pradėsiu nuo įvairių aforizmų.
"Vienas vaikas - tai tik "ant siūlo galo". (pakart ta prasme.)." (gal čia žiauriausias, bet seniausias.)

"Vienas vaikas - dievui, antras - tėvynei, trečias - sau."

"Vienas vaikas - tėvui, kitas - vaikas - mamai, trečias vaikas - Tėvynei."

"Vienas vaikas - netyčia, antras vaikas - normalu, trečias vaikas - šeima."(čia berods šviežiausia, kokią esu girdėjus.


aforizmai, patarlės, sau, vertybės kažkur tarpe to ir to, o realus gyvenimas su individais ir jų istorijom - vėlgi sau. Taigi, Kaip manot jūs, kurie nusprendę turėt tik vieną vaiką...čia kai ne sunkumai spaudžia, o šiaip. arba situacija: planavot du, na, metai bėga, apsipratot, kad labai jau gerai su tuo vienu, kam grįžt į tuos vargus, vat ir biznis užsuktas, ir karjera tokia nestabili, kam dar destabilizuot viską..

taip pat prie to. kaip jūs žiūrėt, ar egoistiška daugiau mažiau pasiturintiems žmonėms turėt viena vaiką. po to, greta rikiuojasi taip; vaikas, kompas, antras kompas, mašina, antra mašina, net šuo ir katė yra, netgi gal dvi katės, ar du šunys, ar žuvytės ir šuo, na...o vaikas vis tik vienas. ar tokiu atveju vaikas su tiek kitų brangių daiktų netampa vienu iš daiktu 9irgi prabangiu) žmogaus gyvenime...


na tema plati - jūsų mintys ar patirtys....

Gal rasite sau tinkančius atsakymus.

Mano nuomone, tai nera egoistiska - cia kiekvienos seimos reikalas, kiek jie vaiku planuoja tureti ... Nejau yra kazkokios nustatytos seimos normos ... Zinau nemazai zmoniu, kurie samoningai apsisprende visai netureti vaiku ... Man tai normalu ..
Gal jie kazkaip kitaip turi tiksla save iprasminti ...
Mes jauciam spaudima del antro vaiko labiau nei kai neturejom ir pirmojo Ties visi klausimai aplinkiniu: tai kada pirksit sese/broli kartais ipykdo ne juokais ... Nes patys stengiames but tolerantiski ir niekada neklausinejam zmoniu, kada jus planuojat pastoti/gimdyti/tureti pirma (antra, trecia ketvirta ir pan. )vaika (-us)
O del antro vaiko esam sutare taip, specialiai neplanuosim - jei bus tai bus

aiišku, ačiū...pernai metais visai forume nesilankiau. pasiskaičiau. na jei kas norės, iš naujo padiskutuos gal kiek kitaip.

kuo zmogus primytyvesnis, kuo maziau mokosi, kuo maziau galvoja...tuo daugiau vaiku gimdo.

Šeima, kaip ne šeima...tik tie vaikai vienturčiai labai jau vieniši visą gyvenimą būna..
pažįstu daug tokių vienturčių.
MB-vienturtis, jo ex- vienturtė ir jo(jų) dukra- vienturtė Mergaitė neturi nė brolių, seserų , nė pusbrolių, pusseserių,nė dėdžių, tetų , galop tėvai išsiskyrė, nu nežinau....kažkaip man ...
Mano geriausia draugė -vienturtė ir pati turi vieną sūnų, daugiau neturės.
40 metų tapo visiška našlaite- mirė vienas po kito tėvai , senelis paskutinis,išsiskyrė, liko viena su sūnum, be jokių giminių ir visaip atkalbinėja tą sūnų (šiemet baigė vidurinę) nestudijuot kitam mieste ir gyventi tik pas ją- nu bijo vienatvės.
O sūnus sako- ko mane vieną turi, dar vieną reikėjo gimdyt, būt linksmiau buvę
Kažkaip nepilnas tas vaikų gyvenimas gaunas, na, ne katastrofa tai, bet...kažkas ne taip..
Mano vaikai tai labai laikosi viens kito ir už vienas kitą eina, nors anksčiau, maži būdami mušėsi, kaip paršai , manau,kad jie remsis vienas į kitą gyvenime ir vienas kitam padės.

dievuliau tu mano...
kas gi priglaus...kas gi pasirupins 40-ies metuku naslaite...

