2004 m. pirmasis Gegužės šeštadienis...
Vis dar prisimenu tą dieną kai pajutau,kad kažkas manyje yra ... Jaučiau ir baimę, ir laimę... Nežinojau kas bus, bet buvau laiminga,nes žinojau, kad tą žmogeliuką auginsiu ne viena... Buvau tokia jauna, bet žudikė būti nenorėjau...
Atsimenu tą akimirką, kai Mes vaikščiodami mieste pagalvojome, o kur gi mano dienos
? Nutarėme nieko nelaukę nusipirkti nėštumo testą. Reikėjo laukti iki ryto...2004 m. Pirmasis Gegužės sekmadienis - Motinos diena.
TEIGIAMAS
!!! Mintyse prasisuko visas mano gyvenimas... Pagalvojau apie viską - mokyklą, jaunystę, draugus...Tai nei tada, nei dabar buvo ne esmė, nes turiu tokį puikų vyrą, kuris sugebėjo nenužudyti besiskleidžiančių mano jaunystės pumpurų.
Svarbiausia, kad manyje yra kūdikėlis, norintis gyventi, pažinti pasaulį... Jei taip jau atsitiko, reiškia taip turėjo būti - toks mano likimas, būti jauna mamyte... Grįžau pas tuomet dar savo draugą ir pasakiau naujieną... Pravirkau, o kitaip ir būti negalėjo. Vis dar negalėjau tuo patikėti. O jis pasakė - nusiramink ... auginsime!!! Tai buvo nuostabus jausmas, kai iškart pajutau palaikymą. Dabar reikėjo pasakyti tai mamai... Tai buvo baisiausias laikotarpis... Bet ir šitoje vietoje kitaip negalėjo būt. Pati nenorėčiau, kad mano dukra tokio amžiaus pastotų.
Nuėjome pas ginekologę, kad sužinotume kiek laiko aš jau nėščia? 5 savaitės
Ėjo laikas... Mano pilvukas vis didėjo ir didėjo, daug naktų praleistų ligoninėje tik dėl to mažo angelėlio kuris manyje spardėsi. Jaudinausi ne tik aš, bet ir būsimasis tėvelis. Buvo baisu kaip viskas klostysis toliau. Ligoninėje žymėdavau kiekvieną spurdėjimą, ne kartą mačiau tą žmogutį ekrane, kartą man pasakė, kad laukiamės mergytės, tai buvo dar viena džiugi staigmena... Kiek kartų namuose prieš miegą įsivaizduodavau save, tapusią mama, o savo mylimąjį tėčiu...Kartais ir ašara skruostu nuriedėdavo... Krauti kraitelį ir vėl nebuvo paprasta. Tačiau viskas susiklostė gerai, viskam visko užteko. Svarbiausia sveikas vaikutis ir laimingi tėveliai.
Artėjo paskutinės dienos, jaučiausi pavargusi, išsekusi - jau taip laukiau gimdymo. Gimdymo terminas gruodžio 28-oji. Kadangi tai pirmas nėštumas nežinojau kaip ištikrųjų skauda, todėl gruodžio 25 rytą pamaniau, kad jau laikas...tuo labiau, kad per paskutinį vizitą gydytoja pasakė, kad iki termino neištempsiu ir pagimdysiu ankščiau...Na ir pavalgę Kalėdinius pusryčius išvažiavome į linksmybes. Nuvažiavus tradicinė apklausa na ir dar...kaklelis tik 2 cm... Šiandien dar negimdysiu. O GAILA... Ir taip, kasdien tas pats atsakymas, gruodžio 28-ają išvis nervai suėmė, nieko įpatingo nejaučiu, širdelė plaka normaliai, atsidarymas 3 cm... ir gydytojos nuosprendis, jei šiandien nepagimdau rytoj tikrai pagimdysiu.
2004 Gruodžio 29 d. 10.00 Taip ryte susirinkome daiktus ir iškeliavome gimdyti... Tada jau tikrai nebelinksma buvo...
Prakirpo vaisiaus vandenmaišį ir prasidėjo tikrieji sąrėmiai... Suleido nošpos kakleliui ruošti ir dar kažkokių raminančių vaistų... Atsimenu tik sąrėmius, o daugiau rodos tik miegojau. Bet koks gi miegas kai sąrėmis kas 2 - 3 minutes. Atsimenu savo vargšelio vyro miną, kaip jis žiūrėjo į mane ir klausinėjo kuo gali padėti... Kadangi aš nieko gero nepasakiau, tai vargšiukas man šaltus kompresus ant galvos dėliojo... Man tai labai padėjo. Na ir maždaug 16.20 gydytoja ateina, patikrina ir sako, kad gimdysim... Gerai nepamenu, bet rodos 3 stūmimai ir 16.45 pagaliau!!! Mažytė mūsų dukrytė. Na, ne tokia jau ir mažytė - svėrė 3910g., o ūgis 54 cm. Bet labai gaila, kad kaip kitoms mamytėms man niekas jos ant krūtinės nepadėjo... Buvo truputėlis plyšimų, kol mane sutvarkė, sutvarkė ir mažylę. Atrodo ČIA, ŠTAI ČIA GULI MANO DALELĖ, netikėtai pasibeldusi į mūsų gyvenimus ir apvertusi juos aukštyn kojom. Buvome tokie laimingi, kartu ir pavargę.Dabar suprantu, kokiam gyvenimo išbandymui ryžausi...kokią atsakomybę jaučiu. Ir dabar kol dar nepraėjo nei metai, nutariau visa tai aprašyti. Noriu sudėti visus savo jausmus, išgyvenimus tau į skrynią tam, kad užaugusi - Tu brangi dukryte, galėtum visa tai įsivaizduoti...
O čia žadėta antroji dalis
kai skaitau tavo aprasima tai vis savo gymdimus prisiminu,gal kada irgi aprasisiu ,dabar nera laiko,otaip bendraukim 
Tikiuosi kadanors perskaityti ir tavo gimdymo istorija 
