ar turi su ta konkrečia moterim... Dėl vaikų "iš kairės" tirtis kažkaip ne visi taip pageidauja
Sunku vyram.

Gerai, nespaminsiu, gal užeisiu "kai bus aktualu".

o is kur zinai, kad asmuo atejes su vaiku yra jo teisetas globejas?

Sakykit, o kai vaikui reikia kraujo tyrimą padaryti... Einu su medinuku, jam paima kraują, po kažkiek laiko pasako rezultatus. Gimimo liudijimo dar niekada nereikėjo. Rašytinio motinos sutikimo - taip pat. Tyrimus darome privačiose laboratorijose.

Tėtis mano sakydavo- "Vyras , kaip višta- ir viščiukus, ir ančiukus, ir žąsiukus paskui save vedžiojasi...."
Vat laikai atėjo, nebesivedžios...

Kaip manote - tai gerai ar blogai? Aš tai prognozuoju per artimiausius dešimt metų abortų skaičiaus didėjimą. DNR tyrimas tėvystei nustatyti taps įprastu.

Manau, kad tai labai gerai. Mažiau apgaulės ir manipuliacijų. Aš visada esu už tiesą, kad ir kokia karti ji būtų. Vyrams šis klausimas visada, turbūt, buvo skaudus.
Abortų, sakot, pagausės? Ar manote, kad tiek daug tėvų augina ne savo vaikus?

Pagal tyrimus - daug. Jau minėjau, kad Anglijos gimdymo namuose buvo daromi tyrimai ir rezultatas - trylika procentų.

Joooo...Tas tūkstantukas-nedidukė suma širdies ramybei susigrąžinti...

O visuomenė greit pripras prie tokio tyrimo, kaip įprastinio. Bus tas pats, kaip kraujo grupės nustatymas.

Užsiminta temoje apie tai, kad kaip būtų jei akušerė sukeistų vaikus. Tai paporinsiu vieną senų laikų įvykį.
Dar paauglystėje tarybiniais laikais skaičiau moters laišką, išspausdintą tokiame moterų žurnale "Tarybinė moteris". Buvo ten skyrelis, kur galima buvo rašyti pasakojimus iš savo gyvenimo.
Rašė viena moteris apie tai, kaip ji gulėjo gimdymo namuose prieš gimdymą viename skyriuje su daugiavaike raudonplauke moterimi iš kaimo, kuri turėjo gimdyti 6-tą lyg tai vaiką . Namuose jos laukė vyras- pijokas ir 5 dukros.
Vyras buvo pasakęs, kad jei dar vieną bobą jam parveš- išeisiąs iš namų pas kokią tai išsiskyrusią moteriškę iš to kaimo.
Kadangi žinome, kad lyties prieš gimimą niekas nenustatinėjo, moteris ištisai meldėsi, visoms guodėsi , kad tiktai Dievas duotų sūnų, nes kitaip jai bus ne gyvenimas. Visos seselės, akušerės žinojo, kaip ji bijo pagimdyti dukrą. Straipsnio autorė laukėsi pirmojo vaikelio, ji sakėsi, kad jai visai tas pats,kas gims...
Likimas taip lėmė, kad abi gimdė vieną naktį , o vaikų labai ilgai tais laikais motinai neparodydavo,( aš pati asmeniškai laukiau dukros 4val., kol atvežė maitinti). Žodžiu- kaimietei gimė ilgai lauktas sūnus, o autorei- duktė.
Jos daugiau nepasimatė.
Autorė, augant dukrai- raudonplaukei, šlakuotai, greitai pajuto nerimą širdy, kad ar nebus vaikai sukeisti, bet kreiptis neturėjo kur... Rašė, esanti 99 procentų tikra, kad vaikai sukeisti,bet vyrui to niekada nesakė ir nesakys...o ryžą kažką tolimoj giminėj atkasė
Parašė ji į žurnalą, kai dukrai buvo 13-ka. Rašė, kad labai myli savo turimą tikrą- netikrą dukrą, bet labai širdį skauda dėl tos , kuri liko augti pas tą moterį iš kaimo. " Kad bent iš tolo pamatyčiau, kaip atrodo mano vaikas......"
Skaičiau prieš kokia 30 metų, bet nepamiršau tos istorijos...
Ar ne panašiai turi jaustis ir vyrai? Vaikas nepanašus į jį, panašus, tarkim, į motiną, žmona - mėgėja paflirtuot - kur garantija, kad tai tavo vaikas?

