turiu ir aš tokių pvz...bet tema ne apie tai.... čia jau auklėjimo klaidos...bet negi dėl to verta teigti kad geriau viens vaikas nei du, kurie pešasi...o kaip to vieno vaiko moralę tuomet nustat...gal jis pešasi ar riečia nosį už namų ribų, ir tėveliai to niekad nesužinos....
negi tai pretekstas neturėt vaikų...arba tėvai tingi turėt vaikų daugiau, nes TINGI JUOS AUKLĖT... MUSIET...MATOMAI

As manau, kad visgi aukso viduriukas yra "standartine lietuviska" seima su dviem vaikais. Vienas augdamas vaikas labiau islepinamas, automatiskai yra priverstas daugiau bendraut su suaugusiais (na buna ir isimciu), turi zaist vienas... But namuose, kol gris tevai... Man patiko augti dviese, vyrui nepatiko vienam, tai tik patvirtina mano nuomone. Bet juk kiekvienam savo.

as irgi uz maziausiai dvieju vaiku seima.. pati noreciau triju vaiku, jeigu tik dievulis duos salygas ju islaikymui...

Ant Lietuvos reikia gimdyti vaikus!!!
Lietuvoj trūksta bedarbių su aukštuoju!!!
Lietuva privalo iki 2020 būti ES pirmaujanti bedarbių (pigios darbo jėgos) eksportuotoja!!!

Kokia gi šeima su vienu vaiku?! Tai ne šeima, tai - moters tragedija.

Vyras tokią žmoną su vienu vaiku liuosai pamest gali be didesnių nuostolių. O jau su dviem ar gausiau - šakės, brangoka.

Su daugiau vaikų ir žmona turėtų būti ženkliai ramesnė - vyrui su kiekvienu papildomu vaiku proporcingai mažėja laiko ir pinigų. O tai reiškia, kad iki minimumo sumažėja rizika anajam nusižiūrėt kokią bobikę. Gi laiko ir babkių tai nė...

Beje, mūsuose labai geros socialinės garantijos. Jos tiesiog pasakiškos. Kiekvienam raudonskruosčiui piliečiui valdžia negaili tiek pinigą, kad kožną mėnesį tas pyplys gali laisvai baliavot neišsipagiriojant - dėžė pilstuko išeina liuosai. Dar ir vienam pampersui liks...

Yra ir kitaip. Kitaip, tai taip, kai vaikai gimsta iš aistros, bet neprotaujant. Tada nebaisios jokios bėdos, jokie nepritekliai. Gyvenimas tik vaikams. Tiesiog net nesvarstant. Yra pinigų - gerai, nėra - gyveni viltimi, kad bus. Ir nusispjaut į vietinius buitinius nepriteklius. O jau apsimoka ar ne, net nėra kuomet svarstyt (kiniečių pavyzdys, tsakant...).

Todėl, gerbiamosios - gimdykit ir net nesvarstykit. Reikia benkartų ant Lietuvos!

ar jau toks nuskriaustas....gal tarp 9 užaugai šeimoj....? o vienturtis tai jau benkartu, sakai, niekad negali patapti arba bedarbiu su aukštuoju, kaip rašai pats...

nereik ironizuot ar į ekstrymus eit...nesugebi, matomai ,racionaliai išdėstyt visko, per daug skaudulių tavo tekste matosi....

Oooo.... !!! Teksto skaudulių matytoja!!!!
Ir iš kur gali būt darna ir racionalumas mūsuose, kai taip "dirba" smegenainės... Nu, tikrų tikriausias "zuzu"...

kiekvienam akivaizdu iš tokio teksto. sakysi neturalus tekstas...?kad kiti neparašo, tai bent pagalvoja. nu rask pas save bent penkis neutralius neemocinius sakinius paeiliui. literatūrą ir stilistiką gerai mokėjau...

