Na, stebiu šią diskusiją iš tolo, bet šį kartą nesusilaikiau.
Auginam vieną vaiką. Abu dirbam. Žinoma, milijonų nevartom, bet ir ne badaujam. Sakot, INGirJANG, vaikui iki 7 metų nedaug reikia? Gerai, jei gyvenate kaime ir turite SAVO daržą, SAVO sodą, SAVO karvę ir vištą... Gyvenant mieste, deja, nori - nenori išlaidos nemažos, kad ir matintum vaiką kruopomis, kad ir pati gamintum kompotus ar tyreles blenderiu trintum.Juk reikia tuos vaisiu pirmiausia nusipirkti...
O maždaug nuo 2 metų prasideda išlaidos darželiui, kuris toli gražu kainuoja ne 10 litų.Plius jame šventės, papildomos rinkliavos. Drabužių reikia kasdienai, nes vaikas grįžta žaliais nuo žolės keliais, dumblinas ar apsitaškęs maistu. Gerai, jei vaikas niekam nealergiškas, nelinkęs sirgti - susitaupo.O, jei vaiką reikia nuolat tampyti per gydytojus, atlikinėti kokius nors valstybės neapmokamus tyrimus? Plius, jei jis dėl kažkokių priežasčių negali maitintis kruopų košėmis, o jam reikia daug įvairesnio maisto?
Kalbant apie sauskelnes. Pvz. mūsų vaikas buvo alergiškas bet kokiom kitom sauskelnėm, išskyrus Pampers. Taigi pigus varIantas iš karto atkrito ne mūsų mandrumo dėka. Ir daug daug dar įvairių išlaidų, kurios atrodo nesvarbios, kol nesusiduri su problema.
Papildyta:

Tikrai suabejočiau ar 5 metų vaikui sveika akims žaisti žaidimus prie kompiuterio?

Nieko nesuprantu: tai kiek tie vaikai iki 2 m. kainuoja?

Beprotiškus pinigus, jokiu būdu neapsimoka jų laikyti (jau geriau šunį ). Kažin gal labiau apsimoka laikyt didesnius negu dviejų metų ?

Juk viską pamatuoti prieš gimdymą neįmanoma. Mes planavom, kad tikrai daug nekainuos, o viskas paaiškėjo tik auginant vaiką.Kiekvienas atsineša savo poreikius į šį pasaulį.

Pilnamečius, kurie kiekvieną sekmadienį šeimos pietums susirenka ir savo produktus atsiveža

Na mums vyresnio vaiko darzelis, kainuoja 140 lt /men, taigi beveik tas pats kas pirkti kudikiui sauskelnes. Rinklevu jokiu nera, isskyrus kaledines dovanas darzelyje. (Matyt mums pasiseke).
Kaip jau minejau, visus rubus perku padevetu drabuziu parduotuvese. Todel ant ju pinigu iseina max per men 20 lt.
Mes neturime nei kaimo, nei sodo, gyvename mieste, taigi viska perkame patys.

Zinoma, jei vaikas alergiskas maistui, sauskelnems, tai islaidu saskaita isaugs, taciau juk niekas nezino, koks vaikutis gims, gal sveikas kaip ridikas, niekam nealergiskas. O del ligu, tai ne vienas mes nesame garantuotas, siandien zmogus esi sveikas, o rytoj gali suzinoti kas sergi veziu

ale tikrai, tie tikslūs skaičiavimai labai keistai atrodo.. neįmanoma tiksliai tų išlaidų paskaičiuoti, juk kiekvienas atvejis labai individualus.....
kai tikrai beprotiškai norisi vaiko, nieko neskaičiuoji. o kai nenori (nes šuo geriau ) tai ir milijonas atrodo bus per mažai....

p.s. beje, kai du vedę žmonės (turėdami tikrai ne minimalias materialines sąlygas) įsigyja šunį ir elgiasi su juo kaip su savo vaiku (čiučiuoja, myluoja, lepina ir kitaip seilėjasi) panašu, kad žmonėms pradėjo tiksėti biologinis laikrodis, norisi kažkuo rūpintis ir pan., bet jie neįveikia kažkokių vidinių (o gal išorinių) barjerų ir vaikų turėti nesiryžta, tad įsigyja šunį.
tik nežinau ar apgailėtina ar juokinga tai atrodo..