Nepritariu tokiems anoniminiams tyrimams. Jau ir taip žmonės baisiai susvetimėję, išvis pamiršę, kas yra pasitikėjimas vienas kitu, o tokie tyrimai tik dar labiau pagilina šitą visuotinio nepasitikėjimo kultūrą. Dar kitas klausimas, kodėl vyrai nori žinoti? Juk daliai jų nieko nereiškia palikt vienus vaikus likimo valiai ir daryt kitus. Kitiems vaikai neegzistuoja, kol nepradeda vaikščioti ir kalbėti. O paskui augini žmogų ir arba myli, arba ne, ir visišai neturi reikšmės tas šimtaprocentinis žinojimas. Panašu, kad tokie anoniminiai tyrimai yra vyrų veidmainystės ir egoizmo išraiška, naujas būdas kontroliuoti ir žeminti moteris. Didesnio spjūvio į veidą iš artimo žmogaus net negalėčiau įsivaizduoti.

Jūs tik prieš anoniminius tyrimus? Jei vyras pasakytų jums - brangioji, laikas daryti tėvystės nustatymo tyrimą mūsų vaikui - būtų geriau?
Rašote apie nepasitikėjimą - šis tyrimas kaip tik ir mažintų nepasitikėjimą.
Ką reiškia "kontroliuoti ir žeminti moteris"? Ar vyras neturi teisės žinoti - vaikas jo ar ne jo?
Pagal jūsų logiką gal reikėtų daryti taip - kiek gimdymo namuose yra vaikų, tai jų neskirstyti. Atsitiktiniu būdu važiuojant moteriai namo duoti pirmą pasitaikiusį vaiką ir viskas.
Taip pat reikia nepamiršti, kad jei pats vaikas nežino kas jo tėvas, tai didėja kraujomaišos tikimybė.
Šie tyrimai turėtų būti privalomi.

Kieno ir kuo? Kaip sumažės nepasitikėjimas moterimi, jei sužinosite, kad pirmasis vaikas yra Jūsų, jei ji pagimdys antrą neužilgo? Irgi eisite tirtis? Bet ar tai taip pat nebus nepasitikėjimas?
Šis tyrimas ne mažintų, o išreikštų nepasitikėjimą.

Taip, eisiu ir tirsiu. O kas čia blogo? Vat šito tai nesuprantu - kur jūs matote blogį?
Tai nėra nuolatinis telefono, pašto tikrinimas, apuostymai grįžus namo... Tai yra konkretus veiksmas, kad gauti vienkartinį konkretų atsakymą. Vaikas - mano. Vaikas - ne mano. Žmonos tame atsakyme net nėra. Panašu, kad moterys ant tiek save sureikšmina, kad net neįsivaizduoja, jog vyras gali norėti žinoti kažką ne apie jas, o apie save. Nusispjaut man ant žmonos - man svarbu ar aš esu tėvas.

Pasitikėjimas sakot... Pasitikėjimas - geras dalykas, nedrįsiu prieštarauti. Bet vis dėlto manau yra skirtumas tarp pasitikėjimo - "vaikas tavo, tikrai tikrai. Na, kad juodas, tai čia genų mutacija" ir žinojimo.

Pačiame tyrime nėra nieko blogo. Blogai yra tai, kad išvis reikalingi tokie tyrimai.

Rašiau apie tyrimus, kurie atliekami tik vyro norui patenkinti, o ne dėl kitų aplinkybių, pvz. jei reikia teisiniam procesui. Kai vyras galvoja apie tokius tyrimus, iškart mąsto apie save ir savo savijautą, apie tai, kaip demaskuoja neištikimą ir apgaudinėjančią moterį, kaip sužino tiesą, kaip tas šimtaprocentinis žinojimas suteikia kažkokį tai pasitenkinimo jausmą, nes moterimi, net ir ta su kuria miega, pasitikėti yra tiesiog ne lygis ir kvaila. Kam reikalingas pasitikėjimas jeigu yra DNR tyrimas! Jis nemeluoja ir neapgaudinėja. Na ir jūs lengvai iškeičiate trupinius to likusio pasitikėjimo (kuriam atsirasti privalomas būtent tas nešimtaprocentinis žinojimas) į dar vieną šimtaprocentinę mokslinę tiesą.

