mes turime viena dukryte, bet labai jau norim antro. ryzomes tam, nors neturime nuosavo busto (paskola imt baisu o milijono nelaimesim, tad reiskia neturesim
QUOTE(Cashmere @ 2009 08 25, 11:45) Na man ir už kelių mėnesių 27, o MB tik 25 suėjo. Jis dar taip ir nenori, o man jau stogas važiuoja nuo tų minčių, o jam vis atrodo, kad tam nėra pinigėlių Mes ir tokio pat amziaus... QUOTE(Zemaiciuke @ 2009 09 04, 21:38) mes turime viena dukryte, bet labai jau norim antro. ryzomes tam, nors neturime nuosavo busto (paskola imt baisu o milijono nelaimesim, tad reiskia neturesim Mes ir vis pakalbam apie antra jau, bet paskolos smaugia, tai ir galvojam ar isgyventume ar ne QUOTE(Aistestul @ 2009 09 04, 12:10) Aciu Na as jau masciau, ka cia daryti mums ir va vakar jis man kazka pasnekejo apie butus, ir siandien pradejo siulyti buta pirkti....Tai manau, jei zmogus nori su manim buta pirkti, tai matyt nera labai jau blogas..Gal zmogus tiesiog labai nemegsta vaiku, ir jam tai yra peilis gyvenimui...Na as nusiteikusi laukti, gal po poros metu pasikeis nuomone...Jei ne...Teks keliaut per gyvenima toliau, o ne laika gaist... Na, materialus dalykai, ir dvasiniai dalykai, jungiantys zmones poroje, yra du skirtingi dalykai
kazakip man atrodo dar tu pati nenusprendusi ar istikruju nori vaikelio, nes mano poziuriu kurios tikrai yra apsisprendusios del vaikelio, niekas ju neatkalbes, ir niekas nepakeis ypac materialiniai pasiulymai is MB, o tu dbr blaskaisi pati, nes tau pasiulo buta, tu sakai gerai pirma butas paskui vaikas, arba as su viskuom sutinku tik nepalik manes...keista situacija...nzn ka patarti.
Tu sakai jei jau nusprendei turėti vaikelį tai niekas neatkalbės, lengva nuspręsti jei tavo vyras po tavo padu ir su viskuo sutinka, bet jei jis dar nenori, tai tu gali 100 kartų nespęst ir persigalvot, vieno neužtenka tokiam sprendimui
Vaiko turi norėti abu tėvai. Jei yra tikras vidinis noras, jokios krizės nebaisu, nes nėra padėties be išeities. Aš manu, kad mažiau skųstis reik, o daugiau veikt.
Na man buta pasiules jis tegu net nemano, jog atkalbes nuo vaiku, ar as maziau noresiu... sitas noras nedingstantis..... jei atvirai,tai jauciuosi isdurta, nes dabar reikes rupintis butu ir jo manymu as uztilsiu su vaiku ir pati matysiu,jog nera jam laiko, bet....Nezinau, itariu cia grazi tyla pries audra tas butas.... ;/
Aš siūlyčiau džiaugtis naujais namais, o ne bumbėti vėl iš naujo
Kad namu dar nera, toks slidus truputi dalykelis gavosi...Ziuresim kaip cia bus viskas, nes maniskis uzsienyje dabar, tai reikalai stovi
QUOTE(Cashmere @ 2009 09 07, 14:16) Tu sakai jei jau nusprendei turėti vaikelį tai niekas neatkalbės, lengva nuspręsti jei tavo vyras po tavo padu ir su viskuo sutinka, bet jei jis dar nenori, tai tu gali 100 kartų nespęst ir persigalvot, vieno neužtenka tokiam sprendimui tai as sutinku, jod ne vienas pasidarysi vaika, nes reikia sitam reikalui dvieju zmoniu, bet jei jau kalba eina apie nora tureti vaikeli, galima deti visas pastangas i vyra kad ir jam butu noras tureti vaikeli. o siaip kalbant mano vyras nera man po padu, ir nenoreciau kad butu sekmes ... Papildyta: QUOTE(Aistestul @ 2009 09 07, 23:19) Kad namu dar nera, toks slidus truputi dalykelis gavosi...Ziuresim kaip cia bus viskas, nes maniskis uzsienyje dabar, tai reikalai stovi tikiuos kad sitas jo isvykimas i uzsieni pades taska i geraja puse jusu santykiuose, to ir linkiu. o tu dbr nesikankink kol jo nera, gyvenk savo gyvenima, ir pats gyvenimas sustatys viska i savo vietas QUOTE(helen @ 2009 08 20, 16:11) Sveikos visos visos kas nori, kas turi, kas negali pasiryžti pirmam arba kitam nėštumui. Dabar kai toks sunkus metas iškyla klausimas ar sumažės mūsų norinčių turėti mažylį. Ar šitam didžiuliam norui būti mama nesutrukdys jokia krizė. Pasidalinkite kaip pasiryžti ir nebijoti, nebijoti išnešioti, užuaginti, duoti išsilavinimą, kai ateitis tokia neaiški, kai įstatymus keičia vos ne kiekvieną dieną, kai už paskolą mokslui reikės mokėti net 10 - 11 proc. palūkanų. Ar čia realu? Aš jau turiu sunelį, tačiau taip norėtųsi jam broliuką ar sesutę, bet neįsivaizduoju kaip suplanuoti, nesinori gi laukti nežinia kiek ir galvoti kad situacija pasaulyje pagėrės, nesinori kad būtų didelis skirtumas tarp vaikų, bet ir nesinori stačia galva nerti ir manyti kad kaip nors susidorosime. Kaip pasiryžti? Ar pamiršti visam? Pasidalinkite savo baimėm, naujasiom žiniom. Galbūt viskas ne taip tragiška, juk gimdė ir karo metais. Ar ne taip? Siusk vyra dirbti i uzsieni
