Net nežinau nuo ko pradėti...tikriausiai nuo to, kad negaliu užmigti ir tikiuos sulaukti iš jūsų, tėvelių, palaikymo ir patarimų. Nepykite, jei nepataikiau į temą, bet tikrai jaučiuos sukrėsta...turiu du vaikus-dukrą (16m.) ir sūnų, kuriam rudenį sueis 14m. Abu paaugliai. Grįžome šiandien namo apie 22val. (šventėme vyro sesers gimtadienį), vyriškis paleido mane prie namų, o pats nuvežė seserį namo, mat šventėme pas vyro tėvus. ir ką jūs manote...grįžau namo, o mūsų kambaryje Viktorijos (toks dukters vardas) vaikinas ant mūsų lovos mano mažą dukrytę užgulęs...žinoma, vaikams šokas, susirinko viską ir išbėgo, dukra ėmė verkti ir užsidarė kambaryje. Žadėjome grįžti rytą, bet taip jau gavos...vyrui nieko nesakiau. Su dukra nekalbėjome, ką man daryti? Išauš rytas, aš atostogauju, neturėsiu kur dėtis-teks bendrauti. Bart ją, o gal suprast? Nežinau ką daryti...mano dukrai šešiolika ir ji jau mylėjosi. nežinau ar tai jai buvo pirmas kartas...bet tas vaizdas vis dar nedingsta man iš galvos. prašau, padėkite!! Ir kuo skubiau...

šiuo metu tikriausiai svarbesnis klausimas -- ar saugojasi?

teks kalbeti niekur nedingsite, bet manau siuo atveju bandykite buti klausytoja ne teiseja...tai jau buvo ...reikia dukra isklausyti

Nemanau kad cia yra ko barti, nes jau viskas post factum , manau dabar jau pasirodykit jos drauge ir apsvieskit apie tokio reikalo pasekmes - kad saugotusi ligu ir nestumo ir dar galbut gerai butu prkalbet - ar ji tai dare del smalsumo, ar jai tikrai tas vaikis patinka labai, ka ji jaucia jam - nu siaip draugiskai, mergaitiskai pasisneket - manau padetu abiems ir situacija butu jaukesne (aisku galit ir su vyru pasikalbet, nors manau mergaite noretu kad tai liktu tarp jusu )

Bart nereikia, bus dar blogiau (juk nenorit, kad ji bandydama nuo jusu sleptis su savo vaikinu glamzytusi kur nors rusyje). reikia pasikalbet. kas ivyko, tas ivyko. O vyrui butinai pasakykit, kai busit vienu du. nes paskui dar supyks, kad zinojot ir nepasaket. Man atrodo tarp tevu neturi buti paslapciu susijusiu su vaiku auklejimu. tik ir ji perspekit, kad nebartu. o paskui suseskit tryse su dukra ir pakalbekit be jokio spaudimo ir panikos. Abejoju ar ji liausis dabar jau. tiesiog paaiskinkite jai, kaip reikia saugotis ir kaip nelikti iskaudintai.

Sveiki
Geriausia ką Jūs galite padaryti, tai pasikalbėti apie tai būtinai, bet ramiai, gražiai, kas buvo tas buvo, yra kaip yra...Mergaitei ir pačiai manau šokas, stresas, tai tiesiog reikia pasikalbėti, nuraminti, na ir žinoma jau tuo pačiu atlikti švietėjišką darbą apie lytinio gyvenimo subtilybes: apsisaugojimo priemones ir t.t.

Dėkoju visiems labai...rytą pabudus skubėjau ieškoti jūsų patarimų ir pasisakymų. Su dukra kalbėjom minimaliai, kiek laiko pažįstami jie su tuo vaikinuku, ar tai jai pirmas kartas. Pasirodo pirmas (kai tai išgirdau, nežinau kodėl, bet širdelė nudžiugo ) Ir perskaičiusi daugybę jūsų atsiliepimų geriau pasijutau...su tuo vaikinu ji kelis mėnesius tedraugauja. va kas labiausiai ir gąsdina. Nežinau tik ar vyrui sakyti Jis gan griežtas yra...dukra po pusryčių išskubėjo į miestą...nespėjau net apie apsaugą paklausti. Kaip tai padaryti? Imti ir sakyti-saugojais? O jei nesisaugojo...

jeigu vyras nesureaguos kaip bulius į raudoną skudurą, tai pasakykit. o jei pasius, nutylėkit, bent jau iki to laiko kaip pati ir dukra apsiraminsit. o saugojimosi klausimas svarbiausias.