Aš (stebuklas) matau tai iš moters, kuri pagimdė ir augina būtent to vyro vaiką, ir galvoju apie jos savijautą. Jeigu mano vyras tai padarytų, tai žinočiau, kad tikrai netinkamai pasirinkau vyrą.

"Mažintų nepasitikėjimą"... Išvis pasitikėjimo neliktų. Tik tyrimai ir įrodymai. Kaip pvz jaustis tai moteriai, kuriai vyras yra vienintelis visą gyvenimą??? Nekreipt dėmesio? Labai abejoju. Čia man tada kiltų didžiulis nepasitikėjimas savo vyru.

Jūs man pasakojate ką turėtų jausti vyras? Aš esu vyras. Ir aš žinau kaip vyras jaučiasi.
Taip, vyras galvoja apie save. O apie ką jis dar turi galvoti? Apie moterį? Kodėl? Ji čia prie ko? Klausimas yra paprastas - ar vyras yra tėvas ar ne. Šito jūs nesugebate suvokti, nes moterims tokių klausimų nekyla.
Pasitikėti galima. O žinoti - naudinga. Pakartosiu - kalba ne apie žmonos neištikimybę, o apie vaiką.
Galiu surasti bylą: susituokė prieš penkioliką metų, gimė vaikas. Vyrui sakė visi - ne tavo vaikas. Bet pasitikėjo, augino. Žmona susirado kitą, išsiskyrė. Po to jau ex žmona susirado dar kitą, dar... Vyras mokėjo išlaikymą. Ex žmona reikalavo vis daugiau. Kartą per ginčą ji pasakė - ne tavo tas vaikas, bet vis tiek tu man pinigus mokėsi. Vyras padarė tyrimą (nežinau ar anoniminį). Vaikas ne jo. Vyras kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Žinot koks buvo teismo sprendimas? Kad vyrui jau seniai kažkas sakė, kad jis ne tėvas, o įstatymas duoda vienerių metų terminą nuginčijimui. Taigi - tėvystė nenuginčyta, jis privalės mokėti išlaikymą.

Vyrus/žmonas mes renkamės pagal kažką. Bet žmonės keičiasi, aplinka keičiasi. Kodėl jūs turėtumėt prieštarauti tyrimui, jei esate tikra, kad jis parodys tai, kas ir taip aišku? Vyrui tai svarbu. O jūs galvojate tik apie save. Arba turite ko bijoti.

Taip, nekreipti dėmesio. O kas čia tokio? Vyras visam gyvenimui atsikratys bet kokių abejonių ir dar labiau ją mylės.

Apie kokį beribį bekraštį pasitikėjimą moterimi galim šiais laikais kalbėti- paskaitykit temas" Ar reikalingas meilužis?, Noriu meilužio",.............
Taigi pasikeitė laikai, ir jei seniau neištikima moteris buvo reta, tai dabar jau tos ištikimosios po pernykščiais lapais slepiasi ir sunkiai beranda argumentų prieš tas neištikimąsias. Visi ir tas pats Medinis įrodinėja, kad meilužis - būtinas aksesuaras šiuolaikinės moters gyvenime.
Na, gerai. Neištikimaukit, džiuginkitės, tada ir nepykit, kad tie patys vyrai nori įsitikint, kieno tas vaikas. Būdama vyru, tikrai norėčiau žinoti, kad tie vaikai yra mano. Gerai, jei mano vaikai abu, kaip vandens lašai į mano ex panašūs, o jei būtų į mane- kokia jam laimė alimentus šitiek metų mokėti, jei vaikai ne jo?

