sveiki, noriu paklausti, kaip elgtis su vaiku, kuris isgyvena dveiju metu krize? vaikas viskam priestarauja - nesiduoda nei nurengiamas, nei aprengiamas. keisti sauskelnes tikra kancia, nes neleidzia nei uzmauti nei numauti jas, jei reikia praustis i vonios kambari reikia ji istumti, o nusiprausus isstumti, nes pats neina- priesinasi. na, zodziu istisai priesinasi, kai isiverkia labai ilgai verkia ir tada sunku buna ji nuraminti. skaiciau, kad tai dvieju- triju metu krize, bet kaip teisingai jos metu su vaiku elgtis? nesinori labai nuolaidziauti ir buti labai grieztais. kaip atrasti ta teisinga aukso viduriuka? gal jus patarsit?
labai lauksiu atsakymo
is anksto dekoju

iki siol girdejau tik apie 3-ju metu krize
Papildyta:
bet gal geriau nueikit pas psichologa pasikonsultuoti arba paskaitykit literatura apie tai. knygu yra daug, bet tik esant konkrecioje situacijoje, gali rasti ten tik sau tinkancius atsakymus

sveika. si krize vadinama treciuju gyvenimo metu krize. jos metu vaikai bando atrasti savaji AS. todel jam yra budingas noras viska daryti paciam, priestarauti tevams, atsikalbineti, rodyti ozius, kartais netgi isakineti tevams.
tokiu laikotarpiu reiketu leisti vaikui daug ka ismokti paciam, daryti paciam, isreiksti savo nuomone. nes tik taip greiciau pasibaigs si krize. kuo ilgiau nepripazinsite vaiko asmenybes ir savarankiskumo, tuo ilgiau ji tesis.
reikia leisti vaikui paciam apsirengti, paciam nusirengti, net nusiprausti( jei yra saugi galimybe). labai svarbu, kad tevai pasidziaugtu vaiko "laimejiamis", pagirtu ji. taciau nereikia nusileisti ten, kur yra pavojinga, ar tiesiog ten, kur jusu nuomone vaikui negalima. negalima nusileisti vaikui jo oziavimosi metu, nes vaikas susidarys nuomone, kad butent del "oziu" gavo ko norejo. geriau pasakyti, kad ateitu, kai "iseis oziukas" ir pasikalbeti su ramiu vaiku. jei nusileisite ramiam vaikui, jis supras, kad reikia tartis, o ne rekti....
na va.. gal kiek aiskiau... jei dar kas klausk

2 metų krizė, 3 metų krizė, 5 m. krizė, mistika kažkokia. Manyčiau, tai nenuoseklaus auklėjimo pasekmė, kai vaikui iš esmės leidžiama neklausyti, vaikas jaučiasi nesaugus, negerbiamas, tik varinėjamas, nesupranta, ko iš jo norima, vaiko auklėjimas priklauso nuo tos dienos tėvų nuotaikos (vakar man buvo gera nuotaika, viską tau leidau, šiandien man bloga nuotaika, jau nebeleidžiu, arba pasakau tau "ne", bet tuoj pamirštu, iš esmės man tas pats, ką tu darysi ir t. t.). Be to, vaikas galbūt mato, kaip vienas su kitu elgiasi suaugusieji - irgi ne visada vienas kito klauso ir t. t. Jis absoliučiai viską mato, jaučia jūsų santykius ir kartoja tą patį. Ar žinot, kad yra šeimų, kurios išvengia tų krizių? Ir apskritai - jei visus vaiko raidos etapus vadinsime "krizėmis", tai tada vaikas yra viena didelė katastrofa...

krize yra normalus vystymosi procesas, jo neisvengia nei vienas zmogus. vystydamasis zmogus patiria 7 vystymosi krizes, tik tai ju stiprumas ir laikas per kuriu praeina krize yra individualus
Papildyta:
o siaip nei 2 , nei 5 metu krizes nera. yra tik gimimo, poto teciuju metu krize, o po jos eina septintuju metu krize....