Nesuprantu, dėl ko čia išvis reikėtų analizuoti, diskutuoti ar daryti problemą, nes kiekviena šeima pati nuspręs, kiek jai reikia vaikų pilnai harmonijai pasiekti

as manu kad seimoje turetu augti nemaziau nei du vaikiukai as pati turiu dvi seses ir broli, viso mes keturiese labai smagu augti tokioje seimoje, nors tevu materialine padetis nebuvo visa laik gera, bet visa laik turejau mylimus zmones ir dabar juos turiu daugelis cia raso kam gimdyti ir auginti jei gyvenime nesuteiksi jam visko, neisleisi i mokslus ir t.t. bet ar cia gyvenimo esme?? man atrodo kad ne, jei ir nesuteiksi vaikui viso to jis tave myles ir pats atsistos ant koju, uzaugs dar stipresniu zmogumi, nei tas kuriam viskas ant lekstutes paduota dabar man 21, jau turiu 13menesiu suneli ir lb noriu antro, juk taip smagu juos auginti

nu tai ištrinkim pusę forumo temų...juk žmonės tam ir diskutuoja, nors visų nuomonės būna kad išsiskiria...ot atsirado naujokė

Todėl, kad tai ASMENINIS kiekvienos šeimos reikalas ir dažnai dėl įvairių aplinkybių jautri tema (nepagalvojote, kad yra norinčių, bet pvz., daktararai neleidžia dėl įvairių lėtinių ligų) - KIEK turėti vaikų

Ir kaip galima vadinti sutuoktinius, auginančius kartu, kad ir tik vieną vienintelį vaikelį - "ne šeima"???

nu tai prašau...jei dėl sveikatos, atskira tema...aš rašiau tie, kurie GALI(visom prasmėm-finansine, sveikatos prasme), bet N-E-NOOOOOO-RI...
čia ir kyla klausimas dėl vertybių, prioritetų....
pusę forumo temų apie vertybes...apie jas dažniausiai ir populiaru diskutuoti.

Na, visus atvejus ir priežastis, kai šeimoje auga vienturtis, sąlygiškai galima suskirstyti taip:
- Vaikas tėvų gyvenime atsirado atsitiktinai, neplanuotai ir per anksti. Tėtušiai nebuvo prinokę tokiam išbandymui, todėl auginimas nuo pirmųjų dienų tapo našta. Suprantama, kad krato vien mintis apie antrą vaiką. Vaikui situacija labai nepalanki, nes vaikai sugeba pagauti net tokius subtilius mūsų emocijų niuansus, kokių patys nesuvokiame. Tad nuo mažens auga jausdamasis nemylimas (nors iš tiesų taip nėra) ir našta tėvams.
- Sprendimas auginti tik vieną vaiką priimamas sąmoningai. Dažniausiai tėvai yra daug pasiekę gyvenime, bet kreivokos vertybinės orientacijos. Vaiką suvokia kaip dar vieną aksesuarą prie savo gero ir viskuo aprūpinto gyvenimo. Auklėjimą suprimityvina iki etiketinio apskudurinimo, apdaiktavimo ir tampymo po prestižines mokymo įstaigas. Vaikui nuo mažens yra diegiama, kad laimėjimai, diplomai, karjeros pasiekimai ir banko sąskaitos dydis yra vieninteliai žmogaus vertės matai šiame pasaulyje. Situacija vaikui tragiška. Jis nuo mažens paverčiamas tėvų ambicijų įkaitu ir save suvokia kaip tėvų nuosavybę, o ne kaip asmenybę su jausmais ir emocijom. Ateityje - garantuotos neurozės, depresijos, alkoholizmai, despotizmas ir nesugebėjimas užmegzti normalių žmogiškų santykių.
- Tiesiog taip susiklostė gyvenimas. Atvejai įvairūs - tėvų skyrybos ir nutrūkę ryšiai, sveikatos problemos, nesėkmingi bandymai susilaukti daugiau vaikų ir pan. Iš visų atvejų turbūt "švelniausias" vaiko atžvilgiu. Tačiau tėvai tokiu atveju yra linkę superekšlėti ir pernelyg sureikšminti vaiką, bandyti įgyvendinti savo nerealizuotas svajones per jį. tad vis tiek yra rizika suluošinti vaiką emociškai. Bet jeigu tėvai protingi, šiuo atveju viskas gali būti gana gerai.
Aišku, šis skirstymas yra sąlyginis ir kiekvienas atvejis yra unikalus. Aš vis dėlto nedrįsčiau smerkti tėvų, auginančių tik vieną vaiką. Priežastys gali būti labai asmeniškos ir jautrios.
Bet kokiu atveju manau, kad vaikui augti vienam yra blogai. Ne tik dėl to, kad jaučiasi vienišas, bet ir dėl rizikos tapti tėvų amibicijų įkaitu. Aišku, tokios problemos galimos ir ne vieno vaiko šeimoje.