Manęs, kaip moters , nė kiek nežeistų, jei vyras atvirai pareikštų, norįs pasidaryti tokį testą. Slaptai - nenorėčiau, čia jau nepasitikėjimą rodo, bet ir tai ne tragedija.

Pasakos. Ypač ta vieta, kai jau matai, kad ne tavo vaikas ir nieko nedarai. Lyties iškart nesužinojo nei viena nei kita kad ir atneša ne iškart?

Turėjau rankose (gimdymo namuos) ne savo vaiką (tos pat lyties, priduotą kaip mano). Iškart smegeninė siunčia signalus, kad čia ne tavo vaikas. Nors pamanai, kad protas maišosi ir buvo kas iš personalo pirštus sukiojo, bet tai iškart ir labai aiškiai juntama. Tiesa išsisprendė paprasčiau, tereikėjo apyrankes išvyniojus kūdikį patikrint. O savą gavus nei tikrint reikėjo nei ką. Pasakos čia apie gyvenimą nežinant, o dar labiau apie žinant ir nieko vis tiek nedarant. Į žurnalą istoriją parašė mat...taip, kad nereikia, kad čia tas pats, ką jaustų vyras ir kad moterys to nesupranta. Nes jūs nežinot, ką iš tiesų jaučia moteris, kai sukeičiamas vaikas. Ji mato, kad tai ne jos vaikas ir veikia. Nebent nesvarbu, baisu prasižiot, o visi vaikai gražūs ir savi...

Savo vaiką dėl sunkaus gimimo pamačiau gerokai vėliau nei jūs ir tik labai trumpam.


Apie tokį patį kaip ir vyrais. Nieko ypatingesnio


Normaliose šeimose vyrai žino. Tyrimų reikia ten, kur kažkas šeimoje nuo pat pradžių "kliba"...


bingo

+2009 07 12, 12:37-->
Na, ne visos moterys jau tokią intuiciją gerą ir turi, be to, už kiek pirkau- už tiek parduodu, pasakoju, ką skaičiau ..
Papildyta:
+2009 07 12, 12:37-->
Be abejo, ne kiekvienas vyras tai darys, ne kekvienam kils abejonių, bet kai kažkada tas taps privaloma- bus išvis "ne vopros", ir niekas į tai dėmesio nekreips.

+2009 07 12, 12:37-->
Gal galite parašyti, kiek procentiškai yra "normalių šeimų"? Vėliau galėsime padiskutuoti kas yra "normalu".

Ir dar... "žino"... Tam, kad žinoti reikalingi įrodymai. Jie "tiki" - tai tikėjimo (religijos) prerogatyva. Tokiems galima dešimt tyrimų padaryti, jie tikės, nes to nori.

Jokios itin geros intuicijos aš neturiu

Tiesa, apie tai, kad visi vyrai bent kartą yra pagalvoję, kad augina ne savo...Paklausiau saviškio, sakė ne ir jokių DNR jam nereiktų. Gyvenam jau ilgai. Tai ar ne vyras, ar taip nebūna ir man meluoja? Kam tie apibendrinimai. Na ne visi. Nevienodai mes gyvenam, ne vienodas vertybes turim ir apibendrint vien pagal lytis (kad visi taip ir kitaip) - neina.
Kam kyla abejonių, tegu daros žinoma, na tikrai turi teisę žinot (ypač jei yra pagrindo), bet tokio pobūdžio abejonėms kilti jau reikalinga atitinkama terpė. Vertybinė ar vadinkit kaip norit...Bet kiti tai žino ir be tyrimų. Tiesiog žino.

+2009 07 12, 12:52-->
Panašu, kad jūsų vyras yra vyras. Atmetam. Lieka "taip nebūna" ir "meluoja". Aš renkuosi "meluoja". Ir net akivaizdu kodėl meluoja.