Jeigu nesisaugojo, tai nuo realybės nepabėgsit..
O kas jau šiuo atveju geriau - ekstrinė kontracepcija (dėl to ir verta kalbėtis ilgai nedelsiant..per 72 val. nuo nesaugaus sekso..aišku mergaitės sveikatai, tokia kontracepcija labai didelis krūvis) ar 'rizika' ir baimė: pastos mergaitė ar ne? O jei vaikelis (juk jūs nežinote kas dabar gali būti)?

Taip, imti ir paklausti, ir ne paleisti po pusryčių į miestą, o pasisodinti ir pakalbėti Atvirai ir aiškiai. Galų gale saugotis reikia ne tik nėštumo, bet ir lytiškai plintančių ligų. Kad tas būtų vykdoma, tai reikia ir nusipirkti apsisaugojimo priemonių..kas tuo jų poroje rūpinasi? Juk tai svarbu!
Gal nejauku, nemalonu, šiek tiek gėda, bet neturit dėl to vengti pokalbio. Pirmas ar nepirmas kartas, bet ji jau suaugusiųjų pasaulyje ir kažin ar pati dar suvokia visas pasekmes..gal Galų gale, jai 16-ka metų ir ji dar ne savarankiškai gyvena, kad galėtų daryti ką nori jūsų namuose ir lovoje. Reikia išsiaiškinti kaip ji suvokia viską - kas bus toliau, kaip ji įsivaizduoja? Toliau gyvens lytinį gyvenimą ar kaip? O vaikinas - pabėgo ir nepasirodys? Ar ateis į namus toliau pagulėti ant mergaitės, kai jūsų nebus?

Butinai rimtai pasikalbekit apie apsauga, nes sesiolika dar toks amzius kai jaunimelis nelabai suvokia, kuo tokie dalykai gali baigtis.. Kiek daug nepilnameciu mamu pradeda savo istorija - 'negalvojau, kad man taip gali nutikti', 'nemaniau, kad uzteks vieno karto' ir taip toliau. Delsti negalima. Buvo vienas kartas, bus ir antras ir trecias.

Nezinau kodel bet as gal kol kas vyrui nesakyciau, na ziurint kaip jis sureguotu ir kaip paskui butu santykiai tetis-dukra, o jei jis paskui i kiekviena vaikinuka butu priesiskai nusiteikes (jei i namus ateitu jis, ar dukra i pasimatyma eitu)...Net nezinau. Viska reikia gerai apgalvoti, juk tik jus pati geriausiai pazystat savo vyra ir galit nuspet jo reakcija...

Ačiū Dievui jie saugojos...išdrįsau ir paklausiau, o ji tik bumbtelėjo "taip". Vyrui kolkas nieko nesakau, bet manau reikės pasakyti,kai viskas aprims.Viktorija po namus labai sunerimus vaikšto,be nuotaikos, irzli. Klausiau kas yra, bandėme kartu daryti pusryčius. ( ) Bet jai nuotaika nepakyla...klausiau kaip tas vaikinukas, ar pasitiki juo.Mergaitė atsisakė kalbėti.Bijau, akd nebūtų visaks tuo ir baigęsi... Ačiū jums labai...nors man viduje visvien sukrėtimas-rodos pirmasis kartas tą vakar ir man būtų buvęs.

Tikrai suprantu Jusu ta nerima sirdeleje. Bet viskas bus gerai reikia tik laiko, apsiprasit su ta situacija, perfiltruosit ir nurimsit. Stiprybes, kantrybes ir istvermes. Svarbu pasitiketi ir tiketi
O gal mergaite nerami nes nezino ka zino ar nezino ar kada tetis suzinos? Jus pasaket jai kad dar teciui nesaket? Kazi ka ji pasakytu i tai? Gal jai ramiau pasidaryt kai suzinotu kad jus nesaket dar...Jai irgi stresas didelis, isivaizduokit kaip ji jauciasi dabar

o jus pabandykit pakviest mergaite kur nors - dviese nueikit, ar i kavine kokia, ar i kina, ar i parka - pasisnekekit mergaitiskai, padiskutuokit, prisiminkit jai savo pirma karta, lukescius, papsakokit apie savo baimes - mazu ji atsivers ir issipasakos, gal tapsit artimos, juk ji dabar irgi sukresta, gal ne taip tikejsi kad viskas bus. Aisku kalbet reik be jokiu moralizavimu, pykcio, tiesiog baigesi jusu mergaites augime dar vienas etapas, aisku galejo but jis veliau, bet ner dideles tragedijos - jei ji myli ta vaikina, tik va ar ji nesijaucia apgauta jo, ikalbeta

tikrai žiauroka pirmo karto patirtis. turėtų būt romantiška, o ne toks stresas. tam vaikinui irgi tikriausiai ne itin linksma.

