CherryLips
2009 08 16, 16:17
Mažosios Ugnytės atsiradimas. Trumpa priešistorė. Mes ne iš karto po vestuvių norėjome vaikelio. Kadangi viskas mūsų santykiuose vystėsi labai greitai, norėjosi pagyveni šiek tiek dviese, susikurti buitį, na turbūt kaip ir daugumai  Tačiau gyvenimas kartais sutvarko viska savaip... Po maždaug metų po vestuvių, MB teko persodinti inkstą, gerti stiprius vaistus... Viena gydytoja pasakė, kad dėl to mes greičiausiai sunkiai susilauksime arba iš viso negalėsime turėti vaikelio. Taigi nusprendėme pabandyti planuoti vaikelį, kai tik MB atsigaus po operacijos. Bėgo laikas, o rezultato jokio. Tiesa, guodė brolis, kad dėl MB vartojamų vaistų neturėtų iš viso būti problemų. Todėl pradėjo kirbėti mintis, kad gal ir su manim kažkas negerai  Jau buvo prabėgę truputi daugiau kaip metai, viltys vis seko... Tada man teko pakeisti darbą, na ir aišku bet kokie planai pradėti tyrimų maratoną ir nevaisingumo gydymą buvo atidėti. Laikas vis bėgo, veiklos pamažu užgožė vaikelio troškimą ir pagaliau vieną lapkričio dieną pajutau begalinį norą pasidaryti NT. Ta mintis užvaldė taip stipriai, kad per pietų pertrauką nulėkiau į vaistinę ir grįžusi pasidariau testuką. Kažkodėl net nekilo abejonių, kad pagaliau pamatysiu savo išsvajotas II. Bet pagaliau, pagaliau tai įvyko!!!!! Visa drebėjau kaip lapas, nebegalėjau nieko daryti, ašaros liejosi upeliais... MB pradžioje buvo sunku patikėti tikiu, kad jam buvo šokas, man pačiai buvo šokas... Bet kai jis 12 sav. pamatė mūsų mažylę ir išgirdo jos širdelę, pagaliau pradėjo įsijausti į tėtuko vaidmenį  Nežinojome ko laukiame, o ir svarbu tikrai nebuvo. Nekantriai laukdavome kiekvieno judesiuko, su meile ir rūpesčiu rinkome kūdikėliui kraitelį... Ir pagaliau atėjo TA diena! Rugpjūčio 12 d. jau buvo praėjęs gimdymo terminas. Mane paguldė į patologinį stebėjimui, dėl pakilusio kraujospūdžio. Gydytojas vis patikrindavo kaklelį, paminkštindavo, bet rezultato jokio. Nusprendė jei per tą dieną nepagimdau pati, sekančią dieną skatins. Taigi 12 d. naktį nemiegojau, nes užėjo skausmai, taigi apie 2 val. nakties atsidūriau gimdykloje. Ėjo valandos, o jokios veiklos... Netgi pavyko ir nusnausti. Išaušo 13 d. rytas. Vis dar nieko... 8:00 atėjo mano gydytojas, pažiūrėjo, kad jokios veiklos nėra ir nuleido vandenis. Pradėjo lašinti skatinamuosius. Laimei MB jau buvo prie manęs, nes pradėjo kankinti baisuliniai sąrėmiai. Ko tik neišbandžiau, kad tik sau padėčiau... MB visa laiką buvo šalia, nei per žingsnį nesitraukė. 10:00 atsidarymas 5 cm. Gydytojas paklausė, ko norėčiau: vonios ar epidūro. Nei negalvojus paprašiau vonios. Sąrėmių metu vis pasileisdavau sroveles visu pajėgumu, truputį gelbėjo. Pagaliau pradėjau jausti, kad noriu tuštintis... bet dar tik 7-8 cm! Dar pasikankinau vonioje... pavaikščiojau, patupinėjau pasirėmusi į MB petį. Pagaliau vėl atėjo gydytojas, apžiūrėjo 9 cm su trupučiu, o aš jau nebegaliu kentėti, kaip noriu stumti. Dar vieną kitą sąrėmį iškenčiu ir pagaliau gydytojas leidžia pastumti, nors kaklelio kraštai dar ne visai lygūs. Stumteliu, jis kažką pareguliuoja ir sako: pradedam gimdymą! Pagaliau! Liepia vėl stumti. Sukandus dantis stumiu iš visų jėgų kiek liepia, stengiuosi vykdyti visus nurodymus  Pasirodo galvutės viršus... jaučiu ją! Dar pastumiu ir jau galvutė išėjus, tačiau gydytojas ir akušerė truputį sunerimę, neleidžia laukti kito sąrėmio, o stumti! Dar ir gydytojas užsiremia ant pilvo ir pagaliau rugpjūčio 13 d. 12:07 mano mažylė užgimsta! Sunerimau, nes neišgirdau verksmo... pasirodo virkštelė buvo apsisukusi ir mano mažylė priduso  Kai padėjo ją man ant krūtinės, visas veidelis buvo mėlynas, o akytės užtinę... daug kraujosruvų... Kol mane siuvo, lopė, mes su SB džiaugėmės savo stebukliuku... nors ir mėlyna, užtinusi, ji mums buvo gražiausia pasaulyje!!!! Ir dabar dar kai ją maitinu, negaliu atsižiūrėti, o laimės ašaros rieda upeliais... vis dar sunku patikėti, kad du žmonės gali sukurti kažką tokio gražaus!