Medini, aš turėjau rankose ne savo vaiką ir žinojau, kad jis ne mano. Be jokių laboratorinių įrodymų

Procentų aš jum nesurašysiu, nes tuo nesidomėjau. Normalu šiuo atveju (apie viską nesiplėsiu, nes nei tai į temą nei ką) kai šeimoje auga dviejų žmonių vaikai, be įsikišimo "iš pašalės". Ir aš tokių šeimų pažįstu nemažai. Žinojimo pagrindas - vertybinis. O žaidimas sąvokom "tikėjimas", "žinojimas" visiškai negroja. Mano pačios šeima tokia. Man tai įrodyt laboratorijos nereikia Ir mano vyrui ne. Kartais tikėjimas ir žinojimas eina kartu
O kad būna visaip man pasakot irgi nereikia, žinau, kad būna. Bet kad ir 20 procentų, nėra tas pats, kas 100 kaip bežiūrėsi Ir ta kita dalis visiškai niekuo dėta, kad kažkas sukuria tokią terpę, kad jiems reikia tikrinti ar vaiko tėtis yra tėtis.
Baigiau

O gal jūs tiesiog nežinote kas yra gyventi tikrai pasitikint? Ne visi gyvena savo žmonomis nepasitikėdami. Kaip ir ne visos žmonos saviškiais nepasitiki.

Aš savo vaiką pamačiau ir paėmiau ant rankų anksčiau nei žmona. Ir jei man būtų davę kad ir negriuką - skirtumo būčiau nepajutęs.
Beje, buvo atlikti tyrimai, kad tėvai atpažysta iš kvapo savo vaiką (kurį augina), motinos - ne. Čia ne į temą, tiesiog prisiminiau.
Niekas neteigia, kad visi vaikai yra ne tų tėvų. Bet nuo skaičių nepabėgsi. Yra taip, kaip yra. Šiame forume aš esu tiek prisiskaitęs moterų pasiteisinimų prieš save, kodėl jos turi meilužius, realiame gyvenime esu jų matęs ir bendravęs nemažai...
Todėl apie pasitikėjimą turiu savo gana tvirtą nuomonę. Pasitikėjimas turi būti arba absoliutus - tikėjimas, arba reikia tiesiog žinoti tuos dalykus, kurie tau yra svarbūs. Ar tėvystė yra svarbi vyrui ar ne - priklauso nuo vyro. Nuo vyro priklausys ir tai, ar jis norės sužinot ar yra tėvas. Nuo vyro, suprantate? Ne nuo jo santykio su vaiku ir vaiko motina.

Maniškis taip pat, aš pati pamačiau tik kitą parą

Gero likusio sekmadienio. Užsiplepėjau.

Šį forumą skaitantys vyrai turėtų tapti baisiais paranojikais, dėkui Die, kad , tikiuos, nedaug jų čia knisasi.
Aš pati, moteris, niekada anksčiau nemaniau, kad taip masiškai neištikimaujama moterų pusėje.( Na, apie vyrus seniai žinoma) .
Taip ,kad daugiau viešinkitės savo meilės nuotykius - dar ne tokių priemonių, kaip tėvystės testas vyrai imsis. Vyrai eina nalevo ir nediskutuoja, o čia jau ,žiūriu, garbės reikalas tapo.

Jeigu jūs atliekate tokį tyrimą, vadinasi, nepasitikite. O jūsų nepasitikėjimas griauną bendrą pasitikėjimą - pradedant šeima, visuomene ir t.t. Jūs iškeičiate tai, kas yra tarp jūsų - pasitikėjimą, meilę, pagarbą, tą fiziškai neapčiuopiamą, bet labai labai tikrą dalyką, kuris atsiranda ne iš žmogaus, bet iš žmonių tarpusavo santykių, į moksliškai įrodytą faktinį žinojimą, kuris yra tik jums pačiam asmeniškai naudingas ir racionalus. Jūs su savo teise žinoti manotės esąs svarbesnis už visus tuos moksliškai neįrodomus dalykus, kurie be kito žmogaus buvimo ir santykio su juo neįmanomi.


Tai čia faktas, kad vyrai susirūpina savo tėvystės tikrumu tik tada, kai reikia mokėti pinigus išlaikymui....Kol patogu su konkrečia moterimi gyventi, tol ir "svetimi" vaikai nemaišo.


Taip, taip...viešumoje nuoga nevaikštau irgi tik todėl, kad turiu paslėpti ilgą uodegą.


