimų šunų. Ta šunū baimė ateity gali ir problemų sukelt. Pvz turi draugė mergaitę, kuri bijo šunų. Kai pas mus ateina, pravalas - rėkia, šaukia, lipa mamai ant galvos, nes šuo pas mus yra. Streso šuniui daugiau įvaro kartais į svečius net neina... Nes problemos.

Tad geriua vakus mokint, kad nebūčiuotų, nelįstų prie svetimų šunų, neglostytų. Mokint elgtis sutikus palaidą šunį.

Mano abu nebijo Bet vyresnysis jau žino, kad šuns, kurio nepažįstame, glostyt negalima.

ŽINOMA KAD VAIKAI BIJO ŠŪNŲ, AŠ PATI LABAI BIJAU JŲ. KAI PAMATAU ŠUNĮ BE ŠEIMININKO, VIENĄ, MANE UŽIMA DIDELĖ BAIMĖ, O JEI VAIKAS SUPRANTA, KĄ GALI PADARYTI ŠUO, TAI MANAU KAD IR JIS JO BIJO

jums reikia pagalbos. tokia baime nera sveika.

Mano vyresnėlis šunų bijojo iki 7m,mat mažą vos kelių mėnesių išgązdino(atrodo negalėtų prisimint tokio amžiaus),bet šunų privengdavo.Net nešdamas šiukšles pirma nulipdavo iš trečio aukšto apsižiūrėti ar nėr kur nors šuns,o tik po to ateidavo pasiimti šiukšlių maišelio,kurį pasirodo pasilikdavo išėjęs už durų.O aš niekaip nesuprasdavo kodėl jis taip ilgai užtrunka.8m vis dar vengė,bet šįmet kovo mėnesį dovanų gavom mažą šuniuką.Ir baimė pradingo.Dabar su draugais vedžioja šunėką.Aišku,prie didelių ar nepažįstamų šunų neina. Saugosi,bet jau nebėga vos tik pamatęs

Va va, aš irgi manau, kad paniška baimė kyla iš kokio nors įvykio, kurio gal net niekas neprisimena, lieka tik pėdsakas širdutėj .

Mano dukrai kiekvienas šuo yra draugas, tačiau... vis dėlto šunų be šeimininkų ir ji privengia, netgi bijo. Ir teisingai, natūralus savisaugos instinktas suveikia.

Labai nemegstu, kai sunis vedzioja vaikai. Maza dar dar, bet kiek didesni.. O ypac, kai ne viena ir ne du kartus yra matyta, kaip maloniai megstama pries draugus pasipuikuoti komanda "paimk"


su tokiais sunu seimininkais ( ne visi, bet tikrai ne vienas ir ne du) ir visa kultura, kaip LT yra netgi sveika bijoti sunu - aisku ne taip, bet vengti kontakto ar laikytis atstumo, tai tikrai rekomenduojama, nes jie jauciasi dievais ir galvoja, kad visas pasaulis turi tarnauti jiems ir ju augintiniams

Pati sunu nebijau. Vyras net pyksta, kaip as prieinu prie svetimu sunu ir juos glostau - pasak jo, tai blogas pavyzdys vaikams.

p.s. dukra su baime sunims po truputi tvarkosi. Gal daugiau net ne baime pas ja, o gan audringa reakcija buna, jeigu ivykta kontaktas su sunimi tada, kai jinai nenori.

mes turim du šunis, kieme ir mažiuką namuose, ir atrodo neturėtų bijot, bet užteko atitrūkusiam kaimynų bokseriui pasirodyt lange ir pradėjo bijot didelių šunų,beto tas šuo dar pabėga ir jau buvo du kartus kad staugė naktį po langais,nemiega niekas tada, vaiko nuramint neįmanoma, pati ėjau,gaudžiau,ryte su kaimynais susibariau, tikėkimės tai duos rezultatų,nes vaiko psichika JU nukentėjo

ar neatrodo, kad gal per jautriai reaguojat pati? vaikai visokių velnių išsigąsta, tai vorų, tai kabančių skudurų. ir po to gali žviegt ilgai ir skardžiai. kuom tas šuo baisesnis?