Aha, kavineje ar kine yra labai tinkama aplinka kalbetis apie pirmus kartus . Turesite labai idemiai jusu klausancia auditorija prie gretimu staliuku, ar gretimoje eileje . Mergaite tikrai tik ir skubes atsiverti

visokiu kaviniu yra, o surast preteksta nueit i kina, o kely ar siaip po to kur nueit pasivaiksciot - nu norint viskas imanoma, nes namie, ypac jei yra mazesniu vaiku, vyras nuolat smirineja - bent jau man - neiseina su sunum pasikalbet nuosirdziai - tuoj mazoji prisistato savo demesio reikalaut

esme tame, kad reikia kalbeti ir kuo greiciau, idomu kaip joms seksi

as tai sita dalyka palikau teciu

pokalbi su mergaite, apie lytinius santykius? ar netaip supratau? ir kaip tada tetis susitvarke?

jei mane taip netiketai pagautu, kai tuo tarpu mama ir tetis galvoja, kad ju "mazoji mergaite" vis dar gyvena vaikiskam ir nekaltam pasauly, tai numirciau is gedos, is piktumo, is bejegiskumo ir dar nuo velniai zin kokiu jausmu, o mergaite juos akivaizdziai isgyvena. padetu mamos ramus ir atsipalaidaves tonas, nesmerkiantis, nemoralizuojantis, o tiesiog pripazystantis tai, kaip naturalu ir normalu dalyka, na nebent neiskentus issprustu, "kad asmeniskai man butu smagiau zinoti, kad tai atsitiks veliau, bet jei atsitiko dabar, tai tikrai ne pasaulinio masto tragedija" . sitaip kalbantis atsiranda pasitikejimas mama kaip drauge ir svarbiausia, dings tas bjaurus gedos ir nepasitenkinimo jausmas. mergaite nebebus tokia atitolusi ir atsiauri.

16 metu jau ne "maza mergyte" gera mama, tinkamai reagavo, tik gal kiek nedrasiai, bent del saugojimosi reikejo prispaust. Seip tevui manau reikia pasakyt, nebent jo poziuris koks labai jau kitoks.

Ech,pas mus situacija kiek aprimo;] Prieš mokyklą važiavom su dukra rūbų nusipirkt, tai pakalbėjom ir šia tema. Pirmieji jos žodžiai buvo "Atsiprašau". Net susigraudinau Gera ta mano dukrytė...jau visa moteris. Na bet toks gyvenimas. Visgi,labai prašė tėčiui nieko nesakyti. Tai mūsų mažapaslaptis, manau tai mus kažkiek suartina Kaip bebūtų, nuo vyro to neslėpsiu ilgai. Visgi, dukra tai mūsų abiejų. Tik va dėl to berniuko neramu...Bijau, kad nesugalvotų palikti. Kai pakalbėjome, tai ir dėl saugojimosi paaiškėjo...nesisaugojo O, kai klausiau sakė priešingai. Matyt bijojo. Eisim rytoj pas ginekologą, man rūpi ar ir kokios ligos nebūtų pasigavusi. Žodžiu, dar kartelį palinkėkite mums sėkmės Svarbiausia man, kad dukrytė gerai jaučias.

Del berniuko nepergyvenkit - nu paliks bus palikta - juk labai jau jauni jie, nejau tikit kad darugyste visam gyvenimui, kad ir su lytiniais santykiais , mergaite gavo pamoka, gal su kitu geriau apie viska pagalvos, o del ligu - tikrai linkiu kad nebutu pasigavus (nors jas galima isgydyt), o ir vaikis jaunas dar - mazu neprisigaudes, va daugiau bijociau - bet viskas bus gerai Stiprybes jums

taip del berniuko nereikia tiek bijoti, dar visko bus...svarbu mergaite sutrastu , kad reikia saugotis ir kokios gali buti pasekmes

Pats seksas - labai smagus ir malonus užsiėmimas ir tame nieko blogo, nereikia merginos nei smerkti, nei gėdinti, tačiau mamai svarbu pakalbėti kitomis temomis:

* vis dėlto seksas - tai lyg dovanojimo aktas. O dovanas dalijame ne bet kam. Pakalbėkite su dukra, ar ji jaučiasi tikra, kad tai būtent tas vaikinukas, kuriam ji nori įteikti tą dovaną?