Nereikalinga tokia meilė. Meilė nekuriama ant mokslišai įrodyto žinojimo ir faktų. Tokią meilę tik į šiukšlių dėžę.


Tai čia juk jūsų asmeninis reikalas, ar plaukti pasroviui su mase ir vadovautis "visi taip daro", ar sustoti ir pgalvoti - o kur vis dėlto mes einame? Žmogus turi neeilinių sugebėjimų kritiškai įvertinti savo paties susikurtą aplinką, ir netgi pats ją formuoti, tik gaila kad dauguma tai pamiršta.

Esu labiausiai už tai, kad tėvystė būtų nustatyma masiškai- kaip kraujo grupė. Tada nebus nė pasitikėjimo, nė nepasitikėjimo, tokia tvarka ir viskas. Vyrams bus į naudą, o moterims- nė šilta nė šalta. Doroms.
O melagėms , kurios nori iš vyro kvailį padaryti- taip ir reikia.

Tai gal melo detektoriumi patikrinti visas gimdyves būtų pigiau ir paprasčiau? Nors rezultatai nebūtų šimtaprocentiniai, bet jų pagrindu tada būtų galima ir DNR tyrimus atlikt? Tas, kurios atsisako testą atlikti, pripažinti kaltomis ir uždėti baudą. O jei labai priešinsis, tai gali ir baudžiamąją atsakomybę užsitraukti - metai ar du kalėjimo, kad turėtų laiko persigalvoti.

P.S. Nesuprantu vieno dalyko - pagal statistiką 8 procentai moterų taip išeina meluoja, (pagal kitą statistiką 13 procentų) - vadinasi arba 92 arba 87 procentai nemeluoja, ir tiek procentų tėvų augina savo vaikus. Kodėl dėl mažumos melagių likusios devyniasdšimt procentų moterų turi būti įtarinėjamos ir tikrinamos? Kodėl tada melavimas yra iš anskto laikomas labiau tikėtinu nei teisybė, nors statistika rodo atvirkščiai?

Copacabana, labai jau aštriai ginate savo nuomonę. Melo detektorius- nevykęs palyginimas.Niekuo mane neįtikinote, kuo toks tyrimas žalingas. Gražbyliauti apie pasitikėjimą, moralę galime visi, bet ką tas duoda. Turime šiandienos realybę.
Manęs tiesiog nežeidžia toks tyrimas ir tiek.
Gyvename šiandienos situacija, todėl šiuo klausimu esu solidari vyrams. O gal ir vyrų atsiras, kuriuos tai žeis, kas žino.
Bet tokia galimybė- puiku, naudosis, kam aktualu. Šia tema viską pasakiau, geros dienos visiems.

Copacabana, ar jūsų nežeidžia pvz pasų su biometriniais duomenimis naudojimas arba jūsų ir jūsų bagažo patikrinimas oro uoste Sekant jūsų logika, kodėl dėl keleto nusikaltėlių, teroristų ar kontrabandininkų jūs turite būti įtariama ir tikrinama

Taip, apskritai perdėta apsauga oro uoste mane erzina. Mane žeidžia ir mano kaip Rytų europietės statusas, kai man reikia iškraustyti bagažą ir aiškinti nustebusiems oro uosto darbuotojams kad nevežu butelių degtinės ir cigarečių pardavimui tik dėl to, kad mano pasas žalias, ir veidas ne vakarietiškas. Tik skirtumas tas, kad manęs jokie artimi ryšiai nei su oro uostų apsauga, nei su muitine nesieja, lovos su jomis nesidalinu, tai ir įtarinėjimas ne toks įžeidus.
Papildyta:

Aršiai ginu, todėl kad tema vertybinė, o ne apie vestuvinius tortus. Ir apie pasitikėjimą ir moralę ne gražbyliauju, o visiškai rimtai kalbu. Čia ne mano bėda, jei tokie dalykai jums kelia ironišką šypseną. Aš jau sakiau, jeigu jus tenkina toks realybės vaizdavimas, kur visi vienas kitą įtarinėja ir žmonės vienas kitam svetimi, kol atvirkščiai neįrodyta moksliniais tyrimais, tai tada jūsų pozicija tinkama ir suprantama, ir atlikti testus galima ir dabar, jie gi neuždrausti. Bet yra daugybė žmonių, kurie su privalomu testavimu nesutiktų, aš viena iš jų. Man tai būtų nepriimtina, kad kitaip manantys savo gyvenimo viziją su visokiais testais ir patikromis man paverstų neišvengiama ir privaloma realybe.