Čia ir taip visiems aišku, kad kiek šeima nuspręs vaikų turėti tiek ir turės. Ir tikriausiai kiekvienas yra savaip teisus

Sias eilutes rasiusiai pritariu!
Mano abu tevai vienturciai-taigi nei dedziu ,nei tetu,nei pusbroliu.Vaikui esant tikrai buna apmaudu,kai draugai pas pusbrolius sveciuojasi,o mes vieturciu vaikai...

jo, geriau kai bent du vaikiukai

taip ir mes planavom antra vaikely,bet krize suspaude finansus teks daba palaukt,kol pageres laikai

"Aš nedrįsčiau smerkti tėvų , auginančių tik vieną vaiką..."...Tačiau , man pasirodė , kad tie trys tėvų aprašymai visi turi neigiamą atspalvį . Maždaug - nieko gero iš tokio vaiko (vienturčio) nebus...
Papildyta:
Yra šeimų , auginančių ne po vieną vaikelį , bet aš dažnai suabejoju jų vertybėmis ir prioritetais . Neturiu omenyje asocialių šeimų ...

Ar vienas vaikas ar visi penki, bet kokiu atveju tai yra šeima. Jei pora nenori antro vaiko, tai negi dabar gimdyti vien tik tam, kad atitikti visuomenės standartus Žinoma dviems, trims ar net daugiau vaikučių yra labai smagu augti didelėj šeimoj. Bet tai tėvų pasirinkimas.

nu bet vadinasi motyvai vistiek neaiškūs...tiksliau vertybės neaiškios ir tiek l šiaip įdomu, nes nieks teisybės, tie kurie GALI, bet pasirinko VIENĄ vaiką, -į šią temą neužsuka ir nepasako....gaila.

nu jo, nesamone

Man , pavyzdžiui , taip pat neaiškios vertybės mamų , kurios jau ant nemažo pilvelio buvo užsikabinusios plakatus "Įteisinkite abortus iki šešto mėnesio..."( gal ir netiksliai pacitavau , bet esmė buvo panaši ), kai atsirado pamąstymų dėl pašalpų mažinimo ...Neaiškios vertybės mamų , kurios "pasiskaičiavo" , kad šiuo metu apsimoka-neapsimoka pastoti ir gimdyti...

va šito tai ir aš nesuprantu, kai vaikas gimdomas tam kad gaut pašalpą, o ne tam kad vaikutį turėtum Aišku reikia paplanuot kiek maždaug vaikučių pajėgsi su savo pajamom užaugint, kad nereikėtų ištiesus ranka paramos prašinėt, bet va tokio požiūrio "jei mokės valdžia tam tikro didžio pašalpą, tai gimdysiu, jei nemokės- negimdysiu" . ligtais valdžiai to vaiko reikėtų o ne mamai.

O turinčios vieną vaiką bandė paaiškinti kodėl taip nusprendė, bet jų argumentai buvo laikomi niekiniais ir jos apšauktos egoistėmis ir neatsakingomis

Tai vat, kad tame ir reikalas, kad valdziai tai reikia musu vaiku . Is kieno mokesciu mums pensijas mokes? Ar geriau paplanuokim numirt iki pensijos ?

Na , iš tiesų , kokios mes svarbios ...Beveik - pačios svarbiausios : valdžiai reikia mūsų vaikų ... Manau , kad dalis moterų , kurioms tikrai aktualu pašalpų stabilumas , į tokias protesto akcijas nevaikšto . Neturi laiko ir galimybių ... Grįžtant prie temos , tai ne vieną kartą teko stebėti mamas , už rankos vedžiojančias antrus vaikus , o ant pirmojo be sustojimo purkštaujančias "Nebėgiok...nelįsk prie brolio(sesės) ...tu juk didesnis - nusileisk...gal jau baigsi zysti...ar tu turi nors kiek supratimo-jis(ji) dar mažas(-a)..." . Kokie jų motyvai gimdyti daugiau nei vieną vaiką???

indralex, geri tavo argumentai, bet čia nevykę... juk ne apie tai kalba. tu tarsi giniesi...kai užvedžiau temą, pateikiau mitus visuomenėj egzistuojančius. juose buvo sakoma: vienas vaikas -tik ant virvės pakabint. (čia tais laikais, kai ūkininkų šeimoms reikėjo daug darbo rankų.)

