Sveiki visiems,
turincius poreiki apsilankyti psichologo konsultacijoje Kaune, kvieciu apsilankyti.

Konsultacijas teikiu 12 metu, esu diplomuotas psichologas. Skaitau paskaitas, vedu seminarus asmenybes, seimos psichologijs tematikomis.

Konsultuoju suaugusius ir asmenis nuo 13-18m. Nesant galimybei susitikti, galimos konsultuojos internetu, naudojantis pokalbiu programomis kaip Skype ar Google talk.

Visą savo konsultavimo praktiką vadovaujuosi savanoriško atsilyginimo principu. Jei žmogus po konsultacijos nori atsidėkoti, jis gali atsilyginti tiek, kiek mano yra tinkama. Jei nenori atsilyginti, gali to nedaryti. Visais atvejais konsultacijų kiekis neribojamas. Pinigai nėra leidimas ar draudimas gauti konsultaciją.

Issamesne informacija apie save, konsultacijas, paskaitas, seminarus,
esu pateikes savo asmeniniame puslapyje : www.donatas-janickis.lt .

Kiti kontaktai:
Tel: 8 600 77910
El.pastas: donatas.janickis@gmail.com

Pagarbiai,
D.Janickis

Gerbiamas psichologe,noriu jusu paklausti ,kokia psichologijos pakraipa esate baiges? Isanksto dekoju uz atsakyma.

Sveiki, esu baiges mokyklines psichologijos magistrantura. Kursas buvo platus ir apeme ne tik asmenu, esanciu mokyklianiame amziuje, konsultavima, bet ir saugusiuju. Vis delto, konsultacijose daugiau vadovaujuosi Rytu psichologija, o konkreciai, jogos mokymu.

Labai Jums aciu,kad atsakete i mano klausima.Noriu dar Jusu paklausti ,kelintais metais baigete Vytauto Didziojo universiteta , ir nuo kiek metu jus konsultuojate zmones,jeigu Jus rasote,kad konsultacijas teikiate jau 12 metu?

Sveiki,
baigiau magistrantura 2005 metais. Man dabar yra 29 metai. Konsultuoju nuo 17 metu. Kaip juokinga,- daznas pagalvotu. Ir as gerbsiu tokia nuomone .

Nuo ankstyvos paauglystes uzsiiminejau ivairiausiausiomis saves pazinimo ir tobulinimo praktikomis. Bendraudavau su labai ivairiais psichiskai ir dvasiskai subrendusiais zmonemis. Keliavau daug kartu i Indija, tobulinau save uzsiimdamas specifinemis jogos praktikomis. Budamas septyniolikos metu, jau uzsiimdavau konsultacijomis, kadangi turejau kuom pasidalinti, o ir energijos padeti zmogui. Ir mokydamasis universitete, tesiau ivairiausias praktikas. Vis del to, universitetas buvo tik priedas. Jis irgi dave, bet gal tik kokia 20 procentu, jei ne maziau. Del to, esu tos nuomones, kad ne tik universitetas pagimdo pischologa, ne kazkiek valandu praktikos pagal universiteto programa, teorijos ar knygu skaitymas. Psichologas turi uzaugti intensyviai uzsiimdamas darbu su savimi. Konsultacijos yra vienas budas bresti. Bet ka tu duosi, jei tavo sulinys ne pilnas... Is ku tu pasemsi... Del to, mano priejimas buvo ir yra: pirma darbas su savimi, o po to isnesimas to , ka sukaupei kitiems. Pirma savo problemu isprendimas, o po to-kitu. Teorijos nepades taip, kaip pades isugdyti geri iprociai ir charakterio savybes, igyti per kasdienine dvasine praktika. Rytuose yra gera patarle-pirma eik i kalnus, sukaupk isminties, o po to dalinkis su zmonemis. Tuo principu ir vadovaujuosi. Kiekviena diena, skiriu minimum 5-6 valandas saves tobulinimo praktikoms. Ir tik po ju, iseinu ir konsultuoju, isnesu ir dalinuosi teigiama energija, kuria sukaupiau. Bet tai yra mano asmeninis kelias ir as nesakau, kad jis vienintelis. Tiesiog siais metais pajutau, kad galiu priimti daugiau zmoniu i konsultacijas ir pasiskelbiau siame forume. Kai kas parase, kad as darau marketinga, kad as per daug persu nuomone, nors parasiau tik keleta zinuciu. Bet mano motyvas yra atiduoti tai, ka sukaupiu per savo tobulinimosi praktika. Visuomet bus tu, kurie kritikuos ir kurie girs Tai tiek .