labas vakarelis,planuojancioms ir jau laukinacioms mazyliuku
prisirasom ir mes i tu poru gretas,kurios jau turi viena,bet noretu ir kito,o visa sita nezinomybe labai stabdo.mb labai nori as taip,bet vis tas bet,taip ir sedim tarp nezinomybes ir noro antram leliukui
sveikos planuojancios
labas, gautum tiek pat kiek uz pirma vaikeli, tik motinystes atostogu trukme jau eitu pagal nauja istatyma, kuris dar svarstomas
sveikutės
mes pasiryžom Ir mes planuojame antra vaikeli, svarstome kaip geriau pasielgus. Susideliojom visus uz ir pries, iseina , kad geriau pastoti Bent jau is finansines puses mums butu naudingiau, jau nekalbant apie stipru antro maziuko troskima. Dabar pasiziurejus kaip zaidzia musu viena dukrele, taip ir norisi kad salia zaistu dar vienas maziukas, o kai pamatai kaip ji myli savo pusseseres, taip ir girdi savo mintyse - reikia antro QUOTE(kinyte @ 2009 09 15, 12:18) labas, gautum tiek pat kiek uz pirma vaikeli, tik motinystes atostogu trukme jau eitu pagal nauja istatyma, kuris dar svarstomas Del apmokejimo, kiek as domejausi (sodros tinklalapy), tai jei tada kai isejau i dekreta, man skaiciavo is uzpraeito ketvircio pajamas, tai dabar skaiciuotu 12 men iki pirmojo vaiko nestumo ir gimdymo atostogu. Pataisykit mane, jei ka ne taip supratau, nes sis klausimas man taip pat labai aktualus
Skaiciuojama 12 men iki vaiko prieziuros atostosogu
Is sodros psl: "Tais atvejais, kai Jūs neturite reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai buvote išleista vaiko priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas Jums skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas"
Pasisakysiu ir as.
As siuo metu laukiu savo antro vaikelio. Pirma dukryte buvo neplanuota. Kai suzinuojau, kad nesca pirma mintis buvo - o kaip darbas Niekada negalvojau, kad turesiu du vaikus. Bet atejo diena, kad labai uzsinorejau
Mes turim dukrytę 9 mėnesių ir galvojam apie antrą vaikiuką, būtent dabar kol krizė, nes irgi sugrįžti nebeturėsiu kur, o jei visgi nepakeis įstatymų, tai būtų super. Vistiek norim daugiau nei vieno vaikiuko, bet čia jau aišku kaip išeis. Lauksim iki +- kovo ir žiūrėsim kaip čia kas keisis, kad paskui visiems badaut nereiktų .
QUOTE(Cashmere @ 2009 08 25, 10:22) O kiek jums metų kad sakot tiksi laikrodukas? Man 26 metai ir aš jau pradedu jausti tą laikroduką. Abu apie tai pašnekam, bet vis pabijom man cia pasidare idomu del to laikroduko. man tuoj 29, bet poreikio tureti vaiku kazkodel nejauciu. Svetimiems vaikams esu abejinga (kol jie buna ramus, nes nuo klykianciu tai siaubas ima), savus, t.y. artimu giminaiciu, vaikiukus myliu. Kaip ten bebutu, protas sako, kad jau pats laikas pradeti darbuotis tame fronte
Aš manau tas laikrodukas tau pasako, kad nori savo vaikiuko, ne tik kitais džiaugtis, pradedi mamom su pilvukais pavydėt, bet kaip aš sakau, tam reikia dviejų, o mano antroji pusė dar to nenori
Nagi mergaites lietuvaites, jau tikrai krizes nereik taip bijoti - nei uz ligonine moketi, dekretines turit ir pasalpeles moka, galit leliuka pacios auginti
sveikos planuojancios ir galvojancios
Mes ir neziurejom i krize. Biologinis laikrodukas tiksi, o krizes ir galo nematyt. Tai nusprendem susilaukti stebuklelio. Taciau nervina aplinkiniu reakcija "sumastet dabar cia nat pacios krizes" . Taip ir noris trinktelti per liezuvi uz tokiu pasakymus. Siaip ir bandem daugiau kaip metus, o cia visi dar aplinkui loja, kad krize, o jus cia gimdysit.
