Sveiki,
dabar mano sūneliui 1,5 metų. Čiulptuko niekada neėmė, vietoj jo - merliukas. Kol buvo mažas, tai tik prisidengdavo juo veiduką, o vėliau ėmė kišti į burną. Dabar jis susigrūdžia vos ne pusę palutės... Svarbiausia, kad merliukas, tai didžiausia sūnaus paguoda: ar užsigavo, ar supyko, ar pavargo, ar prieš miegą - be merliuko baisios ašaros. Merliukas burnoj - ašarų kaip nebūta. Ir jis jo prašo, mes stengiamės nerodyti, neduoti, bet eina, ieško ir klykia.
Kaip atpratinti, kuo jį pakeisti? Bandžiau įduoti kokį minkštą žaisliuką, bet sūnus jį apsikabina, o merliuką vis tiek į burną įsikiša.
Tas merliukas po nakties būna visas šlapias (tikra mazgotė) ir net smirdantis, o sauso jis nenori, kišasi tą skuduru virtusią palutę Ir pagrindinė bėda - pastebėjom, kad jo priekiniai dantukai ima atsikišti į priekį nuo to kišimo į burną. Ką daryti?

Iš anksto dėkoju už atsakymus ir patarimus.

Jeigu nebutumete paminejusi krypstanciu dantuku, tuomet atsakymas butu vienareiksmis- nesistenkite atpratinti. Tai labai gerai, kad vaikas turi toki daikta, prie kurio jis prisirises, kuris teikia nusiraminima streso metu. Psichologijoje toks daiktas vadinamas "tranzitiniu objektu"- jis padeda vaikui nurimti, kol dar nera susiformave vidiniai nusiraminimo mechanizmai. Paskui, to tranzitinio objekto vaikas atsisako pats (kartais net 5-7 metu amziuje). Jeigu vaikas turejo vaikysteje tranzitini objekta tai yra gana palankus dalykas, pasakantis apie pakankamai gerus vaiko santykius su tevais.
Ar tikrai dantukai ima atsikisti i prieki del merliuko? Jei is tikruju taip, gal tada merliuko bandyti neduoti prieš miega- kada yra ilgas laikymo burnoje tarpas.Bet duoti ji kai vaikui reikia nusiraminimo kitu dienos metu?

Dėkoju, nuraminote...
O dėl dantukų reikės ir su dantų specialistais pasikonsultuot...

mano žiogas turėjo merliuką- jo vardas buvo Mamūtė IKi kokių keturių metų visur kartu nešiodavosi. Ir svarbiausia pagal kvapą atskirdavo, kad čia ne jo Mamūtė, o jo puseserės merliukas Būdė

MIGA,

Mano mazajam vyrui jau greit bus 4metai, o jis vis dar su savo merliuku, tiesa i burna jo nekisa. Taip jau nuo gimimo prisirises, nors iki 1.5 metu ir tutos reikejo. Siaip tas merliukas gerai raminanciai veikia, ypac kai pradejo eit i darzeli ar kai tenka miegoti sveciuose. Tiesa turi kokia tai alergine sloga, tai vis galvoju gal kokiu bakteriju is darzelio parsinesa su savo merliuku, taigi imam galvoti kaip atpratint nuo to draugo...

Labai grazu! As prisiminiau vaikyste- mano sesuo irgi turejo mylima merliuka.Be jo niekur! Kai atejo laikas atsisveikinti- mama pasake, kad merliukas pavirto baltu debeseliu, nes jis nori skraidyti.Tai labai smagiai nuteike mano maza sesute.Ji dabar pati jau greit bus mama ir su malonumu prisimena savo merliuka- debeseli.

Mano vyrai visi tokias meiles turejo(tik ne merliukus, o tokius plonus margus vystikliukus), mazasis tebeturi, nes jam tik 10men. Vidurinelis irgi kisdavo i burnyte, bet kampukus...Susisukdavo i tokia tubike ir ciulpdavo, visada taip uzmigdavo... ir kampai nuo to ciulpimo pagelte buvo, nors ir skalbdavau daznai ir ne viena lygiai toki pat turejo Jiems abiems tie skuduriukai(taip mes juos vadinam) buvo didziausia paguoda. Kai gime musu jaunelis, po keleto menesiu "atejo mama meska ir issinese abieju didziuju berniuku skuduriukus savo maziesiems meskiukams i miska, nes maziesiems meskiukams skuduriuku labiau reikejo nei jau paaugusiems berniukams" Dickiui tada buvo 3,5 metu, viduriukui truputi virs 2metuku, kai skuduriukai dingo Dar po keleto menesiu, vyresnelio skuduriukas staiga atsirado bet pas pati maziausia loveleje. Issivaizduokit mano keturmecio reakcija pagriebe, iskart prie nosytes prisikiso, paglamze, pamylavo..."Meska atnese skuduriuka...meskuciai jau uzaugo..." Taip, suneli, bet meska skuduriuka atnese mazajam broliukui Tai ir atidave, mano keturmetis, savo buvusia meile- skuduriuka maziausiam broliukui. Dabar kai maziukas ko nors nerimsta, didysis nubega, suranda skuduriuka ir atnesa maziausiam Supranta, koks brangus daiktas tai yra
Miga, nepergyvenk, netgi labai gerai, kad tavo sunelis turi toki nusiraminimo objekta. O gal dantukai visai ne del to krypsta Negi jis ciulpia ta merliuka istisai?
As tai turejau po keleta vienodu ir vis skalbdavau, kas antra diena duodavau svaru. Vidurinelis, tas kuris kisdavosi i burna, svaraus irgi nenoredavo Tai as pakeisdavau jam miegant, o nakti nejausdamas apciulpdavo jau ta svaru, is ryto kvapas jau savas paliktas...jokiu pretenziju