MB zino,kad as fiziskai,tuo metu,tiesiog neturejau laiko su kazkuo susidet,na nebent isejus i "maxima" per 15-20min kazka susiveikciau .pritariu minciai,kad mintys apie tyrimus atsiranda tada-kai seimoj kazkas netvarkoj.jeigu noretu tyrimo(nemanau,kad taip bus)-prasau(as neturiu ko slepti),bet pati ideja mane zeistu(kai artimas zmogus nepasitiki tavim,tai tikrai zeidzia).visu pirma mes su vyru esam draugai ir jis man logiskai turetu paaiskinti,kodel kilo nepasitikejimas.del anoniminio tyrimo...cia is vis be zodziu.niekada nesakyk niekada,bet 99,9 proc,kad MB to nedarytu.man tai butu peilis i nugara-as nestatau slaptu kameru namie,netikrinu pasto ir t.t(MB to taip pat nedaro).negyvenciau su zmogum,kuris surezga kazka uz nugaros ir yra tiek kamuojamas paranojos,kad net nesugeba,pries imdamasis veiksmu,ivardinti garsiai savo minciu ir abejoniu.
Papildyta:

galėtų geriau ligoninėj siūlyti darytis ar ne už papildomą mokestį. Nes visiem daryti, tai gan brangiai valstybei atseitų

muitininkas nera mano artimasis,todel jis negali zinoti kas as tokia.viena drauge skrendant i Izraeli palaike prostitute ,nes yra is buvusios Sajungos ir dar blondine .taip ji pasipiktino,bet suvoke,kad muitininkas nera ekstrasensas.tiesiog ne taip interpretuoja faktus.visa ta istorija baigesi laimingai.o stai vyras neturi atlikti pareiguno vaidmens seimoje.jis vistik turetu teisingai interpretuoti faktus

Gal galite sąžiningai atsakyti - ką padarytų jūsų vyras, jei sužinotų, kad vaikas yra ne jo?

Turbūt išsiskirtų. Bet sužinotų jis tai iš manęs ir iš karto, o ne iš anoniminių tyrimų po dešimties metų. Man nereikia kad kažkas kontroliuotų mano likimą, mano šeimos gyvenimą privalomais testavimais ir tikrinimais, aš pati renkuosi. Renkuosi nesišaipyti iš ištikimybės ir pasitikėjimo, ir atitinkamai kuriu ir santykius su kitu žmogumi. Mūsų susikurtame pasaulyje testų nereikia.

O jūs kada Medinuko seilių mėginį nešite? Nepamirškite pasidalinti įspūdžiais ir pojūčiais su mumis Beje, jau apgalvojote, ką darysite sulaukęs testo atsakymo?

Aš esu galvojęs apie tai... Įvairius variantus. Bet tiesą pasakius - bijau nešti. Bent jau ne dabar. Per daug esame artimi, nenoriu, kad tai pasikeistų, jei jis ne mano sūnus. Turiu šimtą argumentų, kodėl neturėtų pasikeisti, bet rizikuoti nenoriu. Kada nors nunešiu. Bet ne dabar.

O gal geriau isvis nenesti ir neisileist jokiu abejoniu, jei santykiai tikrai artimi?

Nieko jūs nenešite, nei dabar nei vėliau Ir teisingai pasielgsite. Pripažinkit, kad tai tiesiog ne jums.

Santykiai pasikeis. Ir gana greitai. Aš ir taip stabdau jo brendimą.


Gal ir nenešiu. O gal ir nešiu. Nežinau. Pačiam tyrimo faktui asmeniškai nepriduodu didelės reikšmės.
Dabar pagalvojau, kad toks tyrimas panašus į vėžio ląstelių tyrimą - tarkim kokį apgamą nupjovus. Nors ir tikiesi, kad viskas bus gerai, bet neramu.