Visai nejuokinga, kai nėra nė vieno giminaičio, išskyrus sūnų. Dažnai žmonės tokių metų dar abu tėvus turi, o čia -nieko..

nu jo ...
jei megeja isgert ir prisiryt cepelinu su balta misraine prie didelio stalo, tada tikrai nejuokinga...su sunum juk tokio baliaus nepadarysi.

Aik, tu, tinginė, cepų nė daryt nemoka, o mišrainę irgi kažin...kūda, kaip dviratis...

Aš noriu trijų Visokios savęs realizacijos yra laiko švaistymas, reik gimdyt ir augint vaikus Daugiau dėl nieko neverta šioje žemėje gyvent, na nebent jei esi koks genijus, pasmerktas kankintis savame pasaulyje...

O as manau,kad geriau tureti viena,nei tureti tiek,kad paskui reiktu galvoti,kaip ismaitinti,aprengti,leisti i mokslus Nesakau,jei materialine padetis gera,tai kodel gi ne?! Bet kai pagalvoji,kodel vienam duoti viska,o kitam neturi,net jei ir labai nori,ir tuo labiau ir "galva turi" ,ir neturi is ko Tai daug skaudziau ir paciam vaikui,ir mamai,kad negali padeti atsistoti "ant koju" ,bent pradziai
Na del to ,kad jausis vienas... na zmogus ,kuris yra komunikabilus,nebus vienisas,tures draugu,pagaliau juk tai vienetiniai atvejai ,kai lieka vienas "kaip vilkas" juk dar yra pusseseres,pusbroliai...
Kiekvienas mes pasirenkame kokia seima tureti ir tai priklauso nuo daug faktoriu

nors del antro planuojam-artimiausiu metu tikrai ne.

Zinote del tos materialines padeties... as manau, kad brangiausiai kainuoja pirmasis vaikas, o visi kitis vis pigiau Jei rimtai, tai kad ir maista paemus: vienam valgyti gaunasi pigu, dviem - brangiau, o trim tas pats kas dviem. Kuo didesnis katilas, tuo pigiau gaunasi (gal truputuka perdedu, bet..)
Zinoma, kiekvienos seimos apsisprendimo reikalas, kiek tureti vaiku
Bet paciam vaikui daugiau smagiau, kai yra brolis ar sese. Paziuriu i kitus: vazineja broliai pas seseris, svencia kartu, vieni kitiem padeda, o mes su vyru vieni kaip pirstukai. As vienturte, jis vienturtis, abu neturime po viena is tevu jau seniai tad pusbroliu daug atkrenta, nes kai nera risancios grandies, tai tie pusbroliai su pusseseremis nutolsta... Noretusi kazka tureti
Beje, kol buvau mazesne - labai norejau broliuko ar sesutes, bet paaugau (kazkur 14 metai), pasidariau egoiste ir galvojau "kaip gerai, kad as viena", bet tai matyt paauglystes padarinys Dabar vel noriu tureti kazka artimo

be materiaLiniu dalyku, nera kazkolios gilesnes filo: kad tiesiog ner normalesnes meiles vaikams atsidavimo prasme? kam veidmainiaut jei tieisog NEIDOMU but su vaiku, kam pasigimdyt jei numest iskart auklei seneliams ar jau paaugliui/ei vyresniam vaikui? noris keliaut gilintis kazka skaityt kazka vis pamatyt pasirodet kiek PASIEKIAU pries kitus... ir taip be galo

Taip, sitie dalykai irgi is dalies turi itakos daugumai ... Juk vienas savo laime supranta krykstaudamas ir siausdamas buryje vaiku, o kitas - kaip meile sau: keliaudamas, siekiantis karjeros ir pan.
Bent jau man svarbiausias veiksnys - finansinis ir moralinis saugumas ... Jei pati jauciuos nesaugiai, tai tikrai nepasiryzciau tureti pulko vaiku Kai pagalvoji, nu antras bus, kaip nors... Ale jau niekaip saves neisivaizduociau su trimis vaikais - nuomojamam buste, besiblaskancios kitoj saly, ieskant skanesnio duonos kasnio vaikams ..
Manau, kad daugumai abejones del pasiryzimo tureti daugiau vaiku kyla del siuo metu pasauli apemusios ekonomines krizes ... Kai ji baigsis, manau, demografine padetis tikrai pageres

auginti tik vieną vaiką - tai jį iš anksto traumuoti... atimti pusę vaikystės...

