Sveikos visos visos kas nori, kas turi, kas negali pasiryžti pirmam arba kitam nėštumui. Dabar kai toks sunkus metas iškyla klausimas ar sumažės mūsų norinčių turėti mažylį. Ar šitam didžiuliam norui būti mama nesutrukdys jokia krizė. Pasidalinkite kaip pasiryžti ir nebijoti, nebijoti išnešioti, užuaginti, duoti išsilavinimą, kai ateitis tokia neaiški, kai įstatymus keičia vos ne kiekvieną dieną, kai už paskolą mokslui reikės mokėti net 10 - 11 proc. palūkanų. Ar čia realu?

Aš jau turiu sunelį, tačiau taip norėtųsi jam broliuką ar sesutę, bet neįsivaizduoju kaip suplanuoti, nesinori gi laukti nežinia kiek ir galvoti kad situacija pasaulyje pagėrės, nesinori kad būtų didelis skirtumas tarp vaikų, bet ir nesinori stačia galva nerti ir manyti kad kaip nors susidorosime.

Kaip pasiryžti? Ar pamiršti visam? Pasidalinkite savo baimėm, naujasiom žiniom. Galbūt viskas ne taip tragiška, juk gimdė ir karo metais. Ar ne taip?

Sveikute,

Suprantu tavo abejones Mes su MB irgi planuojame leliu ir irgi labai daug kalbejomes kol pasiryzom sitam zingsniui...,

Gal musu situacija kiek kitokia, - vaikiuku mes dar neturime, o metai bega... tai tiesiog bijau, kad to "tinkamo momento" galim taip ir nesulaukti... o biologinis laikrodis tiksi...
Be to, - kaip ir pati sakei, - musu tevai dar ne tokiomis salygomis mus uzaugino, tad manau jeigu sirdis jaucia, kad norit dar vieno leliaus - pirmyn!

Labukas
Mes jau auginam dukrytę,ilgai svarstėm,bet visgi ryžomės antram mažyliui Savaime suprantama,kad ir laikas bėga,krizė nesitęs amžinai,o be to,abejonių visada galima surasti,net ir geriausiu laiku

visiskai sutinku

Oas mus lygia ta pati situacija - biologinis laikrodukas tiksi, o tu "geresniu" laiku kaip ner taip ner Pasikalbejom ir nusprendem, kad nera ko laukti, kaip jus cia snekat - ne tokiom salygom anksciau vaikus uzaugindavo, tai neprapulsim ir mes
O kas del dabartines istatymines situacijos - vistiek ateityje ji keisis, be to, kol vaikus reikes leiti i mokslus, dar desimt kartu gali viskas pasikeist taip kad siuo metu mums svarbiausia - kad susilauktume sveiko vaikelio, dar butu gerai, kad neprarastume darbu ir pan. bet juk to niekas negali numatyt, ar ne?

Sveikutės,

ir mus vis aplanko abejonės dėl ateities (tuo labiau, kad net neturim savo namų)...
Bet yra tokių posakių, kaip pvz: kur dvi burnos, atsiras vietos ir trečiai arba Dievas davė dantis, duos ir duonos
Mes jau seniai norėjom vaikučio, bet vis atidėliojom, nes tikėjomės "geresnio meto", bet tas laikrodukas tikrai taip greitai tiksi, o laikai ne geryn, bet tik blogyn...
Išvada tokia: kai jau bus per vėlu labai gailėsies dėl neigiamo sprendimo, o kad turėsi vaikutį tai tikrai nė sekundės nepasigailėsi (net jei ir daug ko trūks). Taip kad kam save graužti

Visos į demografijos plėtimą pirmyn!

manau kad krize ne priezastis negimdyt vaiku aisku jei abu sedi be darbo ir neturi ka valgyt cia kita kalba.. O siaip tai krizes ateina ir praeina, kas is to kad pasigimdysi kai bus pakilimas? Gal po poros metu bus krize.. o vaikai jau bus.. kol uzauginsit vaikus tu kriziu bus ne viena
As gimdziau ne per krize, buvo dar geri laikai, o dabar vat krize nu ir ka.. nu ir nieko..

norejau lygiai ta pati parasyt.

sveikutes
na mes pradejome planuoti dar pries krize, bet pasirodo nevisada gaunasi kaip norim. Ir man tikrai nebesvarbu krize, svarbu, kad pagaliau sulauktume savojo dziaugsmelio.
O beto mano nuomone, kai yra nepriteklius, didesne galimybe uzauginti vaikus geriasniais zmonem. Tuomet jie nebuna tiek lepinami, uzauga taupesni ir labiau gyvenimo uzgrudinti zmogeliukai.