Sveiki, kiek suprantu, jus esate Krishnos pasekejas, aktyviai dalyvaujantis Vedu centro veikloje. Idomu, ar jusu religines paziuros turi itakos konsultaciju procesui, ar nemeginat vienaip ar kitaip pakreipt klientu i savo puse (nors puikiai suprantu, kad jus tai galetumet manyti darantis tik jo paties naudai). Kiek is viso jusu paziuros turi itakos konsultaciju procesui, ar tai yra derektyvi ar nederektyvi terapija?

Kiek zinau, psichologas turetu likt gana neutralus siuo atzvilgiu (na, pagal daugeli man zinomu psichoterapijos krypciu)... O kaip yra pas jus?

Sveiki,
esu Krishnos pasekejas tiek, kiek ir Kristaus, kadangi ju mokymo esme yra ta pati-apsivalyti nuo savanudiskumo.

Visiskai sutinku, kad psichologas turi islikti neutralus kalbant apie religines paziuras. Niekados nekalbu apie savo religinius isitikinimus, o ka jau kalbeti apie siulyma ar pirsima juos priimti, palenkima i savo puse. Tai butu labai neprofesionalu:) .

Is kitos puses, daznai paklausiu, ar zmogus yra tikintis. Jei jis tikintis, rekomenduoju daugiau laiko skirti dvasinei praktikai priklausomai nuo jo pasirinktos tradicijos, kuri dazniausiai buna katalikybe. As si kelia labai gerbiu ir zinau, kad jame siulomos dvasines praktikos yra labai efektingos tiek psichologiniame, tiek dvasiniame lygmenyse. Jei jis neutraliai ar negatyviai sureaguoja, toliau net netesiu kalbos. Dvasine praktika yra labai asmininis pasirinkimas.

Kalbant apie konsultacijas, vadovaujuuosi pagrinde jogos psichologijos ziniomis, kuriu deka analizuoju problemas ir rekomenduoju priimti vienus ar kitus sprendimus, paaiskindamas, kodel jie pades isspresti viena ar kita problema. Jogos tradicijoje stengiamasi pirma suteikti zinojima ir ismokyti ji teisingai pritaikyti savo gyvenime. Tokiu budu, po truputi, zmogus sugeba savarankiskai analizuoti savo situacijas, priimti sprendimus ir juos igyvendinti savo gyvenime.

Dekui uz issamu atsakyma . Puku, jei sitaip. Beje, pati esu jusu kolege, todel ir smalsauju.

Ir jei leisite paklaust - jei si klausima nepalaikysite asmenisku - zinau, kad esate vienuolis. ar tai reskia, kad pats apsisprendete netureti seimos? (tiesa sakant, cia galiu ir nusisneket, neturiu jokio supratimo apie kito tikejimo vienolius) O ar sis apsisprendimas netrukdo praktikuojti seimos terapija (t.y. noriu paklaust, ar zmogui, kuris pats neturi seimos, yra lengva suprast kitu seimynines problemas - ne vien teoriskai, o ir praktiskai)? Pati manau, kad visi turim problemu, net nenormalu butu ju neturet, bet vieni sprendzia jas sekmingai, kiti - ne. Bet ta problemu sprendimo patirtis labai daug ka duoda paciam zmogui.

Sveiki,
vienuolio kelia pasirinkau pats. Galima tureti maza seima ir didele seima. As pasirinkau tureti didele seima, kadangi, po daugelio metu dvasiniu pratybu, truputi apsivale norai tureti kazka savo, o noras ir energija padeti aplinkiniams padidejo. Del to, pasirinkau gyvenimo buda, kuris si nora leistu geriausiai igyvendinti.