hefaiste
2009 08 16, 17:30
QUOTE(CherryLips @ 2009 08 16, 17:17) Ir dabar dar kai ją maitinu, negaliu atsižiūrėti, o laimės ašaros rieda upeliais... vis dar sunku patikėti, kad du žmonės gali sukurti kažką tokio gražaus! aukite sveikos grazios grazi istorija, pamenu tavo laukimo dienas...menesius ir stebuklo ivykima sekmes, ramiu naktu daaaug pienelio
Amadinka
2009 08 16, 18:16
o jus pries kelias dienas gimdet,sekmes 
labai grazu,sveikinimai ir augite sveikos 
smekliuke69
2009 08 16, 19:16
QUOTE(CherryLips @ 2009 08 16, 17:17) Mažosios Ugnytės atsiradimas. Trumpa priešistorė. Mes ne iš karto po vestuvių norėjome vaikelio. Kadangi viskas mūsų santykiuose vystėsi labai greitai, norėjosi pagyveni šiek tiek dviese, susikurti buitį, na turbūt kaip ir daugumai Tačiau gyvenimas kartais sutvarko viska savaip... Po maždaug metų po vestuvių, MB teko persodinti inkstą, gerti stiprius vaistus... Viena gydytoja pasakė, kad dėl to mes greičiausiai sunkiai susilauksime arba iš viso negalėsime turėti vaikelio. Taigi nusprendėme pabandyti planuoti vaikelį, kai tik MB atsigaus po operacijos. Bėgo laikas, o rezultato jokio. Tiesa, guodė brolis, kad dėl MB vartojamų vaistų neturėtų iš viso būti problemų. Todėl pradėjo kirbėti mintis, kad gal ir su manim kažkas negerai Jau buvo prabėgę truputi daugiau kaip metai, viltys vis seko... Tada man teko pakeisti darbą, na ir aišku bet kokie planai pradėti tyrimų maratoną ir nevaisingumo gydymą buvo atidėti. Laikas vis bėgo, veiklos pamažu užgožė vaikelio troškimą ir pagaliau vieną lapkričio dieną pajutau begalinį norą pasidaryti NT. Ta mintis užvaldė taip stipriai, kad per pietų pertrauką nulėkiau į vaistinę ir grįžusi pasidariau testuką. Kažkodėl net nekilo abejonių, kad pagaliau pamatysiu savo išsvajotas II. Bet pagaliau, pagaliau tai įvyko!!!!! Visa drebėjau kaip lapas, nebegalėjau nieko daryti, ašaros liejosi upeliais... MB pradžioje buvo sunku patikėti tikiu, kad jam buvo šokas, man pačiai buvo šokas... Bet kai jis 12 sav. pamatė mūsų mažylę ir išgirdo jos širdelę, pagaliau pradėjo įsijausti į tėtuko vaidmenį Nežinojome ko laukiame, o ir svarbu tikrai nebuvo. Nekantriai laukdavome kiekvieno judesiuko, su meile ir rūpesčiu rinkome kūdikėliui kraitelį... Ir pagaliau atėjo TA diena! Rugpjūčio 12 d. jau buvo praėjęs gimdymo terminas. Mane paguldė į patologinį stebėjimui, dėl pakilusio kraujospūdžio. Gydytojas vis patikrindavo kaklelį, paminkštindavo, bet rezultato jokio. Nusprendė jei per tą dieną nepagimdau pati, sekančią dieną skatins. Taigi 12 d. naktį nemiegojau, nes užėjo skausmai, taigi apie 2 val. nakties atsidūriau gimdykloje. Ėjo valandos, o jokios veiklos... Netgi pavyko ir nusnausti. Išaušo 13 d. rytas. Vis dar nieko... 