Norint rasti priežasčių , kodėl neturėti vaiko, tai galima jų rasti begales- krizė, pinigų stygius , o jei dar toliau- tai visuotinis gamtos užteršiamas, kiaulių gripas, AIDS, vėžys, ir kiti žmonijos baubai, ir dar perspektyva, kad ateityje gali ir geriamo vandens pasaulyje pritrūkti, ir meteoritas isirėžti.....ir t.t.
Kad nebus pinigų vaiko mokslams? gal vaikas studijuos užsienyje, o gal į Afriką išvažiuos beždžionių tyrinėti ar dar kur nors, o ten kokia Lietuva su savo nesibaigiančia aukštojo mokslo reforma, tai gal jam visai nebus aktuali.
Taip laikai neaiškūs, bet ir per karą žmonės gimdavo- ir ką- buvo visai neblogų žmonių karta.
Baimė kyla dėl prisirišimo prie materialių dalykų. Ir mane apninka abejonės kartas nuo karto.
Sėkmės planuojančioms

koks skirtumas - krizė ar ne... vaikai -gyvenimo gėlės, juk
aš jau planuoju pagranduką , truputį baugu, bet labai jau noriu...

Tiksi ir mano laikrodukas.. negana to, ir pati jauciu gamtos sauksma - jauciu, kad esu pasirengusi motinystei. Na o krize...pas mus LT ji nebus isgyventa nei per metus, nei per du, tai ka dabar laukti nezinia ko? Neeee Zinoma, nera taip, kad su vyru neturetume darbu, santaupu - esame pasiruose, kiek tai leidzia musu jegos. Neturint darbu ir pinigu, ...nesiryzciau paleisti vaika i nezinia, o su MAZESNIAIS ju kiekiais visada galima rasti sprendima

O kiek jums metų kad sakot tiksi laikrodukas? Man 26 metai ir aš jau pradedu jausti tą laikroduką. Abu apie tai pašnekam, bet vis pabijom Mintys apie vaikutį jau iš proto varo

27m

Na man ir už kelių mėnesių 27, o MB tik 25 suėjo. Jis dar taip ir nenori, o man jau stogas važiuoja nuo tų minčių, o jam vis atrodo, kad tam nėra pinigėlių

Sveikos..

Ir aš pagaliau pradėjau planuot..Man jau 29m. Apie kūdikį svajoju jau pora metų taip rimtai..Pagaliau turim savus namučius, man tai visad buvo nebe svarbiausias dalykas..Kad gyvenant su kūdikių nekankintų mintys apie stogą virš galvos..Pinigai jau gal kiek antraeilis dalykas, nes galima ant daug ko pataupyt/pakeist/atsisakyt, bet namai jau bazinis, esminis dalykas..Algą gaudavau pakankamai padorią..bet štai krizė, kaip matyt, pakoregavo būsimas išmokas antriems metams net labai..Na bet vis tiek..amžius daro savo ir vaikučiui jau pasiryžau negalvodama apie nieką, tik apie savo ir vyro sveikatą bei pastojimą..Jai galvočiau apie antrą, trečią..ekoniminiai dalykai, aišku būtų svarūs..bet pirmam vaikučiui jau senai laikas..Manau, kad vienam reikia ryžtis net per daug negalvojant apie krizę..Juk maziukui reikia maziausiai..vis daugiau - didesniam ir auganciam..Manau, kad per kelis metus daug kas keisis i gerą pusę, o gyvenimas ilgas dalykas..Ką tėvai turi duot - tai gyvenimą aprūpintą iki pilnametystės..Padėt studijų metu..O paskui kiekvienas pats yra savo gyvenimo kalvis..