* jei vis dėlto jausmai tokie stiprūs, kad be sekso niekaip - labai svarbu apsisaugoti nuo Ar dukra ir jos draugas supranta, kad nėra jokių priemonių, kurios padėtų apsisaugoti 100 proc.? Kas būtų tada? Manau, kad ir pati porelė turėtų aptarti šituos klausimus.

Tėčiui tai aš nieko nesakyčiau, nes jei jau mano liberalusis vyras, kuriam papasakojau situaciją mestų tą jaunikaitį pro duris tik išvydęs, tai apie kitus net negalvoju O panelei tai širdį skaudėtų Gal ir su tuo vaikinu derėtų pasikalbėti tomis temomis. Jei rimtas vaikinas mylintis jūsų dukrą - ateis

Įdomu, kaip sekasi temos autorei, kokios žinios iš ginekologo, kaip su tuo vaikinuku?

Iš ginekologo išgirdome gan raminančias naujienas-mergaitė sveika. Žinoma, apsidžiaugėme. Taip pat ir nėštumo galimybę atmetė, sakė, kad pasisekė dukrai. Tik liūdnokos žinios su berniuku...praėjusią visą savaitę dukra kaip nesava vaikščiojo, paklausiau, kas jai, ir sužinojau, kad paliko ją tas vaikinas. Toks jau gyvenimas...pakalbėjome, paverkėme..ir pasakiau jai, kad nevalia taip pasitikėti žmonėmis. Kaip bebūtų keista, dukra labiausiai bijo, kad buvęs draugas neišplepėtų apie jų nuotykius visiems. Na ir vaikinas tuomet..

Vakar vakare kalbėjaus ir su vyru. Iš pradžių jis net nesuprato ką jam bandau pasakyti...o kai išgirdo, kad užsiliepsnojo Sakė, kad daugiau į namus joks bernas neįeis, kad dukrai areštą skirsim...stengiaus atvėsint tėvuką sakydama, kad dukra ir taip jo bijo, tai pažadėjo nieko nesakyti. Žinoma, ryte pastebėjau, kaip jis nedrąsiai žiūrėjo į MŪSŲ dukrą-lyg tai būtų svetimas asmuo.

Šiaip, manau išgyvenome tą sunkųjį periodą, tereikia sulaukti, kol viskas nusistovės ir užsimirš

, nelengva susitaikyt - kad vaikas uzaugo, ir mazoji tecio mergyte jau mergina

Užaugo? 16-os metų?
Skaitau komentarus mamų ir stebiuosi...

o ka - juk matos kad nebe leles galvoje , o ka - nutiko kas nutiko, atgal ivykiu nepasuksi - juk ner kazkokia didele tragedija ir 16 metu - tai ne 13, aisku galejo palaukt dar pora metu - bet kiekvienam savo ir ner cia kuo labai stebetis

Berniukas gal ne kiek po sekso "atvėso", o išsigando to įvykio Dukra nuo jūsų juk nepasislėps, o jam lengviausia jūsų akyse daugiau nesirodyt.
O vyrui tai gal nereikėjo sakyt

Na , šiais klausimais aš turiu savo požiūrį, jis jums turbūt pasirodytų labai senamadiškas...
Turiu dukrą ir maždaug nuo 12-os metų su ja pradėsiu rimtai kalbėti tokiomis temomis, kad va taip paskui nereikėtų raudonuoti, kad pavėlavau ir savo dukros neišauklėjau...

Man nuojata kuždėjo, kad būtent tėčio tokia reakcija ir bus
Sėkmės Jums

Tėtis reagavo kaip bet kuris normalus patinas...