Ieškojimas, kai tikimasi nesurasti Ar ne taip elgiasi moteriškės, praktikuojančios reguliarų sutuoktinio telefono, el.pašto ir pan. patikrinimą

Manau, kad labai panašu. Bet tai nienkartinis dalykas. Baisu tik vieną kartą. Neleidžia vystytis paranojai. Tai tiesiog faktas - tu tėvas. Tu - nesergi vėžiu.

Su neigiamu rezultatu viskas aišku: tu- tėvas, tu nesergi vėžiu. Didžiulis palengvėjimas ir gyvenimas tęsiasi. O kaip su teigiamu Tu sergi, tolimesni veiksmai- papildomi tyrimai, gydymas, pasveikimas arba ne. Tu neesi tėvas, tolimesni veiksmai...... pratęskite

Sau esu pasakęs, kad manęs ir santykio su vaiku tai nepakeistų. Nes tai tik žinojimas, nieko daugiau. Bet kaip būtų realiai - nežinau. Tikriausiai tektų padirbėt su savim.

Viena vertus jūs teigiate, kad vyrui žinojimas, jog jis tikrai yra vaiko tėvas, yra labai svarbus, ir tuo pat metu sakote, jog tai- "tik žinojimas". Jei žinojimas nieko nekeičia, ar bent jau jūs nesiekiate, kad jis kažką keistų, tuomet kyla klausimas "kam"

Kad žinoti. Vyrams svarbu žinoti, nežinia juos vargina. Kai žinai, gali elgtis vienaip ar kitaip. Kai nežinai - tiesiog plauki pasroviui.

Konkrečiu atveju ir jums asmeniškai: kokie galimi elgesio/reakcijos variantai?Juk teigiate, jog nesiekiate, kad santykis tarp jūsų ir sūnaus pasikeistų....Taigi belieka tik vienas kelias: toliau plaukti pasroviui. Kaip ir "iki žinojimo", tik jau su "balastu", gerokai apsunkinančiu "plaukimą"
P.S tuo atveju, jei tyrimo rezultatas paneigtų jūsų tėvystę, ar atskleistumėte tiesą vaikui?

Ne visai taip... Kai turi žinojimą, tai elgiesi pagal tą žinojimą. Bliamba, kaip gi paaiškinti... Pamėginsiu vėl su tikėjimu - žmonės tiki, kad dievas yra. Kas pasikeistų, jei jie žinotų, kas dievas yra? Daugumai - nieko. Gal ne koks palyginimas...
Viena iš priežasčių, kurios mane laiko šioje temoje ir traukia prie tyrimo - tiesiog atsakyti į klausimą. "uždaryti" jį. Čia kaip uždavinys arba sunkus žaidimas, kur vis nepavyksta pasiekti tikslą.

Dėl pasakymo vaikui - niekada apie tai negalvojau. Nežinau.... Primas atsakymas, atėjęs į galvą - ne, vaikas čia ne prie ko. Bet jis taip pat turi teisę žinoti, kad aš ne tėvas... Nežinau. Tikrai nežinau. Šis nežinojimas manęs neslegia, tiesiog apie tai nesu galvojęs. Esu įsitikinęs, kad rasčiau atsakymą.

1.Šią vietą suprantu Galbūt elgiuosi neteisingai, tačiau užduodama klausimus, pamėginau sudėlioti galimus veiksmus ir jų pasekmes/rezultatus į algoritmo schemą(problema- veiksmas jai išspręsti- rezultatas- iš jo sekantis veiksmas). Tai, kad viskas sustoja ties žinojimu, mano supratimu niekaip neišsprendžia pačios problemos, o sukelia laviną naujų.
2. Klausimą uždaro atsakymas, jog esate vaiko tėvas. Kitoks atsakymas išmeta jūs į naują žaidimo lygį. Ar esate pasiruošęs ir norite žaisti toliau
Jei pajėgsite nueiti toliau nei "rezultatas- žinoti", tiesiog atlikite tyrimą Paprastai paranojos nepagydomos racionaliais argumentais, tačiau jei ši yra jūsų vienintelė- galbūt.....