žiauru... jei yra galimybė, nedarykit tokios klaidos

jei seimoje gimsta vienas vaikas, o daugiau nesigauna, siulau nuzudyti ta viena, kad nesikankintu...

Siuo atveju pritariu Blondinui

Nu ir dar priimt įstatymą tėvus auginančius vieną vaiką bausti kuo griežčiau

Nenorėjau tėvelių skyrelyje reikštis, bet ši žinutė...
Nepykit, bet atrodo, kad kaip tik ir būsit iš tų "sutraumuotų"

Ir, pasakykit man tada, kas gero iš gausių, bet asocialių šeimų? Iš vaikelių, kuriems, atodo duotas vienas protelis, padalintas kokiems 6-7? Gal geriau vienas, bet kokybiškas? Gal geriau vieną aprūpinti, nors minimaliai, nei būrį versti elgetauti? Vienas vaikas, normaliai auklėjamas, netampa net egoistu. Ir bendrauti iki valiai gali su draugais. Vienas vaikas šeimoje nepatiria emocinio spaudimo dėl konkurencijos (Retas kuris iš daugiavaikės šeimos galėtų pasigirt, kad nebuvo peštynių ir net žiaurių scenų). Taigi, nedarykite "vaikų fermos"

Skaitau dabar kaip tik vieno žymaus psichologo knygą apie agresyvumo prigimtį ir ten yra toks skyrelis apie Hitlerį. Žinot, kokia buvo jo pirmoji trauma? ogi sesutės gimimas

Oij nigaliu
Busim kaip Kinijoj - tik atvirkstinis variantas

1. nenukrypkim nuo temos. temoj užvedžiau kalbą ne apie asocialius. ir ne apie būrį...du ar trys tai jau bū9rys...
2. kalba eina apie tuos žmones, kurie,protingi ir visokie kitokie, gali suteikti kokyb.gyvenimą ne vienam, o dviem trim vaikam. tai jei trys vaikai būrys net pasiturintiems, buvo iškeltas klausimas - gal kažkas pakitę su pasiturinčių žmonių mąstymu? dilema tuomet gaunasi dvipusė. asocialūs (jei tokie yra) gimdo dėl pašalpų, o pasiturintys normalūs (jei tokie yra) bodis trečio vaiko, nes su dviem nebesugeba išsitekt ir suderint savo svajonių, saviraiškos, arba, kitaip tariant - (gal) egoizmo.

Visiska nesamone. Ir is kur tokias "tiesas" istrauket?

Nu kaip pažiūrėsi: mes su vyru abu vienturčiai, kaip tyčia mano draugės pagrindinės - vienturtės. Nepamenu, kad būčiau kankinusis dėl noro turėt brolį ar sesę, vyras - taip pat. Tuo klausimu tikrai jokių traumų.

Bet manau Jums ko gero tikrai kažkas atsitiko nemalonaus vaikystėje/paauglystėj ir todėl tokia nuomonė yra. Čia jau kaip pažiūrėsi, juk priklauso ir nuo tėvų vaiko augimo sąlygos ir nuo supančių draugų/priešų. Turbūt kažkas Jus skriaudė ir manydavot tada, kad jei turėtumėt vyresnį brolį ar sesę, tai Jus apgintų.

Mums su vyru pasisekė, kad augom gerose šeimose, o dabar auginam vienturtį ir dėl jo viską tikrai darom, kad jaustusi gerai. Aišku, sūnus galbūt irgi kada nors pasakys mums kokį priekaištą dėl savo padėties, o gal ir ne. Dėl to garantijų neduodu , gal sėdės SM ir diskutuos apie savo sukriošusius tėvukus, kurie nesugebėjo išspaust dar vieno chebranto .

cia jau kiekvienos seimos reikalas :) as ir vyras nuspresime kiek turesime vaiku, o ne kazkokios bobutes ant suoliuko susede