Jei pora, nera tikra del finansines ateities artimiausius metus, ko jau ko... bet vaiko paleisti i pasauly butu atsakomybes trukumas. Zinoma, gyvenime nera jokiu garantiju, bet planuoti vaika, kuomet nesi uztikrintas, kad po pusmecio bus darbas, tai jau ziauru. Kad ir kaip pyktu mamos, bet vaikui uzauginti, meiles neuztenka. Netgi sakyciau, tai labai brangus gyvenimo dziaugsmas, jei kalbeti apie pilnaverty gyvenima (tikrai nekalbu apie prabangu). Beje finansiniai nepritekliai yra labai sunkus isbandymas poroms. JAV tai skirybu priezastis numeris 1....

nu jei tuokiasi dėl babkių tai nieko keisto...

maniskis ,,suplanuotas" per Rusijos blokada Lietuvai. Ir nieko..., jau net pilnametystes sulauke. Moterys gimde per kara, pokariu.... per giliai kasat, maziau skaiciuokit, planuokit ir bus gerai

Deja, žiauriausia yra tai, kad mamos dabar moka apskaičiuoti vaiko kainą, šeimos pajamas, krizių periodiškumą, bet pritrūksta meilės (kad būtų aiškiau, sąlyginės meilės (jei - tai) nelaikau meile).

O taip... vaikai ir Afrikoj gimsta

Ir kas keisčiausia, kad pažiūrėjus į jų veidus, jei atrodo laimingesni už tuos mūsiškius, kurie gauna viską (tiksliai nežinau, kas į tą žodį įeina, man jis kiek mistiškas, bet jau supratau, kad labai svarbus )

nu jus cia suskelet mes su B jau 8 metai kartu. esam laimingi, pasistatem nama. vaiku nei vienas nenorim, per daug patinka savo gyvenimas, nu ir ka? laikom viena 15 metu suni, ir pries keleta savaiciu vyras nustebino padovanodamas antra puku kamuoliuka! sunys mano silpnybe, dabar jam viska sperkama, jis lepinamas myluojamas (beja kaip ir senasis), renkames dresuros mokykla. abu vis pasijuokiam kad gal dar ir ateis kada noras vaika tureti, bet kol kas dar ta meile neprabudo kazkaip. tai dabar musu siema apgailetina/juokinga?????
mano drauge nenoredama vaiku pagimde netyciuka, dabar kartais atrodo kad ji laiminga, bet kartais kad augina ji tik is pareigos ir laukia kad tik greiciau viskas praeitu (greiciau atiduot i darzeli - mokykla, kad vel atgauti kazkiek savo gyvenimo) tai va jos gyvenimas neapgailetinas/nejuokingas???

tai gal vyras tik sako, kad nenori vaikų..

Dar pries metus kiek zmoniu gaudavo ohoho kokius atlyginimus ir buvo uztikrinti savo materialine padetim ir kas yra dabar. O kas neturi savo busto tai neturesjo ir po 10 metu tai tada negimdyti. Puse is musu savo vaikyste pragyveno bendrabutise su broliuku, sesute ir tevais viename kambaryje su bendra virtuve ir ka . Nesuprantu, as pagimdziau vaika kai pasalpa pirmus metus gaudavau 300 Lt, o paskui 93 Lt. Ir nieko ir isgyvenom ir neblogai, nepirkau brangiu kvepalu, drrabuziu, nedariau remontu. Bet mes su vyru turime vaikeli, kuri be galo mylime ir neisivaizduoju savo gyvenimo be vaiko. Cia turbut didziausia laime ir dziaugsmas gyvenime

Nu ir nieko. Jūs tiesiog retas atvejis, kai žmonės niekaip nesubręsta duoti, o sugeba tik imti arba yra tokie savimylos, kad nori gyventi tik sau ir su niekuo ta laime nesidalyti .

