Mano vaikui 6 metai, bet labai didelis rysis tarp musu. Zinoma man ir dziugu, bet ir kelia nerima. Einam i darzeli nuo lopselio. Nelabai patinka ten jam, bet paskutiniu metu kiekviena karta ji palieku verkianti. Po darbo tiesiai turiu lekt pas ji, nes jau pradeda graudentis jei veluoju. Pradejom lankyti baseina (galvojau, kad ten nors kiek ives kazkokios disciplinos), bet ir ten palieku zliumbianti. Nors po to duksta, yra aktyvus ir sportiskas vaikas. Bet per skylute tokia turiu karts nuo karto pamojuot, tada viskas gerai. Vaikstom pas psichologa i kursus tokius vaikams, ir tikimes, kad ten gal pades. Juk arteja mokykla, ten niekas nesicackins su juo. Nezinau ka dar galiu jam padeti. Ir snekuosi, ir baruosi, o ji vis savo: noriu taves

Stenkitės, kad atsisveikinimas su vaiku visose situacijose būtų kuo trumpesnis, prieš išsiskiriant galite susitarti, ką veiksite, kai vėl susitiksit po išsiskyrimo.
Dažnai (nesakau, kad taip yra Jums) vaiko nenorėjimas išsiskirti su mama yra susijęs ne tik su vaiko baime ar nenoru, bet ir su pačios mamos vengimu skirtis, dideliu nerimu dėl vaiko. Dėl to yra rekomenduojama kalbėtis apie vaiko mamos patirtus svarbius išsiskyrimus jos gyvenime, netektis.
Neretai pasitaiko baimė būti "bloga mama", paliekant vaiką.
Ir dar daugiau visokių priežasčių- apie tai reikia kalbėtis su psichologu. Šiuo atveju, pagalba vaikui dažnaiusiai yra teikiama per mamą, nes tai yra santykio problema.

Dėkoju už atsakymą