Yra dar vienas "perlas" : "Vaiką vieną dėk į sieną" ... Vaikai yra labai didelė atsakomybė . Ne materialinė bazė , ne baimė "iškristi" iš darbų , ne komforto ir patogumo praradimas yra tie pagrindiniai trukdžiai susilaukti ir auginti daugiau vaikų . Ar sugebėsiu skirti pakankamai laiko ? Kokybiško laiko , o ne trupinius, likusius nuo diskusijų parkuose su kitomis mamytėmis ir plepalų supermamoje . Ar sugebėsiu auginti ir auklėti ? Ar sugebėsiu įskiepyti tikrąsias vertybes ?...

aisku kad siema, kas per durn*s klausimas?
cia tipo, nenori antro vaiko, zinai neisgalesi isleist i moksluis ir t.t. bet padvesk, bet privalai uzaugint tris? ir cia dar siu laiku lietuvoj?
turiu viena ir man pilnai pakanka, zmoga irgi protinga, mastom logiskai, geriau vienas uzaugintas su pyrau, nei du su duona...

Žinoma, kad - šeima.
Kvailas klausimas, sakyčiau

Jooo ir vienisa mama ne seima

O kodel as turiu gimdyti antra vaika jei man baisu? Baisu kaip eisis nestumas, baisu jog paciai vel daug ka reiks daryti ir pasiklaiuti tik savimi? Jei nebus supratimo ir paramos? kam man to?

O juk tokiu moteru pilna, ir nemanau jog jos yra ne seima su savo vienu vaikeliu.

nesutinku, nematau jokios traumos, neatimu jokios vaikystes... Auginam dukryte, ir abieju nuomones su vyru sutampa, uzteks vienos

Kiekvienam pagal poreikius! Vienai seimai vieno uztenka, kitai - daug reikia... Svarbu, kad laimingi butu!

Manau, kad net ir 2 žmonės - vyras ir žmona - yra šeima.
Tikrai ne kiekvienas žmogus yra sukurtas šeimai. Pažįstu puikių žmonių, kurie turi po vieną vaikelį, labai jį myli, rūpinasi, auklėja, bet jiems tai yra kančia, lyg aukotų savo gyvenimą vardan kažko ... Antras vaikas jiems būtų išvis pragaras ... Taigi vaikų skaičius šeimoje yra kiekvienos šeimos reikalas.

Nesutinku as ne vienturte, bet visa vaikyste jauciausi labai vienisa. Iki mokyklos gyvenau pas senelius, kurie jau per seni buvo, kad manimi rupintuosi, brolis i gretima kaima pas draugus lakstydavo, as visalaik viena buvau. Paskui abu su tevais apsigyvenom. Mano brolis buvo vyresnis ir visad mane skriausdavo, aplink draugiu neturejau, tik mokykloj kiek. Visada jauciausi tevams nereikalinga. Manau, kad kai kuriems zmonems net ir nederetu vaiku visiskai tureti. As neturiu vaiko... noreciau tik 1... dukros. Mano brolis turi sunu. Artimai nebendraujam, bet kai pamatau, kaip jis elgiasi su savo vaiku, manau, kad geriau jei daugiau netures.
Sutinku su Foxy, ir 2 zmones yra seima! Nesuprantu, kodel kas nors is viso turi nurodineti kiek kam auginti. Kiek nori, tiek turi. Koks kieno reikalas. O tu, kurios teigia, kad vienas vaikas, tai ne seima, noreciau paklausti, o tai kiek vaiku jau seima? Ir pagal kokius kriterijus tai nustatoma? Tai gal po kokius 7 reikia gimdyt, va tada tai bus seima.

na as ne del to daugiau vaiku nenoriu, bet man uztenka jos vienos,as tiesiog neisivaizduju kaip galeciau dar kazka mylet taip kaip ja..netelpa galvoj. Jei kazkada tai pasikeis, galbut tada pamastysiu apie 2..

Taip taip nepilnas gyvenimas gaunas,dar tokios nesamones negirdejau.Va mano tevo sesuo kiek is musu anksciau pinigu pavoge,mamos ten vel buvo dideliu nesusipratimu.Tai nieko blogo nematau,kad ir vienas vaikas seimoj.