Laaaaaaabai pritariu

Nera tinkamo ar netinkamo laiko susilaukti vaiku, jei tik sirdyje yra noras - reikia nieko nepaisyti ir dziaugtis pirma sypsena, pirmu dantuku, pirmu zingsniu
Pinigai nepadaro vaiku laimingais, laimingais juos padaro tevu meile

Sekmes visoms planuojancioms ir besilaukiancioms

p.s. as jau pradedu noreti antro...

sveikutesmerginos, visiskai pritariu, kad krize ar nekrize vaikeliu gimstamumas neturetu sumazeti beje klausimelis: gal zinot nuo kada jau vyrams pradeda tikseti biologinis laikrodukas ar jiems isvis netiksi toks?

Jiem manau tikrai netiksi, čia mūsų bėdos tie laikrodžiai, vyrai ir 50, ir dar vyresni gali susilaukt vaikų su jaunesne moterim. Mums, moterims, jis tiksi nes gimdyt pirmą vaikelį norisi bent iki 30

aciu uz info nes dar nelabai spejau ir pasidometi siuo klausimu anksciau

manes nuo noro tureti mazyli neatbaidys jokia krize netgi darbo praradimas nepakeite mano planu, noriu vaikucio is visos sirdies ir zinau kad ar krize ar ne as ji uzauginsiu va del antro gal ir pamastyciau ar verta...bet pirmas laukiamas bet kada




man bus 25 o vyrui 28, manau pats laikas, nenoriu ilgiau atidelioti jau dabar daugiau nei puse metu nepastoju, pradedu gailetis kad visus tuos metus saugojomes kaip beprociai kas zino, gal gandrai dar negreit aplankys, o ir krize spes praeiti

Papildyta:

pritariu laikas musu priesas

Linkiu kuo greiciau sulaukti pirmagimio

tai va kad mes planuojam, laukiam tų geresnių laikų, o paskui žiūrėk jau 25, 28, 30, o po to ir susilaukt sunku

Linkiu sėkmės

taip, labai suprantama, kad jeigu dar neturi vaikų, tai jokia krizė nesutrukdys. bet ar yra tokių kurie nori ir antro ar trečio ir nesiryžta?

nes aš asmeniškai labai noriu savo sūnui broliuko ar sesutės, ir nenoriu kad būtų didelis skirtumas, bet net nežinau. ar verta čia dabar planuoti ir taip sakant galą su galu suvedinėti, ar verta išeiti į darbą padirbėti metus laiko ir tada planuoti. dar man klausimas dėl apmokėjimo, pvz.: jeigu planuoti per šiuos artimiausius mėnesius, tai aš pagimdysiu, kai pirmagimiui bus jau virš dviejų. o man tokiu atvėju ar mokės dekretines ir motinystės atostogas? (darbe šiaip parašiau iki trijų metų atostogų, bet gi nieko nemokės)

Tai va mums taip buvo... is pradziu atrode, kad dar siaip ne laikas vaikams, - norejosi "sau" pagyventi, po to dar kazkas... o dabar ziuriu jau 28... ir krize... darbo praradimas... jeigu dar lauksim, - ateis ir 29...o taip norisi iki 30 susilaukti pirmagimio...

Suprantu tave, aš ir dabar degu noru dėl vaikiukų, bet manasis dar nenori, jis dar bijo atsakomybės, nors jam jau 25

o man dar tik 21, taciau kai praradau pirmaji angeliuka, tai norisi kito kaip gal kompensacijos...plius dar studijuoju,bet kadangi paskutiniai metai tai manau jei ka baigsiu mokslus ir budama , o ta krize dzin kaip nors jau issilaikysim ir trise juk turiu gera vyra, kuris dirba ir islaiko mane