manoji irgi merliukus dar naudoja uzmiega tik su merliuku..ramybe jaucia ir tiek..anksciau irgi buvo pradedanti kist burnon,paskuinet kramtydavo...puse merliu buvo su didelem skylem dabar tik laiko rankytei ir raminasi..nieko cia blogo..

kaip fainiai kai tie merliukai kur nors "iškeliauja" o kur mūsų pagalvytė dings tai niekaip nesugalvoju va merliuku norėjau pagalvytę pakeisti - ns ir nešiotis patogiau ir gali lasivai vieną dieną ateiti "meškutė ir pasiimti". o dabar.... pastoviai tamposi pagalvytę iš savo lovytės. tiesa ji ją tampo tik po butą. nors ir mašinoj turim mašininę pagalvytę.
ankščiau tik atsikėlus gražiai pasiklodavome lovytę, o dabar visai reikia slėpti patalynę. o ant vakaro dukrytė stovi prie komodos kur yra paslėpta pagalvytė ir laukia kol paduos. jei neduodam tai tuoj zirzla patampa - dėl šventos ramybės mes jai nusileidžiam

gal tiesiog neatimt merliuką, bet pabandyt susitart, kad nekištų jo į burnytę? mano mažius jau tuoj bus 5m, bet miegot irgi eina su merliuku ir šuniuku... tiesa, kai užmiega aš viską patraukiu į šoną, virš pagalvės lovoj, nes vistiek naktį nuspardo viską ...

O mes tai turim kaldrytę - net pavydžiu jums, kad mazuciukai nešiojasi merliukus - mūsiškis tai tampo visur su savim kaldrytę(užvalkaliuką). Įsivaizduokit, kaip ta kaldrytė atrodo, nes turim ją vieną tokią su išpieštais vaikais, net neįsivaizduoju, kur gaut tokią pačią nusipirkt, kad būtų galima dažniau išskalbt. Dabar, jei paimi skalbt, nemiega ir taip verkia, lyg būtų pasaulio pabaiga... Paskutinį kartą, kai išskalbiau, tamsoje paguldžiau ir užklojau kitą kaldryte, tai po sekundės sužviegė "kaldyte", po to verkė, kiek turėjo sveikatytės, nešiojom ant rankų, kol nusiverkęs užmigo, tada bėgau lygint, kad greičiau džiūtų ir padėjau ant lovytės krašto - naktį atsibudęs dar paverkė, nes tamsoj nesimatė, kad kaldrytė jau yra, o iš kvapo netiko, ir tik ryte, kai pamatė kabančią, pasikišo po savim ir jau ramiai miegojo... Va taip...

Maniškis mažas irgi visur tampydavosi merliuką. Jo pavadinimas buvo ėėėė Kai tik guldydavom miegot iškart sušukdavo: kur ėėėė???? Kai pradėjo lankyt darželį 2 metukų neduodavom neštis, tai grįžęs taip pasiilgęs būdavo net bučiuodavo. Svarbiausia kad mokėjo parodyt kur jo galva, kur kojos Dabar pas senelius rado merliuką, tai prisiminė ir namo parsivežė, dar vis priglaudžia karts nuo karto Ir nematau čia nieko blogo

O mano sesės vienas vaikas turėjo pagalvę liūlę, o kitas adjeliuką - dėliuką. Va taip va

Mums 2 metai. Ir mes turim toki drauga merliuka-amuku vadinam.
I burna dukra nekisa, bet salia turi buti. Pageriam pienuko vakarais, meskas uzklojam. Ir svarbiausia, kad butu sausas , nes jei bent kiek kur sudreko - tuoj pretenzijos.
Musu ciulptuka nusinese pele (uzmete uz lovos galo), tai matyt ir merliukas ten keliaus. Kol kas merliukas netrukdo - tai ivykiu ir neskubinam...