Na as esu vienturte, tai noriu pradeti nuo to, kad as asmeniskai na niekaip neisivaizduoju, kad kazkas dar mano mama galetu vadinti savo mama.
Siuo atzvilgiu esu didele egoiste, nes man atrodo, kad mano tevai yra mano vienos ir taip pat sunku isivaizduoti, kad mano tevai galetu dar kazka myleti be manes, ir tai reiskia, kad nebuciau vienintele dukrele, o butu dar kazkas kitas, kuris atimtu puse man skirto tevu meiles ir demesio. Numirciau turbut is pavydo, kazkodel su kiekvienu paglostymu "mano seses ar brolio" turbut galvociau, kad ji labiau myli nei mane.
Man asmeniskai tai labai liuks kai visas demesys sutelktas tik i tave ir nera jokiu "pasaliniu".
O siaip buvo vaikystej vienas momentas, kai pagaudavau save, kad noriu seses, bet tik tada, kai is kiemo reikdavo eiti namo. As zinodavau, kad grizusi busiu viena namie ir nebus su kuo zaisti, o mano kaimynes- seses ir toliau zais namuose. Bet tos mano drauges- seses, kai uzaugo, tapo pacios didziausios prieses ir konkurentes ir dabar apskritai viena su kita nebendrauja. Toki pat turiu pavyzdi ir is klasiokiu- sesiu, vaikystej buvo artimos ir graziai sutardavo, o dabar abi sako, kad negali buti kartu vienoj patalpoj, nes tuoj pat susirieja baisiausiai. Kadangi bendrauju tiek su viena, tiek su kita tai prisiklausau tokiu dalykeliu nemaloniu, kad net paciai nefaina darosi, tai net kartais lepteliu- "baikit jus pagaliau, jus gi seses", bet jos tik viena i kita pasiziuri saltai ir tiek.
O patys didziausi nesutarimai prasideda tarp kraujo sesiu ar broliu, tai kai mirsta tevai ir prasideda turto dalijimasis, tai jau kiek zinau pavyzdziu, kad net negera darosi, tas yra ir mano seimoje, mano mociute visiskai nebendrauja su savo sese jau gal 10 metu ir daugybe tokiu istoriju man pasakojo aplinkiniai. Baisiausia, kad kazkoks lopinelis zemes gali taip supykdyti artimiausius zmones visam gyvenimui, va turbut patys skaitet pries kelias dienas, kaip brolis broli uzmuse ir kita dar ketino uzmusti del gabaliuko zemes.
Tikuosi ne visi broliai ir seserys suauge tampa priesais, nes as tai nelabai matau grazius santykius- vien tik pavydas ir apkalbinejimai arba visiskas nebendravimas.
Va kai pamatai tokius santykius tai atrodo, kad geriau jau vienas tegul buna negu kad veliau nekestu vienas kito....

Galima ir aiškiau suformuluoti - nepatinka kieno nors šeimyninė situacija - vienas vaikas šeimoje, vienišas tėtis ar mama, daugiavaikė šeima, tradicinė šeima - pirmiausia paklausk saves - koks mano reikalas?
Joks?
Tai nuomonę pasilaikyk sau. Kiekvienas gyvena taip, kaip gali, nori ir išmano, ir niekieno reikalas klijuoti etiketes. Svarbu, kad nekenktų kitiems.
Niekaip neįsivaizduoju, kaip kitiems gali kenkti vienas vaikas šeimoje?
Ach, tėvai augina tik vieną ateities mokesčių mokėtoją?
Tai tegul suskaičiuoja, kad tokie tėvai yra pagrindiniai dabarties mokesčių mokėtojai.
50-50, taip sakant.

shiaip ash visada isivaizdavau, kad turesiu 4 vaikucius . bet kazkaip kolkas ties dviem apsistojom ir manau uzdarysim "fabrikeli"

tiesa pasakius del antro: po vienu pazystamu draugu vienturcio vaiko mirties -atidejima antro vaiko atsiradimui numeciau i shali

ju sunus zuvo avarijoj 18 metu kas buvo netiketa, nes buvo visad saugomas ir nesusidejo su prastos reputacijos vaikinais. kadangi jau jie buvo metuose aishku antro vaiko negimdys .. liko vieni ... taigi liko be anuku -o taip svajojo kaip ir visi, kad viska atidave savo vienturciui vaikui -gales lepinti anukeli kada nors busima....

taigi visgi skamba egoistishkai, bet du vaikai visai smagu

tiesa ash vienturte ir labai patenkinta tuo gal ir noreciau seses ar brolio, bet kaip pagalvoji, kad eiketu dalintis meile