Apie sunis...
Sutinku, kad zmones turi nepaaiskinama baime del sunu...priristu, plaidu, mazu, dideliu...
Bet sutikit, daug kur ir pacios klystame ir tas baimes nesamoningai vaikams iskiepijame...
Gasdinam baubu tamsoje, vilku, dede policininku, blogaja teta parduotuveje, kuri gali vaika parduoti....
Konkretus atvejis, kuri pastebiu karts nuo karto. Auginu taksiuke, nedidele, visai neagresyvia - nera niekam ikandus, net neloja be reikalo. Einam gatve. Suo priristas.
Priekyje eina mama su mazu vaiku (3-4m). Kai vaikai eina salia, suni prisitraukiu su pasaiteliu prie pat koju - butent, kad tokiu bailiuku neisgasdintu vien savo praejimu salia.
o cia mama atsisuka ir sako vaikui: greiciau eik... jei neklausysi manes, tau tas suo ikas....
nu tai aisku, vaikas jau isirezes bega...i kita puse persikreipes is isgascio...
Net siutas paeme, del tokio motinos elgesio.
Nu bet ne man motinai edukacinius seminarus vesti...o vaikai dar labiau bijoti pradeda, juk mama sako, kad suo blogas, ne kas kitas.

o automobilis gali partrenkti, tai tegu i gatve net neina, gi uzmus. Lektuvas gali ant galvos nukristi - liskit i pozemius O jei rimtai, tai kai tevai isterikai ir patys dar pagasdina savo vaikus, tai tie tikrai bijos.


na na, papasakokit ir ka gi jie vercia jus daryti t.y. kaip jus jiems turit tarnauti

jau geriau vaikui tokia "trauma", nei tikra trauma kai apėda šuo. ką, maža tokių atvejų visur, kad vaikus šunys apėda?


aš vaikų specialiai šunimis negąsdinu, bet sakau: šunys gali labai skaudžiai įkąsti. todėl šunų mes neglostom, prie jų nesiartinam ir aprėkiam visas babanes, kurios palaidus savo reksus demonstratyviai mums po langais šikina ir šūdelius ant pievos, kurioje mano vaikai vėliau žais, palieka sėkmingai gulėti. būkit malonūs, šuniukų mylėtojai, elkitės taip, kaip to reikalauja viešosios tvarkos taisyklės:vedžiokit savo meiles parištus, su antsnukiais ir susirinkit šūdukus. tada mūsų vaikai jūsų šunų nebijos. o kai atbėga koks arklys, už mano bobutę daugiau sveriantis, lodamas ir palaidas į vaiką, tai ir suaugęs gali kelnes iš baimės prileist, ir geranoriškas šeimininko "nebijokit, taigi nekanda" man tokiu atveju yra apskritas nulis. štai tokie neatsakingi šeimininkai ir priverčia tėvus auklėti vaikus taip, kad šunų reikia saugotis. nes jie gali įkąsti, ir dar kaip. visai nenoriu vežti vaiko veidą lopytis, kaip pad mano kolegei teko. jau geriau lai maniškiai prisibijos ir pasisaugos
Leksa, kad automobilis nepartrenktų, aš vaikams neskiepiju meilės automobiliams-aš aiškinu, kad automobilio reikia saugotis ir reikia būti gatvėje atsargiu. taip pat ir su šunimis.

Mane mažą irgi išgąsdino šuo. Kurį laiką bijojau tiesiog nenormaliai. Dabar pati turiu šuniuką.
Manau, kad vaikai nebijos, jei tėvai paaiškins, kad negalima prie nepažįstamo šuniuko lįsti, nuo jo bėgti, daryti staigių judesių ir t..t.. Manau, kad užtektų paaiškinimo, kaip elgtis ir kas gali atsitikti, jeigu elgsis ne taip.
Žinoma šunų šeimininkai irgi turi būti atsakingi, bet vaikų tėvai - ne mažiau.

Tikrai atsibosta, kai kieme vaikšto mama su 2-3 metų vaiku ir sako "pažiūrėk, koks šuniukas" ir vaikas lekia reaktyviniu greičiu pas mano šunį.
Kas belieka? Tada griebiu šunį ant rankų ir pasakau mamai, kad pasiimtų vaiką. Po to seka konfliktas "kodėl aš turiu pasiiminėt vaiką, jis vaikščios kur nori, o Tu eik vedžiot šunį kur nors kitur ir t..t.."
Tada prasideda kaltinimai, kad mano šuo tikriausiai agresyvus, jeigu aš neleidžiu vaikui prie jo prieit ir griebiu jį ant rankų...
O ką aš galiu žinot, gal tas vaikas griebs už snukio, o šuo ginsis...
Jeigu šuo atrodo be galo mielas iš išvaizdos, tai dar nereiškia, kad nieko negali padaryt.
Tikrai būna tokių atvejų, kad vaikai patys pas šunis atbėga, tėvai nekreipia dėmesio, o jei šuniukas tą vaiką nuskriaudžia, tada jau kyla skandalas. Taip irgi gimsta baimė šunims.
Papildyta:


Puikiai jus suprantu, bet yra ir kitokių šeimininkų. Tiesiog kartais pasitaiko tokių tėvų, kurie patys skatina vaikus prie tų šunų lįsti, o jei pasekmės - skaudžios, tada jau šeimininkas kaltas.

Neseniai teko gyventi rajone, kur vien nauji namai. Visas rajonas - jaunos šeimos su mažais vaikais ir nėščios moterys.
Kai išeidavau su šuniuku į lauką, vos spėdavau stvert ant rankų, kad tik koks mažiukas nenukentėtų.

Jokiu būdu nesakau, kad visi tėvai taip elgiasi, tiesiog sakau, kad yra ir kita situacijos pusė. Sunku būti atsakingu šuns šeimininku, nes turi rūpintis svetimų vaikų saugumu.
Papildyta:


o jei pasitaikys šuo, kuris vaiką nuskriaus? Kas tada bus kaltas?

Jei visi šeimininkai vedžios šunis taip, kaip priklauso - parištus ir su antsnukiais, tada nereikės ir vaikams bijoti. deja tokių mažuma (nykstanti progresija).

Esmė ne antsnukyje ar pavadėlyje. Mano šuo visada su pavadėliu, bet jei pamačius bėgantį pas šunį vaiką, šunį pasikviečiu prie pat savęs ir liepiu sėdėt, vaikas vistiek eina ir kiša rankas.

Net jei ir vedžiočiau su antsnukiu, juk vistiek negalima vaikam prie jo eit. Gali išgąsdinti urzgimas, šuo gindamasis gali šokti ir parversti vaiką ir t..t..
Manau, kad šuo neturi tarnauti kaimynų vaikams ir būti visą laiką vos ne ant rankų.
Juk galima ir vaikams pasakyti, kad prie svetimų šunų lįsti negalima...

Dėl kultūros pritariu. Tikrai daug žmonių vedžioja net ir didelius šunis be pavadėlių, ką jau kalbėt apie išmatų surinkimą...

kažkaip daug daug dažniau matau būtent ŠUNĮ bėgantį prie žmogaus, o ne žmogų ar vaiką prie šuns niekad neteko matyt vaikų, lendančių prie šunų, nors mūsų kvartale jų nors vežimu vežk. per pievutę gerai batų neįmaknojęs nepraeisi. manau reikia kelti ne tokius klausimus, KODĖL vaikai bijo šunų, o visų pirma gvildenti šunų savininkų atsakomybės trūkumo problemą. mūsų kvartale šunų šimtais turbūt, nu begalybiškai daug, iš jų tvarkingai parištus su antsnukiais gal du vedžioja. yra netgi toks pilietis, kuris savo pusparšį vaikų darželio vejelėje nusilengvint atveda ir ką tu jam - aiškink neaiškinęs...priraitoja tas gyvulys už žmogų daugiau, kaži kaip tam dėduliui patiktų jei aš jam po balkonu lengvintis pradėčiau reiks kada pasisiūlyt.

šunų savininkam atsakomybės trūksta. Bet ne visiem. Labai nemalonu, kai "kraunama" į savininkų daržą, bet nepastebima, kad yra ir kita pusė.
O jinai tikrai yra.

Jei nematėt žmonių, einančių pas šunis, tai stebiuosi. Ne tik vaikai, bet ir suaugę žmonės prieina ir "uoj koks gražus šunytis" ir kiša rankas glostyt...
Kai gyvenau tam rajone, čia buvo kasdieninis įvykis.
Dabar gyvenu kitur. Čia aplink tik senukai gyvena, tai ramiau. Iš toli pašnekina šuniuką, pagiria, kad gražus ir viskas.

Aš nesakau, kad nėra neatsakingų. Tikrai pilna. Ir man pačiai pikta, kai vedžioju šunį ir grįžtu šū..nais batais, nes savo šuns išmatas surenku. Bet negalima sakyt, kad tik šunų šeimininkai kalti.