teisingai

Mano vyrui 25. Jis dirba neblogam darbe, kolkas mane islaiko-as niekaip nerandu darbo. Jei tik pradedu kalbeti apie vaikus mano vyras pasiunta, supyksta ir panasiai. Ir nesuprantu, viena karta sako, kad jei buciau jo amziaus tai jau gamintume vaika, bet esu jaunesne tai negaminsim. Be to jis labai jaunas ir jam dar ne laikas. Beto kai kelemes gyventi kartu sake islaikys mane be problemu, o kai tik pasakau "vaikas" is karto "tu darba susirask, kiek sedesi man ant sprando, kodel as turiu tave islaikyti" ir panasiai... Gyvename ne savo bute, bet ir nemokame nuomos-seneliai paskolino savo buta, kurio jiem nereikes bent busimus 5-6metus. O galimas dalykas, jog jie mums ji atiduos. Zodziu bandziau simtus kartu kalbetis su juo, bet...Visada tas pats-pasiunta. Apie vaikucius svaigstu jau pora metu, o pastaraji pusmeti, isvis nesustabdau minciu apie vaikus, jei tik veluoja mm begu testo pirkti su laimes asarom, galvoju gal nusisypsojo laime ir apsauga nesuveike, ir kaskart nusivylimas.... galvoju eiti pas psichologa, gal jis ismokins nekesti vaiku, tada as ju nenoresiu...

Nu paskutinis sakinys nelabai kaip skambėjo. Nereikia jums pas jokį psichologą, tiesiog atsidėkit savo mintis kitiems dalykams, raskit smagios veiklos sau. Juk negalima vienai norėt vaikų, tai dviejų žmonių reikalas. Aš suprantu tave, man jau 26, taip pat norisi vaikų, tačiau matau, kad MB tam nepasiruošęs, na tai ką laukiu ir tiek, turiu ir be tų minčių ką veikt. Darbas, studijos, sportas, neseniai į kursus buhalterinius užsirašiau. RASK VEIKLOS

As tau labai pritariu.

Is tiesu pamastyk, ar nori kurti seima, kai vaikucio tu nori susilaukti VIENA. Gerai pamastyk... Nes vaikas tai ne uzgaida NORIU/NENORIU ir pan. Suprantu ir tavo vyra, kuriam ir taip matosi, kad atsakomybe ir nasta per didele, jei laidosi postais, kad pirma pati darba susirastum ir pan.
Is tiesu pradek nuo saves, tarsi "atsikirsk" jam; jei neiseina susirasti darbo siuo nedekingu metu, tai gal gali kazka studijuoti? Juk visa savo laika galetum skirti mokslams, niekas tam netrukdo, tad galbut pavyktu istoti i nemokama vieta, tiesiog isnaudotum laika.

prisijungsiu taviskis tiesiog bijo atsakomybes, kadangi tu nedirbi ir jam reikia islaikyti tave ir reikes busima kudiki neskubek, ieskok darbuko, ar stok mokytis, parodyk, kad esi savarankiska ir galvoji apie ateiti

is kitos puses, darbukas reikalingas ir soc garantijoms, kai pastosi

Žinok mes tave palaikom, jokiu būdu nesmerkiam, įsiskaityk į patarimus ir gyvenimas prašviesės dar tau tik 25, spėsi pagimdyti ir po metų ar dviejų, kai abu to labai norėsit

As studijuoju. Ir kartu steigiu savo imone. Kolkas vyksta puslapio maketavimai, eskizai ir kiti dalykai, bet per menesiuka manau iregistruosiu savo firma. Firma steigiu beveik pagal profesija. Veiklos tikrai turiu ir nemazai... Tik kazkaip vis galvoju, jog rasciau laiko ir vaikui. Man kartais vyras pasako, jei buciau vyresne tai jau uzsiimtume vaikais. Sako, jog jei buciau daugiau pasiekus, jei buciau bent kokia paroda atidarius ar ka, gal irgi uzsiimtume vaikais. Man yra liudna, jog jis bijodamas vaiku turet ir noredamas palakstyt po festivalius, kaip pats sako, jis dengia save manimi: as kalta, kad nedirbu, as kalta, kad ne vyresne, as as ir as.... Siandien vel kalbejome apie tai, tai sake kad jo klasiokai buve ir klasiokes dar daug as neturi vaiku, turi tik "sliundros" ir "luzeriai" ... Tai taip iseina jog vaikus turi tik tokie? Kaip jis siandien aiskino, tai protingi zmones daro karjeras, o ne vaikus augina...
Atsiprasau, nerisliai prikalbejau, taciau jau kelis menesius esu kaip slapiu maisu trenkta... ;(


ai ir beje, jei ne as jis butu apie vaikus nekalbejes dar bent 10 metu. Cia ne mano zodziai, o jo.

