Svarbiausia nepanikuoti...

... jau kelios dienos su būsimu tėtuku miegame skirtinguose kambariuose... Nepagalvokyte nieko blogo – nesusipykome!!! Mūsų beveik tėtis peršalo, karščiuoja, o aš, beveik mama , bijau užsikrėti, todėl išsikrausčiau į kitą kambarį... Ne juokas būtų pasigauti man kokį virusą, kai iki TOS DIENOS apie savaitėlę teliko.
Spalio 18 d... Šiaip niekuo nesiskirianti diena nuo vakar arba užvakar – būsimasis tėtis dirba, aš kiurksau namuose, skaitinėju SM forumus, mintyse delioju, ar jau tikrai viską susikroviau į krepšį. Svarstau, gal visgi įsimesti dar 5 kompektus drabužių savo būsimam naujagimiukui .
Prie lango atskrido mažytis paukštelis ir atsitūpė ant palangės... Patūpėjo, nuskrido, po kurio laiko vėl pasirodė... Nors nesu prietaringa, bet matyt hormonai daro savo... „Gal jau gimdysiu?“ – Dingtelėjo man mintis... Gal čia kažkoks ženklas? Juk pamenu, kaip mano geroji, mano mylimoji močiutė sakydavo, kad paukštukas atneša naujieną... Gal jis praneša, kad susitikimas su mūsų mažyliu jau čia pat? Bet ne, juk nieko keisto nejaučiu, o iki termino dar visos 6 dienos likusios.
Vakaras… Sėdžiu ant sofytės, vyro patogiai apdėliota pagalvėm, maigau televizoriaus pultelio mygtukus ir vėl dingtelėjo mintis, kad gal jau? Ir vėl genu tą mintį, juk dar net paruošiamųjų sąrėmių man nebuvo – visos draugės juos jautė, tai kuo aš kitokia, man irgi turėtų būti . Bet dėl visa ko, prisivalgau šaldytų braškių..., juk negalėsiu jų valgyti, kai atsiras mūsų žmogiukas . Ir toliau sau kiurksau soti, laiminga ir nieko nenujaučianti...
Kadangi būsimasis tėtis vis dar „temperatūrinis“, tai vėl išsiskirstome po skirtingus kambarius ir einame miegoti... Turbūt nespėjau nei užsnūsti, kai pradėjau jausti kažką keisto... Užeina tas keistas maudimas ir praeina, vėl užeina ir vėl praeina... Užėjus eiliniam maudimui, įsijungiu šviesą, išsitraukiu „Nėščios moters vadovą“ . Susirandu puslapį su tikrųjų ir paruošiamamųjų sąrėmių aprašymais. Kamščiai jokie neišėjo, vandenys lyg ir vietoje – nusprendžiu, kad čia tik paruošiamieji , kuriuos visos draugės juto, o aš ne. Apsidžiaugiau, kad ir aš, kaip visos normalios besilaukiančios, pagaliau sulaukiau paruošiamųjų . Tik tie paruošiamieji vis dažnėja, negaliu niekaip užmigti, katė kažko zuja aplink pilvą, glaustinėjasi... Ko ji, kaži, tokia nerami? Gal čia vėl ženklas? Tuoj pasidarysiu prietaringa . Pradedu nerymauti, gal visgi gimdau? Galbūt reikėtų nuvažiuoti į ligoninę? Bet būsimo tėvelio gaila..., jis juk su temperatūra..., o kas jeigu čia netikras dar reikalas? O tie paruošiamieji vis dažnėja..., aš dar ir dar skaitinėju tų sąrėmių požymius ir vis vien pagal aprašymus jie man dar nėra tikri . Pakentėsiu dar, rytas jau nebetoli. Apie 6 valandėlę ryto pajutau lyg viduje kažkas trūko, neskubėdama išlipau iš lovos ir OJEI, nubėgo vandenys!!! Jau dabar ir be „Nėščios moters vadovo“ , ir be tų nelemtų aprašymų suprantu, kad jau dabar tai tikrai viskas tikra... Nepanikuoju, ramiai nueinu po dušu, tada pažadinu mūsų tėtį, kuris baisingai pasimetęs nesusivokia, kas vyksta . Aš jam sakau: „Katinėli, kelkis, aš gimdau...“. Jis pašoka ir man: „Kas gimdo? Kur gimdo? TU GIMDAAAAIIII???“. Jis vos ne su trumpikėm stveria krepšius ir nori lėkti į automobilį, aš jį sustabdau, liepiu dar Theraflu išgerti – jis juk serga . Kol jis ruošiasi, susirūpinų, jog mano virtuvė netvarkinga . Dingteli mintis, kad tikrai būsiu kažką pamiršusi, reikės prašyti, kad brangiojo mama paimtų ir atvežtų... Ji pamatys mano nešvarias virtuvės grindis... Ek kokia baisinga man bus gėda – negerai . Išsitraukiu šluotą ir išsiplaunu grindis.
Apie 8 ryto atsisveikinu su namais, kurie mums sugrįžus jau bus visai kitokie, ir išvažiuojame. Bevažiuojant jau juntu tuos tikrai tikrų tikriausius sąrėmius, kai pamiršti kvėpuoti.
Apie 8:30 atvykome į ligoninę. Abu su vyru praeiname apžiūrą. Mane apžiūri ginekologė, vyrą pediatrė, kuri leidžia jam dalyvauti gimdyme. Apsidžiaugiu, nes labai nenoriu likti viena...
Mes gimdykloje... Skauda... Labai skauda... Ir dar labiau skauda... Noriu epidūro, ir net labai noriu... O gydytoja man ramiai atsako, jog ji yra natūralistė. Man iš baimės užgniaužia kvapą. Nieko sau galvoju, man skauda, o ji natūralistė. Kenčiu tyliai... Gydytoja ir akušerė kalba ramiai, maloniai. Ramina mane, sako, jog aš šaunuolė, jog man puikiai sekasi. Lašina man lašelinę. Po jos turėtumėm eiti ant kamuolio, kad būtų lengviau... Tik panašu, kad kamuolio nebereikės, prasideda stangos. Lova kaip transformeris kosminiu greičiu transformuojasi į gimdymo stalą. Akušerė vyrui sukamanduoja, kad spūstelėtų mygtuką ir pakeltų lovą . Vyras pasimetęs, nes mygtukas ne vienas, o visas valdymo skydas. Baisu paspausti ne tą, kuris reikalingas – bijo žmoną paskraidinti. Pasirenka teisingai – lova pasikėlė, žmona vietoje .
2009 metų spalio mėnesio 19 diena 10 val. 51 min.- mes jau tryse. Aidi pats gražiausias pasaulyje balsiukas, pačio nuostabiausio kūdikėlio… Pagaliau mes ne būsimi, bet esami mama ir tėtis . Mes kiek sumišę, bet labai labai laimingi....
Labai dėkojų Trakų ligoninės puikiam personalui. AČIŪŪŪŪŪŪŪ .