Kiek su kuom nors pakalbu, tai vaikams niekada nebūna tinkamo laiko , tai per anksti, tai reikia dar darbe įsitvirtinti, tai norisi labiau atsiskleisti, tai dar norisi pagyventi sau, pakeliauti, tai reikia milijoną užsidirbti, namą pasistatyti ir t.t.
Bet vaikas gimsta, viskas susidėlioja į savo vietas ir pasirodo, kad vaikas gimė pačiu tinkamiausiu laiku
Pačiai irgi atrodė kad metų per mažai, kad tik metus laiko pradirbau, bet paskui pagalvojau, kad vaikus noriu augint jauna ir netemt link 30. Abu turėjom darbus, bet gyvenom pas tėvus, bet čia tik pliusas. Mama labai padėjo prižiūrėti vaiką, pašalpa buvo apie 500 Lt, antrus metus 93 Lt., bet užteko. Ir dabar atrodo kad geresnio laiko vaikui net būt negali.
Pagalvojom kad ir antram laikas būtų, bet gi krizė. Labai stipriai galvojau, nors turim savo namus ir darbus. ir vėl tas pats: gal dar per anksti, gal dar reiktų padirbt ir t.t. Bet užkibo... Šiai dienai pagalvojau, kad pats laikas, nes nuo rudens algas mažins ir apskritai jos vėluos. Tik šiais laikais negali būt tikras dėl rytojaus. Aišku išmokas irgi mažins, nu pagyvensim kukliau. Nes laukti krizės finišo dar gali tekti laukti ilgai ir laikas vaikui gali neateiti visai. Mano draugė apie antrą vaiką sakė: "Iš pradžių būna vis per anksti, o vieną dieną pamatai, kad jau per vėlai" Tikiuosi už 5 metų sakyti, kad ir antras vaikas gimė pačiu geriausiu metu.

O kiek kainuoja vaikas tai labai sunku apskaičiuoti. Čia nuo kiekvieno mąstysenos ir gyvenimo būdo priklauso. Vienas pirks dėvėtą lovytę, vežimėlį ir t.t. Kitas paskutinius pinigus paliks bet pirks naują. Vienas pirks second hande, kitas aiškina, kad geriau pirks vieną bet gerą drabužį ir naują. Vienas pirkinėja visokius niekučius, nes negali vaikui atsakyti, kitas suima save į rankas ir nepasiduoda vaikų verkšlenimam.

Temos autorei noriu pasakyti - Jei labai nori, tai reikia

ten man kazkaip ta sunu myletoja uzkliuvo, sorry
as asmeniskai irgi nenorejau vaiku, man sunys mielesni buvo, bet visad maniau,kad sava vaika jei jau pagimdai tai mylesi ir lepinsi...
manau ir su jumis taip butu, ok pirmus metelius gal ir prasikeiksit, bet poto bus geris... zinoma,nebent jus megstat lengva gyvenima, bet tokiu atveju man kyla mintis ka jus su vyru darytumet jei jam kas nutiktu, del sunkumu paliktumet?
suo jums gyvas nesudetingas daug prieziuros nereikalaujantis zaisliukas

žmogus planuoja - Dievas juokesi. tos kurios dievagojasi kad dabar nelaikas atsargiau su norais. nenoriu buti blogas pranasas bet poto buna arba plumt... netyciukas, arba... ( to blogesnio varianto neminesiu).
dziaugsmas kury suteikia mazas veikas yra neikainuojamas ir visos krizes del to nublanksta. jei netureciau dukrytes turbut tik ir galvociau kaip mums blogai kad turime paeme paskola ir uzdirbame mazai. neteko niekad net mintyse kaltinti vaiko kad nelaiku gime, vien del to kad tenka poreikius apmazinti. nes pirmiau perki kas jem butina, o po to pagalvoji apie save.
P.S. mamos kurios taip bijo prarasti darba: jei darbdaviui pranesete apie nestuma jis negali jusu atleisti, nes toks yra įstatymas.

Pritariu,kad viską skaičiuojant,nebus laiko,kada gimdyti.
Bet sutinku ir su šunelių mylėtoja .Yra žmonių,kuriems rūpi karjera,asmeninė laisvė.Galbūt tokie žmonės ir senatvėje nepasiges vaikų? Manau kiekvienas kuriam savo gyvenimą,kiek sugebam.
O šiaip dar vienas pastebėjimas: turiu dvi pažįstamas šeimas,30 metų amžiaus. Vedę 3 metus.Viena šeima planuoja vaikutį,bet pakolkas nesiseka.O kiti draugai sako,kad labai jau priprato gyventi sau ir net neįsivaizduoja,kad reikės kažkam visą dėmesį atiduoti.