Toks poziuris sunu savininku yra pats bjauriausias.
Prie ko cia isterijos?
jei jums jusu suo viskas, kodel as turiu rizikuoti? Kodel as ir mano vaikas turim jausti diskomforta, itampa, kol jusu suo dabegs iki musu, apuostys ir nuspres gasdins jis mus ar ne. Stai pribego toks vienas karta, buvom kaip tik nuraminti ka tik jo seimininko, kaip sulojo staigiai jis i akis, suprask is laimes ar nelaimes, vaikas metuku kruptelejo. paskui vis gali aiskint, bijok-nebijok.

Ziauriai nepatinka, kai seimininkas su suniu, nepriristu, suo atbega, o seimininkas mums aiskina, kad nieko nedarys. O jei darys? tada stai suo isterikas jau ne tevai ?

kažin kam didesnis stresas: šuniui-kad jį svetimas paglostė, ar vaikui, kad jį pribėgęs palaidas šuo aplojo ar apkramtė? kieno čia teisės mums svarbesnės? ir negi šunų šeimininkai, nenorintys, kad jų šunį kažkas liestų, negali tiesiog taip ir pasakyti priėjusiam žmogui? kai tuo tarpu pasakymas šuniui "nelok" ar "nekąsk" tikrai ne visada suveikia... tuolab jei tas šuo palaidas be šeimininko pribėga

Stresas abiem.
Vaikui žinoma didžiulis stresas. Net įkąst nereikia. Aš pati bijojau anksčiau šunų labai ir tą suprantu.
Šuniui taippat stresas. Nepažįstamas, neapuostytas, velnias žino kas prie jo rankas kiša. Kai tarkim pas mane ateina svečių, šuo apsiuosto ir tada jau viskas ramu, bet prieit prie šuns ir kišt rankas - jau kitas reikalas. Pati niekada nelįsčiau prie svetimo šuns rankų kišt.
Aš neginu tų, kurie šunis be pavadėlio vedžioja ir atseit "nieko nepadarys" ir savo šunį tik atokiose vietose paleidžiu, bet nevisiškai sutinku ir su tuo, ką Jūs sakot.
Diskusija kaiptik nuo to ir prasidėjo, kad pasakiau, kad nevisai žmonės reaguoja į pasakymus neliesti.
Prasideda konfliktas "Tavo šuo tikriausiai agresyvus?!?!"
Nu ir ką aš tokiam pasakyt galiu? Nieko
Papildyta:
Beje, dėl to "kam didesnis stresas"

Pripažinta, kad šuns intelektas yra maždaug kaip 2 metų vaiko. Ar tokio amžiaus vaikui patiktų, jei prieitų kažkas nepažįstamas ir kištų rankas?
Manau jis būtų bentjau šiektiek išgąsdintas...

as turiu dideli suni ir maza vaika, tai mano vaikas sunu nebijo visai bet liesti svetimu sunu kieme jam neleidziu, nu jis pats dar nesupranta gresmes, jam visi atrodo geri, nes gi namie esantis suo nieko nedaro, taciau kai pati vedzioju savo suni nuolat bega vaikai glostyti, nu suprantu kad jis grazus, atrodo geras kaip filme ''101 dalmatinas'' , taciau noreciau kad tevai neleistu taip elgtis, nors mano suniui jau 8 metai ir jis tikrai neagresyvus, labai myli vaikus, bet uz ji negaliu garantuoti, palaido nevedzioju niekad, pati prie vaiku jo nevedu

Va būtent.
Čia viena mamytė sakė, kad niekas prie vedžiojamų šunų nelenda, bet lenda. Ir prie mano, ir prie Jūsų.
Aš taippat negaliu garantuoti. Niekam nieko ji nėra padarius, bet negali žinoti ar kada nepadarys

kazin ar tam vaikui didesnis stresas nuo suns amtelejimo ar mameles pradejimo draskytis ir koliotis.

o siaip, sunu BIJOTI NEGALIMA. nes jeigu gyvunas agresyvus, zmogaus baime ji kaip tik uzveda. o sunys labai jaucia zmogaus baime.