Sveikutes mergaiciukes
o mus is pradziu ta krize isgasdio, bet kokiems 4 menesiams Ai, kazkaip atsibodo laukti jos galo, juk vaikuciu taiiiip norisi, na ir pradejom nebedsisaugoti Ziuresim kas cia gausis. Pirmuosius du pagavom is pirmo kartelio. Tikiuosi ir si kart pasiseks, na bet cia jau ne musu valioje. Noreti galim, bet sprendzia Dievulis
visais laikais buvo kriziu ir visokiu kitokiu sunkumų ir žmonės gimdė. Tiesiog reikės atsisakyti kai kurių patogumų. Jei pergyvenat, kad negalėsit į mokslus išleisti kai užaugs, manau vaikas galės savo jėgomis mokslus baigti ir jei tinkamai bus auklėjamas, bus labai dėkingas tėvelaims, kad apskritai pasiryžo jo susilaukti. Taip kad mažiau kalbų, daugiau darbų
labai nemazai kolegiu kaip tik siuo metu apnestejo, vienas is argumentu - palankus metas iseiti motinystes atostogu, kai tavo darbas kabo ant plauko
Vat del darbo tai čia geras pastebėjimas, net neplanavau, kad tokiu geru laiku išeisiu kai norėjo man atlyginimą nurėžti, daba jau nebepavyks
oi dabar gali tekti ilgai atlyginimo padidinimo laukti. O nėštumas krizės metu, kai gresia darbo netektis - viena iš išeičių.
QUOTE(Glamour @ 2009 11 23, 18:18) visais laikais buvo kriziu ir visokiu kitokiu sunkumų ir žmonės gimdė. Tiesiog reikės atsisakyti kai kurių patogumų. Jei pergyvenat, kad negalėsit į mokslus išleisti kai užaugs, manau vaikas galės savo jėgomis mokslus baigti ir jei tinkamai bus auklėjamas, bus labai dėkingas tėvelaims, kad apskritai pasiryžo jo susilaukti. Taip kad mažiau kalbų, daugiau darbų
Kaip gyvena temos autore?
Papildyta: QUOTE(Aistestul @ 2009 08 31, 22:42) Apie vaikucius svaigstu jau pora metu, o pastaraji pusmeti, isvis nesustabdau minciu apie vaikus, jei tik veluoja mm begu testo pirkti su laimes asarom, galvoju gal nusisypsojo laime ir apsauga nesuveike, ir kaskart nusivylimas.... galvoju eiti pas psichologa, gal jis ismokins nekesti vaiku, tada as ju nenoresiu... Aistestul, o kaip tu laikaisi? Gal turi mums geru naujienu?
taip,
labai gerai nuo tos bjaurybes krizes pasislept su vaikeliu jaukiuose siltuose namuciuose
sveikos merginos
perskaiciau visa tema ir vietomis nesulaikiau asaru... negaliu atsizaveti Jusu pasiryzimu ir uzsidegimu nenoriu uzuojautos, bet taip noretusi Jusu patarimu mano esamai situacijai, nes as jau atrodo visiskai nebesusidelioju minciu su vyru susituoke jau beveik 2 metelius, ir svajojam apie maziuka... bet vis kaip sakoma sugalvodam priezasciu del ko dar nelaikas mazam angeleliui, bet pavasari nusprendem jog nebera ko laukti, nes abu begalo jau norejome vaikucio, na ir pradejom planuoti... bet ta dziaugsma tr. nuliudino tai jog mane atleido is darbo neseniai buvau pas gydytoja, dave leidima bandyti vel pastoti... Bet as taip BIJAU, kad tos baimes nenugali net didziulis noras is keliu zmoniu isgirdau net tai , kad kaip as db galiu aplamai apie tai galvoti kai mano broliukas taip serga, tai po tokiu zodziu isvis net bijau apie tai pagalvoti bet mano biologinis laikrodis taip pat tiksi, o jei dar antras kartas vel nepasiseks, vel pertrauka, vel baime... Zodziu tiek daug priestaringu minciu, tiek daug visko sirdyje ir galvoje, kad nebezinau ka daryti... atsiprasau jei ne i tema cia parasiau, bet gal atsiras patarimu ar nuomoniu
laikas visada buna blogas...