8:00 atėjo mano gydytojas, pažiūrėjo, kad jokios veiklos nėra ir nuleido vandenis. Pradėjo lašinti skatinamuosius. Laimei MB jau buvo prie manęs, nes pradėjo kankinti baisuliniai sąrėmiai. Ko tik neišbandžiau, kad tik sau padėčiau... MB visa laiką buvo šalia, nei per žingsnį nesitraukė. 10:00 atsidarymas 5 cm. Gydytojas paklausė, ko norėčiau: vonios ar epidūro. Nei negalvojus paprašiau vonios. Sąrėmių metu vis pasileisdavau sroveles visu pajėgumu, truputį gelbėjo. Pagaliau pradėjau jausti, kad noriu tuštintis... bet dar tik 7-8 cm! Dar pasikankinau vonioje... pavaikščiojau, patupinėjau pasirėmusi į MB petį. Pagaliau vėl atėjo gydytojas, apžiūrėjo 9 cm su trupučiu, o aš jau nebegaliu kentėti, kaip noriu stumti. Dar vieną kitą sąrėmį iškenčiu ir pagaliau gydytojas leidžia pastumti, nors kaklelio kraštai dar ne visai lygūs. Stumteliu, jis kažką pareguliuoja ir sako: pradedam gimdymą! Pagaliau! Liepia vėl stumti. Sukandus dantis stumiu iš visų jėgų kiek liepia, stengiuosi vykdyti visus nurodymus Pasirodo galvutės viršus... jaučiu ją! Dar pastumiu ir jau galvutė išėjus, tačiau gydytojas ir akušerė truputį sunerimę, neleidžia laukti kito sąrėmio, o stumti! Dar ir gydytojas užsiremia ant pilvo ir pagaliau rugpjūčio 13 d. 12:07 mano mažylė užgimsta! Sunerimau, nes neišgirdau verksmo... pasirodo virkštelė buvo apsisukusi ir mano mažylė priduso Kai padėjo ją man ant krūtinės, visas veidelis buvo mėlynas, o akytės užtinę... daug kraujosruvų... Kol mane siuvo, lopė, mes su SB džiaugėmės savo stebukliuku... nors ir mėlyna, užtinusi, ji mums buvo gražiausia pasaulyje!!!! Ir dabar dar kai ją maitinu, negaliu atsižiūrėti, o laimės ašaros rieda upeliais... vis dar sunku patikėti, kad du žmonės gali sukurti kažką tokio gražaus! aukite dideles ir sveikos
acura_maniake
2009 08 16, 20:40
Cherry sekmes auginant mazyle ir ramiu nakteliu jum Saunuole
Sveikinimai didžiausi Aš ir manau,kad nieko gražesnio už savą kūdikėlį nėra.Sėkmės augant.
spaliuxe
2009 08 17, 07:54
Cherry sveikinimai susitikus su dukriuku
NEFRITAS
2009 08 17, 08:45
QUOTE(CherryLips @ 2009 08 16, 17:17) Mažosios Ugnytės atsiradimas.