niu kažkaip čia nelabai man... ta prasme TB, kažkaip čia labiau tavęs menkinimas ir kažkokių baimių slapstymas pasinaudojant tavim... ggal ir klystu, tiesiog man taip pasirodė skaitant tavo postus... man atrodo, kad mylintis vyras, kad ir nenorėdamas turėti dar vaikučių, paaiškintų kodėl nenori DAR jų, o ne mestų kaltinimus tau ir nelygintų vaikus turinčius jaunus tėvelius sliundrom ir luzeriais... ryškiai jis tam nesubrendęs...

Dazniausiai buna taip-susedam ir as imu kalbeti apie . Jis pasako, kodel nenori, pvz apie musu finansus. As paaiskinu viska, irodau jog finansai leidzia. Tada uztyla. Po poros min vel kazka sugalvoja, pvz jog nieo nenutapiau ar pan jau ilga laika, as paaiskinu kodel. Vel uztyla. Tada pradeda sneketi darba. Primenu apie tai, jog greitu laiku busiu savininke, tad pajamos po truputi atsiradines. Uztyla. Kai paklausiu kas dar- pasipila simtai skambiu zodziu kokia as nebrendyla, mazvaike, neissilavinusi (cia del to kad noriu vaiku), kaip jo kursiokai buve neturi vaiku ir pan. Jo kursiokai tai yra kokia 5-6 draugai: vienas ne tos pakraipos, viena keistuole kuri abejoju ar kada istekes, dar yra viena kuri pries 2metus paliko berna del prancuzo ir isvare i prancuzija, dar yra porele kur vyras niekaip nedrista pasakyti merginai, jog nemyli, dar yra pora kurie neseniai susituoke ir planuoja vaika, bet tie yra "kaimo" lygio uz sita planavima, na ir yra pora kurie gyvena atskirai-vienas kaune, kitas vilniuje. Na ir stai jis lyginasi i juos, galiausiai, ka gi draugai pasakys, juk jie tai vaiku neturi, o jis tures, taigi siaubas bus!! Primena vaiku darzeli.... ;/

Aistule, tik tu neisizeisk, bet is tavo kalbos atrodo, kad tai ne TU, o JIS nesubrendes arba tiesiog paniskai bijo uzsikrauti ant galvos atsakomybe auginti vaika... tokie pasiteisinimai nelabai rimtai atrodo, gal problemos slypi giliau? na, bet cia ne vieta tokius dalykus aiskintis, lieka tik palinketi, kad situacija pasikeistu

Po pareiskimu, jog vaikas jam yra gyvenimo trukdis, o ne dziaugsmas.... Jo, belieka tik tiketis, jog kadanors tai pasikeis.... Jau puse metu tikiuosi. Ir nezinau kodel neina minciu nukreipti kazkur kitus. As jau kaip paauglys i kiekviena sijona atsisukineja, tai as i kiekviena vaika gatvej imu atsisukineti