keitėsi laikai ir keičiasi požiūriai. kaip yra negerai, jei gimdoma dėl pašalpų-beje, sakyčiau visgi normalu pasiskaičiuot prieš tai pinigus, kad daugiau žaist išeitų su vaiku , o ne nervuotis...., taip yra negerai, jei kuo šalis ekonomiškesnė- žiūrėk tik po vieną vaiką nusėda...kaip ir po vieną katiną, šunelį...TV, automobilį...uuuuups, sumaišiau, du automobiliai, du TV, net du katinai, o vaikutis vienas.

tai vat klausimas, slidus: arba žmonių vertybės kapitališkai kitos. jau geriau vienas, bet bagotai aprūpintas...bet čia ir susiduriam, kaip SM pilna temų, kad vienų poreikiai ir 10,000 į mėn mažai, kitam -600lt reikmėms užtenka.

kodėl tad turtingos šalys - mažiau vaikų? aš nesakau, gimdykim septynis ar devynis. tačiau nieks nepaneigs, jog ekoniminis prieaugis irgi kyla atatinkamai gyventojų prieaugiui. o dabar turim senėjančią ir mirštančią ne tik LTV bet ir 4/5 Europos šalių.

Pastojau ir gimdžiau dukrą "nepasiskaičiavusi" . Gyvenome nuomuojamame bute . Ką tik baigę universitetą . Susituokėme . Natūraliai , be jokių aptarinėjimų nustojome "saugotis" . Nebuvo nei nepritekliaus , nei pertekliaus ... Žodžiu , mūsų šeimoje svarbiausia ne tai , kad vaikas būtų "bagotai aprūpintas" , bet tai , kad būtų aprūpintas dėmesiu , bendravimu . Tiesiog savyje nematau resursų ( dvasinių , moralinių , psichinių ) kokybiškam bendravimui , kokybiškam auklėjimui su daugiau nei vienu vaiku ( nes ir tam vienam ne visuomet atiduodu visą dūšią). Gal ir pasikartosiu , bet "kapitališkai kitos" vertybės ir tų mamų , kurios , dėl man nesuprantamų priežasčių , gimdo antrą-trečią vaiką , mažąjį čiūčiuoja - liūliuoja , o vyresnįjį tramdo-muštruoja ir t.t. Taip pat savotiškos vertybės mamų , prie LRS atriedančių su tikrai ne šimtus(pradinė kaina trys nuliai) kainuojančiais vežimėliais ir gedinčių savo prabangių pašalpų...Ir kas mane "pribaigė" , tai tas užrašas ant nėščiosios pilvo apie abortą...

sutinku tai tikra tiesa

na iš esmės...dabar jau kai mano vaikiui 6metai, tai tikrai dviems dūkti namie geriau nei mamą ar tėtį tampyti...aš dūkstu su vaiku... bet...

tie du ar trys vaikai atsiperka į ateitį. vienas vaikas - visgi, mano manymu - yra vienas. jį augint sunkiausia. ne materialia prasme.

vienas vaikas ne vaikas ir tt ir pan-iš senų laikų, kai vaikai buvo paspirtis darbuose, kai mirtingumas jų buvo didelis. Dabar viskas kitaip.

Sutinku su Montekrista. Seniau taip ir būdavo, kad kuo daugiau turi vaikų, tuo geriau esi aprūpintas senatvėje, kai pats banano nusiskint į medį negalėsi įlipti, bo smėlis byrės.

O aš manau jog neturėtų čia būti jokių turėtų. Taip vaikams smagu, bet...

o tevams ne smagiau kai vaikas ne vien apie ju kojas trinas ir zyzia demesio, o kai daugiau vaiku namie tai jiems paties lengviau, na aisku ne kai skirtumas tarp vaiku 16metu...kuomet pomegiai skiriasi...

siaip jau dabar kaip tik kalbames su draugais...blemba, visa europa mirstanti, visa....ei, gimdykime visgi vaikus...juk vistiek gera gyventi (nors ir baisu)

Kiek kas nori, tiek ir gimdo. Labai daug šeimų auginačių tik vieną vaiką.

labai nenorėčiau apsiriboti tik vienu vaiku.

aš turėsiu tik vieną vaiką. gimdžiau ne dėl savęs. požiūriui kad vaikas turi turėti brolių ar seserų nepritariu, manau geriau jau skirti savo dėmesį ir rūpesti esamam vaikui, o ne rūpintis kompanija jam. visgi artimiausi žmonės yra tie, kuriuos patys pasirenkam, o ne mums pagimdo tėvai. kiekvienam savo, bet aš asmeniškai nematau prasmės gimdyti pametinukus, nors dėl to ir buvau pulta.