kadangi radau sia teme tai prsidesiu su savo klausimu

musu situacija tokia... man jau 27, vyrui jau virs 30, pries 2 metus susituokem. Na kaip ir pats laikas mastyti apie vaikucius abu labai norim, bet va krize eme ir pakiso koja.
zinoma, vaikelio neplanuojal tik tam, kad gaut is valstybes pasalpa, bet visgi tai yra gana svarbu, nes vaikelio kruopom nemaitinsim juk

bet va as labai ilgai mokiausi, po to dar keliavau ir dirbau uzsieni, kol 2009m. kovo men pradejau dirbti pagal terminuota darbo sutarti. Sutartis turejo baigtis metu pabaigoje ir buvo planuota, kad prates, bet va atsitiko taip, kad krize paliete imone ir dabar mano posta naukina - spali busiu bedarbe kai tokie vejai siaucia, jau dabar pradedu ieskoti darbo, bet perspektyvos liudnokos.

Ta mano klausimas butu toks, jei pastociau, ar priklausytu man kokia valstybes parama... ir kaip ji butu skaiciuojama??? dabar uzdirbu 3000LT
koks istatymas dabar reguliuoja motinystes pasalpas??? zinau, kad ji vis ruosiasi keisti, bet ar yra kazkoks limitas, kiek metu reikia pradirbti, ar priklauso pasalpa, jei motina pastojo, kai buvo bedarbe ir tt

tik is vyro atlyginimo pasispausdami galetume pragyventi, bet juk kai vaikelis jau namie taip norisi ji palepti, kazka grazenio nupirkti ir siai, siek tiek papildomo pinigeliu nepakenktu

Kai pagimdžiau, meilė šunims staiga nusirito į antrą vietą

Manau, kad jei santykiai su vyru (draugu) geri - gimdyti

badabum -pasižvalgykite skyrelyje Socialinių reikalų labirintuose, ten nemažai gerų patarėjų soc. klausimuose.

Aš labai labai nori uantro vaiko, bet.......... vis atidedam tai geresniems laikams, baisu dėl rydienos.

jei planuojamas, tai anksciau ar veliau nera didelio skirtumo

Sakoma,jei dievas dave dantis,duos ir duonos

O jei kas nors dantis išmuš, ar tai Dievo ženklas, kad duonos tikėtis nebeverta?

mes antra tik po krizes, jei paliks antrus metus. kitaip galbut apsiribosim tik vienu zuikiu ziuresim, kaip bus. o mintis apie dieva ir dantis-nesamone.

Ne, tai ženklas, kad duoną prieš valgant teks pamirkyt .

Neturiu vaiku,bet drauges turi ir sako ,kad sunku islaikyt tokiu laiku..aisq loveles kiekviena men.nepirksit,bet zaislu reik..

o vat del MP ,draugei baigesi jis po dvieju menesiu.reikejo misinelius pirkt..o brangoka..arbatytes nemazai kainuoja..o neduok dieve dar serga... kas tada? geriau kolkas jo neturet. cia mano nuomone.
Del pampersu,galima isvis vistyklus ,kaip senoveje turet..isvis pigu bet,juk ne visi tinka. drauges vaikui betkokie netinka vaikui.perka Hagies..aisq jie nebrangus sake labai.bet vistiek . gal as ir klistu,nes neturiiu pati vaiku..bet is pasakojimu tai sunku islaikyt ji

Nežinau ką tai reiškia sunku. Ir ypač - dabar sunku. Tokiu atveju vaikų iš viso nereikia turėt, nes krizė gali prasidėt kai reikės leist vaiką į mokyklą ar pradėt studijas. Ir ką tada, sunaikint jį, kad išvengtum sunkumų? Todėl argumentuotai atrodo mamų nuomonė, kad maži vaikai esant krizei nėra problema, nes jų išlaikymas esmingai nepakeis šeimos finansinės situacijos, todėl nereiktų sukt sau galvos, kada planuot šeimos pagausėjimą - vaikus reikia gimdyt, kai mylite vienas kitą ir norite ta meile pasidalinti su į judu panašiu žmogučiu, stebėti jį augantį, mokyti jį gyvenimo išminties, lydėti jį džiaugsme ir sunkumuose, tada, kai nebeužtenka būt dviejų žmonių sąjunga, o norisi tapti šeima - vieta, kur atsiranda ir susiformuoja nauji žmonės.