Sveikuciai,
mes turime viena dukrele, kuri jau paaugle, su MB kartu jau 15 metu. Jau draugaudami zinojome, kad turesime viena vaika. Sutapo musu poziuris siuo klausimu. Taciau, jei vyras but apsigalvojes - tikrai nebutu daugiau vaiku. Mano MB vienturtis, o stai as ne. Ir tie seseru deveti rubai, kuriuos man tekdavo po ju dar ,,tampyti" - zodziu slogus prisiminimai. Realiai suvokiau, kad vienam vaikui tikrai galesime garantuoti visaverte vaikyste ir poreikiu uztikrinima.
Na mums gal ir gerai: turime ka norejome (viena vaika), taciau dukrelei pastebejau nelabai. Noretu ji brolio, bet vyresnio nei ji.
Ar jauciames nepilnaverte seima? Visai jokio skirtumo...
Reziumuoju: geriau vienas vaikas ir jam viskas su kaupu, nei daug ir.....

Na aš pati esu vienturtė, auginu 10 metų sūnų ir jau imu mąstyt ar nereikėtų dar vieno
Vaikinas mano jau didelis, formuojasi jo pasaulėlis - draugai, mokyklos reikalai, kiemas, kompas..... Kartais tenka susidurt ir su vienatvės jausmu, išlekia pas draugus ir sėdžiu visą vakarą namie viena, jei MB dirba
O mano mama tai vis gąsdina, kad kai jau paną susiras, tai tiek aš jį ir tematysiu, pasiskambinsim telefu ir visa draugystė bus mūsų.....
Ir aš vis mastau, kad reiktų mums dukrytės, juk mergaitės vis arčiau mamos, daugiau bendrų reikalų, o dabar mano sūnus tai laksto paskui tėvą, jiems ten bendri "ūkio" reikalai

Nu nežinau kaip bus, nes irgi visad galvojau apie vieną vaiką šeimoj, bet su laiku kažkaip ima keistis požiūris, sūnus mano bus suaugęs, pati dar būsiu jauna, kažkaip nei šiaip nei taip man atrodo.... O ir vaikui gyvenime bus linksmiau, kai žinos kad ne vienas pasaulyje, nes iš mano pusės tai nei puseserių, nei tetų, o iš MB tik brolis, kuris kaži ar kada turės vaikų.....

Cia pas mus taip buvo,atejo laikas kai pradejo kazko trukt ir dukra vis dazniau pasakydavo,va tas ar anas turi sese ar broli o as viena visada.Na dabar turim dar viena dziaugsmeli nu ir fain ir sese labai laimynga zaidzia,daboja,y lauka iseina abu,vienu zodziu nepasigailejom(gal nelabai tinka tas zodis bet....) nutare turet 2 vaikucius.Dukra labai sunkiai augo ir kai kiti pasakydavo kad reiktu dar vieno visada susiriedavom kad nesamones kalba,bet va gyvenimas ir mes kitaip sumastem....

Žmonių tikslai skirtingi ir toli gražu ne visos moterys nori iš gyvenimo tik būrio vaikų ir... viskas. Savęs realizacija nėra laiko švaistymas, kuomet žinai, ko nori ir stengiesi pasiekti, o ne sėdi ir galvoji, kad gal ir būtų tas ir anas gerai, bet ai... verčiau gimdysiu vaikus kits po kito.

Buvau vienas vaikas šeimoje ir tuo džiaugiuosi Realiai niekad nenorėjau nei brolio, ne sesers. Kas mano, kad būt vieninteliam tai kančia - galiu nuliūdint. Tai malonumas Visur savi pliusai ir minusai

pazystu daug tokiu moteru,kurios gimdo daugiau vaiku,kad tik neistiktu tokie patys vienturcio likimai...

Nesakyčiau kad mano likimas blogas Tėvai visą dėmesį skirdavo man, retkarčiais jo buvo net per daug. Bet netapau nei išpuikusia nei dar kokia. Nemaatau nieko blogo, kad gyvenau tyliai, su niekuo nesipešiau ir taip toliau

tai dabar, o kai tevu nebus kas tave palepins?

Šiais laikais...kai brolis brolį virtuviniu peiliu ar kirviu auklėja,vienas vaikas optimalu...daugiau šansų,kad išgyvens...

Cia vienas is lietuvaiciu bruozas