Sveiki,

Mano dukrytei greit bus 8 men. Siaip tai ji rami, gera, taciau judri mergyte. Viskas butu lyg ir gerai, taciau kai tik pabunda is kart verkia. Jei paimi ant ranku is kart nusiramina, ir tada gali zaisti, kad ir toje pacioje lovyteje ir netgi mama yra nereikialinga. Seniau pabusdavo ir laukdavo, kol kas prieis arba krenksdavo, o dabar verkia. Ar tai normalu, o gal reiketu susirupinti? Jei normalu, kada tai turetu praeiti?

Is anksto aciu.

Labas,

norejau pasidalinti "patirtimi"...
Kai mano dukra buvo panasaus amziaus - mes abi numigdavome pietu miegelio.
Kartais as atsikeldavau anksciau savo darbeliu nudirbti ir ji atsikelusi manes salia nepamatydavo...tada pravirkdavo. Kai rasdavo salia - pradedavo ciausketi, vartytis. Gal dukryte nepamacius mamos issigasta - juk auga, tampa protingesne.
Ir kaip tik apie 8-9 menesi atsiranda prierasumas. Ir dar, jei vaikas nemato mamos,-jam atrodo, kad jos nebera, ji dingo visam. Jie dar nesupranta, kad mama tik minutei pasisalino. Juk ir jusu dukryte nurimsta jus pamacius.
Tikiuosi, greit isaugsite ir sitas mazas baimes.

Normalu, kad verkia. Verkimu tarsi pakviecia Jus, kad nuramintumete. Mazas vaikas dar galvoja, kad jei nemato mamos, tai reiskia jos apskritai nera, del to greit issigasta. Kai pamato- tuoj pat nurimsta.

Na, o kaip paaiškinti, kad atsibudęs pravirksta 3,5 metų berniukas kai neranda šalia mamos? Ar tokiam amžiuj tai irgi dar norma? Pats savo verkimą aiškina paprastai: "verkiau, kad tavęs nebuvo". Ir taip kiekvieną kartą... Nors aiškinu jam, kad niekur nedingstu, kad prausiausi, buvau virtuvėj ar pan. Gal jau šiektiek perdidelis verkti dėl tokios priežasties?

3,5 metu amziuje vaikas turi sugebejima suprasti, kad to dalyko, kurio nematai, jis vistiek egzistuoja. Bet jusu vaikas ne del to ir verkia, Jis verkia, kad pakviestu Jus (jis neissigasta, kad mama dingo visam laikui).