100 procentų pritariu šiai nuomonei, gausesnėj šeimoje ir vaikai draugiškesni užauga, ne tokie savanaudžiai. Su vyru sukūrę šeimą 10 metų, turime du vaikus 9 ir 6 metų, šiuo metu laukiuosi trečio, nors tikrai neesam turtuoliai, esam vidutiniokai, bet vaikai visi planuoti.

As nezinau kas bus rytoj.. gyvenam kartu su vaikinu,vasara as dabar dirbu menesi..poto nezinau ar paliks ar nepaliks mane darbe pusei etato,nes eisiu mokytis.O mokslai dar tesis ilgai.Dirbs vaikinas,jei man neras vietos darbe..kas tada? jei buciau niescia,kas tada? ant MB kupros sedziu as,du katinai,butas,maistas.O as isivaizduoju jei dar vaikas butu.. Pati nekokios sveikatos,pastoviai neapmokamus tyrimus daraus,uz kuriuos ne semkom moku.. O dar vaika susilaukt.butu man labai didelis minusas.Sneku butent apie savo situacija,kad man krizes metu sunku butu labai islaikyt ji.Ir nesvarbu jau cia ar as labai myliu savo vaikina,nes meile vaiko nepamaitinsi.

\
Na nejuokinkite, mamos, kaip jums atrodo, ar labai protinga gimdyti dabar tokiu metu toms seimoms, kuriu darbdaviai kone kas savaite vis primena, kad mazinsime ir dar karta mazinsime darbuotojus iki minimumo. Planuoti vaika, kai zinai kad uz keliu menesiu tapsi bedarbe, tai visu pirma yra labai neatsakinga. Toks ispudis, kad gimdoma tik is savanaudiskos puses, mazdaug, "-as noriu ir viskas, turim dantis, duos ir duonos." Suprantu, kad dar jei kalba eina apie pirmaji, jei moteris jau ne pirmos jaunystes ir laukti jau nera kada, bet kai jau apie 3 vaika eina kalba, na tai sorry, po to vyresneliai vaikai su nuoskauda prisimena savo vaikyste, nes dazniausiai tokios mamos paskui idarbina juos auklytemis. O uzauge veliau jie nenori tureti savo vaiku, pasiskaitykite temas, kur zmones bijo tureti vaiku, nes jie ir taip visa vaikyste buvo uz "mamytes-auklytes".
P.S kalba cia eina apie tuos, kuriuos paliete krize arba palies artimiausiu laiku, na o tiems, kas zino, kad yra finansiskai uztikrinti bent artimiausiu laikotarpiu, tai tada aisku tegul gimdosi i sveikatele.

Kažin ar taip neatsakinga. Nėščiosios, kiek žinau atleisti negalima, todėl ji dirbs, o "sumažins" kurį (ą) nors kitą. Vėliau metus turės garantuotas pajamas, o jei įstatymai nepasikeis tai ir du. Gal tai kaip tik labai toliaregiška? Kita vertus niekada niekas negali garantuoti, kad nesusirgsi, netapsi invalide, vyras nežus avarijoj, taigi jei taip mąstyt, vaikų neverta turėt, nes gali papult į situaciją, kai bus labai sunku juos išlaikyt.

Ar jus tikra del daugiavaikiu seimu 100%? Pries savo nosy turiu tevo seima... mano tevukas buvo 11asis. Is visu ju nei vienas nesiryzo daugiau nei 2vaikams... Ydomu kodel

Taip, krizes, ateina neplanuotai, bet savo finansus zmones gali skaiciuotis. Gal girdejote apie toky dalyka kaip taupymas ir nesistengti apzioti daugiau nei isgali

Galima prisigimdyti kiek Dievas duos, net nesisaugoti. Bet kiekviena šeima planuoja, kiek tam vaikui ji galės duoti. Vieniems neužtenka vien primityviausių poreikių patenkinimo: maistas ir rūbai (abu galima "susiveikti" per labdaras ar kt. keliu), kitiems reikia, kad vaikas būtų labiau aprūpintas, gautų papildomą išsilavinimą, turėtų savo kambarį ar bent jau pusę kambario, tiesiog gyventų gerai, kiek tai galima suteikti turimomis lėšomis.

Be to kiekvienas paskesnis vaikas kukliai gyvenančioje šeimoje tam tikra prasme yra pasmerktas atliekoms. Jis retai gauna kažką nauja, nes, o kaip patogu, juk yra n seserų ar brolių, kurie kažką jau išaugo ar jiems nebereikalinga. Va yra pagrandukas - konteineris, kuris gali visą tą "turtą" suvaryti iki galo.