Aukit didelės ir sveikos
miglutio
2009 08 17, 08:53
Sveikinu naujus tevelius. Bukit sveikos ir grazios
oj - kokia mažulytė dabar namuose ....žiūrėkit į ją kuo dažniau ir ilgiau...nes taip greitai tas mažutis kukuliukas virsta mažučiu žmogeliu bėgiojančiu po namus   sekmės
Aukit sveikos ir dideles Sekmes
CherryLips
2009 08 17, 15:25
Dekui visoms uz grazius zodzius
HappyAngel
2009 08 17, 15:40
QUOTE(opalė @ 2009 08 17, 11:59) Sakyčiau - per greitai Cherry, labai gražu Linkėjimai mažąjai Ugnytei
CherryLips
2009 08 17, 19:47
QUOTE(HappyAngel @ 2009 08 17, 16:40) Sakyčiau - per greitai Cherry, labai gražu Linkėjimai mažąjai Ugnytei 
Dideliausi sveikinimai su siuo gyvenimo stebuklu, Aukit dideles ir sveikos
bambiram
2009 08 17, 22:32
kaip miela..jus dar tokios mazutes...sveikatytes jums daug daug...o mamyte tai tikra saunuole
mickute7
2009 08 18, 11:57
nemokeciau taip graziai aprasyti sio gyvenimo etapo  Daug daug nuostabiu akimirku Jusu seimai
Šypsenėlė24
2009 08 18, 12:14
Labai grazu Sekmes jums,aukit didutes ir sveikutes
almituke_
2009 08 18, 12:25
kaip grazu  sekmes
ramintukas
2009 08 18, 14:30
super Cherrylips
Kaip gražiai aprašei Mažosios atėjimą Šitiek laukta tėvelių, lai auga laiminga mažoji Ugnytė
Cherry sekmes auginant mazyle
CherryLips
2009 08 19, 16:25
Labai graži istorija aukit didutės, būkit sveikutės
Daivullee
2009 08 19, 21:37
wilwute
2009 08 19, 22:11
Labai nuosirdi ir grazi istorija sveikinu
CherryLips
2009 09 11, 13:11
Dėkui už gražius žodžius mums
happymama
2009 09 12, 10:49
Labai grazi istorija aukite sveikos ir dideles
CherryLips
2009 09 12, 14:57
QUOTE(happymama @ 2009 09 12, 11:49) Labai grazi istorija aukite sveikos ir dideles Ačiū labai
pukuotukas
2009 09 12, 16:27
QUOTE(CherryLips @ 2009 08 16, 18:17) Mažosios Ugnytės atsiradimas. Trumpa priešistorė. Mes ne iš karto po vestuvių norėjome vaikelio. Kadangi viskas mūsų santykiuose vystėsi labai greitai, norėjosi pagyveni šiek tiek dviese, susikurti buitį, na turbūt kaip ir daugumai Tačiau gyvenimas kartais sutvarko viska savaip... Po maždaug metų po vestuvių, MB teko persodinti inkstą, gerti stiprius vaistus... Viena gydytoja pasakė, kad dėl to mes greičiausiai sunkiai susilauksime arba iš viso negalėsime turėti vaikelio. Taigi nusprendėme pabandyti planuoti vaikelį, kai tik MB atsigaus po operacijos. Bėgo laikas, o rezultato jokio. Tiesa, guodė brolis, kad dėl MB vartojamų vaistų neturėtų iš viso būti problemų. Todėl pradėjo kirbėti mintis, kad gal ir su manim kažkas negerai Jau buvo prabėgę truputi daugiau kaip metai, viltys vis seko... Tada man teko pakeisti darbą, na ir aišku bet kokie planai pradėti tyrimų maratoną ir nevaisingumo gydymą buvo atidėti. Laikas vis bėgo, veiklos pamažu užgožė vaikelio troškimą ir pagaliau vieną lapkričio dieną pajutau begalinį norą pasidaryti NT. Ta mintis užvaldė taip stipriai, kad per pietų pertrauką nulėkiau į vaistinę ir grįžusi pasidariau testuką. Kažkodėl net nekilo abejonių, kad pagaliau pamatysiu savo išsvajotas II. Bet pagaliau, pagaliau tai įvyko!!!!! Visa drebėjau kaip lapas, nebegalėjau nieko daryti, ašaros liejosi upeliais... MB pradžioje buvo sunku patikėti tikiu, kad jam buvo šokas, man pačiai buvo šokas... Bet kai jis 12 sav. pamatė mūsų mažylę ir išgirdo jos širdelę, pagaliau pradėjo įsijausti į tėtuko vaidmenį Nežinojome ko laukiame, o ir svarbu tikrai nebuvo. Nekantriai laukdavome kiekvieno judesiuko, su meile ir rūpesčiu rinkome kūdikėliui kraitelį... Ir pagaliau atėjo TA diena! Rugpjūčio 12 d. jau buvo praėjęs gimdymo terminas. Mane paguldė į patologinį stebėjimui, dėl pakilusio kraujospūdžio. Gydytojas vis patikrindavo kaklelį, paminkštindavo, bet rezultato jokio. Nusprendė jei per tą dieną nepagimdau pati, sekančią dieną skatins. Taigi 12 d. naktį nemiegojau, nes užėjo skausmai, taigi apie 2 val. nakties atsidūriau gimdykloje. Ėjo valandos, o jokios veiklos... Netgi pavyko ir nusnausti. Išaušo 13 d. rytas. Vis dar nieko... 