taip, tikrai, einu aš sau ramiai su vaikais į darželį, o ten nususęs pifas atbėga amsėdamas ir vaikams į batus kėsosi vaikai suakmenėję, pifas nė neketina atsitraukt, aplink aiškiai šeimininkė trinasi ir "nepažįsta" to pifo kai pradedu jai aiškinti "pasiimkit šunį", ji man teškia - nupirk vaikui šuniuką, kad taip nebijotų nusipirk antsnukį savo pifui ir pavadėlį, visų pirma o paskui man aiškink, ką aš savo vaikams turiu pirkiot...jei turi augintinį, būk malonus prižiūrėk jį ir daryk taip, kad ne VISUOMENĖ prie tavo augintinio turėtų prisitaikyti, o TU PATS SU SAVO AUGINTINIU prie visuomenės taikytumeis. kaip bebūtų, mūsų VAIKAI yra visuomenės dalis, ir būtent apie skriaudą VAIKAMS gal pirmiau pakalbėkim, tik paskui apie gilius moralinius randus šunims dėl to, kad kažkas kėsosi prieiti juos paglostyti. o gal mūsų visuomenėje šunys jau aukštesnės svarbos patapo, nei vaikų interesai? oi nesusilaikau aš šitoj temoj. mano vaikai NIEKAD nėra ėję prie šunų, nereikia jiems to. užtat išgąsdinti, aploti (net į vežimą su mažu vaiku vienas teikėsi įšokt, šeimininkė tuo tarpu taikiai man vambrijo kad jis mat NEKANdA) yra jau begales kartų. ir dar aš suprantate į vargšų šunelių interesus turiu atsižvelgti šitiek istorijų apie šunų apkąstus vaikus, bet kažkodėl istorija apie nuo tilto numestą šunėką garsiau nuskambėjo mūsų visuomenėje neteisinu to bjaurybės kur taip padarė, mes patys augintinių turim ir šitokio elgesio su gyvūnu tikrai nenorėčiau toleruot. bet nereikia statyt gyvūnų NEVA interesų aukščiau savo vaikų gerovės, saugumo ir gerbūvio. o šunims ir 99 procentų jų šeimininkų ant to viso tiesiogiai tariant nusišikt (ne)eiline, kokiame jūs mieste gyvenate? tiesiog norėčiau savo akimis pamatyti žmogų, iškuopiantį savo šunėko š... nu mušk užmušk, man dar to neteko matyti...nors po langais šunis dergiančius kiekvieną sekundę bent penkis matau... unikalus jūs žmogus mūsų visuomenėj, nes deja deja tokia praktika tikrai bent jau mano rajone nevykdoma... o gaila...

vat taip idomu pasidare... kaip kakuciu rinkimas itakoja vaiku baime


Tik nedidelis pastebejimas - ne visu veisliu sunims buna antsnukiai.


Siuo atveju, as noreciau paklausti, kaip sprendziate ta problema (suo be pavadelio puola jusu vaikus)??? Ar nedarot nieko, o tik forume piktinaties? Jei nezinot ka daryti - as patarsiu.
Tikriausiai moteris ta suni vedzioja daugmaz tuo paciu metu? Jei taip - super. Susisiekiat su savo igaliotiniu. Pasakot kur, prie kokio namo, kokiu metu tas suo begioja palaidas. Igaliotinis PRIVALO reaguoti i jusu skunda. Gal per 1 diena ir "nepagauna" tokios moters (gi ne jusu vienos skunda tiria), bet vistiek kada ta moteri nubaudzia uz vedziojima suns be pavadzio. Jei tai pasikartoja dar karta - ieskot igaliotinio vel ar skambinat 112. Paprasta?

P.S. pati suns as neturiu, jei ka.

Sunu savininku??? Mano suo??? Kas jums sake, kad as turiu suni?!!!! AS NETURIU SUNS! Tai, kad mano avatare yra sarpejus, tai dar nereiskia, kad as ji turiu. As net kates neturiu. Net paukstelio mano namuose nera (isskyrus saldyta paukstiena saldikli). Prie ko cia MANO suo?

tai va kad negali garantuoti,geriausia kad svetimi vaikai nelystu ,mes turime takso misruniuka,sunus be jo net neuzmiega kokia tarp ju meile,ir sunus gali su juo ka nori daryti jis net nesujuda,bet va atejo drauges vaikas ir taip pat norejo patampyti ,suo pradejo urgsti,tai suni uzdariau kitame kambaryje ,bet vaikai vel isleido nes suo liudejo ir prase isleidziamas,tai drauges vaikas vel bande ji patampyti ,tai ir ikando i rankyte,nestiprei bet kraujas bego ,zinoma suni labai bariau ,ir jis buvo labai liudnas
as niekada sunu nebijojau ir nebijau ,bet kai zmogus eina ir pamates suni paniskai pradeda rekti tai tikrai gali ivaryti baime netik vaikui ,bet visiems aplinkiniams ir netgi suniui,nepateisinu tokio elgesio kai suo gatveje be pavadelio buna tvarka yra tvarka ir jos reikia laikytis

