Viskas prasidejo nuo to, kad labai laukem vaikelio, bet vis nieko, tad su vyru nusprendem susituokti, o po vestuviu rimtai planuoti mazyli. Artejo vestuviu diena daug darbu, o man vis skauda sonus ir nezinau nuo ko. Nusipirkau nestumo testa, neigiamas, viltis vel dingo. Nuejau pas ginekologe. Ji pasake, kad tas sonu skausmas gali buti artejant menesinem arba laukiuosi, as jai pasakiau, kad jau dariausi testa ir jis neigiamas, tai ji man pasiule, vestuviu isvakarese pasidaryti testa ir suzinosiu, ar per vestuves galiu selti. Penktadienio ryta, nusiperkau testa, nekantriai darausi, vonioje itampa, vyras uz duru laukia. Po poros minuciu atsimerkiu ir matau du bruksnelius, jausmas neapsakytas, norisi rekti, saukti, vyras vis dar nekantriai laukia uz duru, jam pasakau, kad neigiamas, nes norejau vestuviu diena pasakyti, kad mes uz 9men. busime tryse, taciau istveriau tik iki vakaro ir jam pasakiau, jo reakcija buvo neapsakoma. Netruko praeiti 9men., gydytojai labia painiojo datas, kai skaiciavo pirma karta sake, kad vaikelis ateis, geguzes 27d. birzelio 2d, nuejau darytis echoskopo, pasake, kad mazylis ateis iki geguzes 25, kitas gydytojas pasake, kad mazylis ateis geguzes15d. tad turejome daug datu. Geguzes13d nueinu pas savo gydytoja, o ji ir sako, kad mazylis labia zemai nusileides, kad turi kuo greiciau vaziuoti i Klaipeda (gyvenu Siauliuose, o planavau gimdyti Klaipedoje, nes pati esu gimusi Klaipedoje, norejau, kad ir mazylis ten gimtu), o as buvau susitarusi i Klaipeda vaziuoti geguzes16d. na bet as visdelto nevaziavau ir laukio tos datos. Na 16diena nuvaziuoju ir ten man pasako, kad ner ko cia taip skubeti, mazylis zemai nusileides, bet jis dar nepasiruoses gimimui, tad mane i ligonine guldysi tik 19d. Tik koki skausma pajusdavau, galvodavau, kad jau viskas, bet mazylis neskubejo. Atsiguliau i ligonine, visos tik gimdo, o as vis laukime, gimda neprasiverusi. Po keliu dienu gimda prasivere 1cm, bet nieko, kiekviena diena klausesi tonusu, mazylis gerai jautesi, tai ko jam skubeti? Vyras kiekviena diena prasededavo ligoninej, jis mane pasiimdavo is ligonines, vaziuodavom prie juros, taip raginom mazyli ateiti i si pasauli. Taip slinko dienos, geguzes 26d. paskambinau vyrui ir pasakiau, kad labai noriu saldumynu, juk paskutes dienos reikia atsivalgyti sokolado, riesutu, obuoliu. Na is parduotuves gryzom dideliais maisais, pilnais maisto, nes as visko norejau, po to mes nuvaziavom prie juros, pasakojom mazyliui kokia yra didele jura, kaip smagu stebeti bangas, sokineti per jas. Vakare gryzom i ligonine, i maista nebenorejau ziureti, praejo noras. Visa nakti blogai miegojau, pilvas vis kietejo, ryte, kaip visada gerai, jokiu pozymiu apie artejanti gimdyma, akusere pasiziurejo vaikelio tonusu, jie buvo geri, aparatas saremiu nefiksavo. Atsiguliau paguleti, i palata atnese laikrasti, ir skaitau tokia reklama:

Ir jauciu siluma, nieko nesupratau, pasimeciau, toliau ramiai guliu, bet nebeskaitau, laukiu kas vyks toliau ir vel sliukstelejimas, tada pazadinau palatos drauge, papasakojau, kas su manim vyksta, tai ji pakviete akuseres, paskambinau savo vyriskiui ir pasakiau, kad atvaziuotu, bet nesakiau, kad jau prasidejo, vel jam skambinu, nes pamirsau pasakyti, kad pasiimtu maiseli su jo apranga, kuri reikalinga dalyvaujant gimdyme, kai jam pasakiau apie maiseli, jis manes paklause ar jau, as jam sakau, kad jau, jis tepasake, kad viskas, baigiu skustis barzda ir atvarau =) Tai va, .man vandenys nubego 11:15 gimda prasiverus 1.5cm. Guliu gimdykloj juokas ima, jokio skausmo, padare epidural, laukiam toliau, 15val. gimda atsidariusi 3cm, skaitom zurnalus, sprendziam kryziazodzius, 16val. 3cm, 18val. 3cm, tada gydytoja pasake, kad skatinamuosiu leidzia jau pacia didziausi doze, jei iki 21val gimda neprasiveria tiek kiek reikia, darom cezari, o as taip tikejaus, kad vyras dalyvaus gimdyme, bet… Atejo 21 val. tas pats, vyrui asaros, man juokas, nezinojau kas su manim darosi, liepe atsisveikinti su vyru ir isveze mane, guliu ant operacines stalo ir laukiu, girdziu sako: 21:42 jums gime sunus, man mintys: o kur vaikelio klyksmas? Pasirodo as ji girdejau, tik pagalvojau, kad ten kazkas cezejo, nesupratau, kad tai mano mazylis. Mazylio man nerode, ji nusinese, as apsipylusi asarom guliu ir laukiu, bet… po 10min. man ji trumpai parodo, ech koks jausmas uzpludo. Po to vaikeli pamaciau tik kita diena, visa nakti negalejau uzmigti, buvo idomu, kaip jis dabar jauciasi, ar jis neverkia, kaip jis atrodo? Kita diena as susitikau su mazyliu, galejau ji liesti, glostyti jo rankytes, buciuoti jo zandukus. Stai tas mazylis, kurio mes taip ilgai laukem…

Kokia graži istorija Aukit dideli dideli

aciu uz palinkejimus

ech... būkit laimingi...

toks ilgai ilgai lauktas ir toks gražus gražus....

Labai gražus vaikinukas O istorija Aukit dideli, sveiki ir laimingi

Nuostabu, dziaugiuosi uz jus Aukit dideli, sveiki

Aukit didučiai ir sveikučiai!

Labai gražu:) Aukite laimingi ir stiprūs

aciu visom uz palinkejimus ir pagirimus

Tikrai nuostabi istorija ir kokie jus grazus, tad bukite stiprus ir sveiki !!!

aciu uz siltus zodzius

sekmes jums

aciu, jum taip pat

Sėkmės auginant tokį didelį berniuką

aciu

labai grazi istorija
Titukas grazuolis-tikras vyras
zinau,kad jau laukiat antro vaikucio,tai linkiu stiprybes,kantrybes ,laimes ,sveikatos ir viso ko geriausio jusu seimai

Sveikinam nuoširdžiausiai.Kokie ilgi plaukai,prisiminiau savo mergyte kątik gimusią...Sveikatos nešiojant antą

Labai grazu
ir leliukas

labai graži istorija sėkmės jums augant