Temos autorei palinkeciau taip atvirai cia nerasyti apie dukra , vien del to kad ir po kokiais nikais zmones butu pasislepe, labai lengva atpazinti , kas jie , jei juos pazisti realiame gyvenime.
Man tai butu antra tragedija, jei tokiu momentu mama butu uzklupus ir dar paskui visam pasauliui ispliurpus.
Mano nuojauta kuzhda , kad pasikalbejimas su vaiku po tokio ivykio reiskia nedaug. Svarbiausia ka jus jauciate. Vaikai jaucia tevu nuotaikas, todel po zodziais nepasislepsite. Nebent apsikabinti ir pasakyti: "tegu tas uzklupimas tau bus linksmas nuotykis kuris neleis pamirsti pirmo karto ir kadangi taip isejo kad as zinau , visada gali ateiti su manim apie tai pasikalbeti".
Svarbu nepadaryti vaikui traumos, nes tai ateityje gali lemti ir nesugebejima tureti normalius santykius, ginekologines ligas, kompleksus, frigidiskuma.
Lytinis aktas ne siaip paprastas fiziniu kunu aktas. Viskas daug giliau.

Visgi jeigu tema yra skyriuje "Auklėjimas", tai ir derėtų čia apie tai kalbėti.
Manau, net ir po tokio įvykio nėra per vėlu su dukra kalbėti apie tai, kad žmogus nėra gyvuliukas, kad jam duotas protas ir jausmai, kad pirmieji lytiniai santykiai merginai yra be galo svarbūs, nes nuo jų priklausys visas jos seksualinis gyvenimas. Tarkim, po šio įvykio gali pasąmonėje atsirasti baimė būti užkluptai. Ir ta baimė vėliau gali trukdyti mylintis atsipalaiduoti. Jei nori, kad tas pirmas kartas išties būtų vykęs, toks, kurį galėtum paskui prisiminti visą gyvenimą, jis turėtų būti su mylimu žmogum. O to mylimo žmogaus gali tekti ir kantriai palaukti.

Aš siūlyčiau anksčiau pradėt kalbėtis Bent jau 10-11m. Aišku, atitinkama vaikui kalba... Pirmiausia išsiaiškinus, kiek ji žino ir kas ją domina.



Dėl traumos
Bet kad nerašyti, tai jeigu jau atsiras pažįstamų, tai čia kiekvieną iš mūsų susekt galėtų. Bet koks tikslas tada čia rašyt, atviraut, kalbėtis ir guostis


Nesutinku Labai priklauso nuo įteigimo. Jei kalsit į galvą, kad tai labai svarbu ir reikšmingiausia, tai galbūt ir įtakos, bet tikrai to nereiktų daryti, nes, tpfu tpfu tpfu, pirmoji patirtis gali būti labai nemaloni nepriklausomai nuo pačios merginos, ir jai įteigtas, suformuotas požiūris padarytų tik meškos paslaugą. Be to, neturint omeny amžiaus, pirmoji seksualinė patirtis beveik niekada nėra labai maloni. Tad kaip tik atvirkščiai- kuo toliau, tuo geriau.



O jeigu jau į temą, tai aš prisipažinsiu, kad irgi buvau užklupta Man taip pat buvo 16 metų, pamatė mama Na, jei tikriausiai nebuvo toks didelis šokas kaip temos autorei, nes mama žinojo, kad draugauju su gerokai vyresniu vaikinu, bet matyt gal pati save įtikinėjo, kad viskas ten tarp mūsų labai "dora" Velnių gavau kaip reikiant, prisiminti nesmagu, o ir vaikinui buvo gėda prieš mamą rodytis, bet nepabėgo ir nepaliko. Tik tokios reakcijos iš mamos nei pati norėčiau, nei kitiems linkėčiau. geriau atvėsti ir pasikalbėti apie tai, kas amą neramina, o ne apšaukti ir paskelbti "tylos karą".

Na, aš tikrai senamadiška, nes nekaltybę praradau būdama 21 m ir su mylimu žmogum.

as tai padariau 18, bet tas vaikinas dabar yra mano vyras, nors buvo visko issiskirimu kitu vyruku, bet likau prie pirmo

Kiekvienas žmogus renkasi, kaip jam gyvent Nesigailiu, kad pradėjau anksčiau negu jūs.

P.S. Pastebėjau dar, kad dauguma tėvų po tokių vaikų akibrokštų tikisi, kad šie "grįš" į vaikystę ir toliau viskas bus lyg niekur nieko. Štai, berniukas dingo ir toliau bus ramu. Bet tikriausiai taip nebus, pradžia lytiniam gyvenimui jau padaryta. Nebent mergaitė tikrai labai išsigando ir ilgam dings noras bendraut su berniukais.

Aš tokiu atveju taip paprastai viso to nepalikčiau. Abu jie dar vaikai, ir su abiem reikėtų pasikalbėti.