Ne prie ko, kalbate, kaip suns savininke. Bendra prasme.

kakučiai įtakoja vaikų pasibjaurėjimą. kai šuo puola mano vaiką aš šaukiu šeimininką kad šunį pasiimtų. deja kokia pusė apsimeta, kad nepažįsta apskritai to šuns kiti piktinasi ko aš noriu iš jų "taikaus" šuns, kai kurie aišku susirenka ir nueina. būna ir tokių reakcijų kaip parašiau - pasileidžia burnotis kad patys šunį įsigytume
o kur tuos įgaliotinius rasti galėtų pusę šilainių nubausti nes pas mus didžioji dalis kvartalo šunų vedžiojami palaidi. net ir tokie didžiuliai baisuliniai. į pastabas nereaguoja, vienas dargi į dantis pasiūlė kai pasiūliau savo gigantišką padarą bent prisirišt, nes lodamas į mano vaikus altėkė aš neturiu nieko prieš šunis, bet GYVŪNAI TURI BŪTI AUGINAMI ATSAKINGAI. mes patys du augintinius turim, bet mūsų augintiniai niekada niekam nesukėlė nepatogumų ar tuolab neįvarė baimės, o aplinkinių įtaka jiems aš pasirūpinu pati. nes mano gyvūnas yra mano atsakomybė, ir mano pareiga užtikrinti kad jis nekeltų niekam baimių ar neduokdie grėsmės. man atrodo absurdiška kai kažkas skundžiasi - mano šuo kažkam įkando, užtai aš jį pabariau ir jis buvo liūdnas ABSURDAS. o jeigu šuo būtų įkandęs ne į rankytę, o pvz į veiduką vaikui (taip mano pažįstamos vaikui nutiko, labai pažįstamas ir atrodė pripratęs kaimynų šuo apkando veiduką), ar į kakliuką kažkur o jūs svaičiojat apie LIŪDESĮ šuniui
kai aplink tokia visuomenė, aš nematau kitos išeities, kaip tik aiškinti savo vaikams, kad šunų reikia saugotis. ne paniškai bijoti, ne nekęsti, bet tiesiog prie jų nesiartinti ir jų saugotis. nes su tokiu atsiprašant šeimininkų požiūriu, kad šuniukas kažką apkandęs vargšiukas paskui liūdės, manau kad šunys vaikams tikrai yra pavojingi.

Rucelie, aš gyvenu Vilniuje. Šuns išmatų rinkimas nėra stebuklas. Yra žmonių, kurie renka, tik jų mažoka. Aš galvoju, kad jei sugriežtintų baudas, tada gal daugiau žmonių rinktų...
Aš nesakau, kad šunys vargšai, vaikai - ne. Tiesiog sakau, kad atsakomybės trūksta tiek šunų šeimininkam, tiek vaikų tėvam, kurie vaikų nemoko, kaip elgtis negalima. Na tik šunų šeimininkam gerokai daugiau...
Aš galvoju, kad jei negalima priverst gražiuoju, galima priverst piktuoju. Juk yra įstatymai, kad negalima šuns be pavadžio vedžiot, kad privaloma išmatas rinkt. Tiesiog niekas nekontroliuoja, todėl nedaug kas tai ir daro...
Papildyta:

Taip, nes ne visiems ir reikia.
Mano spanielis su antsnukiu? Nesąmonė!
Bet užtat yra pavadėlis, kuris tikrai užtikrina aplinkinių saugumą. Jau geriau su pavadėliu ir be antsnukio, nei su antsnukiu ir be pavadėlio.
Šuo su antsnukiu taippat gali sužalot. O ypač vaiką...