as nznau pas mus tokiu problemu nera, apie vaikus, nei finansai kazka keicia nei niekas, pas mus taip pat yra draugu, kurie zenotyti keli metai bet vaiku neplanuoja, yra giminiu kurie taip pat vaiku neplanuoja, nes sako jog jiem KRIZE cia kaip kas sumasto, taip tas ir daro. mum vaiku atzvilgiu zodis KRIZE neegzistuoja todel jau mes planuosim trecia leliuka, nes labai norim vel mazycio kleckiuko nors turim viena namie padauza, kuri labai mus sokdina, bet mazyle neatkrato minciu nuo dar vieno seimos nario musu seimoje
o taip tai jei vyras nesutinka plesti gimines, ir jam svarbiau yra draugai, ju gyvenimas nei jo pacio gyvenimas ir zmona, tai man toks vaizdas susidaro, ar jusu gyvenimas aplamai yra laimingas, ir ar jus istikruju vienas del kito galetumet padaryti viska, o is kitos puses atsiradus vaikeliui, ir vyrai suskysteja (nors pries tai sako jog jokiu vaiku), kartais jie nenori pripazinti jog noretu vaikelio, nes niekas aplinkui dar ju neplanuoja ar nenori del kazkokiu priezasciu tureti mazylio. nznau bet as manau, jei kyla tokie barniai del vaikelio, dar nelaikas ji tureti, nes kai lauksies reikia laukti vaiko ne vienai mamai, o abiem tevams...
cia mano nuomone

Man kartais atrodo, jog jam geda butu pries draugus, nes tik vieni draugai planuoja, o kiti isvis vienisi, arba net vedybu neplanuoja....

nepyk, bet man tada atrodo taviskis visiskas nebendryla, jei jam geda pries draugus jog jus turesit vaikeli vienu zodziu iseina taip, kad tu jam paskutinei vietoj, jam draugai yra viskas ar kaip cia iseina????nesuprantu jau as nieko, jusu situacijos.... o aplamai koks jo poziuris i vaikus?kiek jam metu???? kad jo dar tokia mastysena...

Man labai įdomu pasidarė, kaip tu jį tada privertei iškelti vestuves, nes kiek suprantu jūs vedę? Ar jis pats to norėjo?

nenorejo....ten gavosi ilgai istorija. Jis pasake visiem, kad 5 m nepagyvenes kartu-nesituoks. Jam 26, tai tuoksis anksciausiai 30. Na o as vis snekejau ta tema, aiskinau, jog nelabai gerai jauciuosi susimetus, ir kad jau gyvenam kartu ir viskas ok, kam laukt tu 5m. Na ir jis man kovo men pasiule i anglija skristi aplankyt mano tetos. As be galo apsidziaugiau, o kadangi kova mano gimtadienis, tai uzskaiciau kaip dovana. Na ir jis kelis kart paklause ar laukiu keliones, ir as kazkaip supratau, jog jis pasipirs ir emiau dziugauti, vaiksciojau menesi issisiepus. Na ir keleta dienu pries jis paklause ko as tokia laiminga kad skrisiu, ir as pasakiau, kad dziaugiuosi, jog tai bus labai isimintina kelione. Na ir jo akys virto lekstemis, issprogo ir tada jis suprato kaip as supratau. Kazkuria diena labai velai grizo is darbo, pasirode ziedo ieskojo, ir anglijoje pasipirso. pradzioje labai dziaugiausi, bet paskui paklausiau kodel jis pasipirso, tai paaiskino, jog nenorejo, kad liudeciau, nes suprato,jog as tikiuosi. Na ir tada prasidejo-tai kam dabar, galim dar palaukti, kam skubet, gi jau susizadeja. Na bet paskui suzinojo, jog jo geriausias draugas tuokiasi, ir matyt ar geda pasidare pries ji ar kaip, ir vestuves kelem po puses metu beveik. Manes bendrakursiai drauges ir draugai jau klausineja kada ir kai pasakau, jog vyras nenori, niekas netiki, sako jog negali buti taip, as meluoju.

ai beje paskui sake pats,kad dar nebutu pirsesis jei ne tas nesusipratimas.

Niu sakes...

Kita vertus nu blyn vadinasi ne mano vienos vyras toks, kuriam vis pinigu maza ir maza

ai beje paskui sake pats,kad dar nebutu pirsesis jei ne tas nesusipratimas.