Siaubinga lytinio gyvenimo pradžia - mama užklupo, nutempė pas ginekologe (gal dar tai buvo pirmasis vizitas pas gin?) papasakojo tėvui, nors žadėjo nepasakoti, vaikinas paliko...
Dabartiniai mergaitės jausmai - nerimas, gėda, kaltės jausmas, širdies skausmas. Argi tokie jausmai turi asocijuotis su lytiniu gyvenimu?
Manau, kad tokioj situacijoj pirmiausia reikia paaiškinti, kad sexas yra natūralus ir labai gražus dalykas, kad jis neatsiejams nuo meilės ir sukelia tik teigiamas emocijas. Kad jo pasėkmės - tai poros tarpusavio ryšys ir artumas.
Ir tik jau po to užsiminti apie apsaugą, draugiškai paklausti, ar reikia mamos pagalbos pasirenkant apsaugos būdą. Paaiškinti apie tai, jog gyvenant lytinį gyvenimą moteris turi reguliariai lankytis pas ginekologą ir leisti suprasti, jog ji pati, savo iniciatyva ir be mamos turi nueiti pasitikrinti.
Jei norite bent kiek žinoti apie dukros lytinį gyvenimą, pirmiausia turite pelnyti jos pasitikėjimą, kad būtumėte tikra, jog jei ji pasigaus ligą ar vaikiuką, pirmiausia kreipsis patarimo į Jus. Deja, Jūs jau išdavėte jos pasitikėjima, sulaužydama pažadą apie tai nesakyti tėčiui. Jūs į tai žiūrite kitaip, bet dukrai yra labai svarbu, kad niekas kitas apie tai nesužinotų, o ypač vyriškos lyties asmuo.
16 metų ji tikrai ne maža mergaitė, į vaikystę ji tikrai nebesugrįš.

Taip rašau todėl, kad ir pati esu buvusi Jūsų dukros vietoj.
Deja, mano mama labai supanikavo, jos pamokslo niekada nepamiršiu, tik jis neatnešė man nieko gero, o tik padarė nepataisomos žalos mano seksualumui...
Nuo to jau praėjo nemažai laiko, o pasėkmės yra iki šiol.
Tuo metu mama turėjo progą tapti mano geriausia drauge, deja, ji pasirinko teisėjos vaidmenį.

Labai tinkamas laikas apie mergaitės virtimą moterimi kalbėti prieš pirmąsias mėnesines. Ir kalbėti apie tai, kad sexas nėra žaidimas, kad jis teiks malonumą tik su mylimu žmogum. Kai mama ir dukra yra draugės, niekada neatsitiks tokių dalykų, kaip neapgalvoti ankstyvi lytiniai santykiai...

Idealiame pasaulyje taip. Su mama apies seksą nešnekėjau niekad, bet ir neapgalvotų ankstyvų santykių neturėjau. Yra mamų kurios įsivaizduoja, kad yra geriausios dukrų draugės, bet tai yra labai toli nuo tiesos.

Autorė manau išdavė dukros paitikėjimą. seksas jau įvyko ir šnekėti apie tai, kad nu nu nu negalima, per vėlu. Dabar belieka bandyti tapti dukros drauge ir šnekėti apie santyskius tik su mylimu žmogumi ir apsisaugojimo priemones.

Idealiame pasaulyje? Matyt, aš tokiame gyvenau, nes mano mama apie tai kalbėjo nuo 12 m. Atvirai.

Kad jūsų gyvenimas idealus, senai bandote parodyti savo pasisakymais, tik kaži kaip yra iš tikrųjų.

Aš sakiau, kad nebūtinai jeigu šnekėsite su vaiku jis jūsų klausys. Aišku jūsų idealiam pasauly to niekada nenutiko ir nenutiks.

Argi idealu, jei mama tiesiog atlieka tai, kas jai priklauso?

patarima: neprasidek su ja ji nuo to tik kaifuoja

Nuo to ir reiktų pradėt pokalbį. Ne "nu nu nu, nedaryk taip", o kalbėtis dukrai aktualiais ir mamai dukros atžvilgiu svarbiais klausimais (nėštumas, LPL, draugo pasirinkimas ir pan.).
Aš apskritai neįsivaizduoju, ką gero gali atnešt barnis- tiek prieš, tiek po. Nebent pyktį, baimę ir norą slėptis.


O kam meluot?
Papildyta:

Vaikai teisiškai... O visaip kitaip jau paaugliai, beveik suaugę žmonės.