Papildyta:


Vaiko tikrai gaila. Jūsų vaikui šuo nekanda, nes pagal hierarchiją šeimoj vaikas yra aukščiau už šunį ir šuo jį gerbia. O tas Jūsų svečias yra tik svetimas žmogus.
Problema dviguba:

1. Vaiko mama turėjo išmokyti vaiką nelįsti prie svetimų gyvūnų.

2. Namuose kaip suprantu buvote Jūs ir vaikai. Taigi Jūs kaip vienintelis suaugęs žmogus tuo metu buvęs namuose esat lyg ir atsakinga. To galima buvo išvengt, jei vaikai nebūtų palikti be priežiūros tampyt šunį.


Papildyta:


Aš manau, kad čia mažiausia šuns kaltės.
Visų pirma namie yra nemokytas svetimas vaikas, kuris pats lenda.
Antra, yra šuns šeimininkas, kuris turėtų numatyti, kas gali nutikti ir yra atsakingas už savo augintinį.
Jei nenori saugot svetimo vaiko, tada reikėjo jo neįsileist į namus, o jei jau įsileidi, tada tenka saugot, nes gyvūnas tai ne jo...

Kažkodėl tokioj situacijoj kreipiantis į policiją ar panašiai dažniausiai liepiama gyvūna užmigdyt, nors jis yra tik aplinkybių ir žmonių neatsakingumo auka.

Kiekvienas šuns savininkas turėtų domėtis šunimi, jo psichologija, pažinti jo charakterį ir t.t..
Nereikia būt specialistu, kad suprastum, jog šuo, tampomas svetimo žmogaus - kanda.

To šuns savininkė netreisingai suprato mano žodžius. Aš ne kiekvienu atveju ginu šunį ir savininką. Tik tuo, kai savininkas padaro viską, ką gali, kad aplinkiniai būtų saugūs, o ne tada, kai nekreipia dėmesio.

Aš turiu du šunis, taksą ir dobermaną Mūsų šeima dievina šunis, jie mūsų šeimos nariai Jei aplink yra žmonių veduosi pririštus, kad išsilakstytų vežame į mišką kur jie galėtu pabėgiot niekam netrugdydami. Šiuo metu tenka susidurt, kad daug agresyvesni yra žmonės, nes kai man prie didelio šuns ima pagaliu mojuot, ir man baisu darosi manau žmonės yra šiuo metu jautrūs ir labai pikti
Aš pati visad savo vaikus mokiau nesiliest prie svetimo šuns, neglostyt ir jokiu būdu nemušt, bet keista stebėt kitų abejingumą ir kai leidžia vaikus prie svetimo šuns
Noriu paklaust ko tėvai gali išmokyt šalia stovinčią atžalą kai plūsta šuns augintoją, šunį bando apmėtyt tuo kas pakliūna po ranka

Na, as dar nemaciau tevu metanciu sunis akmenimis ir pagaliais, kai sie eina ramiai pro zmones, priristi, ir nelenda.Jums teko?

Taip, todėl ir iškilo toks klausimas.
Mano poros mėnesių šuniuką taksiuką kuris dar ir bėgiot nelabai mokėjo, smalsaudamas nubėgo prie šalia esančio žmogaus ir buvo nuspirtas, labai stebėjausi žmogaus žiaurumu, kai šuns tik vienas kg ir taikiai uodegytę vizgindamas nori pasidomėt
Dobermanas niekad neina prie žmonių, net jei yra nepririštas, puikiai žino komandą šalia, bet ir tai pasitaiko kam trukdo, bet jau kai pasipila kalba net šunį išgązdina, o galėjom ramiai praeit pro šalį niekad nėra kolojęsi užsieniečiai gal šunys jiems nekanda