[/quote]

nu nafig as jau senai buciau toki metus is tavo pasakojimu tik galiu pasakyti viena, nesupyk, bet tu jam esi š.....do vietoj

Gali buti.... Bet vis gyveni, pasiziuri i ji, apkabina, nusisypso...Ir tada negali niekaip patiketi, jog sitas zmogus, su kuriuo susipazinom, draugavom, kartu ziuredavom i mazus vaikucius ir sypsodavomes...Kad zmogus, is kurio lupu mano vardas skambedavo ypatingai, kitaip, galetu buti toks bejausmis ir savanaudis...Atrodo, juk tiek kartu iskentejom, tiek perejom...Na, tiksliau as perejau ir iskentejau jo problemas, per jo problemas dar depresija isivares buvo, ir su ja gyvenau...Na vat ziuri i zmogu asarotom akim ir prasai paaiskinti kodel jis taip nenori vaiku, ir jis vidury parduotuves pareiskia jog as nesveika, ir isdidziai iseina pro duris, palikes mane viena...Apsipirkti ir parvaziuoti namo.....

Man tai atrodo, kad dabar gal ir bus sunku leliuka augint, bet kai baigsis ta krize(o ji tikrai baigsis) tai pamatysim kaip tada bus lengva . O ir bus kam dziugint situo nelengvu metu. Juk mamos musu mus irgi uzaugino. Ir ne lengvesni laikai buvo. mes irgi is pradziu galvojom apie savo busta, apie vedymas, paskui apie leliuka. Bet gavosi taip kad nusprendem susituokti. Iki vestuviu buvo like dar metai, tai galvojom pasiimsim paskola per ta laiak butui. Bet atejo krize ir buta teko atidet. Paskui atejo ir vedybu metas Ir negalvojom - krize, ne krize, nusprendem, kad labai laukiam leliuko ir suplanavom;)

Labai skaudu buvo skaityti visus tavo pasisakymus.... Matosi, kad del sito zmogaus daug stengtasi, padeta is tavo puses, ir kad labai ji myli, kas neleidzia tau pazvelgti i si zmogu is salies, siek tiek atsitraukus i sali...
O man ziurint is tos salies, tai matau labai didele nepagarba tau - nepyk, jei tave sie zodziai skaudina, bet tik issakau savo nuomone. Ir jis visiskai nebijo taves prarasti - gyvena ir elgiasi kaip tinkamas, nekreipdamas demesio i tavo poreikius ir norus; tad pagalvok kiek ilgai taip istempsi? Kiek kartu galima istverti netiesiogine to zodzio prasme - trinkteltas duris pries nosi - kai bandai SNEKETI su tuo zmogumi: juk tai labai svarbu dvieju zmoniu santykiuose aiskintis, kalbeti, nenutyleti. Dabar tu gali tik spelioti, kodel jis taip elgiasi. Nezinomybe juk slegia... Nemanau, kad kiekviena ryta atsikeli ramia sirdimi ir tebezvelgi i zmogu tomis paciomis akimis. Kadangi esu karstakose tai vienakart jam taip isdidziai mane palikus vidury parduotuves, as paprasciausiai nebegryzciau - nuvaziuociau pas tevus, pas drauge - tegul iesko, tegul jisai pagalvoja, kas cia nutiko, ir kas tinkamai/netinkamai elgiasi. Kartais su zmogum, su kuriuo nesusisneki, reikia pasielgti drastiskai - kaip as sakau, reikia gero spyrio i sikna, kad suprastu ka praranda Jei nesupras, tai tik sutaupysi laiko nebetempdama laiko su tokiu nevykeliu - juk esi jauna, protinga, kupina ideju mergina Siai dienai, netiketas ar isprasytas vaikelio atejimas i seima, mano nuomone jus tik dar labiau supriesintu.

Kaip ten bebutu, pati visa virtuve zinai geriausiai - o ne mes, forumo skaitytojos. Taigi visokeriopos tau sekmes priimant bet koki sprendima.

Aciu

Na as jau masciau, ka cia daryti mums ir va vakar jis man kazka pasnekejo apie butus, ir siandien pradejo siulyti buta pirkti....Tai manau, jei zmogus nori su manim buta pirkti, tai matyt nera labai jau blogas..Gal zmogus tiesiog labai nemegsta vaiku, ir jam tai yra peilis gyvenimui...Na as nusiteikusi laukti, gal po poros metu pasikeis nuomone...Jei ne...Teks keliaut per gyvenima toliau, o ne laika gaist...