8:00 atėjo mano gydytojas, pažiūrėjo, kad jokios veiklos nėra ir nuleido vandenis. Pradėjo lašinti skatinamuosius. Laimei MB jau buvo prie manęs, nes pradėjo kankinti baisuliniai sąrėmiai. Ko tik neišbandžiau, kad tik sau padėčiau... MB visa laiką buvo šalia, nei per žingsnį nesitraukė. 10:00 atsidarymas 5 cm. Gydytojas paklausė, ko norėčiau: vonios ar epidūro. Nei negalvojus paprašiau vonios. Sąrėmių metu vis pasileisdavau sroveles visu pajėgumu, truputį gelbėjo. Pagaliau pradėjau jausti, kad noriu tuštintis... bet dar tik 7-8 cm! Dar pasikankinau vonioje... pavaikščiojau, patupinėjau pasirėmusi į MB petį. Pagaliau vėl atėjo gydytojas, apžiūrėjo 9 cm su trupučiu, o aš jau nebegaliu kentėti, kaip noriu stumti. Dar vieną kitą sąrėmį iškenčiu ir pagaliau gydytojas leidžia pastumti, nors kaklelio kraštai dar ne visai lygūs. Stumteliu, jis kažką pareguliuoja ir sako: pradedam gimdymą! Pagaliau! Liepia vėl stumti. Sukandus dantis stumiu iš visų jėgų kiek liepia, stengiuosi vykdyti visus nurodymus Pasirodo galvutės viršus... jaučiu ją! Dar pastumiu ir jau galvutė išėjus, tačiau gydytojas ir akušerė truputį sunerimę, neleidžia laukti kito sąrėmio, o stumti! Dar ir gydytojas užsiremia ant pilvo ir pagaliau rugpjūčio 13 d. 12:07 mano mažylė užgimsta! Sunerimau, nes neišgirdau verksmo... pasirodo virkštelė buvo apsisukusi ir mano mažylė priduso Kai padėjo ją man ant krūtinės, visas veidelis buvo mėlynas, o akytės užtinę... daug kraujosruvų... Kol mane siuvo, lopė, mes su SB džiaugėmės savo stebukliuku... nors ir mėlyna, užtinusi, ji mums buvo gražiausia pasaulyje!!!! Ir dabar dar kai ją maitinu, negaliu atsižiūrėti, o laimės ašaros rieda upeliais... vis dar sunku patikėti, kad du žmonės gali sukurti kažką tokio gražaus! aukite sveikos ir laimigos
DiaSelė
2009 09 12, 18:15
šilta,graži istorija
CherryLips
2009 09 13, 11:51
QUOTE(pukuotukas @ 2009 09 12, 17:27) aukite sveikos ir laimigos Dėkui už palinkėjimus QUOTE(DiaSelė @ 2009 09 12, 19:15) šilta,graži istorija Ačiū labai
Šypsenėlė24
2009 09 28, 08:25
Labai grazu Sekmes JUSU seimynelei
padukele00
2009 09 28, 13:51
labai grazi istorija
graži ir įdomi istorija.. aukit gražios, sveikos ir laimingos..
Svarune
2009 09 30, 21:19
prasau parasykit kaip dabar laikotes...
CherryLips
2009 10 02, 19:52
Ačiū labai Tikrai džiugu, kad patiko mūsų stebukliuko gimimas  QUOTE(Svarune @ 2009 09 30, 22:19) prasau parasykit kaip dabar laikotes... Na dabar laikomės neblogai. Aišku kamuoja pilvelio pūtimai Be to dar bandysim tvarkytis dešinės pusės raumenukų tonusą, nes padidėjęs. Dar ortopedai nori pripaišyti klubo displazija ar kaip ten vadinasi, bet man kažkaip atrodo ir širdis sako, kad nieko ten blogo nėra  Mergytė jau senokai šypsosi, bando juoktis, kažka murmena, visokius naujus garseluius vis bando pasakyti Per mėnesiuka priaugo 1 kg ir 4 cm 
Greit ir graziai! Aukit dideles ir sveikos
CherryLips
2009 10 05, 19:10
Dar kartą labai dėkui už gražius žodžius ir ta proga pasirodom, kaip augam 
liolia79
2009 11 01, 20:38
Labai grazi istorija Sekmes ir sveikateles jusu seimynelei
CherryLips
2009 11 03, 20:05
QUOTE(liolia79 @ 2009 11 01, 20:38) Labai grazi istorija Sekmes ir sveikateles jusu seimynelei Dėkui Žiūriu jūsų mažiukė tik viena dienele vyresnė už mūsiškę
|
|