nu ir man iškilo vaizduotėj vaizdelis: stovi vargšas dobermanas, ausis panarinęs, tvarkingai parištas per metrą nuo šeimininko, su visais antsnukiais kaip priklauso, niekam nieko nedaro pikto, ir eina minios bjaurių pašaliečių ir svaido į vargšą kas po ranka papuolė gyvenime tokio vaizdo neteko matyt...užtat mačiau kaip kelios mamytės vaikus žaisti atvedę ant pievelės vaikų megztukus susidėjo ir šalia maišiuką atsigėrimų ir sausainukų.atbėgo sargis ir apšlapino vaikų daiktelius ir maistelį o šeimininkė didžiuliu lankstu apėjo, aišku nieko "nepastebėjo", kai sugėdinom baisų šumą pakėlė ko mes iš jos šuns norim
žiūriu tema pakrypo į "vargšai šuneliai, kaip juos visuomenė engia, glosto, lazdom akmenais apmėto ir dar bara jei jie vaikus apėda"... absurdo teatras, rimtai... kitą kartą gatvėj sutikus kokį dar turėsiu suprantate apie jo jausmus ir emocijas pagalvoti, pagarbiai pasilabinti, kad neduokdie širdies skausmo nesukelčiau
ar jums neatrodo, kad kartais jus su jūsų šunimis PELNYTAI žmonės apiburba už tai, kad palaidą vedat, kad darželio pievoj šikinat ar palaiminat kai šunėkas į leliuko vežimą įšoka? ir kad visuomenė vistik nusipelnė teisę RAMIAI ir nesukdama galvos apie ŠUNŲ interesus, nesibaimindama kad ją užpuls, aplos, apkąs ar apkraus kringeliais, išeiti į gatvę?kuo čia tie šunys tokie VIP aukščiausia rasė, kad vardan jų gerbūvio ir geros savijautos net prieš savo vaikų traumas ir baimes užsimerkiam? tegul tada veda visi kas gyvulius augina, ir arklius karves nušikint ant vejelių ir palaidus pasiganyt paleidžia, ir ožkas, ir smauglį kas kokį laiko, tarantulą, o mes gatvėsna su vaikais išėję pagarbiai su jais elgsimės ir apie jų jausmus pagalvosim, kad neduokdie kokiu netinkamu judesėliu ar veido išraiška jų jausmų neįžeistume labai jau susireikšminate, šunų šeimininkai. mat į JŪSŲ ŠUNŲ teises visuomenė turi atsižvelgti... prie ko čia? auginat augintinį, tai patys ir rūpinkitės jų gerbūviu, o jei neturit tam sąlygų, tai ir neauginkit. prie ko čia mano galvos skausmas turi būt, jūsų šuns emocinė būklė. tai tėra ŠUO. faktas vienas, kad tinkamai šunis auginančių šeimininkų vienetai šiai dienai mūsų šalelėje.

Tikrai nenorėjau jus taip supykdyt Rucelie. Aš su jumis visiškai sutinku ir nesuprantu, kaip daugiabutyje yra laikomi dideli šunys kaip jie vedžiojami po langais ir po vaikų smėlio dėžes ar mažyčiai paleidžami pro buto duris vieni, radę apačioje uždarytas duris gamtinius reikalus atlieka laiptinėje
Mes gyvename nuosavame name ir tik išeinam pasivaikščio į šalia esantį miškelį, kur tikrai nėra pagrindiniai takai kuriais vaikšto žmonės Stengdamiesi išvegt žmonių vistiek sutinkam tokių kurie ieško ant ko išliet savo pyktį

Papildyta:
Vaiko tikrai gaila. Jūsų vaikui šuo nekanda, nes pagal hierarchiją šeimoj vaikas yra aukščiau už šunį ir šuo jį gerbia. O tas Jūsų svečias yra tik svetimas žmogus.
Problema dviguba:

1. Vaiko mama turėjo išmokyti vaiką nelįsti prie svetimų gyvūnų.

2. Namuose kaip suprantu buvote Jūs ir vaikai. Taigi Jūs kaip vienintelis suaugęs žmogus tuo metu buvęs namuose esat lyg ir atsakinga. To galima buvo išvengt, jei vaikai nebūtų palikti be priežiūros tampyt šunį.
Papildyta:
Aš manau, kad čia mažiausia šuns kaltės.
Visų pirma namie yra nemokytas svetimas vaikas, kuris pats lenda.
Antra, yra šuns šeimininkas, kuris turėtų numatyti, kas gali nutikti ir yra atsakingas už savo augintinį.
Jei nenori saugot svetimo vaiko, tada reikėjo jo neįsileist į namus, o jei jau įsileidi, tada tenka saugot, nes gyvūnas tai ne jo...

vaikai nebuvo palikti be prieziuros,paprase atnesti gerti ir uztrukau keles minutes,su jais buvo dukra 18 metu ,vaikutis labai isdykes ir neklauzada,todel jo mama sakydavo kad kai ikas daugiau nelys,ir tik nereikia labai moralizuoti ,as niekur nerasiau kad nenoriu vaiko saugoti ,jis atejo i svecius ,nors suo jam grybstelejo ,bet jis vistiek jo nebijo ,tai dabar jau suni laikau virtuveje,kur vaikams eiti neleidziu