Todėl manau, kad normalų gyvenimą daugiavaikė šeima gali turėti tik tuomet, kai yra labai geros materialinės sąlygos. Dabar ne karo metas ar tie laikai, kai didelis mirtingumas ar sunkiai reguliuojamas nėštumas. Galima susiplanuoti optimaliausią vaikų skaičių.

pati vaikučių neturiu, tačiau manau, kad diskusija ar verta turėti vaikų krizės metu iš principo - yra ydinga.taip - be abejo - žmogus yra racionalus ir planuojantis,mąstantis ir bijantis...krizių būtų ir nebūtų baubų.manau, kad vaiko gimimas kiekvienoje šeimoje turi būti pagrįstas abipuse meile, o ne materialiais išskaičiavimais. prisiminkime mūsų močiutes ar mamas, kurios apie pašalpas ar visokeriopą komfortą vaikų auginimo atžvilgiu - nelabai turėdavo ir ką galvot...ir darbai ir mokslai - viskas būdavo suderinama.meilė vienas kitam yra labai stiprus ir galingas užtaisas mūsų gyvenime.net neabejoju , kad ir krizės akivaizdoje...net ir tik tėveliui turint stabilias pajamas - galima drąsiai gimdyti, jeigu porai žmonių nestinga meilės.aš manau, kad vaikui reiklainga meilė ir nuoširdus rūpestis...o kokį mamytė žaislą...nupirko...kokios firmos...ar kokius šliaužtukus "prabangius" sugebėjo "suveikti" jau yra antraeiliai beprasmiai dalykai.

kaip sako Seneka:"jeigu ko nors bijai, prisimink, kad bijoti galima absoličiai visko."Kitaip tariant - ir nebijoti galima absoliučiai visko.
aš už mamytes, kurios ir krizės akivaizdoje apsisprendžia gimdyti

Vat sutinku sitai nuomonei.
Papildyta:

Niekas nesako,kad gali kas nors atsitikt...Aisq gali atsitikt viskas gyvenime.Bet sita sunki situacija yra dabar.Dabar yra krize.Ir labai neprotinga dabar susilaukt vaiko,nes dievas duoda...nesakau apie finansiskai aprupintas seimas.

O del nesciuju atleidimo..mama sake,kad priimt nori toki pataisima. viskas priklausis nuo darbdavio.

O man si nuomone priimtinesne Aisku, kad galima visko bijoti..arba nebijoti nieko Turiu ir siokia tokia asmenine patirti..mano mama mane gimde dar tais laikais, kai apie joki legalu tupejima namuose su vaiku iki 3 metu nebuvo ne kalbos.ir gimde mane zinodama, jog augins viena.po 3 metu istekejo, gime brolis,kurio tetis mus paliko siam dar net nevaiksciojant.Ir uzaugom.Ir mokemes, po to dirbom, kurem savus gyvenimus.O pries 4 metus broli palaidojom.Nors likau mamos vienturte, bet visgi LIKAU. O juk ne vieno is musu ji galejo ir negimdyti-ir tais laikais buvo imanoma viska tyliai"susitvarkyti"-galejo ir ji laukti "geresniu laiku".
Aisku, nuo nelaimiu neapsaugotas ne vienas..Bet zinau, kad mano mamos sprendimas tuomet buvo teisingas-ji turi mane

Manau vienareiksmisko atsakymo nera ir negali buti. Konkrecioje situacijoje - konkretus sprendimas ir tai niekada negali but garantuotas, kad sprendimas planuot vaikuti ar palaukt geresniu laiku bus teisingas.
Jei abu jauni, katik baige mokykla, norintys testi studijas, igyt isilavinima, ivertinus dabartine ekonomine situacija - gali ir neskubet su vaikuciais. Tie keli atideti metai gali tik isheiti i nauda - baigsi studijas, igysi darbo patirties, brandumo..
Kitokia situacija, jei tau netoli 30 metu... Tada tikrai jau laikas manau pagalvoti apie sheimos pagausejima... nes atidejus dar keliems metams, gali isvis tu vaikuciu nebesusilaukt...
Dar priklauso nuo planuojanciuju poreikiu ir tikslu gyvenime. As pastebejau, kad jei tevai jauni susilauke vaiku, tai ir ju vaikai jauni tampa tevais. Aisku yra ir isimciu.