Mūsų pirmoji nuotrauka :

Dabar mes štai tokie:

as

saunuole

labai graziai parasiai


labai grazu bernuzeli turi

Gražiai aprašyta

Labai fainai aprasyta faina istorija Sekmes

Ačiū

Dėkoju

Dėkoju

labai grazu aukit sveiki, laimingi ir grazus

Tiesios nuostabu... Kuo dideliausios sėkmės!

Achh, kaip gražu
Linkėjimai šeimynai

Kuo didžiausias visoms ačiū .

Paprasta mano istorija... Nesitikėjau, kad sulauksiu palaikymo . Tikrai visoms dėkoju

grazu , beje mes irgi gime traku ligonineje

Grazi istorija (tik metus rasydama suklydai tikriasiai, nes 2009 spalis dar ateity)

grazus bernuzeli ,sveikinimai ir lauksim tesinuko

Ot tai - Mes 2007 gimėm
Papildyta:

Šaunu . Tikiuosi Jūs, kaip ir mes likote patenkinti
Papildyta:

Turėtų kažkadu tęstinumas būti . Tik gal reik krizę pralaukti ir vėl stabilumo sulaukti

graži istorija-gražus rezultatas aukit dideli

Graži istorija.

Labai graži istorija

Ačiū, mamos

Skaičiau ir šypsena negeso veide labai gražiai aprašyta ir svarbiausia su gražia laiminga pabaiga sėkmės jums

Labai grazi istorija

o jau koks fainas pupsikelis
sveikinu pagausinus seimyna

Ačiū . Jeigu ne ta krizė, tai gal jau ir dar didinti šeimyną būtų galima . Dabar kažkaip baisu, labai jau didelė nežinomybė...
Papildyta:

Ačiuks

labai grazi istorija, ir atrodo nesunkus gimdymas

Dėkoju, tikrai gan lengvai išsisukau

saunuole

Ačiuks

Trumpai, paprastai, aiskiai, o svarbiausia labai graziai as uz jus

Dėkoju

labai smagi istorija tik kazkodel man labiausiai patiko ta vieta, kur "vyra apziuri pediatre"

pirma kart skaiciau labai ramiai, idomiai, tarsi istrauka is dienorascio vienos dienos lapo, super

Siltute istorija

Ek, atrodo, kad viskas dar vakar buvo, bet laikas taip greit lekia, kad net graudu... Mano mažylis jau taip užaugo, jau vyriukas visas... Šiandien jau iškeliavo į lopšelį :




O prieš prasidedant naujam etapui tiek jo, tiek mūsų gyvenime, atostogavo prie jūros ir kaime .


Mažasis vairuotojas:

Klausykit, o tie balsavimai kokie jau vyksta? Kur balsuot reik ?

Mums jau du metukai, pasirodome, kaip užaugome

kaip smagu paziureti i nuotraukas Smagi seimynele, sekmes Jums

Ačiuks
Su vyru jau pradėjom galvoti, kad užaugo mūsų vyriukas, gal jau jam ir kompanijos reikėtų

Ot tai - Mes 2007 gimėm


o as ir galvoju 2009 10 19 ir jau toks didelis . Saunuoliai, labai graziai ir linksmai parasyta istorija

Grazu

O mums jau 3

Kokia nuostabi istorija .. Dvelkianti ramybe ir jaukumu
O dar tos nuotraukos kaip graziai pagyvina pasakojima

Dėkoju už gražius žodžius. Deja, turime ir kitą istoriją, kurios pabaiga ne tokia graži ir kurios negalėsiu papildyti nuotraukytėmis...