mes pasiryzom
Zefyrka, tokioj situacijoj manau kiek gali rupinkis savo broliu (juk irgi negalesi visko padaryti) ir tuo paciu neplanuok leliuko, o leisk jam atsirasti savaime. Tiesiog nereikia saugotis, o tik teikti sau malonuma. Ir nebutina visiems prasitarti apie savo planus, jei tokie yra, juk niekada niekas nevyksta pagal plana. Jei atsiras - atsiras. Ir tegul niekas nepriekaistauja - juk tai tavo gyvenimas
pamatysi, viskas susitvarkys
ir mes
specialiai neplanavom, bet vis pajuokaudavom. pataikem i paskutini traukinio vagona. o su dvyniais - buvo akcija - perki 1, gauni 2 krize - aisku sunku, bet nesilaidot juk gyvam.
sveikutės
QUOTE(Ramintuske21 @ 2009 08 31, 18:35) o man dar tik 21, taciau kai praradau pirmaji angeliuka, tai norisi kito kaip gal kompensacijos...plius dar studijuoju,bet kadangi paskutiniai metai tai manau jei ka baigsiu mokslus ir budama man 22, vyrui - 30
Manau, kad pinigų niekad nebūna per daug, bet mūsų su vyru pajamos per šį laikotarpį tik augo, taip kad tai neturėjo jokios įtakos... Iš kitos pusės, karjera ri t.t. kaip tik nutraukė mūsų planavimą - šiuo metu per daug keliaujam ir dirbam, pernelyg streso pilnas gyvenimas ir abu naujose pozicijose išbuvom nelabai ilgai, todėl kažkaip nesinori iškart iš ritmo iškrist. Jei nebūtų buvę šių galimybių, tai manau jau būčiau
Pragyvenom susituoke 4 m. galima sakyti sau
Visoms stiprybes ir stebuklelis atpirks visas abejones QUOTE(Pušūnė @ 2009 12 28, 14:12) Pragyvenom susituoke 4 m. galima sakyti sau Visoms stiprybes ir stebuklelis atpirks visas abejones Sveikinimai ir gero gimdymo
Mes su vyru pagalvojam karts nuo karto, kad dukrytei jau virš 2 metū, gerai būtų planuoti antrą vaikelį, bet aplinkybės labai nepalankios, vis laukiam kol padėtis pasitaisys, bet realiai suprantu, kad visa ta painiava gali užsitęsti ilgai
Dirbu, uždirbu, čia viskas ok, bet visvien jaučiasi kažkoks nestabilumas....žinau, kad antro vaiko po metų tikrai norėčiau susilaukti, kažkaip vyrui pajuokavau, kad jei tokie yra planai tai šių metų pabaigoje turėtume pradėti planuoti, bet tokioa baimė, kad nespėsiu (vien dėl to, kad pirmą suplanavom daugiau negu po metų, jei neklystų planavom apie pusantrų metelių), vat ir sprendžiu ar klausyt proto ar daryt tai ko geidžia širdelė
As ir kankinuosi
P.S. dabar mes nuomojames nedideli butuka, jau norisi gyventi savame. Kas pirmiau.... Papildyta: QUOTE(Butaforija @ 2010 01 03, 21:12) Mes su vyru pagalvojam karts nuo karto, kad dukrytei jau virš 2 metū, gerai būtų planuoti antrą vaikelį, bet aplinkybės labai nepalankios, vis laukiam kol padėtis pasitaisys, bet realiai suprantu, kad visa ta painiava gali užsitęsti ilgai Dirbu, uždirbu, čia viskas ok, bet visvien jaučiasi kažkoks nestabilumas....žinau, kad antro vaiko po metų tikrai norėčiau susilaukti, kažkaip vyrui pajuokavau, kad jei tokie yra planai tai šių metų pabaigoje turėtume pradėti planuoti, bet tokioa baimė, kad nespėsiu (vien dėl to, kad pirmą suplanavom daugiau negu po metų, jei neklystų planavom apie pusantrų metelių), vat ir sprendžiu ar klausyt proto ar daryt tai ko geidžia širdelė Tokioje situacijoje as planuociau
Mes irgi nuosavo būsto neturime ir tai yra taipogi dydžiulis "stabdys"
Mes pirmus du vaikucius suplanovome uzsimerke, gyvenimo salygos buvo nekokios, bet man du vaikuciai yra sventa, t.y. butinai turi but ne maziau kaip du
|