Manau tik patys tevai, ivertine savo situacija ir galimybes, turi patys nuspresti kaip elgtis. Nes tai ju gyvenimas. Mes kiekvienas kasdien turim priimti didesnius ir mazesnius sprendimus, tiklsiai nezinodami iki ko tas sprendimas mus prives

Situacija iš šeimos narių tarpo. Pora vedę jau penkerius metus, abu trisdešimtmečiai. Per abu susidaro apie 2000-2200 Lt pajamų. Savo buto neturi, nes pabijojo imti paskolą prieš porą metų, o dabar, sumažėjus atlyginimams, džiaugiasi, kad nebrangiai mielą butą nuomuojasi. Abu labai nori vaikų, bet iš visų pusių jiems aiškinama, kad krizė, kad ne laikas. Iki dabar penkerius metus irgi buvo ne laikas - abu mokėsi, keliavo, etc. Ką jiems daryti, jūsų nuomone?

Manau dauguma atveju visada atsiras bent viena priezastis, kad dar ne laikas.
Cia tik jiems patiems nusprest ar laukt geresniu laiku, ir rizikuot, kad sulaukus ju (o jei tokie dar neateis koki 10meti?) susilaukt vaikucio ( kai kuriais atvejais iskart pastoji tik panorejus, kitais tenka dar palaukt pora meteliu ar ilgiau.. ).
O jei veliau situacija bus tik blogesne? Gal atrodys, kad jau geriau butu anksciau susilauke, dabar jau butu vaikutis paauges - vis lengviau...
Nepazystu tu zmoniu, nezinau tilsliai kokia pas juos situacija, bet linkusi manyt, jei abu isilavine, mate pasaulio, tai ir gimus vaikuciui ras butu kaip isgyvent ir tryse...

Ir man taip atrodo. Tik visuomenės spaudimas yra bjaurus reikalas: kai tuokėsi, prisimenu, visi aiškino, kad "užteks mokslų ir kelionių - reikia vaikus daryti", dabar visi aiškina, kad "ginkdie jokių vaikų - krizė". Nuoširdžiai tikiuosi, kad jie priims patį geriausią sprendimą ir aš būsiu laiminga teta

klausyti tik savo širdies, o ne tų, kurie iš visų pusių aiškina...

Ir as taip manau. Negi dabar lauksi kol baigsis krize uz keleriu metu?Ir kazin kada isvis dar ji baigsis... Manau kas nori, tas ir suteikia vaikui pilnaveri gyvenima nors ir nera labai jau "bagotas". Aisku yra ir tokiu seimu kurios mieliau iskeicia kelis litus skirtus vaikui, i buteliuka degtines, o paskui teigia kad sunku vaika islaikyti.Cia kiekvieno asmeninis reikalas, bet dekui uz komentarus

Jooo...ir as labai noreciau tapti teta, bet manasis brolis ir broliene nusprende, kad krizes akivaizdoje vaiku tureti neverta finansiskai...nors jau buta ir planavimu ir man pasakyta, kad gandrai uzsakyti ir t.t. ir panasiai.Ech...deja

oj kaip gerai cia toms, kurios isziojusios gerkles gali saukti kad siuo metu susilaukus vaiko ji pasmerki badui, padevetu rubu nesiojimui, seniems zaislams ir nuo alkio gurgianciam pilvui. kaip gerai kad kitos gali laukti ir spresti kad siuo metu kudikio atejimui i pasaulu tikrai nelaikas... tada man mielosios pasakykit, ka daryti toms, kuriu biologinis laikrodis dar toli grazu netiksi, bet del kitu niuansu turi priimti ta nuosprendi ateiti vaikui i pasauly, nes kitos tokios galimybes greiciausiai niekas tau ir nebesuteiks? grazu paskaityti moteru, kurios pilna atvira sirdim priima net trecia kudikeli "krizes" metu, dziaugiasi juo ir neverkslena, is kitos puses pikta klausyti lojanciu, piktu, viskuo nepatenkintu ir pan. personu, kurios dar sugeba nezinodamos kam mesti tokia replika, kaip "langu dauzytoju seimu" tikrai uztenka (nezinau ar tiksliai cia parasiau, jei ka izeisiu iskart atsiprasau)