Ar gali vienuolis spresti seimos santykiu problemas? Jei jis pazino proto prigimti, ismoko dirbti su savo vidumi ir turi jegos issispresti ne tik savo, bet ir kitu problemas, jis gali konsultuoti.
Problemos yra vienos prigimties. Visos problemos dazniausiai yra ivairus egoizmo, geismo, pykcio, pavydo, godumo, baimiu, iliuziju ir kitu psichikos reiskiniu pasireiskimai, skirtingose situacijose, skirtingose aplinkybese. Kad ir kokios skirtingos visos situacijos atrodytu, vis tiek atrandi, kad tai tas pats egoizmas, pavydas ar koks kitas reiskinys kitoje uzsleptoje ar atviroje formoje. Ir, jei esi ismokes su jais dirbti , tau uzteks patirties, kad galetum padeti ir kitiems to atsikratyti, nesvarbu, ar ta problema reiksis seimoje, darbo kolektyve, draugysteje ar dar kur kitur.

Antras dalykas yra tavo vidine jega-energija. Vien patirties neuztenka. Reikia tureti energijos. Kuo esi labiau apsivales nuo siu minetu ydu, tuo daugiau energijos -jegos tryksta is vidaus.

Taigi, patirtis ir jega jogos tradicijoje yra labai svarbus. Mano asmenine patirtis rodo, kad labai daznai zmones mazdaug itaria su kuo reikia dirbti savyje, ka keisti. Jie daznai ateina jau suprasdami arba konsultacijos metu labai greitai supranta. Pvz., zmogus ateina ir sako, kad jis nepasitiki savimi arba , kad nuo jo nusisuko antra puse, kadangi per daug egoistiskas buvo. Tai daznos problemos. Kai pasikalbi, pamatai, kad jis viska supranta, kad reiktu taip nesielgti, kaip elgesi, bet jis neturi jegos taip daryti, kaip reiketu. Taigi, net jei jis ir supranta savo problema, jis neturi energijos jos spresti. Is kur jis ja gaus pradzioje? Jis gaus, jei tu jam jos duosi. Turi ji pajudinti, isjudinti, suteikti entuziazmo, ryzto. O kai jis pradeda savarankiskai dirbti, buna momentai, kuomet paluzta ir reikia ji pastoviai palaikyti. Antra, neuztenka tik energijos. Reikia tureti patirties, kaip ta gauta energija jam naudoti, kad apsivalyti nuo konkrecios problemos. Taigi, patirtis ir jega yra kaip du gelezinkelio begiai.

Ar vienuolis gali pazinti moters psichologija? Jis gali pazinti, jei atskleidzia savyje moteriska prada. Jei vienuolio praktika yra sekminga, jis savyje issiugdo tiek vyriska, tiek moteriska pradus ir juos subalansuoja. Sie pradaiabu jie yra potencialiai pas kiekviena is musu. Jei jis sugeba buti laimingas be moters, reiskiasi, jis pazino ir "turi moteri" viduje. Kuomet moteriskas pradas prasiskleidzia viduje, nereikia tureti "savo " moters isoreje.

Tai ilgos temos. Aprasiau kiek imanoma glausciau, kadangi vis stokoju laiko. Noriu pabrezti, kad tai yra tik mano mazyte asmenine patirtis ir as jos niekam nenoriu iteigti ar pareiksti, kad tai absoliutu. Taip sakau, nes teko susidruti su gana priesiska reakcija kitose forumo skiltyse. Geranoriskai idejus pora skelbimu apie konsultacijas, o taip pat, pareiskus savo nuomone, buvau apkaltintas, kad as darausi marketinga, kitiems persu savo nuomone ir kitais dalykais. Kadangi nesu linkes ir neturiu laiko irodineti, gincytis, o taip pat kazkam atnesu kancias , busiu linkes susirasyti asmeniskai laiskais, o ne viesai forume. Atrasiau i Kaulio ir jusu klausimus, kadangi pajutau, jog mes galime bendrauti pagarbos, o ne sentimentu lygyje. .

Teko aną savaitę (Mažeikiuose) klausytis jūsų paskaitos, tai ką išgirdau mane ,,išvertė iš koto,, Jūs atliekate didį darbą,gal busiu banali, bet.... duok Die Jums sveikatos ir sėkmės Jums darbuose.