Manau taip kategoriškai niekada nereikia dėti taško... Man rodos, jūs esate dar labai jaunutė, na bent jau tas jaučiasi iš jūsų postų, kiek tenka susidurti.

nuomonei ir patirčiai turėti amžius nėra kliūtis. nesu 'labai' jaunutė

o aš noriu antro nė dėl pirmo vaiko, nežinau dėl ko, tiesiog noriu, jei galiu padovanoti gyvybę-aš tai ir padarysiu dar kartą.

Man toks pats jausmas. Yra toks vidinis norėjimas/žinojimas...

mane toks noras vienu metu irgi kamavo, bet nusprendžiau nebegimdyti dėl jau turimo vaiko juk broliai/seserys ir gimdomi ne todėl kad vaikams jų reikia, o todėl kad mama (labai retais atvejais - tėvai) to nori mano vaikas man svarbesnis už mane ir mano norus/žinojimus, bet kaip minėjau - kiekvienam savo, aš jau buvau pulta/kritikuota tiek kartų kad manęs tai nelabai jaudina, vis tiek galvoju tik apie savo sūnų

tai o kuri gi jau negalvoja apie pirmą vaiką, gamindama antrą? Visos galvoja.

O jūs pati vienturtė šeimoje?

tikrai ne visos. o ir galvojimas skiriasi. vienos galvoja 'ai, bus brolis/sesė, linksmiau bus', kitos 'pašalpos daugiau gausiu', trečios 'vienas vaikas ne vaikas', ketvirtos dar kitaip. o kitos gimdo negalvodamos kad pirmam gal dėmesio negalės tiek skirti ar pinigų trūks, bet va norisi ir viskas.

ne. todėl ir nuomonę bei patirties šiuo klausimu turiu

Aš iš trijų vaikų, gal todėl neįsivaizduoju, kaip galima norėt tik vieno.
O planuodama žinoma, kad pagalvoju, ar sugebėsiu išlaikyt ir tt. Todėl ir tebus du. Na, jei labai labai netyčia-trys

jūs pagalvojat, bet nemanau kad derėtų pagal save spręsti apie daugumą ir teigti kad 'visos galvoja'. juk vien lietuvoj daugybė pašalpinių kurie pasigimdo, o tada skundžiasi kad valstybė neišlaiko. aš asmeniškai manau kad šeimoje vaikų turėtų būti tiek kad jie maksimaliai gautų dėmesio, rūpesčio ir kad antras/trečias/etc. vaikai nebūtų gimdomi vien tam kad norisi/nebūtų liūdna. kiekviena šeima yra unikali, todėl nemanau kad galima visus mauti ant vieno kurpalio ar spręsti apie kitus pagal save

Mano tėvai taip manė, esu vienturtė. Bet viso to rūpesčio ir t.t. man vienai buvo per daug, dusau nuo jų dėmesio. Man dar neteko sutikti vienturčio, kuris būtų kitaip jautęsis... Žinoma, smagu būti tokiu mylimu, bet tuo pačiu ir sunku, kai viskas viskas tik tau vienam.

Linkiu, kad jūsų berniukas augtų laimingas ir laisvas.

todėl ir manau kad kiekvienam savo. aš asmeniškai esu jaunesnė iš dviejų vaikų. man dėmesio iš galimybių trūko. todėl pasistengiau kuo anksčiau pradėti gauti savų pajamų ir atsiriboti nuo kraujo ryšių primetamų įsiparegojimų. man daug artimesni yra draugai ir mano sūnaus tėvas nei kraujo giminės, nes jie man nebuvo primesti. man labai trūko tėvų dėmesio ir meilės, bet tai ko man trūko, aš gavau iš kitų žmonių. mano situacija tiesiog išmokė nesivadovauti stereotipais kad vienturtis yra blogis, pametinukai gėris, brolis/sesuo yra reikalingi ir būtinai bus artimi. aš antro vaiko neatmetu visiškai bet jis bus ar ne lems ne mano norai/poreikiai o jau esamas vaikas, kaip jis augs, jo poreikiai, mano finansinės galimybės, mano ir mano draugo santykiai bei daug kitų dalykų. tokių dalykų nemanau turinti teisę spręsti tik aš todėl manau kad kiekviena šeima yra labai unikali ir negalima pagal save spręsti apie kitus, t.y. jei aš jaučiausi blogai turėdama brolį, nebūtinai mano sūnus bus toks, gal jis augs visai kitaip...